TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lietuvių protėvius į Kernavę atvedė elniai

2014 10 10 6:00
Kernavės piliakalniai - vaizdas, kuriam nėra lygių. Kiekvienas čia prisėdęs pajus, kad vieta, kur žmonių gyventa 11 tūksta. metų, turi ypatingą aurą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jei Kernavėje lankėtės prieš keletą metų, dabar atrastumėte daug naujo. Kuriamas muziejus po atviru dangumi - pastatytas viduramžių miesto fragmentas, o gerokai praplėsta moderni archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija leidžia labiau įsivaizduoti, kaip čia žmonių sėsliai vienoje vietoje gyventa 11 tūkst. metų. "Be to, išlikę visi tų amžių pėdsakai. Tokių vietų pasaulyje nedaug", - sakė Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis.

"Prieš dvejus metus atidaryta nauja ekspozicija. Ją kurdami norėjome atskleisti, kuo ši vietovė ypatinga. Anksčiau daugeliui atvykusiųjų dažniausiai į akis krisdavo tik nuostabus kraštovaizdis - penkių piliakalnių komplekso vienoje vietoje apskritai visame Baltijos regione nėra, - teigė S. Vadišis. - Tačiau tai, kas vertingiausia - yra po žeme: visų laikų kapinynai, gyvenviečių pėdsakai, viduramžių miestas. Rengdami naują ekspoziciją siekėme parodyti tuos plika akimi nematomus lobius. Rekonstravus senus kultūros namus atsirado galimybė vien tik Kernavėje surastais archeologiniais radiniais parodyti visą istorinę šios vietovės panoramą - nuo vėlyvojo paleolito iki ankstyvųjų viduramžių, kai 1390 metais miestas buvo sudegintas."

Kernavė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2004 metais įrašyta kaip unikali archeologinė priešistorinė vietovė. Tokių pasaulyje nėra nė šimto. Kaip pasakojo S. Vadišis, pagal kapinyno tyrimus nustatyta, kad kadaise čia gyveno apie du tūkstančius gyventojų, tai buvo didelis klestintis tų laikų miestas. Dabar Kernavėje du šimtai gyventojų. "Apsilankę naujame muziejuje žmonės dažnai pasako, kad tik čia suprato, kuo tas Kernavės kaimas garsus pasaulyje. Šiemet pas mus atvyko 22 prancūzų turistų grupės, jau važiuoja japonai. Tik lenkai dar neatrado. Jie pamato Vilnių, Trakus ir - namo."

Pasak S. Vadišio, nors anksčiau Kernavė visur buvo įvardijama kaip pirmoji Lietuvos sostinė, dabar tai neakcentuojama. Ji laikoma ankstyvųjų viduramžių politiniu, ekonominiu kunigaikščio Traidenio žemės centru.

"Pirmieji žmonės, tiksliau - medžiokliai, čia prieš 11 tūkst. metų atėjo paskui elnių bandas. Nuo to laiko be perstojo ir gyveno. Kodėl čia pasiliko, sunku pasakyti. Gal iš pradžių tiesiog patiko vietovė, o paskui ledynmečiu drėgname, sunkiai prieinamame slėnyje natūraliai susidariusias sąlygas pritaikė gynybai. V amžiuje buvo suformuotas pirmas piliakalnis, o vėliau ir visa gynybinė struktūra", - pasakojo rezervato direktorius.

Praėję amžiai - 3D formatu

Visa didinga Kernavės istorija pasakojama moderniame, atnaujintame muziejuje, kuris turi naujas savo saugyklas, restauravimo laboratoriją. Trisdešimt penkerius metus Kernavėje vyksta archeologiniai tyrimai. Nors ištirta tik 2 proc. 194,4 ha užimančio kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau jau sukaupta daugiau kaip 25 tūkst. įvairių laikotarpių radinių.

Pirmiausia į akis krinta muziejuje nuolat besisukantis 4 min. 3D filmukas, tarsi iš paukščio skrydžio apžvelgiantis viduramžių Kernavę. "Ne taip seniai atradome, kad miesto būta ne tik piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje, bet stovėjo ir aukštutinis miestas su keturiomis pilimis. Ant centrinio piliakalnio - Traidenio valda. Aptikta ir žemdirbystės pėdsakų, tačiau ji nedominavo, tai buvo amatininkų miestas, - pasakojo S. Vadišis. - Prie penkto piliakalnio - unikalus kapinynas su turtingomis įkapėmis, gausu sidabro, aukso dirbinių."

Kaip aiškino pašnekovas, Kernavės radiniai atskleidžia paskutinės pagoniškos bendruomenės virtimą krikščioniškąja. "Tai viena paskutinių pagoniškų gyvenviečių Europoje. Žmonių gyvenimo būdas - visiškai pagoniškas, jie palaidoti pagonišku papročiu - degintiniuose pilkapynuose, bet jau su kryželiais ant kaklo. Papuošaluose taip pat gausu ir pagoniškų ženklų, svastikų, ir krikščioniškų simbolių", - teigė S. Vadišis.

Muziejuje šalia archeologinių radinių sukasi ir 21 filmukas, demonstruojantis, kaip ir ką su tais įrankiais žmonės senovėje veikė. "Turime dirbinių iš vietinės balų rūdos. Esame ir patys archajiniu būdu bandę ją išgauti. Tris dienas dumples pūtėme, kol gavome 2 g geležies. Na, gal senovėje žmonės geriau dirbo, - svarstė S. Vadišis. - Bandėme pasigaminti ir akmeninį kirvuką - dvi savaites akmenį kaulu trynėme, kol jame skylę kotui išbrūžinome."

Kaip pasakojo rezervato direktorius, lankytojai ilgai stoviniuoja prie modernių terminalų, kur galima mygtukų paspaudimais leistis vis gilyn į praėjusius amžius. "Skaityti nereikia, žmonės dabar to ir nemėgsta, viskas įrašyta aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus balsu", - sakė jis. Vieną tokį mygtuką paspaudus iškart buvo paaiškinta, kuo Kernavė svarbi Lietuvos valstybės istorijai: "Baltijos regione teritorija buvo padalyta į atskiras kultūras, viena jų - brūkšniuotosios keramikos, į kurią patenka ir Kernavė. Manoma, kad šios kultūros atstovai ir buvo tiesioginiai lietuvių protėviai. V-VI amžiuje baltai suskilo į atskiras gentis: prūsus, galindus, jotvingius, sūduvius, skalvius, nadruvius, kuršius, žemaičius, sėlius, aukštaičius, žiemgalius, latgalius, lietuvius. Kernavė patenka į lietuvių apgyvendintą teritoriją. XIII amžiuje lietuviams buvo lemtas pagrindinis vaidmuo formuojant pirmąją baltų valstybę, į kurią jie pritraukė ir daug kitų išlikusių baltų genčių."

Raktas atrakino XIII amžiaus spyną

Lydėdamas po muziejų direktorius intrigavo unikaliais radiniais: "Štai stiklinės taurės iš Romos imperijos fragmentas, tai seniausia stiklo šukė Lietuvoje, jai - 1800 metų. Ištyrus kitos taurės šukę, rastą Traidenio piliavietėje, paaiškėjo, kad ji gaminta Alepe (Sirija). Traidenis midų gėrė iš gerų taurių. Turime ir Marko Aurelijaus monetų, žinoma, jos čia necirkuliavo kaip koks tų laikų euras, tačiau jas naudojo vietoj papuošalų. Eksponuojame ir pirmąsias lietuviškas monetas (Vytauto laikų), pavyzdžiui, viena unikali, tokios dvi yra tik Maskvoje, dvi Sankt Peterburgo Ermitaže ir vieną turime mes. Turime tribriaunių strėlių antgalių, ypač jų gausu centriniame piliakalnyje. Tokias naudojo tik huno Atilos kariai, jie čia buvo atsibastę V amžiuje, sudegino ir Kernavę, ir Maišiagalą. (Atila - paskutinis hunų karalius, vienas galingiausių barbarų valdovų, tuo metu Europoje valdęs didžiausią imperiją - aut.). O radę XIII amžiaus spyną su raktu, ją galėjome ir atrakinti, ir užrakinti - kaip gerai išsilaikiusi."

Piliakalniai pusmetriu pažemėjo

Gavus Europos Sąjungos paramą, jau padaryta daug darbų įgyvendinant projektą "Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas". Nutiesta 2,5 km takelių, nauji laiptai į piliakalnius, sutvarkytos nuošliaužos. Pasak direktoriaus, iš naujo pamatavus piliakalnių aukštį paaiškėjo, kad per pastaruosius dešimtmečius, kai Kernavė gausiai lankoma, žmonės šią vietovę taip nutrypė, kad piliakalniai po pusmetrį pažemėjo.

Nusileidus į slėnį galima apžiūrėti surastą medgrindą - pirmąjį Lietuvoje kelią. Neryje buvo trys brastos, kurios atstojo tiltus. Toje vietoje, kur anksčiau tekėjo upė, dabar užpelkėję, Neris pakeitė vagą, o medgrinda drėgnoje vietoje puikiai išsilaikė. Ištyrinėtame dar prieš Kristaus gimimą supiltame pilkapyne ant Neries kranto akmenimis pažymėti visi vadinamieji krūsniniai, degintiniai kapai. Dar bus sukurta informacinė sistema lietuvių ir anglų kalbomis, tad nutiestais takais vaikštant po teritoriją apie kiekvieną objektą bus galima pasiskaityti.

Be pjūklo ir vinių

Žvelgiant į Nerį nuo miestelio, dešinėje piliakalnių pusėje pradėta kurti ekspozicija po atviru dangumi - vadovaujantis autentiška tyrimų medžiaga edukaciniais tikslais pastatytas XIII amžiaus miesto fragmentas. "Nieko neprasimenėme, viską statėme pagal išsamiai ištirtas tris sodybas. Technologijas taip pat naudojome tokias, kokios ir buvo tuo metu. Galvosūkį turėjome tik dengdami stogus, nes sudeginto miesto pastatų vietose išlikusius radome kelis rąstų vainikus. Tačiau pasitelkėme analogus iš gretimų šalių ir atkūrėme, - pasakojo S. Vadišis. - Mažus langelius aptraukdavo kiaulės pūsle, o kai šalta, užtraukdavo įtaisyta besislankiojančia lenta."

Neturėdami pjūklo žmonės iš rąstų lentas skeldavo įvairiais kaltukais. Iš tokių tarsi išskobtų nelygių lentų ir dabar pastatytuose nameliuose sudėtos grindys, gultai. Egzotiškai atrodo ir tokiu būdu padarytos tvorų lentos. Vietoj vinių - mediniai kaištukai.

Ateityje planuojama tas sodybas apgyvendinti. Pastatytame miestelyje vasaros savaitgaliais įsikurtų XIII amžiaus amatininkai. Tokia gyva ekspozicija dar labiau leistų lankytojams įsivaizduoti, kaip gyventa Kernavėje.

Aplink šį miesto fragmentą ir jo pastatuose suksis ir populiarumo neprarandantis, jau penkiolika metų vykstantis Gyvosios archeologijos festivalis. "Ateinančią vasarą jau bus galima lankyti muziejų po atviru dangumi, o 2016 metais numatoma įrengti ir visą namelių vidų, kur bus atkurta to meto žmonių buitis", - sakė S. Vadišis. Tada bus atidarytas dabar baigiamas statyti įėjimo į piliakalnių kompleksą informacinis centras. Jame lankytojai galės įsigyti įvairios literatūros apie Kernavę, suvenyrų. Bus prekiaujama ir įspūdingų čia rastų papuošalų kopijomis.

Tik šiek tiek keistokai šalia XIII amžiaus medinio miesto statinių atrodo pastatytos saulės baterijos ir besisukančios mažos vėjo jėgainės. Tačiau pagal reikalavimus muziejaus ekspozicija turi būti apšviesta. Nenorėdami kasti žemės kabeliams muziejininkai elektrą gauna ekologišku būdu. Šiuo metu viduramžių miestelyje įtaisytos stebėjimo kameros. Muziejaus darbuotojai iš savo darbo vietos stebi, ar kas neįsigudrino apsigyventi naujų rąstų miestelyje, nes jis labai jaukus ir žavintis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"