Lietuvių protėvius į Kernavę atvedė elniai

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-10-10 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-10-10 06:00
Kernavės piliakalniai - vaizdas, kuriam nėra lygių. Kiekvienas čia prisėdęs pajus, kad vieta, kur žmonių gyventa 11 tūksta. metų, turi ypatingą aurą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Jei Ker­na­vė­je lan­kė­tės prieš ke­le­tą me­tų, da­bar at­ras­tu­mė­te daug nau­jo. Ku­ria­mas mu­zie­jus po at­vi­ru dan­gu­mi - pa­sta­ty­tas vi­du­ram­žių mies­to frag­men­tas, o ge­ro­kai pra­plės­ta mo­der­ni ar­cheo­lo­gi­nės vie­to­vės mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja lei­džia la­biau įsi­vaiz­duo­ti, kaip čia žmo­nių sės­liai vie­no­je vie­to­je gy­ven­ta 11 tūkst. me­tų. "Be to, iš­li­kę vi­si tų am­žių pėd­sa­kai. To­kių vie­tų pa­sau­ly­je ne­daug", - sa­kė Ker­na­vės kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­to­rius Sau­lius Va­di­šis.

"Prieš dve­jus me­tus ati­da­ry­ta nau­ja eks­po­zi­ci­ja. Ją kur­da­mi no­rė­jo­me at­skleis­ti, kuo ši vie­to­vė ypa­tin­ga. Anks­čiau dau­ge­liui at­vy­ku­sių­jų daž­niau­siai į akis kris­da­vo tik nuo­sta­bus kraš­to­vaiz­dis - pen­kių pi­lia­kal­nių komp­lek­so vie­no­je vie­to­je aps­kri­tai vi­sa­me Bal­ti­jos re­gio­ne nė­ra, - tei­gė S. Va­di­šis. - Ta­čiau tai, kas ver­tin­giau­sia - yra po že­me: vi­sų lai­kų ka­pi­ny­nai, gy­ven­vie­čių pėd­sa­kai, vi­du­ram­žių mies­tas. Reng­da­mi nau­ją eks­po­zi­ci­ją sie­kė­me par­ody­ti tuos pli­ka aki­mi ne­ma­to­mus lo­bius. Re­kons­tra­vus se­nus kul­tū­ros na­mus at­si­ra­do ga­li­my­bė vien tik Ker­na­vė­je su­ras­tais ar­cheo­lo­gi­niais ra­di­niais par­ody­ti vi­są is­to­ri­nę šios vie­to­vės pa­no­ra­mą - nuo vė­ly­vo­jo pa­leo­li­to iki anks­ty­vų­jų vi­du­ram­žių, kai 1390 me­tais mies­tas bu­vo su­de­gin­tas."

Ker­na­vė į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą 2004 me­tais įra­šy­ta kaip uni­ka­li ar­cheo­lo­gi­nė prieš­is­to­ri­nė vie­to­vė. To­kių pa­sau­ly­je nė­ra nė šim­to. Kaip pa­sa­ko­jo S. Va­di­šis, pa­gal ka­pi­ny­no ty­ri­mus nu­sta­ty­ta, kad ka­dai­se čia gy­ve­no apie du tūks­tan­čius gy­ven­to­jų, tai bu­vo di­de­lis kles­tin­tis tų lai­kų mies­tas. Da­bar Ker­na­vė­je du šim­tai gy­ven­to­jų. "Ap­si­lan­kę nau­ja­me mu­zie­ju­je žmo­nės daž­nai pa­sa­ko, kad tik čia su­pra­to, kuo tas Ker­na­vės kai­mas gar­sus pa­sau­ly­je. Šie­met pas mus at­vy­ko 22 pra­ncū­zų tu­ris­tų gru­pės, jau va­žiuo­ja ja­po­nai. Tik len­kai dar ne­atra­do. Jie pa­ma­to Vil­nių, Tra­kus ir - na­mo."

Pa­sak S. Va­di­šio, nors anks­čiau Ker­na­vė vi­sur bu­vo įvar­di­ja­ma kaip pir­mo­ji Lie­tu­vos sos­ti­nė, da­bar tai ne­ak­cen­tuo­ja­ma. Ji lai­ko­ma anks­ty­vų­jų vi­du­ram­žių po­li­ti­niu, eko­no­mi­niu ku­ni­gaikš­čio Trai­de­nio že­mės cen­tru.

"Pir­mie­ji žmo­nės, tiks­liau - me­džiok­liai, čia prieš 11 tūkst. me­tų at­ėjo pa­skui el­nių ban­das. Nuo to lai­ko be pers­to­jo ir gy­ve­no. Ko­dėl čia pa­si­li­ko, su­nku pa­sa­ky­ti. Gal iš pra­džių tie­siog pa­ti­ko vie­to­vė, o pa­skui le­dyn­me­čiu drėg­na­me, su­nkiai prie­ina­ma­me slė­ny­je na­tū­ra­liai su­si­da­riu­sias są­ly­gas pri­tai­kė gy­ny­bai. V am­žiu­je bu­vo su­for­muo­tas pir­mas pi­lia­kal­nis, o vė­liau ir vi­sa gy­ny­bi­nė struk­tū­ra", - pa­sa­ko­jo re­zer­va­to di­rek­to­rius.

Pra­ėję am­žiai - 3D formatu

Vi­sa di­din­ga Ker­na­vės is­to­ri­ja pa­sa­ko­ja­ma mo­der­nia­me, at­nau­jin­ta­me mu­zie­ju­je, ku­ris tu­ri nau­jas sa­vo sau­gyk­las, res­tau­ra­vi­mo la­bo­ra­to­ri­ją. Tris­de­šimt pen­ke­rius me­tus Ker­na­vė­je vyks­ta ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai. Nors iš­tir­ta tik 2 proc. 194,4 ha uži­man­čio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to te­ri­to­ri­jos, ta­čiau jau su­kaup­ta dau­giau kaip 25 tūkst. įvai­rių lai­ko­tar­pių ra­di­nių.

Pir­miau­sia į akis krin­ta mu­zie­ju­je nuo­lat be­si­su­kan­tis 4 min. 3D fil­mu­kas, tar­si iš pa­ukš­čio skry­džio apž­vel­gian­tis vi­du­ram­žių Ker­na­vę. "Ne taip se­niai at­ra­do­me, kad mies­to bū­ta ne tik pi­lia­kal­nių pa­pė­dė­je, Pa­jau­tos slė­ny­je, bet sto­vė­jo ir aukš­tu­ti­nis mies­tas su ke­tu­rio­mis pi­li­mis. Ant cen­tri­nio pi­lia­kal­nio - Trai­de­nio val­da. Ap­tik­ta ir žem­dir­bys­tės pėd­sa­kų, ta­čiau ji ne­do­mi­na­vo, tai bu­vo ama­ti­nin­kų mies­tas, - pa­sa­ko­jo S. Va­di­šis. - Prie penk­to pi­lia­kal­nio - uni­ka­lus ka­pi­ny­nas su tur­tin­go­mis įka­pė­mis, gau­su si­dab­ro, auk­so dir­bi­nių."

Kaip aiš­ki­no pa­šne­ko­vas, Ker­na­vės ra­di­niai at­sklei­džia pa­sku­ti­nės pa­go­niš­kos bend­ruo­me­nės vir­ti­mą krikš­čio­niš­ką­ja. "Tai vie­na pa­sku­ti­nių pa­go­niš­kų gy­ven­vie­čių Eu­ro­po­je. Žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­das - vi­siš­kai pa­go­niš­kas, jie pa­lai­do­ti pa­go­niš­ku pa­pro­čiu - de­gin­ti­niuo­se pil­ka­py­nuo­se, bet jau su kry­že­liais ant kak­lo. Pa­puo­ša­luo­se taip pat gau­su ir pa­go­niš­kų ženk­lų, svas­ti­kų, ir krikš­čio­niš­kų sim­bo­lių", - tei­gė S. Va­di­šis.

Mu­zie­ju­je ša­lia ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių su­ka­si ir 21 fil­mu­kas, de­mons­truo­jan­tis, kaip ir ką su tais įran­kiais žmo­nės se­no­vė­je vei­kė. "Tu­ri­me dir­bi­nių iš vie­ti­nės ba­lų rū­dos. Esa­me ir pa­tys ar­cha­ji­niu bū­du ban­dę ją iš­gau­ti. Tris die­nas dump­les pū­tė­me, kol ga­vo­me 2 g ge­le­žies. Na, gal se­no­vė­je žmo­nės ge­riau dir­bo, - svars­tė S. Va­di­šis. - Ban­dė­me pa­si­ga­min­ti ir ak­me­ni­nį kir­vu­ką - dvi sa­vai­tes ak­me­nį kau­lu try­nė­me, kol ja­me sky­lę ko­tui iš­brū­ži­no­me."

Kaip pa­sa­ko­jo re­zer­va­to di­rek­to­rius, lan­ky­to­jai il­gai sto­vi­niuo­ja prie mo­der­nių ter­mi­na­lų, kur ga­li­ma myg­tu­kų pa­spau­di­mais leis­tis vis gi­lyn į pra­ėju­sius am­žius. "Skai­ty­ti ne­rei­kia, žmo­nės da­bar to ir ne­mėgs­ta, vis­kas įra­šy­ta ak­to­riaus Ri­man­to Bag­dze­vi­čiaus bal­su", - sa­kė jis. Vie­ną to­kį myg­tu­ką pa­spau­dus iš­kart bu­vo pa­aiš­kin­ta, kuo Ker­na­vė svar­bi Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jai: "Bal­ti­jos re­gio­ne te­ri­to­ri­ja bu­vo pa­da­ly­ta į at­ski­ras kul­tū­ras, vie­na jų - brūkš­niuo­to­sios ke­ra­mi­kos, į ku­rią pa­ten­ka ir Ker­na­vė. Ma­no­ma, kad šios kul­tū­ros at­sto­vai ir bu­vo tie­sio­gi­niai lie­tu­vių pro­tė­viai. V-VI am­žiu­je bal­tai su­ski­lo į at­ski­ras gen­tis: prū­sus, ga­lin­dus, jot­vin­gius, sū­du­vius, skal­vius, nad­ru­vius, kur­šius, že­mai­čius, sė­lius, aukš­tai­čius, žiem­ga­lius, lat­ga­lius, lie­tu­vius. Ker­na­vė pa­ten­ka į lie­tu­vių ap­gy­ven­din­tą te­ri­to­ri­ją. XIII am­žiu­je lie­tu­viams bu­vo lem­tas pa­grin­di­nis vaid­muo for­muo­jant pir­mą­ją bal­tų vals­ty­bę, į ku­rią jie pri­trau­kė ir daug ki­tų iš­li­ku­sių bal­tų gen­čių."

Rak­tas at­ra­ki­no XIII am­žiaus spyną

Ly­dė­da­mas po mu­zie­jų di­rek­to­rius in­tri­ga­vo uni­ka­liais ra­di­niais: "Štai stik­li­nės tau­rės iš Ro­mos im­pe­ri­jos frag­men­tas, tai se­niau­sia stik­lo šu­kė Lie­tu­vo­je, jai - 1800 me­tų. Iš­ty­rus ki­tos tau­rės šu­kę, ras­tą Trai­de­nio pi­lia­vie­tė­je, pa­aiš­kė­jo, kad ji ga­min­ta Ale­pe (Si­ri­ja). Trai­de­nis mi­dų gė­rė iš ge­rų tau­rių. Tu­ri­me ir Mar­ko Au­re­li­jaus mo­ne­tų, ži­no­ma, jos čia ne­cir­ku­lia­vo kaip koks tų lai­kų eu­ras, ta­čiau jas nau­do­jo vie­toj pa­puo­ša­lų. Eks­po­nuo­ja­me ir pir­mą­sias lie­tu­viš­kas mo­ne­tas (Vy­tau­to lai­kų), pa­vyz­džiui, vie­na uni­ka­li, to­kios dvi yra tik Mask­vo­je, dvi Sankt Pe­ter­bur­go Er­mi­ta­že ir vie­ną tu­ri­me mes. Tu­ri­me trib­riau­nių strė­lių ant­ga­lių, ypač jų gau­su cen­tri­nia­me pi­lia­kal­ny­je. To­kias nau­do­jo tik hu­no Ati­los ka­riai, jie čia bu­vo at­si­bas­tę V am­žiu­je, su­de­gi­no ir Ker­na­vę, ir Mai­šia­ga­lą. (Ati­la - pa­sku­ti­nis hu­nų ka­ra­lius, vie­nas ga­lin­giau­sių bar­ba­rų val­do­vų, tuo me­tu Eu­ro­po­je val­dęs di­džiau­sią im­pe­ri­ją - aut.). O ra­dę XIII am­žiaus spy­ną su rak­tu, ją ga­lė­jo­me ir at­ra­kin­ti, ir už­ra­kin­ti - kaip ge­rai iš­si­lai­kiu­si."

Pi­lia­kal­niai pus­me­triu pažemėjo

Ga­vus Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amą, jau pa­da­ry­ta daug dar­bų įgy­ven­di­nant pro­jek­tą "Vals­ty­bi­nio Ker­na­vės kul­tū­ri­nio re­zer­va­to vie­šo­sios tu­riz­mo inf­ras­truk­tū­ros su­kū­ri­mas". Nu­ties­ta 2,5 km ta­ke­lių, nau­ji laip­tai į pi­lia­kal­nius, su­tvar­ky­tos nuo­šliau­žos. Pa­sak di­rek­to­riaus, iš nau­jo pa­ma­ta­vus pi­lia­kal­nių aukš­tį pa­aiš­kė­jo, kad per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius, kai Ker­na­vė gau­siai lan­ko­ma, žmo­nės šią vie­to­vę taip nu­try­pė, kad pi­lia­kal­niai po pus­me­trį pa­že­mė­jo.

Nu­si­lei­dus į slė­nį ga­li­ma ap­žiū­rė­ti su­ras­tą medg­rin­dą - pir­mą­jį Lie­tu­vo­je ke­lią. Ne­ry­je bu­vo trys bras­tos, ku­rios at­sto­jo til­tus. To­je vie­to­je, kur anks­čiau te­kė­jo upė, da­bar už­pel­kė­ję, Ne­ris pa­kei­tė va­gą, o medg­rin­da drėg­no­je vie­to­je pui­kiai iš­si­lai­kė. Iš­ty­ri­nė­ta­me dar prieš Kris­taus gi­mi­mą su­pil­ta­me pil­ka­py­ne ant Ne­ries kran­to ak­me­ni­mis pa­žy­mė­ti vi­si va­di­na­mie­ji krūs­ni­niai, de­gin­ti­niai ka­pai. Dar bus su­kur­ta in­for­ma­ci­nė sis­te­ma lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis, tad nu­ties­tais ta­kais vaikš­tant po te­ri­to­ri­ją apie kiek­vie­ną ob­jek­tą bus ga­li­ma pa­sis­kai­ty­ti.

Be pjūk­lo ir vinių

Žvel­giant į Ne­rį nuo mies­te­lio, de­ši­nė­je pi­lia­kal­nių pu­sė­je pra­dė­ta kur­ti eks­po­zi­ci­ja po at­vi­ru dan­gu­mi - va­do­vau­jan­tis au­ten­tiš­ka ty­ri­mų me­džia­ga edu­ka­ci­niais tiks­lais pa­sta­ty­tas XIII am­žiaus mies­to frag­men­tas. "Nie­ko ne­pra­si­me­nė­me, vis­ką sta­tė­me pa­gal iš­sa­miai iš­tir­tas tris so­dy­bas. Tech­no­lo­gi­jas taip pat nau­do­jo­me to­kias, ko­kios ir bu­vo tuo me­tu. Gal­vo­sū­kį tu­rė­jo­me tik deng­da­mi sto­gus, nes su­de­gin­to mies­to pa­sta­tų vie­to­se iš­li­ku­sius ra­do­me ke­lis rąs­tų vai­ni­kus. Ta­čiau pa­si­tel­kė­me ana­lo­gus iš gre­ti­mų ša­lių ir at­kū­rė­me, - pa­sa­ko­jo S. Va­di­šis. - Ma­žus lan­ge­lius ap­trauk­da­vo kiau­lės pūs­le, o kai šal­ta, už­trauk­da­vo įtai­sy­ta be­sis­lan­kio­jan­čia len­ta."

Ne­tu­rė­da­mi pjūk­lo žmo­nės iš rąs­tų len­tas skel­da­vo įvai­riais kal­tu­kais. Iš to­kių tar­si iš­skob­tų ne­ly­gių len­tų ir da­bar pa­sta­ty­tuo­se na­me­liuo­se su­dė­tos grin­dys, gul­tai. Eg­zo­tiš­kai at­ro­do ir to­kiu bū­du pa­da­ry­tos tvo­rų len­tos. Vie­toj vi­nių - me­di­niai kaiš­tu­kai.

At­ei­ty­je pla­nuo­ja­ma tas so­dy­bas ap­gy­ven­din­ti. Pa­sta­ty­ta­me mies­te­ly­je va­sa­ros sa­vait­ga­liais įsi­kur­tų XIII am­žiaus ama­ti­nin­kai. To­kia gy­va eks­po­zi­ci­ja dar la­biau leis­tų lan­ky­to­jams įsi­vaiz­duo­ti, kaip gy­ven­ta Ker­na­vė­je.

Ap­link šį mies­to frag­men­tą ir jo pa­sta­tuo­se su­ksis ir po­pu­lia­ru­mo ne­pra­ran­dan­tis, jau pen­kio­li­ka me­tų vyks­tan­tis Gy­vo­sios ar­cheo­lo­gi­jos fes­ti­va­lis. "At­ei­nan­čią va­sa­rą jau bus ga­li­ma lan­ky­ti mu­zie­jų po at­vi­ru dan­gu­mi, o 2016 me­tais nu­ma­to­ma įreng­ti ir vi­są na­me­lių vi­dų, kur bus at­kur­ta to me­to žmo­nių bui­tis", - sa­kė S. Va­di­šis. Ta­da bus ati­da­ry­tas da­bar bai­gia­mas sta­ty­ti įėji­mo į pi­lia­kal­nių komp­lek­są in­for­ma­ci­nis cen­tras. Ja­me lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti įvai­rios li­te­ra­tū­ros apie Ker­na­vę, su­ve­ny­rų. Bus pre­kiau­ja­ma ir įspū­din­gų čia ras­tų pa­puo­ša­lų ko­pi­jo­mis.

Tik šiek tiek keis­to­kai ša­lia XIII am­žiaus me­di­nio mies­to sta­ti­nių at­ro­do pa­sta­ty­tos sau­lės ba­te­ri­jos ir be­si­su­kan­čios ma­žos vė­jo jė­gai­nės. Ta­čiau pa­gal rei­ka­la­vi­mus mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja tu­ri bū­ti apš­vies­ta. Ne­no­rė­da­mi kas­ti že­mės ka­be­liams mu­zie­ji­nin­kai elek­trą gau­na eko­lo­giš­ku bū­du. Šiuo me­tu vi­du­ram­žių mies­te­ly­je įtai­sy­tos ste­bė­ji­mo ka­me­ros. Mu­zie­jaus dar­buo­to­jai iš sa­vo dar­bo vie­tos ste­bi, ar kas ne­įsi­gud­ri­no ap­si­gy­ven­ti nau­jų rąs­tų mies­te­ly­je, nes jis la­bai jau­kus ir ža­vin­tis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (8)
Algis  77.90.72.88 2014-10-20 18:54:10
Įdomiai parašytas straipsnis. Deja, per mažai pateikta žinių apie tribriaunių strėles ir Atilą. Šio vardo etimologiją. Labai jau jis lietuviškai skamba.
0 1  Netinkamas komentaras
Algis  77.90.72.88 2014-10-20 18:52:32
Įdomiai parašytas straipsnis. Deja, per mažai pateikta žinių apie tribriaunių strėles ir Atilą. Šio vardo etimologiją. Labai jau jis lietuviškai skamba.
0 1  Netinkamas komentaras
Ačiū Autorei  78.57.184.184 2014-10-16 18:46:58
už tokį šiltą straipsnį apie mūsų protėvius, Lietuvoje apsigyvenusius jau po ledynmečio. T.y. maždaug prieš 11--12 tūkst. metų!
2 0  Netinkamas komentaras
dalius  193.219.58.122 2014-10-16 14:14:42
Juk tik prieš 12 tukst. metų ledynas atsitraukė, atidengdamas tas vietas, kur vėliau Kernavė įsikūrė, o skaitytojai diskutuoja, kad lietuvių protėviai gal atėjo iš šiaurės, nekreipdami dėmesio į tai, kad kaip rodo archeologiniai tyrimai, net prieš 11 tūkst. metų Kernavės teritorijoje aptikta žmogaus veiklos pėdsakų. Atsitraukus ledynui atsivėręs kraštovaizdis priminė tundrą, joje ėmė vešėti tiek augalinio maisto, kad paskui besitraukiantį ledyną sekusiems elniams jo pakako į valias, o medžiotajai - paskui elnius atsėlino. Iš pietų greičiau, ne iš šiaurės.
1 0  Netinkamas komentaras
senukui  213.252.196.2 2014-10-13 10:01:20
bet straipsnyje niekur ir neparašyta, kad atėjo iš šiaurės. Tiesiog į Kernavę žmonės atėjo paskui elnių bandas:) Bemedžiodami atsekė iš paskos.
1 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Šeš­ta­die­nį, Gar­lia­vos spor­to cen­tro sa­lė­je bu­vo už­baig­tos Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio ly­gos pir­mo­jo tu­ro ko­vos tarp ša­lies šios spor­to ša­kos ly­de­rių HC „Gar­lia­va SM-CASCADA“ ir „AC­ME-Žal­gi­ris“ [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami