TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Liuksemburgas: taip elegantiškai pilka

2011 11 11 13:00

Liuksemburgas - to paties pavadinimo Didžiosios hercogystės sostinė daugeliui siejasi su prabangiu gyvenimu, tarptautiniais finansais, europinių institucijų buveinėmis. Tačiau prabanga čia nedemonstruojama, greičiau - tiesiog jauku ir žavu.

Išsirengus kad ir trumpos dalykinės kelionės, visuomet gali ištaikyti bent keletą valandų miestui apžiūrėti. Į Liuksemburgą, įsikūrusį Alzeto ir Petrusse upių santakoje, iš oro uosto riedančiame autobuse neskelbiamos stotelės, tad išlipi ten, kur pasikliaudamas nuojauta įtari esant šio nedidelio miesto (apie 100 tūkst. gyventojų) centrą. Kita vertus, žinai, kad vis tiek nenuklysi per toli.

Na ir puiku: priekyje jau matyti įspūdingo aukščio arkinis Adolfo tiltas, po kuriuo giliame slėnyje raitosi siaurutė upė Petrusse. Konstitucijos aikštėje ant aukšto postamento stovinti Auksinė moteris laiko laurų vainiką - tai vienu miesto simbolių tapęs Atminties monumentas, skirtas per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems liuksemburgiečiams. Kraštą naciai buvo užėmę ir per Antrąjį pasaulinį karą, tad miesto centre teko matyti ne vieną paminklą, skirtą pasipriešinimo kovotojams.

Įtvirtinimų genijai

Per ilgą gyvavimo istoriją Liuksemburgas buvo valdomas daugelio valstybių ir valdovų dinastijų, bet nuo X amžiaus jis visą laiką buvo atskiras, nors ir ne visada savarankiškas politinis vienetas. Akivaizdu, kad ne veltui sostinėje laikui bėgant atsirado įspūdinga įtvirtinimų sistema. Dėl jų Liuksemburgas tapo vienu geriausiai apsaugotų Europos miestų. Statant įtvirtinimus dalyvavo italų, ispanų, belgų, prancūzų, austrų, olandų ir prūsų architektai.

Pirmieji kazematai, saugantys nuo pabūklų atakų, buvo įrengti 1644-aisiais, vadovaujant ispanams. Vėliau požeminės galerijos išplėstos vadovaujant karo inžinieriui ir garsiam įtvirtinimų statytojui Sebastianui Vaubanui, XVIII amžiuje ranką pridėjo austrų architektai. Du kazematai - Bocko ir Petrusse nuo 1933 metų yra atviri visuomenei. Šie puikūs Europos karinės architektūros pavyzdžiai kartu su Liuksemburgo senamiesčiu dabar puikuojasi pasaulio kultūros paveldo sąraše.

Teigiama, kad abiejuose kazematuose per bombardavimą galėjo pasislėpti net apie 35 tūkst. žmonių. Dėl to sunku ginčytis, bet kad Bocko kazematuose išties klaidoka - tikra tiesa. O jei dar skubi, skaičiuoji minutes, net imi nerimauti. Apšviestos požeminės galerijos užima nemenką plotą, o pro milžiniškas angas atsiveria žavingos Liuksemburgo panoramos: rudeninių medžių numargintos kalvos, viadukai, iš upės slėnio kylančios sienos, "prilaikančios" aukštutinį miestą, žemutinio miesto namukai, bažnyčių smailės.

Tuos pačius vaizdus, bet iš erdvesnės perspektyvos galima pamatyti žingsniuojant Corniche gatve, kuri turistiniuose aprašuose tituluojama gražiausiu Europos balkonu. Žvelgdamas žemyn nuo "balkonų" - pakeliui išsidėsčiusių apžvalgos aikštelių, matai vien asfalto pilkumo senųjų pastatų stogus.

Nors, kaip teigiama, dauguma liuksemburgiečių yra katalikai, bažnyčios anaiptol nespindi prabanga. Pagrindinė miesto šventovė - Dievo Motinos bažnyčia, kur reziduoja ir arkivyskupas, iš tiesų gan nedidelė, o kuklų jos pilkumą margina tik spalvingi vitražai.

Kaip minėjau, Liuksemburgas yra Didžioji hercogystė ir šiuo metu jai vadovauja didysis hercogas Henris. Miesto lankytojams rekomenduojama apžiūrėti aukštutiniame mieste įsikūrusius valdovų rūmus Marche-aux-Herbes gatvėje. Tačiau į pastato vidų galima patekti tik vasarą.

Dera modernu ir sena

Didžiojo hercogo Jeano vardu pavadintas Liuksemburgo moderniojo meno muziejus, vadinamasis MUDAM'as, duris atvėrė 2006-aisiais.

Tąkart čia vyko teminė paroda - "Mondes inventes, mondes habites" ("Sukurtieji pasauliai, apgyvendintieji pasauliai"). Anotacijoje rašoma, kad ja iškeliami kūrėjai, "technikos poetai", neapsiribojantys vien praktiniu jos aspektu, bet tyrinėjantys mašinų egzistavimo ir grožio klausimą. Tačiau sudomino ne tik paroda.

Lietuvoje esame pratę prie garbaus amžiaus ekspozicijų prižiūrėtojų - moteriškių, sėdinčių kur nors nuošaliai ant ne pirmos jaunystės kėdės. Liuksemburgo MUDAM'e - vien pasitempę vyrukai baltais marškiniais, juodomis kelnėmis. Ir nė vienas neramsto sienos, visi stovi kaip nulieti.

Pastatas, suprojektuotas garsaus kinų ir amerikiečių architekto Ieoho Ming Pei, pilnas šviesos, sklindančios pro daugybę stiklo langų. Tačiau iš fasado pusės nematyti kai ko daugiau - kad šiuolaikinis pastatas iš už nugaros slepia dar vieną lobį - senus Thungeno forto įtvirtinimus, meistriškai sujungtus su modernia MUDAM'o architektūra. Einant palei Thungeno fortą, taku, kur, regis, retokai užsuka turistai, patenki į Drai Eechelen parką, iš kur - nuo kalno aukštumų - vėl atsiveria puikios panoramos.

MUDAM'o muziejus - tik vienas iš šiame rajone esančių modernios architektūros pavyzdžių. Netoliese - didžiulis Liuksemburgo filharmonijos pastatas, "europietiškasis" Kirchbergo kvartalas su Europos Parlamento, Europos Komisijos, bankų ir kitų institucijų pastatais, viešbučiais.

Šampanas už kelionę

Žinoma, per keletą valandų perprasti, koks iš tiesų gyvenimas Liuksemburge, kokie liuksemburgiečiai, nepavyks. Šalyje daugėja gyventojų ir įdomu, kad antrą pagal didumą tautinę grupę sudaro portugalai. Liuksemburgiečiai yra antri pasaulyje pagal pajamas, tenkančias vienam gyventojui.

Tačiau išorinės prabangos jie, regis, nelinkę demonstruoti. Tarkim, vienoje tarptautinių agentūrų dirbanti lietuvė sakė, kad per jos projektų pristatymus dalyviams paprastai pateikiama tik kavos. Norintiesiems ko nors tauresnio, vertėtų paragauti įvairių rūšių baltojo ar rožinio vietos vyno iš Mozelio slėnio vynuogynų, taip pat liuksemburgietiško šampano.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"