Lombardija – didžiųjų talentų kraštas

Povilas Sigitas KRIVICKAS 2016-04-07 06:00
Povilas Sigitas KRIVICKAS
2016-04-07 06:00
Komas yra Šiaurės Italijoje prie to paties pavadinimo ežero, Lombardijos Alpių papėdėje. visitsitaly.com nuotrauka
Į Ita­li­ją yra te­kę ke­liau­ti įvai­riai. Sau­su­ma – au­to­bu­siu­ku per Len­ki­ją, Če­ki­ją Aus­tri­ją. Ar­ba, kaip šį kar­tą, oru – tie­siai į Ber­ga­mo oro uos­tą ne­to­li Mi­la­no. An­tras pa­gal di­du­mą Ita­li­jos mies­tas mums ta­po at­spir­ties vie­ta iš­vy­koms į di­des­nes ir ma­žes­nes šiau­ri­nės Ita­li­jos – Lom­bar­di­jos re­gio­no – gy­ven­vie­tes, su­si­ju­sias su įdo­mių as­me­ny­bių at­mi­ni­mu.

Pra­de­da­me nuo vi­du­ram­žių mies­to, da­vu­sio var­dą vie­niems di­džiau­sių Eu­ro­pos oro var­tų. Ber­ga­mas tu­ri du pa­grin­di­nius cen­trus. Aukš­tu­ti­nis mies­tas (Città alta), kal­vos vir­šū­nė­je, ap­sup­tas XVII am­žiaus še­šių ki­lo­me­trų gy­ny­bi­ne sie­na, ir Že­mu­ti­nis mies­tas (Città bassa). Šios dvi mies­to da­lys yra su­jung­tos fu­ni­ku­lie­riu­mi, ke­liais ir pės­čių­jų ta­kais.

Du re­ne­san­so bokštai

Pa­si­ren­ka­me pra­šmat­niau­sią prie­mo­nę pa­kil­ti – fu­ni­ku­lie­rių. Nuo jo vir­šu­ti­nės aikš­te­lės siau­rų gat­vių ta­šy­tų ak­me­nų grin­di­niu ne­trun­ka­me nu­žings­niuo­ti iki Se­na­mies­čio aikš­tės. Čia, Aukš­tu­ti­nio mies­to cen­tre, ky­la nuo­sta­bus ar­chi­tek­tū­ros an­samb­lis – XII am­žiaus Ko­mu­nos bokš­tas su lai­kro­džiu ir var­pu, ku­ris kas va­ka­rą mu­ša 22 va­lan­dą. Ša­lia yra XVI am­žiaus Mies­to bib­lio­te­ka ir nuo­sta­būs Teis­mo rū­mai. Juo­se vi­du­ram­žiais bu­vo įsi­kū­ru­si vi­sa mies­to val­džia. Fa­sa­dą puo­šian­tis liū­tas tik pa­tvir­ti­na ka­dai­se stip­rią Ve­ne­ci­jos įta­ką. Da­bar čia vyks­ta par­odos. Vie­na tą die­ną bu­vo su­da­ry­ta iš se­no­vi­nių že­mė­la­pių, ku­rių ga­my­ba Ber­ga­mas gar­sė­ja nuo se­nų lai­kų.

Bu­vo ver­ta ap­lan­ky­ti ne­di­de­lę bal­tą Šv. Mi­ka­lo­jaus baž­ny­čią, pa­sta­ty­tą XII am­žiu­je. Čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti dau­gy­bę XII ir XVI am­žiaus fres­kų, tarp jų – ir su Lo­ren­zo Lot­to (1480−1556) pie­ši­niais. Šis ita­lų re­ne­san­so dai­li­nin­kas, pri­ski­ria­mas Ve­ne­ci­jos dai­lės mo­kyk­lai, ke­lia­vo po įvai­rius Ita­li­jos mies­tus ieš­ko­da­mas už­sa­ky­mų. 1508 me­tais Lo­ren­zo per­si­kė­lė į Ro­mą. Bu­vo pa­sam­dy­tas dar­bams Va­ti­ka­no apaš­ta­liš­kuo­siuo­se rū­muo­se. Ro­mo­je Lo­ren­zas su­si­pa­ži­no su Raf­fae­lio ir Mi­che­lan­ge­lo dar­bais. Nuo 1513 me­tų jis dir­bo Ber­ga­me ir pir­miau­sia nu­ta­pė Šv. Bal­tra­mie­jaus baž­ny­čios al­to­rių. Ber­ga­me dai­li­nin­kas pra­lei­do apie 14 me­tų, čia to­bu­li­no sa­vo sti­lių, de­rin­da­mas Ro­mos ir Ve­ne­ci­jos mo­kyk­lų įta­ką. Jo ta­py­bos dar­bai ar­ti­mi eksp­re­sy­ves­niems vė­les­nių kar­tų ma­nie­riz­mo ir ba­ro­ko kū­ri­niams.

Vol­tos stul­pas ir filosofija

Vėl ky­la­me fu­ni­ku­lie­riu­mi – tik ki­tu ir ki­tur, bet pa­ki­lę ir­gi akip­lo­čiu ma­to­me vi­są rau­dons­to­gį vi­du­ram­žių mies­tą. Šį kar­tą – Ko­mą. Jis yra Šiau­rės Ita­li­jo­je, prie Ko­mo eže­ro, Lom­bar­di­jos Al­pių pa­pė­dė­je. Ja­me daug XI-XVIII am­žiaus ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų. Ko­mas – dau­ge­lio Ita­li­jos is­to­ri­nių as­me­ny­bių gim­ti­nė. Čia iš­vy­do pa­sau­lį poe­tas Ce­ci­li­jus, ku­rį mi­ni jo am­ži­nin­kas, ki­tas an­ti­kos poe­tas Ka­tu­las pir­ma­ja­me šimt­me­ty­je prieš Kris­tų. Ko­me yra gi­mę ra­šy­to­jai Pli­ni­jus Vy­res­ny­sis ir Pli­ni­jus Jau­nes­ny­sis, po­pie­žius Ino­cen­tas XI, moks­li­nin­kas Ales­sand­ro Vol­ta (1745–1827). Vie­nam gar­siau­sių pa­sau­lio fi­zi­kų pa­sta­ty­tas pa­mink­las mies­to cen­tre. Prie jo kiek il­giau su­sto­si­me ir pri­si­min­si­me moks­li­nin­ko nuo­pel­nus žmo­ni­jai.

Iš tech­ni­kos sri­ties dau­ge­liui gir­dė­tas Vol­tos lan­kas, nors jį su­kū­rė ki­ti moks­li­nin­kai, nau­do­da­mie­si sa­vo am­ži­nin­ko iš Ko­mo iš­ra­di­mu. Taip ita­lų fi­zi­ko gar­bei pa­va­din­tas reiš­ki­nys, kai at­si­ran­da elek­tros iš­ly­dis vei­kiant že­mai įtam­pai, ta­čiau sro­vės stip­ru­mas tu­ri bū­ti di­de­lis. Elek­tros lan­ko tem­pe­ra­tū­ra sie­kia iki 4000 laips­nių Cel­si­jaus. To­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je vi­sos ži­no­mos me­džia­gos ly­do­si ar­ba net virs­ta ga­rais. Elek­tros lan­kas nau­do­ja­mas me­ta­lams ly­dy­ti, pjaus­ty­ti ir su­vi­rin­ti. Tai ga­lin­giau­sias švie­sos šal­ti­nis pro­žek­to­riams ir ki­no pro­jek­to­riams.

Šiam iš­ra­dė­jui tie­sio­giai pri­klau­so jo su­kur­ta­sis Vol­tos stul­pas, pa­de­mons­truo­tas po­ra me­tų anks­čiau už bend­ra­var­dį lan­ką. Kas tai? Šian­dien tuo iš­ra­di­mu nau­do­ja­si šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių – nuo „pirš­tu­ki­nių“ ele­men­tų iki mil­ži­niš­kų aku­mu­lia­to­ri­nių. Be šio kom­po­nen­to ne­ap­siei­na nė vie­nas au­to­mo­bi­lis. Pir­mą­jį to­kio kom­po­nen­to pro­to­ti­pą ir pa­de­mons­tra­vo A. Vol­ta 1800 me­tais. Tai bu­vo pir­mo­ji pa­ga­min­ta ba­te­ri­ja, kar­tais ji dar va­di­na­ma Vol­tos stul­pu. Su­si­de­da iš si­dab­ro ir cin­ko dis­kų, pers­kir­tų sū­ria­me van­de­ny­je iš­mir­ky­tu kar­to­nu ar­ba au­dek­lu. To­kia pa­ti ir kar­tu su­jung­ta pa­pras­tų­jų ele­men­tų kons­truk­ci­ja.

A. Vol­ta 1769 me­tais pa­skel­bė sa­vo pir­muo­sius fi­zi­kos dar­bus, pra­plė­tė Ben­ja­mi­no Frank­li­no aiš­ki­ni­mą apie Lei­de­no stik­li­nę (pir­map­ra­dį žai­bų iš­ly­džių kon­den­sa­to­rių). 1775 me­tais ėmė gar­sė­ti iš­ra­dęs grei­tai vi­so­je Eu­ro­po­je pra­dė­tą nau­do­ti elek­tro­fo­rą (elek­tros­ta­ti­nę ma­ši­ną vie­no ženk­lo elek­tros krū­viams gau­ti ir de­mons­truo­ti). 1778 me­tais jis ta­po Pa­vi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi. Įdo­mu tai, kad A. Vol­ta va­do­va­vo Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­tui. Taip jis sa­vi­tai tie­sė ke­lią at­ei­ties teo­ri­nės fi­zi­kos at­sto­vams, tarp ku­rių ra­do­si vis dau­giau links­tan­čių­jų į fi­lo­so­fi­nius api­bend­ri­ni­mus.

Di­džio­jo at­nau­ji­ni­mo pė­do­mis

Ne tik įvai­rias moks­lo, tech­ni­kos, bet ir me­no sri­tis sa­vo veik­lo­je sie­jo uni­ver­sa­lu­sis re­ne­san­so ge­ni­jus Leo­nar­do da Vin­ci. Sto­vi­me prie jo im­po­zan­tiš­ko pa­mink­lo prieš­ais gar­sų­jį Mi­la­no tea­trą „La Sca­la“. Pos­ta­men­to plokš­tė­je skai­to­me: „AL RIN­NO­VA­TO­RE DEL­LE AR­TI E DEL­LE SCIEN­ZE“ („Vi­so­kių me­nų ir vi­so­kių moks­lų at­nau­jin­to­jas“). Iš is­to­ri­jos ži­no­me, kad nuo XV am­žiaus vi­du­rio Mi­la­ne įsi­ga­lė­jo Sfor­zų di­nas­ti­ja. Jų pa­li­kuo­nė Bo­na, iš­te­kė­ju­si už Žy­gi­man­to Se­no­jo, ta­po Len­ki­jos ka­ra­lie­ne ir Lie­tu­vos di­džią­ja ku­ni­gaikš­tie­ne. Di­džiau­sią pa­mink­lą sau Sfor­zų di­nas­ti­ja pa­li­ko apie 1450–1468 me­tus, pa­sta­ty­da­ma mil­ži­niš­ką komp­lek­są – Sfor­zų pi­lį (Cas­tel­lo Sforzesco). Tai vie­na pra­šmat­niau­sių Ita­li­jos pi­lių. Jo­je vy­ku­sio­se ku­ni­gaikš­ty­tės Bo­nos krikš­ty­no­se 1494 me­tais da­ly­va­vo L. da Vin­ci. Jis gy­ve­no pi­ly­je val­do­vo pa­gei­da­vi­mu, kad su­kur­tų jam mil­ži­niš­ką nir­taus žir­go skulp­tū­rą, ta­čiau už­sa­ky­mo ne­įgy­ven­di­no. Li­ko tik ge­ni­jaus es­ki­zai. Pa­gal juos jau mū­sų lai­kais iš­ki­lo sep­ty­nių me­trų žir­gas ne­to­li Mi­la­no hi­pod­ro­mo.

Ki­tą di­džio­jo meis­tro dai­lės kū­ri­nį ga­li­ma pa­ma­ty­ti Mi­la­ne ne­be at­vi­ra­me ore, o ge­ro­kai iš anks­to, prieš ke­le­tą die­nų už­si­re­gis­tra­vus į ei­lę. Fres­ką „Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė“ L. da Vin­ci kū­rė nuo 1495 iki 1498 me­tų, ji nu­ta­py­ta ant siau­ros sie­nos di­džiu­lė­je pa­il­go­je sa­lė­je – Šv. Ma­ri­jos Ma­lo­nin­go­sios baž­ny­čios vie­nuo­ly­no val­go­ma­ja­me. Fres­kos fi­gū­ros pu­san­tro kar­to di­des­nės už na­tū­ra­lias. Dai­li­nin­kas ta­pė ant drėg­nos sie­nos – ši pra­dė­jo bluk­ti ir tru­pė­ti dar kū­rė­jui esant gy­vam, nes vie­nuo­ly­nas įsi­kū­ręs pel­kė­to­je že­mu­mo­je. „Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė“ ga­lė­jo su­nyk­ti nuo pel­kių drėg­mės ir nuo sklin­dan­čių iš vir­tu­vės ga­rų, kū­ri­nys ap­si­trau­kė pe­lė­siais. Kris­taus ko­jų vie­to­je vie­nuo­liai iš­kir­to du­ris, kad bū­tų pa­to­giau ne­šio­ti val­gį. Nuo drėg­mės rie­tė­si ir kri­to plo­nas da­žų sluoks­nis. Res­tau­ra­vi­mas pa­dė­jo la­bai men­kai. Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, 1943 me­tais, vie­nuo­ly­ną be­veik vi­siš­kai su­grio­vė bom­ba. Iš­li­ko tik­tai ap­sau­gi­niais smė­lio mai­šais ap­krau­ta sie­na su „Pas­ku­ti­nės va­ka­rie­nės“ fres­ka. Po ka­ro vėl im­ta­si res­tau­ra­ci­jos. Dar­bas tru­ko sep­ty­ne­rius me­tus, iki 1954-ųjų. Vie­to­mis su­ža­lo­ta fres­ka vėl su­tvir­tin­ta. Net ir ge­ro­kai nu­ken­tė­ju­si „Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė“ pa­lie­ka ne­iš­dil­do­mą įspū­dį.

Mi­la­ne L. da Vin­ci gy­ve­no nuo 1482 iki 1499 me­tų, kol mies­tą užė­mė įsi­ver­žę pra­ncū­zai. Me­ni­nin­kas pa­si­trau­kė į Flo­ren­ci­ją, pa­kvies­tas tar­nau­ti des­po­tiš­ka­jam re­gen­tui Liud­vi­kui, ku­ris jau vė­liau ta­po ir Mi­la­no ku­ni­gaikš­čiu. Jo nu­ro­dy­mu, L. da Vin­ci pro­jek­ta­vo til­tus, kons­tra­vo pa­tran­kas ir „gink­luo­tus ve­ži­mus“ – tan­kų pro­to­ti­pus. Apie dau­gy­bę jo pa­da­ry­tų tech­ni­kos iš­ra­di­mų – nuo van­dens ma­lū­nų iki par­ašiu­to – šį kar­tą pla­čiau ne­kal­bė­si­me. Be­je, dau­ge­lio jų vei­kian­čius ma­ke­tus bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir Vil­niu­je – „O­zo“ pre­ky­bos cen­tre vy­ku­sio­je par­odo­je, ku­rią gau­siai lan­kė sos­ti­nės gy­ven­to­jai, ypač jau­nos šei­mos ir jų vai­kai.

Dy­kai – į Šveicariją

Sa­vo kla­jo­nių cen­tre Mi­la­ne tu­rė­jo­me lai­ki­ną pa­sto­gę – mū­sų pra­šy­mu ko­le­gų ita­lų iš­nuo­mo­tą bu­tą. Vis­ko, ko rei­kia, ja­me bu­vo (net ka­vos, ar­ba­tos) ir ge­ro­kai pi­giau at­siė­jo, nors ir nie­kas ne­pa­tiek­da­vo iš ry­to pus­ry­čių, kaip įpras­ta vieš­bu­čiuo­se. Bet in­ten­sy­viai ke­liau­jant ne val­gis pir­miau­sia rū­pi. No­ri­si kuo dau­giau pa­ma­ty­ti ir su­ži­no­ti. Kar­tais pa­trau­kia prie links­mes­nių ir – ne pa­slap­tis – pi­ges­nių pa­gal ki­še­nę pra­mo­gų. Vie­ną to­kių pa­siū­lė jau de­šim­tį me­tų Mi­la­ne gy­ve­nan­ti tau­tie­tė ver­tė­ja Mo­ni­ka. Ji mus pa­mo­kė, kaip gra­žią die­ną vel­tui nu­vyk­ti į ne­to­li­mą už­sie­nį.

Rei­kia iš ry­to ne­vė­luo­jant at­kak­ti prie Mi­la­no cen­tri­nės ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Nuo va­ka­ri­nės jos pu­sės ly­giai vie­nuo­lik­tą iš­vyks­ta au­to­bu­sas į Pie­tų Švei­ca­ri­jos mies­tą Lu­ga­ną. Ve­ža vel­tui iki mu­ni­ci­pa­li­nio ka­zi­no, kad nu­vy­kė­liai ga­lė­tų sma­giai pa­loš­ti – pra­tur­tė­ti ar­ba ne­tek­ti krū­vos pi­ni­gų. Kur kas rea­les­nis yra an­tra­sis va­rian­tas. Ta­čiau tram­dant go­du­mą at­si­ran­da ge­ra pro­ga ki­taip ma­lo­niai leis­ti lai­ką. Jau vien ko ver­ta pa­ti ke­lio­nė – ža­lio­sios Al­pių prie­kal­nės, vie­nas po ki­to be­sid­rie­kian­tys jau­kūs, šva­rūs mies­te­liai ir pa­ga­liau vi­su gro­žiu at­si­ve­rian­tis Lu­ga­no eže­ras, telk­šan­tis jau pie­ti­nė­je Švei­ca­ri­jos da­ly­je. Jos nuo Ita­li­jos se­niai ne­ski­ria jo­kia pa­ste­bi­ma sie­na, o gy­ven­to­jų dau­gu­ma te­be­kal­ba ita­liš­kai.

Eže­ras ty­vu­liuo­ja 274 me­trai virš jū­ros ly­gio, tai yra aukš­čiau ne­gu aukš­čiau­sias Lie­tu­vos Juo­za­pi­nės kal­nas. Di­džiau­sias gy­lis – 288 me­trai, kran­tai aukš­ti, skar­din­gi, eže­ro ban­gas skro­džia įvai­rūs lai­vai. Ap­link įsi­kū­rę daug ku­ror­tų. Jų lan­ky­to­jai mėgs­ta už­suk­ti į mu­ni­ci­pa­li­nį ka­zi­no. Tai pri­va­lo­me pa­da­ry­ti ir mes, kai au­to­bu­sas su­sto­ja jam skir­to­je aikš­te­lė­je. Čia tu­rė­si­me grįž­ti po še­šių va­lan­dų. Su ki­tais bend­ra­ke­lei­viais bū­ti­na „už­si­re­gis­truo­ti“ lo­ši­mo įstai­go­je: įei­da­mi vi­dun pa­gal as­mens do­ku­men­tą gau­na­me juo­dą kor­te­lę su var­du ir pa­var­de bei brūkš­ni­niu ko­du. Erd­vių sa­lių prie­tė­my­je mirk­si ir skimb­čio­ja įvai­riau­si au­to­ma­tai. Tik kišk kor­te­lę ir lošk į va­lias, o prie iš­ėji­mo bus kuo gra­žiau­siai at­sis­kai­ty­ta pa­gal lo­šė­jo ban­ko elek­tro­ni­nį do­ku­men­tą – ar­ba „į pliu­są“ jam, ar­ba „į mi­nu­są“.

Mes su ke­liais iš­vy­kos bi­čiu­liais su­si­tu­rė­jo­me nuo pa­gun­dos pra­tur­tė­ti (ar­ba pra­si­loš­ti) ir pus­va­lan­dį pa­spok­so­ję į au­to­ma­tus bei lo­šė­jus ra­miai „iš­si­re­gis­tra­vo­me“ prie iš­ėji­mo. Taip lai­mė­jo­me pen­ke­tą va­lan­dų pa­si­vaikš­čio­ti nuo­sta­bia Lu­ga­no pa­eže­re, ap­lan­ky­ti ke­le­tą vie­tos is­to­ri­nių ir ar­chi­tek­tū­ros įžy­my­bių, ska­niai ir ga­na ne­bran­giai pa­pie­tau­ti. Su­kir­to­me po ge­rą ga­ba­lą kum­pio su me­lio­nu ir už­gė­rė­me ne­stip­riu vie­tos vy­nu.

Va­ka­rop ne­mo­ka­mas au­to­bu­sas par­ve­ža mus ten, kur ry­te įsė­do­me. Dar kar­tą grįž­ta­me į di­džiau­sią mies­tą Lom­bar­di­jo­je, nuo ku­rios pa­va­di­ni­mo is­to­riš­kai yra ki­lęs ter­mi­nas „lom­bar­das“ – įmo­nė, už užs­ta­to­mus daik­tus sko­li­nan­ti pi­ni­gus. Pir­mie­ji lom­bar­di­niai kre­di­tai dar vi­du­ram­žiais pa­pli­to iš Lom­bar­di­jos, kur pirk­liai už daik­ti­nį užs­ta­tą teik­da­vo pi­ni­gi­nes pa­sko­las. Ta­čiau ge­riau ne­tu­rė­ti fi­nan­si­nių rei­ka­lų nei su lom­bar­du, nei su ka­zi­no – iš­sky­rus ne­mo­ka­mą iš­vy­ką.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Rasa  88.119.32.138 2016-04-08 23:37:21
buvo įdomu.
0 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami