Londonas: nuo Trafalgaro iki lietuviškojo Hamleto

Povilas Sigitas KRIVICKAS 2015-08-06 06:00
Povilas Sigitas KRIVICKAS
2015-08-06 06:00
theguardian.com nuotrauka
Tūks­tan­čiai lie­tu­viš­kų li­ki­mų šian­dien su­si­ję su Ang­li­ja. Su­vie­ny­to­ji Eu­ro­pa tre­čią de­šimt­me­tį pri­pa­žįs­ta mus sau ly­giais. To­dėl vi­zų ne­var­žo­mi ga­li­me ke­liau­ti iš Vil­niaus iki Lon­do­no.

Lėk­tu­ve ša­li­mais uži­ma krės­lą jau­nas vy­ras. Iš­si­kal­ba­me, kad jis de­šimt me­tų dar­buo­ja­si Ang­li­jo­je. Jau me­tai tu­ri sa­vo sta­ty­bų fir­me­lę. Ka­ro­liui dvi­de­šimt aš­tuo­ne­ri, gi­męs ir au­gęs Ma­ri­jam­po­lė­je. Gy­ve­na per pen­kio­li­ka mi­nu­čių trau­ki­nu­ku nuo Gat­vi­ko oro uos­to. Jo lauks žmo­na, taip pat ma­ri­jam­po­lie­tė, ir tre­jų me­tų sū­nus, ku­riam „dar rei­kia lauk­tu­vių nu­pirk­ti ma­ši­ny­tę“. Me­ta­li­nia­me pa­ukš­ty­je apie po­ra šim­tų li­ki­mų, iš ku­rių dau­gu­ma – tarp dvie­jų tė­vy­nių: sa­vo ir vai­kų, jau gi­mu­sių ne Lie­tu­vo­je. Lėk­tu­vas pa­lie­čia tū­pi­mo ta­ką – Wel­co­me to Great Bri­tain! Svei­ka, Jū­sų Ka­ra­liš­ko­ji Di­de­ny­be, pa­si­tin­kan­ti mus dviem di­džiu­lė­mis mo­zai­ko­mis ter­mi­na­lo pra­džio­je. Vie­no­je – jau­nas vei­das po ka­rū­na­vi­mo prieš še­še­tą de­šimt­me­čių, ki­to­je – di­din­ga val­do­vė da­bar. Pa­ei­na­me, kur nu­ro­dy­ta anū­kės laiš­ke, ir di­džiu­lė­je sa­lė­je pa­ga­liau pa­ma­to­me ją pa­čią. Kas ga­lė­jo ti­kė­tis bai­gian­tis “a­niems lai­kams”, kai ji gi­mė Čer­no­by­lio ka­tas­tro­fos me­tais, kad ki­ta­dos pa­si­tiks mus pa­čio­je Ang­li­jo­je?

Kaip at­si­ra­do „Nel­so­no kraujas“

Šį kar­tą pa­si­ma­ty­mą su Lon­do­nu pra­de­da­me nuo Tra­fal­ga­ro aikš­tės. Jos pra­džia - 1845 me­tai, kai bu­vo nu­spręs­ta įam­žin­ti ad­mi­ro­lo lor­do Ne­lso­no did­vy­riš­ku­mą ir jo di­džius nuo­pel­nus ša­liai. Jis žu­vo 1805 me­tais Is­pa­ni­jo­je, ne­to­li Tra­fal­ga­ro ky­šu­lio, bri­tų lai­mė­ta­me jū­rų mū­šy­je prieš Na­po­leo­ną. Kar­ve­džio skulp­tū­ra bu­vo už­kel­ta ant 50 me­trų aukš­čio ko­lo­nos. Jos pa­pė­dė­je gu­li ke­tu­ri liū­tai, sim­bo­li­zuo­jan­tys ad­mi­ro­lo Ne­lso­no per­ga­les. Pa­sak le­gen­dos, šiam ad­mi­ro­lui žu­vus jo kū­nas, kad ne­suir­tų, pa­nar­din­tas į sta­ti­nę, skli­di­ną ro­mo. Taip jis ga­ben­tas į gim­ti­nę. Per il­gą ke­lio­nę lai­ve bai­gė­si vi­sos ro­mo at­sar­gos. Jū­rei­viai ne­iš­ken­tę pa­slap­čio­mis iš­grę­žė sky­lu­tę to­je sta­ti­nė­je, ku­rio­je bu­vo Ne­lso­no kū­nas, ir pra­dė­jo iš jos siurb­čio­ti ro­mą. Nuo to lai­ko šis gė­ri­mas va­di­na­mas „Nel­so­no krau­ju“.

Šiau­ri­nė­je Tra­fal­ga­ro aikš­tės da­ly­je – Na­cio­na­li­nė ga­le­ri­ja, ku­rio­je per ke­le­to sa­lių an­fi­la­dą su įvai­rių epo­chų pa­veiks­lais pa­sie­kia­me Sand­ro Bot­ti­cel­li rin­ki­nį. Jo cen­tre – “Ve­ne­ra ir Mar­sas”, įpū­din­giau­sia re­ne­san­so ge­ni­jaus dro­bė, ku­rią tu­ri ši ga­le­ri­ja. Ži­no­ma, tai to­li gra­žu ne “Pri­ma­ve­ra” („Pa­va­sa­ris“) ar “Ve­ne­ros gi­mi­mas”, ku­riuos ga­li­ma pa­ma­ty­ti Flo­ren­ci­jo­je. Il­gė­liau su­sto­ja­me prie im­pre­sio­nis­tų – Ma­net, Mo­net, De­gas, Re­noi­ras… Dar ke­liais šimt­me­čiais anks­čiau – Ra­fae­lis, Remb­rand­tas, Ru­ben­sas. Mū­sų ne­be­bus, o jie to­liau ka­bės ir trauks nau­jas kar­tas.

Prie pat Na­cio­na­li­nės ga­le­ri­jos - res­to­ra­nas “Šer­lo­kas Holm­sas”. Grįž­ta at­min­tin sma­gus anek­do­tas. Nu­mi­rė Šer­lo­kas Holm­sas. Pa­te­ko į ro­jų. Prie var­tų sto­vi apaš­ta­las Pe­tras ir jo klau­sia: „Kas tu toks?“ – „Aš pats ge­riau­sias sek­lys pa­sau­ly­je.“ – „Jei­gu taip, tai su­rask man ro­ju­je Ado­mą ir Ie­vą, nes at­vy­kė­lių čia daug, o aš jų ne­ga­liu ras­ti.“ Šer­lo­kas Holm­sas nu­žings­niuo­ja ro­jaus ta­ku. Ki­tą die­ną jis at­ve­da Pe­trui po­re­lę ir sa­ko: „Štai Ado­mas ir Ie­va.“ – „Kaip tu juos at­pa­ži­nai?“ – „Tai juk ele­men­ta­ru. Jie abu dar be bam­bų.“

Rūs­tu­sis Taue­ris ir Šv. Pa­uliaus ka­ted­ra

Pa­trau­kia­me dar ke­lio­mis gat­vė­mis ir per Vest­mins­te­rio til­tą nu­žings­niuo­ja­me iki gar­sio­jo Di­džio­jo Be­no (Big Ben). Ne­to­li jo sė­da­me į plokš­čia­dug­nį lai­vą. Lė­tai plau­kia­me po ke­liais ki­tais di­de­liais til­tais. Prie kran­ti­nių pri­švar­tuo­ti iš­tai­gin­gi lai­vai, o at­min­ty­je ky­la epi­zo­dai iš ne­se­niai mi­ru­sios aus­tra­lų ra­šy­to­jos Col­leen McCul­lough ro­ma­no „Mor­ga­no ke­lias“. Ja­me au­to­rė įtai­giai pa­sa­ko­ja apie XVIII am­žiaus pa­bai­gos Lon­do­ną, kai prie Tem­zės kran­ti­nių pri­švar­tuo­tuo­se bur­lai­viuo­se su­grūs­ti ka­tor­gi­nin­kai mė­ne­sių mė­ne­siais lauk­da­vo, kol bus iš­pluk­dy­ti į to­li­mą­ją Aus­tra­li­ją.

Iš­li­pę į kran­tą, žings­niuo­ja­me pro rūs­tų­jį Taue­rį. Daug įžy­my­bių, aša­rų ir krau­jo ma­tė to­ji is­to­ri­nė tvir­to­vė Lon­do­no se­na­mies­čio ry­ti­nė­je da­ly­je, Tem­zės kai­ria­ja­me kran­te. Čia sau­go­mos ka­ra­liš­ko­sios šei­mos bran­ge­ny­bės, gau­si įvai­rių lai­kų gink­luo­tės ko­lek­ci­ja, at­kur­tas vi­du­ram­žių ka­ra­lių kam­ba­rių in­ter­je­ras. Iki XVII am­žiaus Lon­do­no Taue­ris bu­vo vie­na ka­ra­liaus re­zi­den­ci­jų. Čia taip pat bu­vo ka­lė­ji­mas iki 1820 me­tų. Taue­ry­je įvyk­dy­ta mir­ties baus­mė dau­gy­bei Ang­li­jos vals­ty­bės vei­kė­jų − ka­ra­liams Hen­ri­kui VI ir Eduar­dui V su bro­liu Ri­čar­du, Hen­ri­ko VIII žmo­noms Anai Bo­lein ir Ka­te­ri­nai Ho­vard, Ško­ti­jos ka­ra­lie­nei Ma­ri­ja Stiuart, hu­ma­nis­tui Tho­mui Mo­re'ui.

Šian­dien Lon­do­no Taue­ris — vie­na tu­ris­tų lan­ko­miau­sių vie­tų. Nuo tų se­nų lai­kų čia ne­daug kas pa­si­kei­tę. To­dėl grįs­to­mis gat­ve­lė­mis vaikš­ti­nė­jant ap­link niū­rius pil­kus bokš­tus ne­įma­no­ma ne­gal­vo­ti apie smur­tą, kan­čias ir žmo­nių tra­ge­di­jas, ku­rių liu­di­nin­kės šimt­me­čius bu­vo šios sie­nos. Ant Taue­rio kal­vos, to­je vie­to­je, kur bū­ta eša­fo­to, yra ne­di­de­lė plokš­tė. Ji pri­me­na šiur­pią Taue­rio pra­ei­tį.

Nuo­žul­nia ša­li­gat­vio plokš­tu­ma už­ko­pę už Taue­rio, li­pa­me į dviaukš­tį au­to­bu­są ir už ke­le­to sto­te­lių pa­sie­kia­me Šv. Pa­uliaus ka­ted­rą. Tai iš tie­sų šven­to­vė mil­ži­nė. Šio ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ro aukš­tis – 111 me­trų, nuo 1710 iki 1962-ųjų tai bu­vo pats aukš­čiau­sias Lon­do­no pa­sta­tas. Šv. Pa­uliaus ka­ted­ro­je pa­lai­do­ta dau­gy­bė Ang­li­jos įžy­my­bių. Čia am­ži­no­jo poil­sio at­gu­lė baž­ny­čios ar­chi­tek­tas Chris­top­he­ris Wre­nas, čia il­si­si ad­mi­ro­las lor­das Ne­lso­nas, ku­rį lai­ką baž­ny­čio­je il­sė­jo­si ir se­ro Wins­to­no Chur­chil­lio pa­lai­kai, vė­liau per­kel­ti ki­tur. Be abe­jo, Šv. Pa­uliaus ka­ted­ro­je vyks­ta ir sma­gių ren­gi­nių. Čia 1981 me­tais su­si­tuo­kė pri­ncas Char­le­sas ir pri­nce­sė Dia­na, čia bu­vo pa­mi­nė­tas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II aš­tuo­nias­de­šimt­me­tis. Ka­ted­ro­je kiek­vie­ną die­ną ren­gia­mos pro­tes­tan­tiš­kos pa­mal­dos.

Kai me­no bu­vei­ne tam­pa elektrinė

Nuo Šv. Pa­uliaus ka­ted­ros pės­tu­te, bet leng­viau, nes že­myn, pa­sie­kia­me ki­tą mo­der­nių for­mų til­tą, o per jį – at­gal į de­ši­nį Tem­zės kran­tą. Čia mū­sų tiks­las – mil­ži­niš­kas "Ta­te Mo­dern". Tai vie­nas iš ke­tu­rių, bet pats di­džiau­sias, vi­sos Tei­to ga­le­ri­jos pa­da­li­nių. "Ta­te Mo­dern" mu­zie­jus, ati­da­ry­tas 2000-ųjų ge­gu­žę. Tei­to ga­le­ri­jos pa­va­di­ni­mas yra cu­kraus mag­na­to se­ro Hen­ry Ta­te­’o, pa­do­va­no­ju­sio jai šim­tą me­no kū­ri­nių, pa­var­dė. XX am­žiaus pa­bai­go­je, ku­riant nau­ją­jį "Ta­te Mo­dern" mu­zie­jų, do­mė­ta­si dai­li­nin­kų pa­gei­da­vi­mais ir pa­ta­ri­mais, ta­čiau ne­at­si­ra­do pa­siū­ly­mų sta­ty­ti nau­ją spe­cia­lų pa­sta­tą. To­dėl pa­si­rink­tas 1947 me­tais su­pro­jek­tuo­tas ir be­veik dvi­de­šimt me­tų Lon­do­nui tie­kęs elek­tros ener­gi­ją in­dus­tri­nis komp­lek­sas, įsi­kū­ręs ant Tem­zės kran­to. Elek­tri­nę pa­vers­ti tarp­tau­ti­nio me­no rū­mais pri­rei­kė 214 mln. sva­rų ster­lin­gų. Di­de­lę da­lį lė­šų su­da­rė na­cio­na­li­nės lo­te­ri­jos pel­nas. Ki­ti 59 mln. bu­vo su­rink­ti iš pri­va­čių as­me­nų.

Trys elek­tri­nės sky­riai (šil­dy­tu­vų, tur­bi­nų, trans­for­ma­to­rių) ta­po tri­mis "Ta­te Mo­dern" mu­zie­jaus pa­da­li­niais. Vie­toj šil­dy­tu­vų – sep­ty­ni mu­zie­jaus aukš­tai. Di­džio­ji tur­bi­nų sa­lė vir­to 35 me­trų aukš­čio kei­čia­mų par­odų erd­ve. Tre­čio­je sek­ci­jo­je bu­vu­siai elek­tri­nei at­min­ti pa­lik­ti trans­for­ma­to­riai ir val­dy­mo pul­tai. "Ta­te Mo­dern" eks­po­zi­ci­jų su­da­ry­mo prog­ra­ma rū­pi­na­si šve­das Lar­sas Nitt­ve. Jis ban­do įvyk­dy­ti mu­zie­jaus tiks­lą – pa­nai­kin­ti be­dug­nę, ski­rian­čią “pap­ras­tus” ir “e­li­ti­nius” šiuo­lai­ki­nio me­no par­odos lan­ky­to­jus. At­si­lie­pi­mų kny­go­je sve­čias iš JAV ra­šo: “Vie­na įdo­miau­sių vie­tų Lon­do­ne. Kiek­vie­nas čia ras tai, kas jį apš­vies­tų, su­ža­vė­tų ar net įžeis­tų. Be to, ga­li­ma gė­rė­tis pri­tren­kia­mais vaiz­dais iš sep­tin­to aukš­to ka­vi­nės.” Ša­li­mais kan­di pa­sta­ba: “Jei no­ri pra­leis­ti lai­ką juo­kda­ma­sis iš žmo­nių, ku­rie ban­do ap­si­mes­ti, kad siu­vi­mo ma­ši­na, su­vy­nio­ta į pa­klo­dę ir ap­suk­ta vir­ve, yra pui­kus me­nas, tuo­met ten ta­vo vie­ta.” Yra ir žiū­ro­vo, pa­si­ra­šiu­sio lan­ky­to­ju iš Lie­tu­vos, nuo­mo­nė: “Pa­ta­riu iš­nau­do­ti ga­li­my­bę ap­lan­ky­ti "Ta­te Mo­dern" ir su­si­pa­žin­ti su me­no kū­ri­niais, ku­rie is­to­ri­jo­je ti­krai pa­liks sa­vo pėd­sa­ką.” Aiš­ku tiek, jog tarp ap­si­lan­kan­čių­jų šio­je re­gyk­lo­je ne­lie­ka abe­jin­gų, kad ir ko­kie kon­tro­ver­siš­ki bū­tų jų įspū­džiai.

Lie­tu­vo­je įpras­ta ma­ty­ti pus­tuš­tes ga­le­ri­jų ar mu­zie­jų sa­les, jo­se gy­vy­bė at­si­ran­da tik tuo­met, kai vyks­ta par­odų ati­da­ry­mas prie tau­rės vy­no. "Ta­te Mo­dern" mu­zie­ju­je ša­lia esan­čios nuo­la­ti­nės ne­mo­ka­mos eks­po­zi­ci­jos vyks­ta daug kei­čia­mų įvai­rių mo­ka­mų par­odų. Į šį mu­zie­jų gau­sy­bę lan­ky­to­jų pri­trau­kia in­ten­sy­vios edu­ka­ci­nės prog­ra­mos. Kas po­rą va­lan­dų nu­ro­dy­to­se vie­to­se vyks­ta su­si­ti­ki­mai su dai­lės is­to­ri­kais ir kri­ti­kais. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės bu­ria­si į mė­gė­jų gru­pe­les, kar­tu ge­ria ka­vą ir pie­tau­ja, ap­ta­ria me­no nau­jie­nas. Lan­ky­to­jai, pa­klai­džio­ję po ke­le­tą mu­zie­jaus sa­lių (jų yra 84!), pa­ten­ka į va­di­na­mą­sias poil­sio zo­nas, ku­rio­se ga­li­ma var­ty­ti ka­ta­lo­gus ir žiū­rė­ti į Tem­zę. "Ta­te Mo­dern" iš to­lo kiek pri­me­na Vil­niaus ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jų. Ten pir­mo­sios mies­to elek­tri­nės ma­ši­nų sa­lės erd­vė­je gra­žiai de­ra sten­dai su šiuo­lai­ki­nio me­no kū­ri­niais.

Ar Sha­kes­pea­re'as bu­vo masonas

Po "Ta­te Mo­dern" kiek pa­žings­nia­vę Tem­zės pa­kran­te pa­ga­liau iš­vys­ta­me bal­tą aps­kri­tą sta­ti­nį su tam­siais kryž­mai įmū­ry­tais rąs­tais. Pa­na­šiai kaip Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je. Bet tai nė­ra tas pats Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re'o lai­kų pa­sta­tas. Šian­die­ni­nis tea­tras – tai se­no­jo "Sha­kes­pea­re's Glo­be" tea­tro re­kons­truk­ci­ja. Ak­to­rius bei da­bar­ti­nis tea­tro di­rek­to­rius Sa­mas Wa­na­ma­ke­ris ini­ci­ja­vo "Sha­kes­pea­re's Glo­be" tea­tro at­kū­ri­mą ir jo pa­stan­go­mis nau­ja­sis pa­sta­tas bu­vo au­ten­tiš­kai at­sta­ty­tas lai­kan­tis se­nų­jų brė­ži­nių bei ap­ra­šy­mų. Da­bar­ti­nis pa­sta­tas yra maž­daug per 230 me­trų nuo ori­gi­na­lios bu­vu­sio tea­tro vie­tos, no­rint iš­lai­ky­ti tea­tro pa­dė­ties au­ten­tiš­ku­mą. Du­ris lan­ky­to­jams re­kons­truo­tas pa­sta­tas at­vė­rė 1995 me­tais, pri­sta­ty­da­mas spek­tak­lį "Hen­ri­kas V". Ori­gi­na­lu­sis "Glo­be" tea­tras bu­vo pa­sta­ty­tas 1599 me­tais, pa­sis­ten­gus tea­tro kom­pa­ni­jai "Lor­do Cham­ber­lai­no vy­rai", ku­riai pri­klau­sė ir gar­su­sis W. Sha­kes­pea­re'as. De­ja, per spek­tak­lį "Hen­ri­kas VIII" spro­gus pa­tran­kai, pa­sta­tas už­si­lieps­no­jo ir bu­vo su­nai­kin­tas ug­nies 1611-ųjų lie­pos 26 die­ną. Tea­tras vėl at­sta­ty­tas 1614 me­tų bir­že­lį, ta­čiau 1642 me­tais bu­vo pri­vers­tas už­ver­ti du­ris. Prie­žas­tis – pu­ri­to­nai, jų nuo­mo­ne, "Sha­kes­pea­re's Glo­be" tea­tras smuk­dė vi­suo­me­nės mo­ra­lę bei pri­ly­go pa­leis­tu­vys­tei. Tų pa­čių pu­ri­to­nų dė­ka vė­liau, 1644-ai­siais, įspū­din­ga­sis tea­tras vi­sai nu­griau­tas.

Pa­na­šiai kaip Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Val­do­vų rū­mai Vil­niu­je, Sha­kes­pea­re's tea­tras at­kur­tas pa­gal 1599 me­tų tea­tro ver­si­ją. Jo­je, la­bai ti­kė­ti­na, už­ko­duo­ta ma­so­nų lo­žės mat­me­nų erd­vė, pa­są­mo­nin­gai vei­kian­ti žiū­ro­vus. Kiek­vie­ną va­sa­rą tea­tras ren­gia ne­pa­kar­to­ja­mus pa­si­ro­dy­mus W. Sha­kes­pea­re'o dva­sia. Kaip ir bu­vęs ori­gi­na­lus tea­tras, da­bar­ti­nis pa­sta­tas yra aps­kri­ti­mo for­mos, at­vi­ru sto­gu. Tea­tro pa­tal­pų tri­juo­se aukš­tuo­se ga­li tilp­ti 857 žmo­nes, o vi­du­ry­je esan­čia­me kie­me - dar 700 sto­vin­čių žiū­ro­vų. Ši sis­te­ma iš­lai­ky­ta dar nuo W. Sha­kes­pea­re'o lai­kų, kai var­gin­ges­ni pi­lie­čiai, ne­iš­ga­lin­tys įsi­gy­ti bi­lie­tų pa­to­giai sė­dė­ti, už, vie­ną pen­są ga­lė­da­vo pa­si­ro­dy­mus ste­bė­ti sto­vė­da­mi tie­siai po sce­na esan­čia­me kie­me.

2012 me­tų bir­že­lį "Sha­kes­pea­re's Glo­be" tea­tre pa­si­ro­dė lie­tu­vių ak­to­riai. Re­ži­sie­riaus Ei­mun­to Ne­kro­šiaus „Ham­le­tas“ vai­ni­ka­vo va­di­na­mą­ją šeks­py­ria­dą, per ku­rią Lon­do­no pub­li­kai šis spek­tak­lis par­ody­tas net 37 pa­sau­lio kal­bo­mis. Lie­tu­viai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je bu­vo su­tik­ti su di­džiu­liu su­si­do­mė­ji­mu. Iš­pirk­ti vi­si bi­lie­tai į tris spek­tak­lius. Per pen­kio­li­ka me­tų su „Ham­le­tu“ pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­jas dai­ni­nin­kas And­rius Ma­mon­to­vas iš­mai­šė ko­ne vi­są pa­sau­lį, ta­čiau "Glo­be" tea­tras jam pa­da­rė be­ne stip­riau­sią įspū­dį. Prie Tem­zės upės sto­vin­tis me­di­nis aps­kri­ti­mo for­mos pa­sta­tas be sto­go, pa­sta­ty­tas pa­gal tam ti­krus ma­te­ma­ti­nius dės­nius ir skai­čia­vi­mus, anot jo, iš tie­sų tu­ri ypa­tin­gą au­rą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Bendravardis  84.46.238.110 2015-08-19 13:59:31
Ačiū PSK :) Kaip visada - originalu, informatyvu, vaizdinga!
0 0  Netinkamas komentaras
VIKTORIJA  78.60.124.146 2015-08-06 19:22:17
va cia tai reportazas, super marsrutas, istoriniai momentai sodrus. Sitaip nuosekliai aplankyti Londona pasiuliau dukrai. Ji liko suzaveta, nes netrukus skrenda i Londona
2 0  Netinkamas komentaras
Inga  78.60.75.36 2015-08-06 18:13:50
Dėkui už puikų, įdomų straipsnį - perskaičiau su malonumu, sužinojau naujų dalykų ir prisiminiau primirštus.
2 0  Netinkamas komentaras
Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas po­li­to­lo­gas Prze­mys­ław Piotr Żu­raws­ki vel Gra­jews­ki ma­no, kad po SSRS žlu­gi­mo de­mo­kra­ti­ja Ru­si­jo­je ne­įsit­vir­ti­no dėl tam tikrų is­to­ri­nių prie­žas­čių. [...]
Bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ at­si­sa­ko Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei grą­žin­ti 174 tūkst. eu­rų, už ku­riuos ji pir­ko at­sar­gi­nę lauko vir­tu­vės įran­gą.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami