TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Makao: dievų ir lošėjų žemė

2011 11 25 7:00

Likimas kartais pamėtėja puikią dovaną - komandiruotę į egzotišką kraštą. Idealu, kai lieka laiko pasidomėti ir jo turistiniais objektais. Tokia galimybė vėlyvą rudenį pasitaikė atvykus į lietuvių nedažnai lankomą Makao.

Ieškodama informacijos apie šį tolimą pasaulio kampelį, lietuvių kalba jos radau nedaug. Interneto svetainėse kitomis kalbomis jos apstu, bet iki kelionės taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar ten veikia mūsų bankų kortelės, ar visur įmanoma susikalbėti angliškai ir t. t. Ketinančiuosius vykti į tą pusę galiu nuraminti - išsigryninti pinigų bankomatuose tikrai įmanoma. Dėl anglų kalbos kebliau: nors viešbučių, kazino, bankų personalas paprastai kalba angliškai, gatvėje ar net dažnoje užkandinėje gali tekti pasitelkti ne tik gestus, bet ir aktorinius gebėjimus.

A-Ma buveinė

Šį Kinijos administracinį regioną sudaro žemyninė Makao pusiasalio dalis bei kelios palyginti neseniai tiltais sujungtos salos - Taipa ir Koloanė. Anot vietos legendų, portugališkas vietovės pavadinimas "Macau" kilo iš kiniškų žodžių sąskambio "A-ma-gau", o tai apytikriai reikštų "A-Ma buveinę". Turbūt paklausite, kas ta A-Ma ir kuo čia dėti portugalai? Vietos gyventojai A-Ma vadina vieną pagrindinių savo dievybių - jūrininkų ir žvejų globėją. O portugalai, šioje Kinijos pakrantėje išsilaipinę XVI amžiaus pirmoje pusėje ir paklausę, kokia čia vieta, išgirdo jau minėtą atsakymą: "A ma gau". 

Manoma, kad vietiniai turėjo galvoje A-Ma šventyklą, kurios paviljonų kompleksas dar ir šiandien stovi ant vienos Makao kalvų. Po kelių dešimtmečių nesantaikos, varžybų dėl įtakos regione bei ne kartą vykusių tarpusavio skerdynių XVI amžiaus viduryje pagaliau buvo užmegzti diplomatiniai santykiai. Žinoma, ne be pagrindo: prekybinės misijos portugalams buvo leistos tik tuomet, kai šie padėjo kinams susidoroti su savo tėvynainiais portugalais piratais. Taip Makao tapo portugalų administruojamu Kinijos regionu, o 1849 metais Portugalija netgi paskelbė Makao savo kolonija, nepriklausoma nuo Kinijos.

Kaip tik tuo metu šis kraštas liūdnai pagarsėjo kaip tranzitinis vergų prekybos punktas. Vergai šimtais būdavo gaudomi Kinijoje ir laivais plukdomi į Pietų Amerikos uostus. Dėl nežmoniškų kelionės sąlygų bei neišvengiamų ligų galutinį tikslą pasiekdavo tik bene penktadalis gyvųjų "prekių".

Rytų ir Vakarų jungtys

Portugalijos įtakoje Makao išliko iki pat 1999 metų, kai abipusiu sutarimu buvo grąžintas Kinijai. Nuo tada šis kraštas tapo specialiuoju administraciniu Kinijos Liaudies Respublikos regionu. Daugiau nei 400 metų portugalų valdymo paliko ryškią žymę šalies kultūroje - Rytai glaudžiai susipynė su Vakarais. Šalia kinų šventyklų kilo portugalų bažnyčios, kinų turtuoliai savo namus puošė ne tik vietine, bet ir vakarietiška maniera, ilgainiui susiformavo ir tik šiam kraštui būdingos mišrios virtuvės tradicijos. 

Dar ir šiandien visus gatvių pavadinimus, daugumą informacinių užrašų galima perskaityti dviem kalbomis: kinų ir portugalų. Beje, skirtingai nei oficialiajame Pekine, Makao vyrauja ne mandarinų, bet kantonų dialektas. O portugališkai susikalbėti pavyktų tik valstybinėse įstaigose ar su šios tautinės mažumos atstovais. Iki šių dienų išliko ir vadinamoji Makao kreolų arba patua kalba - unikalus kantonų, portugalų ir dar kelių kalbų junginys. Šią kalbą vartoja vos keletas Makao dar gyvenančių ar jau emigravusių šeimų. Itin svarbi šiandien Makao gyvenime tampa anglų kalba, kurią turi mokėti kiekvienas, norintis dirbti turizmo ar lošimų verslo srityje. 

Kinų Las Vegasas

Makao ne veltui lyginamas su Amerikos Las Vegasu. Lošimų verslas - viena Makao ekonomikos ašių. Kraštas neturi nei didelių dirbamos žemės plotų, nei gausių gamtos išteklių, tad pagrindines pajamas gauna iš turizmo bei lošėjų, kurie suplaukia iš viso pasaulio. Lošti į Makao suvažiuoja ir patys kinai, nes Kinijoje azartiniai žaidimai draudžiami. 

Lošėjų turizmas ir lemia visą švytintį, mirguliuojantį bei viliojantį Makao įvaizdį, itin ryškų tamsiuoju paros metu. Nors ir dienos šviesoje kazino bei viešbučių dangoraižiai daro įspūdį. Antai pagrindinis dabartinio Makao atpažinimo ženklas - milžinišką lotosą primenantis "Grand Lisboa" ("Didžioji Lisabona") kazino pastatas iškart patraukia dėmesį ir net pasitarnauja kaip orientyras, klaidžiojant miesto gatvėmis. Architektūros meno specialistai tą namą-lotosą turbūt pavadintų kiču, bet jo aukštis ir keista forma tiesiog prikausto dėmesį. Tą patį galima pasakyti ir apie dažno kazino šou programas: jas rengia kiekviena save gerbianti lošimų bei apgyvendinimo įstaiga. 

Dirbtinis rojus

Vieno kazino vestibiulyje, skambant iškilmingai muzikai, kas pusvalandį prasiskiria lubos, iš kurių nusileidžia didžiulis krištolo sietynas. Netrukus prasiveria ir "gelmės", iš kurių iškyla arba "Pasaulio medis", virpantis aukso lapais, arba milžiniškas drakonas, spjaudantis į lubas liepsnų kamuolius. Kito kazino vestibiulio fontanas kas pusvalandį pavirsta vandens siena, iš kurios "išsikristalizuoja" įspūdingų gabaritų brangakmenis. Visą pasirodymą lydi didinga muzika, tarsi kokiame Holivudo filme. Nors šou ir balansuoja ties kičo riba, bet stebėdamas pirmą kartą netenki amo. Tačiau greitai jį vėl atgauni, kai šou pabaigoje fontano ratu pradeda suktis šviečianti ruletė, tarsi bylodama: "Loškite, mielieji, - štai ko mums iš jūsų reikia." 

Turbūt įspūdingiausi užmojai -"Venecian" ("Venecijos") kazino Taipoje. Ten visas pastatų kompleksas imituoja puikiai atpažįstamus Venecijos simbolius, pradedant Dožų rūmais ir baigiant Rialto tiltu ar Šv. Morkaus varpine. Interjeras išpuoštas freskas imituojančiais tapetais, viskas prabangiai žėri auksu, o antrame pastato aukšte įrengti vandens pripildyti kanalai, kuriais plaukioja tikros gondolos. Jų valtininkai netgi sugeba itališkai užtraukti "O sole mio", kaip tikroje Venecijoje. Pirmas įspūdis ir vėl pribloškia, bet ilgiau pasivaikščiojus po tą dirbtinį rojų ima erzinti saldžiai žydras kartoninis dangus bei Venecijos stilių gožiančios parduotuvių reklamos.

Istorijos ženklai

Reikia pripažinti, visa ši "popsinė" kazino kultūra nėra vienintelis turistų džiaugsmas. Makao turi ir įdomių istorinių objektų bei gražių gamtos kampelių. Turistų grupės, į Makao atvykusios su gidais, dažniausiai iš pradžių vežamos į Išsiskleidusio Lotoso aikštę: jo simbolis puošia ir regiono vėliavą. Nors bendras Makao plotas nesudaro nė trisdešimties kvadratinių kilometrų, per vieną dieną, vaikštant pėsčiomis, turbūt nepavyktų nuodugniai apžiūrėti visų objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Jie išties įvairūs: kinų šventyklos, krikščionių bažnyčios, gynybinės tvirtovės, portugališkos aikštės, kinų turtuolių namai, istoriniai valdžios bei kultūrinių įstaigų pastatai, kapinės ir t. t.

Vienas įspūdingiausių paveldo objektų - Šv. Pauliaus bažnyčios griuvėsiai. Iš toli matomas išlikęs bažnyčios fasadas su langų kiaurymėmis. Vieni šaltiniai nurodo, kad ši XVII amžiuje pastatyta bažnyčia maždaug po 200 metų nukentėjo per gaisrą. Kiti teigia, jog bažnyčią sugriovė į Makao atūžęs taifūnas - dažna šio krašto rykštė. Artinantis taifūnui, Guia tvirtovės švyturyje dar ir mūsų dienomis kabinami specialūs ženklai, perspėjantys apie būsimos audros stiprumą. Šalia švyturio - XVII amžiaus vienuolių klarisių koplyčia. Kaipgi čia neprisiminsi Vilniuje buvusio klarisių vienuolyno prie Šv. Mykolo bažnyčios?

Tikrasis miestas

Tolimoje šalyje visada smagu atrasti sąsajų, bet įdomiausi tik tam kraštui būdingi, egzotiški bruožai ir jo žmonės. Pavyzdžiui, ieškant kelio į Makao A-Ma šventyklą nusišypsojo laimė susitikti mielą, angliškai kalbančią kinę, kuri ne tik palydėjo į tą dievų buveinę, bet ir pavedžiojo po gyvenamuosius Makao kvartalus. Atsivėrė visai kitoks miestas: daugiaaukščiai apšiurę gyvenamieji namai, kurių vienintelės puošmenos - skirtingos balkonų grotelės, ne turistams skirti maisto turgūs su kruvinais prekystaliais ir šokinėjančiais žuvų gabalais.

Užėjome ir į senovinę vaistinę, kurioje prekiaujama tik tradicinės kinų medicinos vaistais: jokių cheminių preparatų piliulių ar kapsulių. Tokios kiniškos gydymo ar sveikatos stiprinimo priemonės labai brangios net ir pačioje Kinijoje. Paprašytas įvertinti saują džiovintų lervų, veiksmingai stiprinančių imunitetą, vaistininkas jas pasvėrė ir ant lapelio užrašė stulbinamą kainą - apie 1500 litų. Kiek kainuoja po prekystalio stiklu sudėti džiovinti tigrų peniai, taip ir nepaklausiau.

Naujoji pažįstama toliau vedė Makao gatvių labirintu, trumpindama kelią tik vietiniams žinomais praėjimais. Įsukome ir į jos namų kiemą, kurio gale - altorėlis Budai. Visame Makao prie daugelio gatvių, kiemų ar net atskirų parduotuvių, tiesiog ant šaligatvio, galima pamatyti įvairių altorėlių kinų dievams ar vietinėms dievybėms. Prie jų dažnai stovi indeliai su aukomis protėviams: vaisiais, sausainiais ar saldainiais. Mylimiausia to krašto žmonių deivė - Gailestingoji Kun Iam. Vienoje Makao pakrančių stovi didžiulė, bet grakšti deivės statula. Po jos kojomis, susiskleidusio lotoso formos pastate įsikūręs ekumeninis centras su biblioteka ir apmąstymų kambariu, kuriame galima klausytis vėjo muzikos, sklindančios pro specialiai padarytas kiaurymes.

Salų varžybos

Visai kitokį, laukine gamta žavintį Makao galima pamatyti jam priklausančioje Taipos-Koloanės saloje. Kadaise čia buvo dvi salos, palyginti neseniai sujungtos žemės pylimu. Iš Makao į Taipą galima pakliūti trimis kelių kilometrų ilgio tiltais, įspūdingai besidriekiančiais virš vandens. Ši sala sparčiai vejasi žemyninį Makao: nors čia jau stovi keletas gigantiškų lošimų turizmo kompleksų, Taipoje virte verda naujos statybos. Tuo tarpu į Koloanę turistus sutraukia keletas paplūdimių, pandų paviljonas bei kultūrinis kaimelis laukinės gamtos parke.

O kur niekada nestinga gerų emocijų, tai prie stiklo sienos, skiriančios lankytojus nuo pandų karalystės - čia džiaugsmingai krykštauja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Smagu stebėti, kaip jos tingiai ėda ar juokingai raičiojasi po vešlią voljero žolę. Suaugusieji aplanko ir netoliese įsikūrusį kultūrinį kaimelį, į kurį veda ilgas kelias, plačia spirale kylantis į aukštą kalną. Galima užsikarti ir trumpesniu, bet statesniu keliu, lipant galybe laiptelių. Visas pastangas su kaupu atlygina atsivėręs vaizdas į Tin Hau šventyklą - kultūrinio kaimelio dalį. Tin Hau (Dangiškoji imperatorė) - ta pati jūrininkų ir žvejų deivė, kuri Makao švelniai vadinama A-Ma (prosenele). Netoli šventyklos, ant kalno viršūnės boluoja 20 metrų aukščio deivės statula, tarsi žvelgianti į globojamas valdas. 

Inga BAGA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"