TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Makedonija: kalnuose paskendęs kraštas

2010 03 19 0:00
Akmeninėje Kale tvirtovėje plevėsuoja valstybinė vėliava.
Vaido Mikaičio nuotrauka

Kaskart vis daugiau turistų įspūdžių ieškoti keliauja į Makedoniją. Ši nedidukė Balkanų valstybė traukia įspūdinga gamta, kalnais, nedidelėmis kainomis ir naktinį gyvenimą mėgstančiais žmonėmis.

Makedonija - maža, neturtinga valstybė Balkanų pusiasalyje, buvusios Jugoslavijos respublika, daugiau nei dvigubai mažesnė už Lietuvą, turinti apie 2 mln. gyventojų. Ji atsirado suirus Jugoslavijai. Šiai griuvus, regione siautė karai, tačiau skurdžiausiam šios buvusios didelės šalies regionui - Makedonijai karo pavyko išvengti ir atsiskirti taikiai. Dėl to makedonai, skirtingai nei bosniai ar kroatai, jaučia didelę simpatiją Serbijai ir su šia valstybe palaiko ypač draugiškus santykius. Tačiau per paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį visi Balkanuose vykę pokyčiai ir neramumai Makedoniją ekonomiškai žeidė ypač skaudžiai.

Kvietė į musulmonų pamaldas.

Autobuse, važiuojančiame iš Sofijos į Skopję, susipažinome su švedų keliautoju, aplankiusiu daugiau kaip šimtą pasaulio šalių. Susiradę nepigią nakvynę vieninteliuose mieste nakvynės namuose, išėjome pasidairyti po miestą. Naujoji Skopjė dieną atrodo ramesnė, o senojoje gyvenimas verda. Gaudžia mečečių varpai, žmonės zuja siauromis gatvelėmis. Senamiesčio atmosfera tikrai įtraukianti ir užburianti. Temstant, skambant mečečių varpams ir kviečiant į pamaldas, nuėjome jų pasižiūrėti. Iš pradžių mindžikavome prie mečetės nedrįsdami užeiti į vidų, tačiau prie durų stovintis albanas mus labai maloniai pakvietė į vidų, tik liepė nusiauti batus. Jis pasakė suprantantis, kad mes nesame musulmonai ir nenorime lankstytis Alachui, tačiau pasiklausyti musulmoniškų pamaldų labai kvietė.

Miestas, kaip ir visa šalis, įsikūręs kalnuose. Ant vieno jų stovi akmeninė Skopjės Kale tvirtovė, statyta Bizantijos imperatoriaus Justinijano I. Ją supa parkas. Užlipus į tvirtovę atsiveria gražus miesto vaizdas. Vietiniai veda savo ožius ganytis į tvirtovės parką. Ant kito kalno pastatytas milžiniškas Makedonijos tūkstantmečio kryžius, kuris naktį šviečia ir yra matomas iš viso miesto. Šis kryžius laimina miestą ir saugo jį nuo nelaimių. Kadangi paties kalno naktį nematyti, atrodo, kad kryžius kabo tiesiog danguje.

Prieštaringi santykiai su kaimynais

Praeityje dabartinės Makedonijos žemės priklausė įvairioms valstybėms: Serbijai, Graikijai, Bulgarijai, Albanijai. Dėl to makedonai iki šiol nuolat įsivelia į ginčus su kaimynėmis valstybėmis. Dar ir dabar gretimose valstybėse iš vietinių gyventojų lūpų kartais pasigirsta raginimų prisijungti Makedonijos žemes ir atgaivinti didžiąją Serbiją, didžiąją Graikiją ar didžiąją Albaniją. Makedonijos santykiai su kaimynais - prieštaringi. Kadangi viena Graikijos provincija yra vadinama Makedonija, graikai iki šiol atsisako valstybę Makedoniją vadinti šiuo vardu. Graikai ją oficialiai vadina FYROM (Former Yugoslav Republic of Macedonia). Taip daro nemažai kitų valstybių, net ir Jungtinės Tautos. Egzistuoja turtingos ir neturtingos valstybės sindromas. Graikijos ir Makedonijos siena labai apkrauta, makedonai veržiasi dirbti į turtingesnę Graikiją, o graikai savo ruožtu saugosi šių antplūdžio. Tačiau Makedonijos santykiai su Graikija gerėja, nes pastaraisiais metais graikai vis daugiau investuoja Makedonijoje, kuri nori įsilieti į Europos Sąjungą. Deja, patys makedonai supranta, kad tai įvyks dar negreitai, ir nuoširdžiai pavydi Lietuvai jos pažangos.

Padalyta į senąją ir naująją

Nedarnūs santykiai ir su vakarine kaimyne Albanija. Makedonijoje gyvena apie 25 proc. etninių albanų musulmonų. Jų šalyje sparčiai daugėja, nes jiems būdingas didelis gimstamumas. Na, o krikščionių makedonų šeimose gimsta daug mažiau vaikų nei albanų. Todėl patys makedonai liūdnai juokauja, kad greitai Makedonija išnyks, nes etninių albanų skaičius viršys makedonų, bus išrinkta proalbaniška vyriausybė ir surengtas referendumas prisijungti prie Albanijos. Toks pavojus gal ir perdėtas, bet faktas, kad makedonai nesijaučia saugūs. Tarp makedonų ir vietinių albanų nuolatos tvyro įtampa. Makedonai skundžiasi, kad albanai nenori dirbti, verčiasi narkotikų kontrabanda ir kitais nelegaliai dalykais.

Kad Makedonijoje didelė musulmonų įtaka, teko patirti ir savo kailiu. Sostinė Skopjė neformaliai padalyta į naująją ir senąją. Naujoji Skopjė priklauso makedonams. Joje yra daug kavinių, barų, kur žmonės vakarais eina linksmintis. Senoji Skopjė priklauso musulmonams albanams. Senamiestyje gausu mečečių ir tvyro musulmoniška aplinka. Siauros gatvelės primena musulmonišką pasaulį, čia pasijunti tarsi būtum ne krikščioniškoje šalyje, o Artimuosiuose Rytuose. Beje, net musulmoniškoje Albanijoje nėra tiek mečečių ir nejuntama tokios musulmoniškos dvasios kaip Skopjės senamiestyje. Žymiausia jų - Skopjės Mustafa Pašos mečetė. Susidaro įspūdis, kad albanai, gyvenantys Makedonijoje, daug labiau saugo savo musulmonišką tapatumą. Tuo metu tikrieji albanai, gyvenantys Albanijoje, komunistų valdymo laikotarpiu tapo ateistais. Jie ir patys tai pripažįsta. Senamiestis po vakarinių pamaldų ištuštėja, ir visas vakarinis gyvenimas persikelia į naująją Skopję.

Triukšmingas naktinis gyvenimas

Žymiausias Skopjės turistinis objektas - akmeninis tiltas per Vardaro upę, kuris, anot šaltinių, sultono Murato II buvo statytas net VI amžiuje. Verta aplankyti ir Šv. Klemento Ohridskio ortodoksų katedrą. Labai lankomas turistų yra Motinos Teresės paminklas. Albanų kilmės Motina Teresė yra gimusi Skopjėje.

Galima užsukti į Skopjės turgų. Po jo aikštėje lieka milžiniški šiukšlių kalnai. Vakarais žmonės plūsteli į gatves naujojoje Skopjėje ir linksminasi baruose, kavinėse bei Vardaro upės krantinėje, kur ir vyksta aktyviausias naktinis gyvenimas. Žmonių vakarais gatvėse būna tikrai daug. Beje, net ketvirtame pagal dydį Makedonijos mieste Tetove vakarais tiek žmonių, kad mūsų miestams, net ir Vilniui, lieka tik pavydėti. Paklausus žmonių, ar Tetove vyksta kokia nors miesto šventė, atsakymas buvo neigiamas. Tai buvo tiesiog įprastas šeštadienio vakaras.

Užkabinėja gatvės pardavėjai

Tačiau saugumu nesižavėjome. Mus užkabinėjančių, tampančių už rankovių ir įkyriai siūlančių pirkti bet kokį šlamštą žmonių tikrai netrūko. Kadangi užsieniečių nedaug, jie itin patrauklūs "klientai" gatvės pardavėjams. Vieną popietę sėdėdami lauko kavinėje pamatėme į ją įbėgantį žmogų, tai buvo mūsų pažįstamas švedas. Pasirodo, jam sėdint krantinėje priėjo vienas įkyruolių siūlydamas pirkti prastos kokybės radijo imtuvą. Švedas atstūmė pardavėjo ranką, imtuvas nukrito ir sulūžo. Prekeivis garsiai rėkdamas pradėjo stumdyti švedą ir reikalauti iš jo materialinės ir moralinės kompensacijos. Mūsų draugas mėgino tiesiog eiti šalin, bet prekeivis puolė jį vytis riebiai keikdamasis. Kai švedas įbėgo į kavinę ir paprašė iškviesti policiją, gražutė barmenė nustebino: "Čia nėra policijos!" Subėgo daugybė žmonių, mes irgi tarp jų. Patarėme švedui tiesiog duoti porą eurų, kad keikūnas atsikabintų, tačiau sąžiningas žmogus, europietis, niekaip nesuprato, už ką jis turi mokėti. Vis dėlto įtikinome jį, kad šventa ramybė svetimoje šalyje yra daug vertingesnė, nei niekam nerūpinti teisybė. Du eurai problemą išsprendė, tačiau saugumo jausmo šis įvykis tikrai nepridėjo.

Sėkmingai pasiektas pajūris

Nusipirkti bilietus iš Skopjės į Tiraną taip pat sekėsi sunkiai. Miesto centre radome kelis kioskus, kuriuose pardavinėjo autobusų bilietus į Albaniją. Kiekviename iš tų kioskų mums skirtingai nurodė autobusų stotį, kurioje turėtume įlipti į autobusą. Išsirinkome lengviausiai randamą - tą, kurioje išsilaipinome atvykę į Skopję. Tiksliau sakant, ta autobusų stotis buvo panašesnė į galinę kokio nors Lietuvos miestelio maršrutinio autobuso stotelę. Na, bet svarbu, kad autobusas atvažiavo ir mes per naktį pasiekėme Albanijos pajūrį.

Galiu pasakyti, kad vis daugiau turistų vyksta į Makedoniją. Į šią nedidelę Balkanų valstybę turistus traukia įspūdinga ir natūrali gamta, kalnai, nedidelės kainos, o vasarą - Ohrido muzikos festivalis prie įspūdingo to paties pavadinimo ežero.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"