TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Malaizijos pasakojimai

2016 11 26 6:00
"Gerai OA" kalėdinėje mugėje pardavinėja rankdarbius. Gerai OA Facebook nuotrauka

Tai žvilgsnis į vietinių gyvenimą: nuo aplinkosaugos iki čiabuvių gyventojų teisių į žemę, sąžiningos prekybos ir net vyrų bei moterų lygybės, kurią vietos gyventojai, regis, įgyvendina labai paprastai.

Čia karšta, neįtikimai drėgna ir labai žalia. Apsirūpinę vandeniu, purškalu nuo uodų ir fotoaparatais, vaikštome po Raha Musa miško draustinį. Jame Pasaulio aplinkos centras užsiima nuniokotų durpinių miškų (drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuose dėl drėgmės susiformuoja storas durpių sluoksnis – aut.) atkūrimu.

Tompoko Topok moterų dirbtuvės./Giedrės Steikūnaitės nuotraukos

Durpyno skurdas

Kur slypi problema? „Per pastaruosius dešimt metų daugiau nei 500 ha draustinio buvo nelegaliai sunaikinta ir sudeginta ūkininkavimo tikslais“, – teigia Pasaulio aplinkos centro atstovas.

Miškų deginimas yra pigiausias būdas turėti daugiau maistui auginti tinkamos žemės. Nenuostabu, kad toks būdas itin patrauklus gyventojams, neturintiems pakankamai pinigų. „Besivystančiose šalyse visuomet egzistuoja skurdo aspektas“, – sako Chee, mūsų gidas.

Didžiausia problema, jog deginami durpiniai miškai išskiria didžiulį anglies dioksido kiekį, kuris iki tol kaupėsi durpėse. Tai pats baisiausias klimato kaitos prognozės išsipildymas.

Laimės siekis

Užkalbinu vieną iš aktyvistų. Jis noriai pasakoja apie viską, kas yra susiję su medžių auginimu.

„Kodėl tai darai?“ – klausiu. Jis mano, kad esu neatidi ir tikriausiai nesiklausiau, tad atsako: „Durpinis dirvožemis yra labai svarbus aplinkosaugai. Turime atauginti šią sugadintą teritoriją...“

„Bet kodėl tu tai darai?“ – pasitikslinu.

Jis nusišypso. „Tai daro mane laimingą. Man gera matyti augančius medžius. Gera, kad galiu padėti“, – paaiškina.

Mangrovė.

Šiukšlių upė

Sungai Way – ketvirto lygio upė, o tai reiškia, jog vanduo joje yra labai užterštas (penkto lygio upės vanduo laikomas nuodingu). Pagrindinis jos taršos šaltinis – atliekos, atkeliaujančios tiek iš gyvenamųjų, tiek iš prekybinių ar pramoninių rajonų. Mūsų gidas sako, kad žmonės nelaiko upės gamtos dalimi, jie ją mato tiesiog kaip šiukšlyną.

Inicijuotas projektas W.A.T.E.R. siekia pakeisti šį požiūrį. „Tai unikalus projektas, – tvirtina gidas. – Tai tikras gamtos atkūrimas, kai dauguma kitų tokių projektų siekia tik aplinkos pagražinimo.“

Sąmoningumo ugdymas jau atsipirko ir artimiausiu metu planuojama vėl suleisti vietines žuvis į upę, kurioje šiuo metu apsigyvenusios taršai atsparios žuvys imigrantės.

Tačiau tokia situacija tik žemutinėje upės dalyje. Miškuose, kur išteka Sungai Way, galime pasiklausyti tyro, neužteršto vandens tekėjimo. Garsas išties kitoks.

Upė Selongare.

Kuala Selangoro parkas

Suaugusiajam patekti į Kuala Selangoro nacionalinį parką – mangrovių mišką, nutolusį apie 60 km į šiaurę nuo Kvala Lumpūro, – kainuoja 4 RM (Malaizijos ringitai). Tai šiek tiek mažiau nei 1 euras. Parkas įkurtas 1987 metais ir savo logotipu pasirinko nykstantį sidabrinį langūrą (dar vadinamą sidabrinių lapų beždžione). „Tai ponas Bekhamas, – sako parko vadovas Nagarajanas Rengasany, – panko šukuosena, suprantate.“

Su beždžione ar be jos, 1980-aisiais šiai vietovei iškilo didelė grėsmė virsti golfo aikštynu. Tuometė valdžia išties nusipelno pagyrimų todėl, kad nusprendė apsaugoti mangrovių mišką, o ne patenkinti kelių žmonių pomėgius. Bet šiandien valstybės piniginės paramos nebeskiria ir parkas turi verstis pats. Dėl to Nagarajanas tikisi, kad būsimas ministras bus „gamtos žmogus“. Jam jau gana pagalbos prašymų, į kuriuos niekas neatsiliepia.

Nors teritorija saugoma, tačiau parką supantys vandens telkiniai užteršti. „Šioje šalyje gyvena vis dar neatsakingi žmonės“, – sako Nagarajanas. Bet parodykite vietą, kur tokių žmonių nėra...

Raha Musa gaivintojai (Chee viduryje).

Sėslūs klajokliai

Kai 2007-aisiais Kampung Sungai Bumbun kaime, kuriame gyvena Hma Meri genties žmonės, buvo įvesta elektra, pirmas daiktas, kurį jie įsigijo, buvo televizorius. Antras pirkinys – naudoti mobilieji telefonai.

Ryšys čia geras (kelionės bendrakeleivis Ianas priduria, kad, tiesą sakant, geresnis nei jo namuose Jungtinėje Karalystėje), o telefonai tikrai lengvai naudojami. Vienintelė problema, kad Hma Meri žmonės dažniausiai neturi pinigų sumokėti už skambučius ar trumpąsias žinutes.

Hma Meri visada buvo klajokliai. Ir yra tokie iki šiol. Priversti persikelti iš valčių, kuriose gyveno, ant žemės, kuri nebuvo jų (ir teisiškai vis dar nėra), šiuo metu jie jaučiasi tarsi spąstuose ir ilgisi senų gerų dienų.

„Kai buvome klajokliai, mums liepė apsistoti vienoje vietoje. Dabar – liepia išsikelti“ – skundžiasi jie. Tai visiškai nevykusios vystymosi politikos pavyzdys.

Buvę klajokliai dabar drožinėja, audžia ir bando išsaugoti vietinių statusą tose žemėse, kuriose gyvena. Vietinė Reita parodo mums kelis namus ir priduria, kad jų vis mažiau ir mažiau. Palmių plantacijų apsuptyje be teisių į žemę gyvenantys Hma Meri genties žmonės sako, kad nėra nusiteikę prieš valdžią. Jie tik nori, kad viskas vyktų kiek kitaip.

Savanorių durpyne pasodinti medžiai.

Lygus sąžiningumas

Hma Meri Tompoku Topoh moterų audimo dirbtuvėse taikomas naujas verslo modelis. Jis yra sąžiningesnis bendruomenei nei ankstesnis, kuris iki šiol taikomas visur kitur. Pagal anksčiau veikusį prekybos modelį tarpininkai (iš vadinamosios gamintojo-tarpininko-pirkėjo grandinės) gaudavo iki 70 proc. visų pajamų už parduotus Tompoku Topoh moterų pagamintus rankdarbius.

Ir žmonės su tuo taikstėsi? „Kai gyveni skurde, neturi kito pasirinkimo“, – sako Reita Faida Rahim. Ji koordinuoja „Gerai OA“ – kilnojamuosius prekystalius, kuriuose parduodami rankdarbiai, sukurti Orang Asli – Vakarų Malaizijos vietos bendruomenių.

Gyvendamas skurde iš tiesų neturi jokio pasirinkimo. Nebent yra žmonių, kurie nori tau padėti, kaip, pavyzdžiui, „Gerai OA“, užtikrinant, jog 100 proc. gautų pajamų sugrįžtų bendruomenei.

Lygybės principas stipriai įsišaknijęs pačioje Hma Meri bendruomenėje. „Darbo galimybės skirstomos ne pagal lytį“, – sako Reita. Jei žmogui geriau sekasi kurioje nors srityje, jis skatinamas tuo ir užsiimti. Čia vyrai yra geresni gamindami valgį ir prižiūrėdami vaikus.

Apie projektą

Straipsnių ciklas „Pasaulis tavo akimis“ ir vėl kviečia susipažinti su besivystančiomis šalimis. Lietuvos ir užsienio žurnalistų istorijos pasakos apie socialinius, politinius, aplinkosaugos ir kultūrinius iššūkius, su kuriais susiduria šių šalių gyventojai. Asmeninės patirtys iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalių padės sklaidyti mitus, o gal ir suprasti, kad ten gyvenantys žmonės dažnai susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.

Ciklą pradedame Giedrės Steikūnaitės trumpais pasakojimais iš kelionės po Malaiziją, organizuotos kaip straipsnių konkurso „TH!NK3: Developing World“ („Mąstyk: besivystantis pasaulis“) dalis. Straipsnis spausdintas tinklaraštyje „Thinkaboutit“: http://development.thinkaboutit.eu/think3/post/malaysian_vignettes.html.

Nors pasakojimai parengti kur kas anksčiau, tačiau aptariamos problemos išlieka aktualios iki šiol. Prireiks dešimčių metų, kol išdegintas miškas ataugs, o užteršta upė bus vėl švari. Tiesa, vietos gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyva iš tiesų pasiekta ir pažanga – iš Sungai Way upės ištraukiamų atliekų nuo projekto pradžios sumažėjo daugiau nei 5 kartus. Darbas ir toliau tęsiamas švarinant kitas vietos užterštas upes.

****

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina viešoji įstaiga „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"