Maljorka: stebuklų užtenka visiems

MILDA KNIEŽAITĖ   2008-11-21 00:00
MILDA KNIEŽAITĖ
 
2008-11-21 00:00
Didingoji Palma de Maljorkos katedra. Autorės nuotrauka
Sa­ko­ma, kad Mal­jor­ką tu­ris­tams at­vė­rė pra­ncū­zų ra­šy­to­ja Geor­ge Sand ir len­kų kom­po­zi­to­rius Fre­de­ri­cas Cho­pi­nas, šio­je Is­pa­ni­jos sa­lo­je pra­lei­dę 1838-1839 me­tų žie­mą.

Dabar Maljorkoje kasmet apsilanko per 20 mln. turistų ir bene kas antras namas yra viešbutis. Ši didžiausia iš keturių Balearų salyno salų, autonomijos teisėmis priklausančių Ispanijai, dažnai vadinama turtuolių rojumi, tačiau Viduržemio jūros malonumų užtenka visiems. Net nusipirkus vadinamąją paskutinės minutės kelionę galima gyventi viešbučio kambaryje, pro kurio langus matyti jūra.

Žiema vienuolyne.

Maljorkoje vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos - švelnios. XIX amžiaus "turistams" G.Sand ir F.Chopinui nepasisekė. 1838 metų žiema pasitaikė lietinga, vėjuota, šalta ir niūri. Pirmiausia keliautojai apsistojo salos sostinėje Palma de Maljorkoje, tačiau katalikiškų pažiūrų maljorkiečiams užkliuvo nesantuokinis paryžiečių ryšys. G.Sand garsėjo feministinėmis nuostatomis, vyriškai rengėsi, viešai rūkė cigarus. Negana to, su rašytoja keliavo ir jos vaikai iš pirmosios santuokos: penkiolikmetis sūnus Maurice'as ir dešimtmetė duktė Solange.

Ramybę keliautojai rado persikėlę į kartuziečių vienuolyną kalnų miestelyje Valdamosoje. Vienuoliai 1399 metais karališkuose rūmuose įkurtame vienuolyne gyveno iki 1835 metų. Vėliau jis perėjo į privačias rankas.

Vis dėlto F.Chopinas gražiame, bet niūriame ir šaltame vienuolyne žiemą nebuvo laimingas. Pianinas - iškleręs, o atsigabenti "Pleyel" fortepijoną iš Paryžiaus iškilo sunkumų. Ispanų muitininkai reikalavo didžiulio importo mokesčio, tačiau po ilgų atidėliojimų kompozitoriaus noras buvo įgyvendintas, ir fortepijoną, tempiamą arkliais kinkytu vežimu, į Valdamosą vingiuotu kalnų keliuku lydėjo pati G.Sand.

Blogas oras pakenkė dvidešimt septynerių metų kompozitoriaus sveikatai, apsunkino lėtinę plaučių ligą. Šešeriais metais vyresnė G.Sand stengėsi pasirūpinti ligoniu, tačiau F.Chopinas skundėsi Maljorkos gydytojų kompetencija. Galiausiai pora turėjo grįžti į Paryžių. Apie saloje praleistus mėnesius G.Sand parašė knygą "Žiema Maljorkoje". Ji buvo išleista 1855 metais.

Dabar kartuziečių vienuolyno celėse, kur buvo įsikūrę menininkai, eksponuojami jų asmeniniai daiktai, dokumentai, nuotraukos. Galima nusipirkti ir pieštukų su G.Sand ir F.Chopino autografais. Rašytoja, matyt, vertinama labiau, nes jos pieštukas kainuoja 1,75 euro, o kompozitoriaus - tik eurą.

M.Douglaso vila

Pasakojama, kad Holivudo žvaigždė Michaelas Douglasas per Maljorkos valdžios neapsižiūrėjimą Valdamosoje įsigijo istorinės vertės namą. XIX amžiuje Habsburgų dinastijos atstovas Lluisas Salvadoras Austrietis Maljorkoje įsimylėjo paprastą valstietę. Salos tyrinėtojas, parašęs ir Maljorkos enciklopediją, pašaliečio akiai nematomoje vietoje pastatė mylimajai gražiausius namus. Juos ir nusižiūrėjo M.Douglasas.

Maljorkos valdžia mėgino bylinėtis su Holivudo žvaigžde, tačiau M.Douglasas atsipirko Valdamosoje įsteigęs savo fondą. Jis, priešingai nei įsigytasis namas, stovi matomiausioje vietoje miestelio centre.

Ne tik aktorius M.Douglasas su žmona Catherine Zeta-Jones susiejo savo gyvenimą su Maljorka, bet ir tenisininkai Borisas Beckeris, Rafaelis Nadalis, lenktynininkas Michaelis Schumacheris, dainininkė Annie Lennox, supermodelis Claudia Schiffer. Įžymybės nori privatumo ir Maljorkoje renkasi nuošalesnes, turistų nelankomas vietas. Turtingųjų kvartalams pajūrio miestuose taip pat būdinga ramybė, kurios tikrai neprikiši daugeliui turistų įkandamoms vietoms.

Ispanijos karaliaus Chuano Karlo I požiūris, matyt, kitoks. Jo vila visiems gerai matoma ir yra tokiame Palmos de Maljorkos priemiestyje, kuriame gyvena daug imigrantų.

Norų išpildymas

Lietuvių poilsiautojų, keliaujančių tarpininkaujant kelionių agentūroms, Maljorkoje, matyt, kol kas nėra tiek daug, todėl ekskursijos rengiamos bendroms turistų iš Rusijos ir Baltijos šalių grupėms rusų kalba. Kartais jos vykdavo ir rusų dvasia, prisimenant sovietinių laikų anekdotus ar pabrėžiant, kuo ir Maljorkoje pirmauja rusai, tiksliau, naujieji rusų turtuoliai.

Per vieną apžvalginę ekskursiją sostinėje Palma de Maljorkoje gidė atkreipė dėmesį į prabangias jachtas dešinėje prieplaukos pusėje ir patarė merginoms, neva pasivaikščiojimai čia būtų kur kas naudingesni nei kitoje, pasak jos, "socialistinėje" prieplaukos pusėje.

"Sviataja Katalina, padari mnie bojarina (Šventoji Katalina, dovanok man bajorą)", - toks kreipimasis buvo prisimintas Valdamosos miestelyje. Jei paaukosi pinigėlį, iš Valdamosos kilusi šventoji Katalina išpildys karščiausią tavo norą. Siaurose Valdamosos gatvelėse beveik prie kiekvieno namo galima pamatyti keraminę plokštelę, kurioje vaizduojamas kuris nors vienintelės Maljorkos šventosios Katalinos Tomas gyvenimo epizodas.

Maljorkos piligrimystės centras - Lluco vienuolynas Sierra de Tramuntana kalnuose. Tikima, kad stebuklingoji Dievo Motina taip pat gali išpildyti karščiausią norą, todėl prie jos skulptūrėlės bažnyčioje net per šv. Mišias išsirikiuoja eilės turistų, kad galėtų žvilgtelėti iš arčiau į Madoną ir įmesti monetą į aukų dėžutę.

Pasakojama, kad stebuklingąją Dievo Motinos skulptūrėlę miškuose rado piemuo vardu Llucas ir perdavė vienuoliui. Šis buvo pakerėtas Madonos grožio ir ji nuo XIII amžiaus saugo šventovę, dvasinį Maljorkos centrą. XX amžiaus pradžioje vyskupas Pere Joanas Campinsas pakvietė žymųjį ispanų architektą Antonio Gaudi renovuoti baziliką, kurią garsina Maljorkos globėjos skulptūrėlė, ir sukurti Kryžiaus kelią. Lluco vienuolyno kieme turistams žadamas dar vienas stebuklas: apsiprausus šaltinio vandeniu, tekančiu tiesiog iš čiaupo sienoje, galima atjaunėti, o jo atsigėrus - sustiprinti sveikatą.

Perlai ir autentika

XX amžiaus pradžioje ispanų modernistas A.Gaudi atnaujino ir Maljorkos sostinės katedros interjerą: jo suprojektuota karališkoji koplyčia ir įmantrus altoriaus kaldinto metalo baldakimas, į kurį įkomponuoti šviestuvai, gobelenas ir Nukryžiuotasis. Chaimės I statyta didingoji katedra garsėja ir didžiausiu pasaulyje trijų metrų skersmens vitražu. Užtat neseniai maljorkiečiai buvo nuvilti vieno šiuolaikinio menininko darbo. Už savivaldybės, taigi ir miestiečių lėšas, atnaujinta viena koplyčia, daugelio nuomone, visai netinka katedrai. Vitražus atstoja juodomis ir pilkomis spalvomis dekoruoti langai, žuvys ir kiti marinistiniai motyvai ant sienų esą tarsi nevykęs kontrastas kitai daugybe skulptūrų išpuoštai ir auksu žibančiai senajai koplyčiai.

Aplankius šventąsias vietas turistams pasiūloma ir žemiškų pagundų. Europoje garsėjančiame dirbtinių perlų fabrike "Majorica" galima ne tik pamatyti, kaip gaminami perlai, bet ir nusipirkti iš didžiulės ekspozicijos išsirinktą papuošalą. Kokybė garantuojama bent dešimčiai metų - jei kas nutiks, galima kreiptis tiesiog čia, išsaugojus "Majorica" garantinį raštą. Tokios garantijos, aišku, nesuteiks gatvės prekiautojai, siūlantys perlų vėrinių vos ne už kelis eurus.

Autentiką garantuoja senosios Damasko technikos tradicijas puoselėjantys meistrai. Sidabro, bronzos ar plieno dirbinių, inkrustuotų aukščiausios prabos auksu ar sidabru, galima nusipirkti vienintelėje dirbtuvėlėje visoje Maljorkoje. "Toledo Gold Mallorca" įsikūrusi sostinėje Palmoje, tiksliau, "Pueblo Espanol" - "Ispanų miestelyje", kuris yra tarsi miestas mieste ir jame galima pamatyti gražiausią Ispanijos architektūrą tik mažesnio mastelio.

Drakono urvai

Per apžvalginę salos ekskursiją būtina pamatyti ir šiurpiąsias Drakono olas netoli Porto Cristo miesto. Manoma, kad ypatingam požeminių olų grožiui padeda atsiskleisti katalonų architekto Carlo Buigaso, Barselonos dainuojančių fontanų autoriaus, sukurtas apšvietimas. Vieno kilometro požeminių olų grandinė su šešiais ežerais buvo žinoma dar prieš Kristų. Dabar Drakono urvai yra atviri lankytojams visus metus, tačiau ten griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti ar liesti įspūdingo grožio nukarusius varveklius.

Prie Martelio ežero, vieno didžiausių požeminių ežerų pasaulyje, kasdien rengiami klasikinės muzikos koncertai. Muzikantai koncertuoja tiesiog ant vandens. Žvakių šviesos apgaubtos valtys išnyra iš požemių tamsos, o po koncerto vėl į ją sugrįžta.

Vynas - ne vanduo

Maljorka garsėja sangrijos vynu ir jis ten labai pigus - vos keli eurai už litrą. Užeigose vynas kartais patiekiamas gal net puslitriniuose bokaluose su citrinų gabaliukais, tad galima svaigiai apsirikti palaikius gėrimą kompotu.

Vandens iš čiaupo Maljorkoje patariama negerti, ir patys maljorkiečiai geria iš kalnų šaltinių atgabenamą mineralinį vandenį. Saloje vanduo tikrai nepigus.

Maljorkoje gausu jūros gėrybių, vaisių ir daržovių, o tradiciniu vadinamas ispaniškas patiekalas paelja: ryžiai su jūros gėrybėmis arba mėsa. Viešbučiuose, atsižvelgiant į turistų skonį, patiekiama kuo įvairesnio maisto. Pavyzdžiui, pusryčiams maljorkiečiai niekada nevalgytų keptos bekonienos, tačiau ją mėgsta britai ir vokiečiai. Iš Britanijos ir Vokietijos turistų Maljorkoje daugiausia, taip pat iš Skandinavijos šalių ir Rusijos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
buvome  78.59.119.182 2013-03-26 16:03:06
šįmet Maljorkoje atostogavome dvi savaites birželyje.Tai nuostabūs kurortai apie visą sala.Oras visada puikus, aptarnavimas ir paslaugumas ner su kuo ir ka lygint.. O gamtos grozis!Laisvai su issinuomotu automobiliu po graziausius salos kampelius.. pasakaaa..Nebesinori grizti i ta paniurusę Lietuvelę,nors cia gimtinė..
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami