TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Maljorka: stebuklų užtenka visiems

2008 11 21 0:00
Didingoji Palma de Maljorkos katedra.
Autorės nuotrauka

Sakoma, kad Maljorką turistams atvėrė prancūzų rašytoja George Sand ir lenkų kompozitorius Fredericas Chopinas, šioje Ispanijos saloje praleidę 1838-1839 metų žiemą.

Dabar Maljorkoje kasmet apsilanko per 20 mln. turistų ir bene kas antras namas yra viešbutis. Ši didžiausia iš keturių Balearų salyno salų, autonomijos teisėmis priklausančių Ispanijai, dažnai vadinama turtuolių rojumi, tačiau Viduržemio jūros malonumų užtenka visiems. Net nusipirkus vadinamąją paskutinės minutės kelionę galima gyventi viešbučio kambaryje, pro kurio langus matyti jūra.

Žiema vienuolyne.

Maljorkoje vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos - švelnios. XIX amžiaus "turistams" G.Sand ir F.Chopinui nepasisekė. 1838 metų žiema pasitaikė lietinga, vėjuota, šalta ir niūri. Pirmiausia keliautojai apsistojo salos sostinėje Palma de Maljorkoje, tačiau katalikiškų pažiūrų maljorkiečiams užkliuvo nesantuokinis paryžiečių ryšys. G.Sand garsėjo feministinėmis nuostatomis, vyriškai rengėsi, viešai rūkė cigarus. Negana to, su rašytoja keliavo ir jos vaikai iš pirmosios santuokos: penkiolikmetis sūnus Maurice'as ir dešimtmetė duktė Solange.

Ramybę keliautojai rado persikėlę į kartuziečių vienuolyną kalnų miestelyje Valdamosoje. Vienuoliai 1399 metais karališkuose rūmuose įkurtame vienuolyne gyveno iki 1835 metų. Vėliau jis perėjo į privačias rankas.

Vis dėlto F.Chopinas gražiame, bet niūriame ir šaltame vienuolyne žiemą nebuvo laimingas. Pianinas - iškleręs, o atsigabenti "Pleyel" fortepijoną iš Paryžiaus iškilo sunkumų. Ispanų muitininkai reikalavo didžiulio importo mokesčio, tačiau po ilgų atidėliojimų kompozitoriaus noras buvo įgyvendintas, ir fortepijoną, tempiamą arkliais kinkytu vežimu, į Valdamosą vingiuotu kalnų keliuku lydėjo pati G.Sand.

Blogas oras pakenkė dvidešimt septynerių metų kompozitoriaus sveikatai, apsunkino lėtinę plaučių ligą. Šešeriais metais vyresnė G.Sand stengėsi pasirūpinti ligoniu, tačiau F.Chopinas skundėsi Maljorkos gydytojų kompetencija. Galiausiai pora turėjo grįžti į Paryžių. Apie saloje praleistus mėnesius G.Sand parašė knygą "Žiema Maljorkoje". Ji buvo išleista 1855 metais.

Dabar kartuziečių vienuolyno celėse, kur buvo įsikūrę menininkai, eksponuojami jų asmeniniai daiktai, dokumentai, nuotraukos. Galima nusipirkti ir pieštukų su G.Sand ir F.Chopino autografais. Rašytoja, matyt, vertinama labiau, nes jos pieštukas kainuoja 1,75 euro, o kompozitoriaus - tik eurą.

M.Douglaso vila

Pasakojama, kad Holivudo žvaigždė Michaelas Douglasas per Maljorkos valdžios neapsižiūrėjimą Valdamosoje įsigijo istorinės vertės namą. XIX amžiuje Habsburgų dinastijos atstovas Lluisas Salvadoras Austrietis Maljorkoje įsimylėjo paprastą valstietę. Salos tyrinėtojas, parašęs ir Maljorkos enciklopediją, pašaliečio akiai nematomoje vietoje pastatė mylimajai gražiausius namus. Juos ir nusižiūrėjo M.Douglasas.

Maljorkos valdžia mėgino bylinėtis su Holivudo žvaigžde, tačiau M.Douglasas atsipirko Valdamosoje įsteigęs savo fondą. Jis, priešingai nei įsigytasis namas, stovi matomiausioje vietoje miestelio centre.

Ne tik aktorius M.Douglasas su žmona Catherine Zeta-Jones susiejo savo gyvenimą su Maljorka, bet ir tenisininkai Borisas Beckeris, Rafaelis Nadalis, lenktynininkas Michaelis Schumacheris, dainininkė Annie Lennox, supermodelis Claudia Schiffer. Įžymybės nori privatumo ir Maljorkoje renkasi nuošalesnes, turistų nelankomas vietas. Turtingųjų kvartalams pajūrio miestuose taip pat būdinga ramybė, kurios tikrai neprikiši daugeliui turistų įkandamoms vietoms.

Ispanijos karaliaus Chuano Karlo I požiūris, matyt, kitoks. Jo vila visiems gerai matoma ir yra tokiame Palmos de Maljorkos priemiestyje, kuriame gyvena daug imigrantų.

Norų išpildymas

Lietuvių poilsiautojų, keliaujančių tarpininkaujant kelionių agentūroms, Maljorkoje, matyt, kol kas nėra tiek daug, todėl ekskursijos rengiamos bendroms turistų iš Rusijos ir Baltijos šalių grupėms rusų kalba. Kartais jos vykdavo ir rusų dvasia, prisimenant sovietinių laikų anekdotus ar pabrėžiant, kuo ir Maljorkoje pirmauja rusai, tiksliau, naujieji rusų turtuoliai.

Per vieną apžvalginę ekskursiją sostinėje Palma de Maljorkoje gidė atkreipė dėmesį į prabangias jachtas dešinėje prieplaukos pusėje ir patarė merginoms, neva pasivaikščiojimai čia būtų kur kas naudingesni nei kitoje, pasak jos, "socialistinėje" prieplaukos pusėje.

"Sviataja Katalina, padari mnie bojarina (Šventoji Katalina, dovanok man bajorą)", - toks kreipimasis buvo prisimintas Valdamosos miestelyje. Jei paaukosi pinigėlį, iš Valdamosos kilusi šventoji Katalina išpildys karščiausią tavo norą. Siaurose Valdamosos gatvelėse beveik prie kiekvieno namo galima pamatyti keraminę plokštelę, kurioje vaizduojamas kuris nors vienintelės Maljorkos šventosios Katalinos Tomas gyvenimo epizodas.

Maljorkos piligrimystės centras - Lluco vienuolynas Sierra de Tramuntana kalnuose. Tikima, kad stebuklingoji Dievo Motina taip pat gali išpildyti karščiausią norą, todėl prie jos skulptūrėlės bažnyčioje net per šv. Mišias išsirikiuoja eilės turistų, kad galėtų žvilgtelėti iš arčiau į Madoną ir įmesti monetą į aukų dėžutę.

Pasakojama, kad stebuklingąją Dievo Motinos skulptūrėlę miškuose rado piemuo vardu Llucas ir perdavė vienuoliui. Šis buvo pakerėtas Madonos grožio ir ji nuo XIII amžiaus saugo šventovę, dvasinį Maljorkos centrą. XX amžiaus pradžioje vyskupas Pere Joanas Campinsas pakvietė žymųjį ispanų architektą Antonio Gaudi renovuoti baziliką, kurią garsina Maljorkos globėjos skulptūrėlė, ir sukurti Kryžiaus kelią. Lluco vienuolyno kieme turistams žadamas dar vienas stebuklas: apsiprausus šaltinio vandeniu, tekančiu tiesiog iš čiaupo sienoje, galima atjaunėti, o jo atsigėrus - sustiprinti sveikatą.

Perlai ir autentika

XX amžiaus pradžioje ispanų modernistas A.Gaudi atnaujino ir Maljorkos sostinės katedros interjerą: jo suprojektuota karališkoji koplyčia ir įmantrus altoriaus kaldinto metalo baldakimas, į kurį įkomponuoti šviestuvai, gobelenas ir Nukryžiuotasis. Chaimės I statyta didingoji katedra garsėja ir didžiausiu pasaulyje trijų metrų skersmens vitražu. Užtat neseniai maljorkiečiai buvo nuvilti vieno šiuolaikinio menininko darbo. Už savivaldybės, taigi ir miestiečių lėšas, atnaujinta viena koplyčia, daugelio nuomone, visai netinka katedrai. Vitražus atstoja juodomis ir pilkomis spalvomis dekoruoti langai, žuvys ir kiti marinistiniai motyvai ant sienų esą tarsi nevykęs kontrastas kitai daugybe skulptūrų išpuoštai ir auksu žibančiai senajai koplyčiai.

Aplankius šventąsias vietas turistams pasiūloma ir žemiškų pagundų. Europoje garsėjančiame dirbtinių perlų fabrike "Majorica" galima ne tik pamatyti, kaip gaminami perlai, bet ir nusipirkti iš didžiulės ekspozicijos išsirinktą papuošalą. Kokybė garantuojama bent dešimčiai metų - jei kas nutiks, galima kreiptis tiesiog čia, išsaugojus "Majorica" garantinį raštą. Tokios garantijos, aišku, nesuteiks gatvės prekiautojai, siūlantys perlų vėrinių vos ne už kelis eurus.

Autentiką garantuoja senosios Damasko technikos tradicijas puoselėjantys meistrai. Sidabro, bronzos ar plieno dirbinių, inkrustuotų aukščiausios prabos auksu ar sidabru, galima nusipirkti vienintelėje dirbtuvėlėje visoje Maljorkoje. "Toledo Gold Mallorca" įsikūrusi sostinėje Palmoje, tiksliau, "Pueblo Espanol" - "Ispanų miestelyje", kuris yra tarsi miestas mieste ir jame galima pamatyti gražiausią Ispanijos architektūrą tik mažesnio mastelio.

Drakono urvai

Per apžvalginę salos ekskursiją būtina pamatyti ir šiurpiąsias Drakono olas netoli Porto Cristo miesto. Manoma, kad ypatingam požeminių olų grožiui padeda atsiskleisti katalonų architekto Carlo Buigaso, Barselonos dainuojančių fontanų autoriaus, sukurtas apšvietimas. Vieno kilometro požeminių olų grandinė su šešiais ežerais buvo žinoma dar prieš Kristų. Dabar Drakono urvai yra atviri lankytojams visus metus, tačiau ten griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti ar liesti įspūdingo grožio nukarusius varveklius.

Prie Martelio ežero, vieno didžiausių požeminių ežerų pasaulyje, kasdien rengiami klasikinės muzikos koncertai. Muzikantai koncertuoja tiesiog ant vandens. Žvakių šviesos apgaubtos valtys išnyra iš požemių tamsos, o po koncerto vėl į ją sugrįžta.

Vynas - ne vanduo

Maljorka garsėja sangrijos vynu ir jis ten labai pigus - vos keli eurai už litrą. Užeigose vynas kartais patiekiamas gal net puslitriniuose bokaluose su citrinų gabaliukais, tad galima svaigiai apsirikti palaikius gėrimą kompotu.

Vandens iš čiaupo Maljorkoje patariama negerti, ir patys maljorkiečiai geria iš kalnų šaltinių atgabenamą mineralinį vandenį. Saloje vanduo tikrai nepigus.

Maljorkoje gausu jūros gėrybių, vaisių ir daržovių, o tradiciniu vadinamas ispaniškas patiekalas paelja: ryžiai su jūros gėrybėmis arba mėsa. Viešbučiuose, atsižvelgiant į turistų skonį, patiekiama kuo įvairesnio maisto. Pavyzdžiui, pusryčiams maljorkiečiai niekada nevalgytų keptos bekonienos, tačiau ją mėgsta britai ir vokiečiai. Iš Britanijos ir Vokietijos turistų Maljorkoje daugiausia, taip pat iš Skandinavijos šalių ir Rusijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"