TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Malta: geriausi dalykai beveik nekainavo

2014 06 20 6:00
Maltos sostinė Valeta - vieta, į kurią norisi sugrįžti. Aistės Masionytės (LŽ) nuotraukos

Maltos sostinė – akmeninė gražuolė Valeta, kylanti iš Viduržemio jūros žydrumos, paliko didžiausią įspūdį per neilgą kelionę po šalį. Tačiau nedidukėje Maltoje tiek daug galima pamatyti ir viskas taip lengvai pasiekiama, jog neįmanoma nustygti vienoje vietoje.

Važiuojant iš oro uosto Maltos sostinės Valetos link, šalis atrodo tarsi ištisas miestas – sala, regis, tankiai apgyvendinta, nors gyventojų čia bene pusė milijono. Kelionės tikslas – Slima, kurortinis miestelis, vienas iš priešais Valetą įsikūrusių pajūrio miestelių grandinės (Sent Džuliansas, Gzira, Msida). Čia apsistoti pigiau nei Valetoje, o nukakti į sostinę labai paprasta ir ilgai netrunka (apie 15-30 min. autobusu, iš Slimos keltu – 15 min.). Kaip teko girdėti iš Maltą pamėgusių žmonių, jie renkasi šių miestukų viešbučius ir todėl, kad nuo jų stogų terasų ar iš pačių kambarių atsiveria žavūs įlankos ir laivų vaizdai, matyti gelsvo kalkakmenio Valetos mūrai, bokštai ir bažnyčios.

Vakarėjant Slimoje verta pasivaikščioti Ix-Xatt gatvele, vingiuojančia palei įlanką. Iš čia geriausiai matyti vakarop savo šviesas įžiebianti Valeta. Tuo metu pačioje Slimoje ūžia pakrantės kavinės ir barai. Beje, naktinis gyvenimas čia judresnis nei sostinėje. Kam rūpi apsipirkti, Slimoje tai irgi gali padaryti.

Sostinės gatvelėmis

Storiausiomis akmens sienomis apjuosta Valeta žavi ir tuo, kad čia nėra plačių gatvių, transporto srautų. Čia tik leidiesi ir kyli akmeninėmis laiptų pakopomis, o užkopęs gėriesi įspūdingais vaizdais. Turistams kartais kliūva negyvenami būstai aukštuose senuose Valetos namuose. Kur išnyko jų gyventojai – neatsako ir vietiniai.

Vaikštant tuščiomis Valetos gatvėmis lydi nuolatinis paukščiukų cypsėjimas. Turbūt įsitaisę sienose, nes žalumos gelsvajame mieste nedaug. Gražiausios medžių ir gėlynų oazės – aukštutiniuose bei žemutiniuose Barrakka soduose, taip pat Hastingso soduose.

Kylant Valetos gatvele. Namai tipiniais maltiečių balkonais.

Miesto puošmena - milžiniškas Karmelio kalno Dievo Motinos bazilikos kupolas, ryškiausias Valetos akcentas, matomas iš labai toli. Tiek Valetos, tiek kitų miestų gatvėse, namų fasaduose, languose, pastatų viduje gausu šventųjų atvaizdų, užrašų, skelbiančių tikėjimą, bet ar maltiečiai iš tiesų religingi, praeiviui sunku spręsti.

Vertingiausiu sostinės lankytinu objektu laikoma Šv. Jono katedra su prie jos esančiu turtingu muziejumi (įėjimas – 5 eurai). Jos vidus prabangiai išpuoštas auksuotais ornamentais. Iš pradžių ši šventovė buvo kukli, bet vėliau Šv. Jono riterių ordinas nusprendė paversti ją viena įstabiausių pasaulyje. Daugiau nei 200 metų ši bažnyčia buvo riterių ordino vienuolyno bažnyčia, didieji magistrai ir riteriai dovanojo jai didelės meninės vertės dovanas. Katedros oratorijuje yra ir įspūdingas garsiojo Caravaggio paveikslas "Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas". Tai yra didžiausias šio dailininko sukurtų darbų ir vienintelis žinomas, ant kurio yra menininko parašas. Iš Romos dėl žmogžudystės pabėgusiam, o vėliau Maltoje prieglobstį radusiam Caravaggio Šv. Jono ordinas sudarė sąlygas kurti, dailininkas tapo Maltos ordino riteriu, bet ir vėl įsivėlė į muštynes, buvo pasodintas į Šv. Angelo fortą, stūksantį priešais Valetą esančiame Birgu (arba Vitoriozos) mieste, iš kur jam ir vėl pavyko pabėgti.

Vitorioza, Senglėja (Isla) ir Kospikua (Bormla) – vienas su kitu susisiekiančių lankytinų miestų trijulė, kur tikrai gera pasivaikščioti, pasimėgauti ramybe ir įlankų vaizdais. Juos verta apžiūrėti ir iš jūros, užsisakius kruizą laivu.

Po Mdiną ir Rabatą

Tyliuoju miestu vadinamą senąją Maltos sostinę Mdiną rekomenduojama lankyti anksti ryte. Sakoma, jog tada geriausiai junti beveik negyvenamo miesto paminklo magiją. Tačiau maždaug 10 valandą ryto tai jau nelabai aktualu – nors ir netriukšmiga, bet turistų jau gausu.

Norintieji pasijusti karališkai gali sėsti į karietą ir pralėkti siauromis, nuo žirgų kanopų aidinčiomis gatvėmis. Arba užsukti pasėdėti Piro rūmų (Palazzo de Piro) kavinėje. Erdviose rūmų salėse tvyro ramybė, girdėti tyli klasikinė muzika, o pakilus į terasą nuo akmeninės sienos atsiveria žaliuojančios Maltos lygumos.

Šv. Pauliaus bažnyčia Rabato centre.

Už Mdinos įtvirtinimų – jaukus Rabato miestas. Gatvelė atveda prie Šv. Pauliaus bažnyčios, o šalia jos – įėjimas į požemines katakombas, kur buvo laidojami mirusieji. Čia pat – ir Šv. Pauliaus grota. Pasakojama, kad šventojo laivas sudužo prie Maltos krantų. Išsigelbėjęs jis prisiglaudė grotoje ir ėmė skleisti saloje krikščionybę. Šioje grotoje meldėsi ir popiežius Jonas Paulius II. Į tą patį lankytiną kompleksą įtrauktas ir Wignacourto muziejus, kur galima pamatyti išties įspūdingų Maltos ordino reliktų.

Šis tas skanaus

Lankyti muziejus, kaip žinome, ne toks ir lengvas užsiėmimas. Todėl prisėsti vilioja Rabato kavinės ir restoranai, atskleidžiantys pastatų, kuriuose įsikūrusios šios maitinimo įstaigos, istorinę vertę. Vienas restoranas skelbia esą išlaikęs senovės romėnų sienos fragmentą. Sustojus prie kito – paminklinė lenta byloja, kad čia, Xara rūmuose, išsaugoti 300 metų senumo barokinio dekoro elementai. Rūmuose įsikūrusiame restorane Bottegin Palazzo Xara kava gardi ir pigi. Puikus pasisėdėjimas muziejinėje aplinkoje, kai pro aukštus langus sklinda švelni popietės šviesa. Ir be jokių bilietų. Deja, virtuvė jau neveikia, valgyti nebeduoda. Reikėtų žinoti, jog tai įprastas reiškinys Maltoje. Ir kitų maitinimo įstaigų virtuvės uždaromos maždaug iki 16 val., o tada ištuštėjusius stalus apsėda vietiniai.

Bet yra kita išeitis: galima nusipirkti tik keliasdešimt centų kainuojančių skaniųjų pastizzi, tradicinių maltiečių pyragėlių iš tešlos su žirnių ar rikotos sūrio įdaru. Dar maltiečiai mėgsta saldžius kepinius ir sausainius su datulių įdaru. Kad ir kur keliautum, nuolat lydi populiariausio jų alaus Cisk reklama.

Gretimoje Goco saloje kviečiama paragauti vietos vyno, kuris, kaip teigia žinovai, skiriasi nuo pagaminto Maltos saloje. Gocas garsėja ir savo sūriu bei tradiciniu valgiu ftira.

Kelionė į salą

Taigi, Gocas, mažesnė Maltos sala, pasiekiama nuolat kursuojančiais keltais. Autobusas iš Slimos į Cirkevą, iš kur išplaukia keltai, lekia nesustodamas net stotelėse, kuriose laukia keleiviai. Viena šalyje atostogavusi lietuvė aiškino, jog vairuotojui leidžiama nesustoti, jei autobuse yra 12 stovinčių keleivių. Smagu, kad šie maršrutiniai autobusai labai greiti. Bet reikia turėti galvoje jų pomėgį vėluoti. O kartais šias transporto priemones reikia tiesiog stabdyti. Bet, aišku, važinėjimo po visą salą kaina – neįtikima: 7 dienų bilietas – vos 6,50 euro, 1 dienos – 1,50 euro.

Goco saloje galima aplankyti megalitinių šventyklų kompleksą Džgantiją. Tai pirmoji iš Maltoje aptiktų megalitinių šventyklų, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Įdomu, kad šie statiniai, sudėlioti iš milžiniškų akmens luitų, senesni nei Egipto piramidės. 3600-3000 metų prieš Kristų Džgantiją pastatė saloje gyvenę žemdirbiai ir piemenys. Spėjama, kad čia buvo atliekami gyvybei ir vaisingumui skirti ritualai. Bet tikrovėje pamatyti vaizdai kiek nuvilia – Džgantijos mastelis mažesnis nei galima įsivaizduoti iš turistinių lankstinukų, o bilieto kaina į šį ir kitus megalitinius objektus – net 10 eurų.

Aišku, Goco saloje reikėtų aplankyti salos sostinėje Viktorijoje esančią tvirtovę (Cittadella), o juolab – milžiniško kalkakmenio uolą (The Azure window) su arkos formos plyšiu. Tai tikrai įspūdingas gamtos paminklas. Žinoma, ne vienintelis nedidelės šalies teritorijoje.

Įtiks daugeliui

Keliautojams rekomenduojama aplankyti ir Maltos žvejų miestelius. Garsiausias iš jų – Marsašlokas, pamėgtas dėl gausybės įlankoje plūduriuojančių luzzi – tradicinių spalvingų laivelių su priekyje išpieštomis akimis, esą simbolizuojančiomis nuo pavojų saugančias dievo Ozyrio akis. Turistus čia traukia ir sekmadieniais vykstantys turgūs. Pakrantės restoranai kviečia paragauti žuvų patiekalų (nuo 12 eurų), bet galima išsiversti ir su tradicine maltiečių sriuba aljotta (apie 5 eurus).

Visko neišvardysi. Tačiau Malta tikrai geras variantas ir keliauti vienam (čia saugu, daug lengvai pasiekiamų turistinių objektų, tad, jei nesinori, nebūtina gulėti pliaže), ir šeimoms bei draugams (bilietus ir apgyvendinimą užsisakant dar žiemą galima rasti tikrai neblogų kainų pavasariui ir vasarai).

Tiesioginis skrydis iš Kauno į Maltą trunka apie 3,5 valandos. Lėktuve pavarčius "Ryanair" žurnaliuką užkliuvo viliojanti Maltos jūrų parko reklama: "Paplaukiok su delfinais!!!" Nors tai tikrai brangu, bet kas nors vis tiek pamanys: "Kodėl gi ne?"

Karščiausias turistinis sezonas Maltoje – rugpjūtis. Beje, visai neseniai paskelbti duomenys rodo, kad šios šalies maudyklų kokybė – tarp geriausiai įvertintų Europoje (kartu su Kipru ir Liuksemburgu).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"