TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Malta: medaus ir neegzistuojančių skyrybų šalis

2010 04 23 0:00
Artėjant prie Gozo salos. Vaizdas iš laivo.
Vaido Mikaičio nuotrauka

Nedidelę, bet labai spalvingą valstybę sudaro penkios mažos salos, dvi iš jų negyvenamos. Kovo mėnesį Maltoje išaušta gražus pavasaris. Tačiau maudytis jūroje dar šaltoka, todėl norint pasidžiaugti vasara ir šilta Viduržemio jūra į Maltą geriausia vykti gegužę arba rugsėjį.

Kelionės ir turizmas

Vasaros mėnesiais čia būna gana karšta. Iš Lietuvos patogiai nuvykti į šią Europos Sąjungos (ES) šalį nėra paprasta, tačiau nebrangiai - įmanoma. Mūsų maršrutas driekėsi per Londoną. Šiek tiek medžioklės "Ryanair" tinklalapyje ir 450 litų kainuojantys bilietai skrydžiui į Maltą iš Kauno per Londoną ilgajam kovo savaitgaliui - mūsų kišenėje.

Pinigai - iš oro ir jūros

Iš kur kilęs Maltos pavadinimas, nesutariama. Vienas variantų - esą tai graikų kilmės žodis "melite", kuriuo jie vadino Maltos salą, jis siejamas su endeminėmis bitėmis, kurios gyvena saloje ir neša unikalų medų. Šiandien Malta garsi unikalia architektūra ir kraštovaizdžiu - uolėtomis pakrantėmis, ramiomis įlankomis, smėlėtais paplūdimiais ir skaidria jūra. Na, ir Winstono Churchillio laikus menančiais unikaliais maltietiškais autobusiukais.

Nedidelę, bet labai spalvingą valstybę sudaro penkios mažos salos, dvi iš jų negyvenamos. Taigi, trijose nedidelėse salelėse, kurių plotas yra apie 316 kvadratinių kilometrų, gyvena apie 400 tūkst. žmonių, tačiau pagal gyventojų tankumą Malta yra viena tankiausiai gyvenamų Europoje po Monako ir Vatikano.

Dėl akmenuoto paviršiaus šioje valstybėje nedaug dirbamos žemės, todėl dauguma maisto produktų importuojama. Malta neturi ir savo vandens gręžinių, tad geriamasis vanduo taip pat gabenamas iš užsienio. Kitoms reikmėms salos gyventojai naudoja perdirbtą jūros vandenį, kurio jokiu būdu negalima gerti iš čiaupo. Be to, Malta visiškai neturi savo energijos gamybos šaltinių, dėl to energija taip pat importuojama.

Pagal tarptautinius susitarimus Malta valdo didelę dalį Viduržemio jūros oro ir vandens erdvės. Dėl to į šalį byra pinigai iš oro ir jūros transporto įmonių, tranzitu kertančių Maltos oro erdvę ar teritorinius vandenis.

Britų pėdsakas

Pastaraisiais metais turizmas Maltoje patiria tiesiog drastišką šuolį, ypač jai įstojus į ES. Šalis iš ES paramos fondų gautas dideles sumas investuoja į turizmą, viešbučiai dygsta kaip grybai po lietaus, o turistai tiesiog plūsta. Malta nėra pigus kraštas, kainos panašios į Italijos ar kitų Pietų Europos šalių.

Kol kas daugumą turistų sudaro britai. Nenuostabu, juk 164 metus iki pat 1964-ųjų Malta buvo Didžiosios Britanijos kolonija. Minėtais metais britai geranoriškai suteikė Maltai nepriklausomybę, tačiau dėl jų įtakos salos gyvenimas labai pasikeitė. Pradedant kalba, vėlesniąja architektūra, mokslo sistema, eismu kairiąja gatvės puse ir baigiant britiška tvarka.

Anglų kalba - viena iš dviejų oficialių Maltos kalbų. Nors 97 proc. gyventojų nurodo, kad jų gimtoji kalba yra maltiečių, angliškai moka kiekvienas. Maltiečiai tarpusavyje kalba maltietiškai, tačiau paradiniai parduotuvių užrašai, kelio ženklai, spektakliai, net didžiausias Maltos dienraštis - viskas anglų kalba. Mokyklose ir universitetuose visi dalykai taip pat dėstomi angliškai, nes maltiečių kalboje net nėra reikalingų matematikos ar fizikos terminų. Pati maltiečių kalba yra arabų, turkų ir italų kalbų mišinys. Anot mus priėmusio gyventi Michaelo, arabai gali suprasti, ką kalba maltiečiai, tačiau arabams atrodys, kad maltiečiai kalba taip lėtai ir juokingai, kaip sulėtintame filme. Be to, nors valstybė maža, jos regionuose kalbama tokiais skirtingais dialektais, kad kartais maltiečiai vienas kitą sunkiai supranta. Neretai pasitaiko, kad vietos gyventojai vienas su kitu šneka vartodami pusę angliškų žodžių, pusę maltietiškų.

Miestai primena arabiškuosius

94 proc. Maltos žmonių gyvena miestuose ir tuo nereikia stebėtis, nes šiame krašte miestais vadinami paprasčiausi kaimai ir miesteliai, o juos vienas nuo kito skiria tik užrašas. Miestai šiek tiek primena arabiškuosius, nors jų gatvelės siauros ir klaidžios, jomis eidamas paprastai prieisi ne mečetę, o katalikų bažnyčią. Bažnyčių architektūra panaši į itališkąją.

Jeigu nori vietos gyventoją įskaudinti, reikia jam pasakyti, kad nematai skirtumo tarp maltiečio ir libio. Jie nemėgsta būti lyginami su arabais, konkrečiai su libiais. Kaip sako Michaelas, šiuo klausimu maltiečiai yra rasistai, nemėgsta libių, atplaukiančių į jų šalį, ir pašiepia juos pasitaikius net menkiausiai progai. Libiai Maltoje yra pasižymėję ne iš gerosios pusės. Trečdalį sėdinčiųjų Maltos kalėjimuose sudaro būtent jie, dažniausiai už smurtinius nusikaltimus. Nemėgsta maltiečiai ir juodųjų migrantų iš Rytų Afrikos, kurie valtelėmis iš Libijos plaukia į Europą laimės ieškoti. Kadangi Malta kontroliuoja didelį plotą Viduržemio jūros vandenų ir yra artimiausias iš Rytų Afrikos pasiekiamas taškas, būtent jai ir tenka tvarkytis su didelėmis pabėgėlių grupėmis. Ši maža valstybėlė neturi galimybių efektyviai kontroliuoti didelės jūros teritorijos ir rankioti pabėgėlių valtelių, todėl, anot Michaelo, jūra neretai išplauna į Maltos pakrantę paskendusių afrikiečių kūnus. Tokią kainą moka Malta už didelę jūros erdvės kontrolę ir iš jos gaunamas tranzito pajamas.

Michaelas juokiasi, kad ignoruodami viską, kas arabiška, maltiečiai pamiršta, kad ir patys daug ką gavo iš to laikotarpio, kai buvo valdomi arabų. Visų pirma savo kalbą. Maltiečių kalboje labai daug arabiškų terminų. Pavyzdžiui, maltietiškai dievas yra "alla", o gavėnią jie vadina žodžiu "randan". Alachas ir Ramadanas yra čia pat.

Krašto simbolis - autobusai

Tyrinėti Maltą galima pradėti nuo sostinės Valetos, čia gyvena apie 7 tūkst. gyventojų. Šis barokinis miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sostinėje yra tuzinas bažnyčių, iš jų žymiausia - Šv. Jono katedra, ją XI amžiuje pastatė Maltos riteriai. Įėjimas į šią katedrą kainuoja 6 eurus. Taip pat geras tuzinas rūmų aikščių, muziejų, fontanų, fortų ir bastionų. Valeta įkurta pusiasalyje, jos gatvės išdėstytos kvartalais, todėl pasiklysti čia neįmanoma.

Verta atkreipti dėmesį į maltietiškus autobusus, jie yra tiesiog krašto simbolis. Tokių jau neberasi nė vienoje Europos valstybėje. Be galo seni, barškantys ir kaip žaislai atrodantys autobusiukai turistams kelia šypseną ir kiekvienas iš jų laiko garbės reikalu jais pasivažinėti. Nors autobusai kursuoja po visą šalį ir jų tinklas išdėstytas labai plačiai bei patogiai, jais važiuoti nėra labai malonu. Patys seniausi ir gražiausi autobusiukai neturi durų, todėl vėjas pučia tiesiai į saloną. Kratydamiesi duobėtais keliais, jie tarška, barška ir šokinėja, keldami didelį triukšmą bei dulkių debesis. Dėl nepaliaujamo trankymosi nuolat varstosi autobuso langai, jie sulig kiekviena duobe ar įkalne patys atsidaro ir užsidaro prieš keleivio valią. Variklio keliamas gausmas, ypač važiuojant įkalnėn, didžiulis, jau nekalbant apie tai, kaip stipriai seni autobusai teršia orą. Patys maltiečiai sako, kad simboliai lieka simboliais, tačiau šiuos autobusus jau pats laikas išguiti iš šalies miestų. Važiavimo kainos yra mažos, jos svyruoja nuo 0,47 iki 1,16 euro už vieną įsėdimą. Už 3,5 euro galima įsigyti dienos bilietą ir važinėti kiek tik širdis geidžia. Tačiau bilietas galios tik Maltos saloje, Gozo sala turi savo transporto sistemą ir tokius pačius autobusiukus dažo ne oranžine, o pilka spalva. Vienu tokių per 35 minutes pervažiavome visą šalį ir pasiekėme šalies pietuose esančius Hagar Qim ir Mnajdros šventyklų kompleksus ant jūros kranto. Tai yra vienos seniausių religinių šventovių pasaulyje. Pradėtos statyti 3600-3200 metais prieš Kristų. Toks laikas jau nelabai ir protu suvokiamas. Vaizdas ne toks įspūdingas kaip amžius. Šventyklos yra tik griuvėsiai, jos aptvertos tvora ir saugomos. Įėjimas į jų teritoriją kainuoja 9 eurus, taupantieji gali jas apžiūrėti stovėdami už tvoros ir nufotografuoti.

Pakrantė tiesiog nuostabi

Aplankius šventyklas nebūtina skubėti atgal į sostinę. Maltos pakrantė yra tiesiog nuostabi. Jūra, uolos, akmenys, tolumoje - negyvenama Filflos salelė. Galima valandų valandas sėdėti ir grožėtis nuostabiu kraštovaizdžiu, mėgautis ramybe. Netoliese yra Blue Grotto vietovė, čia už 7 eurus galima įsiprašyti į valtelę, kuria valtininkas tave paplukdys tarp uolų. Vanduo ten toks skaidrus, kad net esant dideliam gyliui galime grožėtis jūros dugnu.

Vienas Maltos perliukų - Mostos katedra, esanti centrinėje salos dalyje. Tai yra trečioji pagal dydį katedra Europoje ir devintoji pasaulyje, o jos milžiniškas 37 metrų skersmens kupolas - vienas didžiausių pasaulyje.

Mdina - dar vienas objektas, kurį taip pat privalu pamatyti. Mdina nėra miestas, tai centrinė Rabato miesto dalis, seniausia Maltoje ir senoji jos sostinė. Joje kurį laiką gyveno apaštalas Paulius. Sakoma, kad Mdina vadinama tyliuoju miestu, išties, ten ramu ir jauku, nes leidžiama važiuoti tik specialiam transportui. Užlipus ant miesto sienos galima pasigrožėti Maltos kraštovaizdžiu.

Ieškantiesiems linksmybių, labai rekomenduoju Šv. Juliano mieste esantį Pacevilio rajonėlį. Dar niekur nesu matęs tokios nedidelės gatvelės kimšte prikimštos naktinių klubų, barų, kavinių. Linksmybės prasideda vėlų vakarą, o baigiasi jau turbūt patekėjus saulei. Pacevilis - bene viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur alų galima gerti net restorane "McDonald's".

Įspūdį stiprina audra

Kitą dieną leidomės į antrą pagal dydį Gozo salą. Pagal Homero "Odisėją" šioje saloje Odisėjas kalėjo septynerius metus. Visoje saloje gyvena viso labo apie 30 tūkst. gyventojų. Sostinėje Viktorijoje užlipus į finikiečių laikus menančią citadelę, galima apžvelgti jūrą iš visų pusių, čia yra net 22 bažnyčios. Palyginti su Maltos salos gyventojais, goziečiai laikomi daug konservatyvesniais, lėtesniais, ne tokiais išsimokslinusiais, uždaresniais kaimiečiais. Tačiau šie dalykai pamažėl keičiasi, dabar jau vis daugiau goziečių keliauja į Maltos salą įgyti išsilavinimo ir užsidirbti pragyvenimui.

Vaikštinėdamas Viktorijos gatvėmis iš tikrųjų gali pajusti, kad gyvenimas čia lėtesnis, žmonių nedaug, laikas bėga ne taip greitai.

Įspūdingiausias Gozo salos turistų traukos objektas yra 50 metrų arka, esanti oloje "Žydrasis langas", ją išgraužė jūra. Tai tarsi tunelis laivui perplaukti. Vaizdas tikrai gniaužia kvapą, ypač stovint "Žydrojo lango" uolos viršuje ir žvelgiant į apačioje putojančią jūrą. Audringas oras tik sustiprina įspūdį.

Nepamatysi elgetaujančių benamių

Tarp Maltos ir Gozo nuolat kursuoja keltai, už bilietą į abi puses sumokėjau 1,40 euro. Daug metų buvo diskutuojama dėl tilto, turėjusio sujungti abi salas, jis net buvo pradėtas statyti, tačiau darbai atšaukti dėl Gozo gyventojų protestų.

Bene labiausiai išsiskiriantis ir įstringantis krašto bruožas - Maltoje nėra skyrybų, jos uždraustos. Čia milžinišką įtaka valdantiesiems turi Katalikų bažnyčia, o pagal jos kanonus skyrybos negalimos. Todėl Maltoje šeimos esą yra labai stiprios, nes jos niekada nesuyra. Žinoma, anot Michaelo, tai juokinga, nes žmonės vis tiek skiriasi, gyvena su kitais partneriais, tačiau negali išsiskirti su buvusiaisiais ir dėl to susituokti dar kartą. Lietuvoje bažnyčios įstatymai taip pat draudžia skirtis, tačiau mūsų krašte bent dar yra civilinė santuoka, o Maltoje - tik bažnytinė.

Čia nepamatysi elgetaujančių žmonių ir benamių. Michaelas tai aiškina paprastai, mat čia labai stiprus šeimos kultas. Kadangi valstybė yra maža, visi jos gyventojai vienaip ar kitaip vienas su kitu susiję, vienas kitą pažįsta, todėl šeimos jaustų didelę gėdą, jei kuris nors iš šeimos narių eitų elgetauti, nes visa šalis tai bematant sužinotų. Todėl kurį nors šeimos narį ištikus nelaimei, kiti jos nariai teikia visokeriopą paramą, kad žmogus nepalūžtų ir kuo greičiau atsistotų ant kojų.

Maltos gyventojų nekamuoja alkoholizmo problemos, joje žemas skurdo lygis. Gal dėl to nepadaroma daug nusikaltimų ir kiekvienas turistas gali jaustis tikrai saugiai. Laikas Maltoje prabėgo labai greitai. Nepajutau, kaip atėjo matas palikti sparčiai pavasarėjančią Maltą ir skristi į saulėtą, tačiau dar šaltą Londoną, o iš jo - į baltą, dar šalčio sukaustytą ir sniego nuklotą Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"