TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Malta: tiesiog mėgautis ir grožėtis

2014 03 21 6:00
Siauros Valetos gatvelės kartais atveria didingus vaizdus. Aidano Praleikos (LŽ) nuotraukos

Jei jums pabodo kurortai "viskas įskaičiuota“, triukšmu slegiantys didmiesčiai, bet nenorite ieškoti poilsio tolimuose žemynuose, Malta – puikus pasirinkimas praleisti atostogas.

Malta - miniatiūrinė valstybė, įsikūrusi trijose salelėse pačiame Viduržemio jūros viduryje. Be pačios Maltos, kurioje yra taip pat miniatiūrinė sostinė Valeta, keliautojus kviečia dar dvi salos – Gozo ir Komino. Pastaroji yra tokia maža, kad net negyvenama, bet dėl to ne mažiau žavi.

Maltoje nėra didžiausių pasaulyje krioklių, grandiozinių senovinių piramidžių, prabangiausių pramogų kompleksų ar kitų žadą atimančių objektų turistams. Jeigu kelionėse ieškote tokių potyrių, Malta – ne jums. Tačiau ji nė kiek ne menkiau keri kad ir kukliu gamtos grožiu, senove alsuojančiais miesteliais, o labiausiai – maltiečių paprastumu ir svetingumu. Bendraudamas su šiais žmonėmis gali persismelkti jų spinduliuojamo atsipalaidavimo ir teigiamo požiūrio į viską aplink. Ir pamiršti visą likusį pasaulį.

Pavasarį arba rudenį

Daugelis žmonių pratę ruoštis į keliones vasarą, tačiau į Maltą vykti rekomenduočiau pavasarį arba rudenį. Beje, tą patį pataria ir maltiečiai. Vasarą saloje gali būti velniškai karšta, be to, ją užplūsta milžiniškos turistų ordos. Nemėgstu nei vieno, nei kito, todėl į kelionę susiruošiau kovo pradžioje.

Oro temperatūra tuo metu svyruoja apie 15 laipsnių šilumos, kartais užeina lietus, bet jei atvykote ne voliotis ant smėlio, o pamatyti ir pažinti šių puikių salų, patikėkite, toks oras – pats tas.

Šiuo metų laiku gali baidyti ir didesnės lėktuvo bilietų kainos, ir tai, kad nėra tiesioginių skrydžių iš Lietuvos. Tačiau šiuos trūkumus atperka jau minėti dalykai ir tai, kad ne sezono metu - viskas pigiau, pradedant viešbučiais ir baigiant maistu.

Beje, apie viešbučius: apsistokite ne sostinėje, o viename nedidukų pakrantės miestelių. Taip sutaupysite bei daugiau pamatysite ir geriau pažinsite salas. Iš bet kurio miestelio į sostinę Valetą nukaksite labai lengvai. Dar galiu pridurti, kad sutaupysite ir patirsite nuoširdesnį svetingumą apsistoję ne viešbutyje, o svečių namuose arba išsinuomoję apartamentus.

Tik autobusu!

Nors Malta ir labai maža, mėginti ją apeiti pėsčiomis nerekomenduoju. Jums reikalingas transportas. Galite labai pigiai (nuo 5 eurų per dieną) išsinuomoti automobilį, bet to daryti taip pat neverta, nebent esate didelis eismo kaire puse gerbėjas. Geriausias būdas – keliauti po salą autobusais.

Valeta – kadaise hospitaljerų ordino, o dabar – Maltos Respublikos sostinė.

Todėl išlipę iš lėktuvo vykite šalin įkyrius taksistus, ramiai praeikite pro automobilių nuomos kontoras ir sukite viešojo transporto bilietų kioskelio link. Visos savaitės bilietas tekainuoja 6,5 euro, o viešojo transporto maršrutų žemėlapio jums visiškai pakaks, kad galėtumėte orientuotis saloje. Ir svarbiausia – keliaudami autobusu nuolat suksitės tarp vietos gyventojų, galėsite stebėti, kaip jie bendrauja ir pats pabendrauti su jais. Be to, tapsite stebėtoju, o ne dalyviu to paslaptingai tvarkingo chaoso - kelių eismo Maltoje.

Maltos eismo kultūra verta atskiros studijos. Neabejotini kelių karaliai Maltoje yra ne galingi džipai ar prabangios sportinės mašinos. Tai – autobusai. Juos praleidžia visi, ir jiems negalioja jokie kelio ženklai. Apskritai eismas Maltoje tik iš pirmo žvilgsnio atrodo chaotiškas, kaip pietiečiams įprasta. Stebėdamas jį bent porą dienų imi suprasti, kad visi laikosi kažkokios pašaliečiui nežinomos tvarkos, nes eismo įvykių statistika čia neįtikimai menka, o pačiam teko per savaitę matyti tik vieną avariją, kurioje „sudalyvavo“ turistas, o maltietis jį guodė.

Taigi įsikuriate, pasiimate porą sumuštinių ir šokate į autobusą tyrinėti Maltos. Tik nepamirškite, kad reikia jo laukti priešingoje kelio pusėje, nei esate įpratę. Teko matyti ne vieną turistą, raukantį kaktą, kodėl jo sustabdytas autobusas važiuoja į priešingą maršruto pusę.

Didinga ir jauki Valeta

Pažintį su sala siūlau pradėti nuo sostinės Valetos. Šis įstabus miestelis, buvęs kryžiuočių hospitaljerių valdžios centru Maltoje, stebina tuo, kad yra tuo pat metu ir didingas, ir kasdieniškai jaukus. Jame idealiai dera viskas: didingos bažnyčios, siauros viduramžiškos gatvelės, didžiuliai miesto įtvirtinimai, mažos kavinės, nuostabi Valetos įlankos panorama ir senamiesčio balkonuose išdžiaustyti skalbiniai.

Vadinamajame tyliajame mieste turistai turi elgtis santūriai.

Šią harmoniją sunku apsakyti, ją galima tik pajusti. Todėl nesudarinėkite lankytinų vietų sąrašo, o tiesiog nerkite į Valetos gatveles ir mėgaukitės jų atmosfera. Neieškokite konkrečių vietų, į kurias „verta“ žiūrėti, o dairykitės į viską, kas yra aplink jus, ir garantuoju, jums tai patiks.

Beje, jei lankysitės Valetoje pirmąjį kovo savaitgalį – pamatysite pavasario karnavalą, į kurį susirenka visa sala. Vienas malonumas pasinerti į linksmą maltiečių minią (net ir lietuvio akimis ji yra gana maža) ir stebėti visur nardančius vaikus, pasipuošusius pačiais įvariausiais kostiumais - nuo angelo iki betmeno.

Nėra (ne)lankytinų vietų

Keliaudami į pietus nuo Valetos salos viduryje rasite senąją normanų sostinę Rabatą. Miestelio centre stūkso tvirtovė, kurios sienos apsupa senamiestį, vadinamą tyliuoju miestu. Čia draudžiamas eismas, net turistų prašoma netriukšmauti ir leisti sau bei kitiems mėgautis senamiesčio grožiu, netrikdyti ramybės jo gyventojams.

Aplankę senąją sostinę nemanykite, kad pamatėte viską. Tiesiog sėskite į bet kurį autobusą ir važiuokite į kitus miestelius. Galite aplankyti bent vieną iš keleto prieš penkis su puse tūkstantmečių pastatytų megalitinių šventyklų griuvėsius (šias šventyklas archeologai vadina seniausiais pasaulyje nemūrytais statiniais) arba tiesiog mėgautis kraštovaizdžiu ir ramių žvejų kaimelių grožiu.

Tikrai patariu nenumoti ranka ir į gretimą Gozo salą. Ji yra ne mažiau žavinga ir šiek tiek skiriasi nuo Maltos, nes čia labiau juntamas savotiška kolonijinė britų dvasia (britai valdė Maltą daugiau nei 200 metų). Apžiūrėti salą galima per vieną dieną. Spėsite aplankyti ir sostinėje Viktorijoje esančią didingą tvirtovę, pasivaikščioti įstabaus grožio uolėtomis pakrantėmis.

Svarbiausi karnavalo dalyviai – vaikai.

Beje, kiekvieną miestelį išvysite jau iš tolo, nes bus matyti jo bažnyčia. Žodis bažnytkaimis Maltoje įgyja visai kitą prasmę. Jei kuriame nors miestelyje gyvena bent keli šimtai žmonių, jo centre stovi tokio dydžio ir grožio bažnyčia, kad ją įsivaizduoji esančią, tarkime, Vilniaus senamiestyje. Beveik tris šimtmečius Maltą valdęs ordinas nesėdėjo rankų sudėjęs: tūkstančiui maltiečių tenka viena bažnyčia, o iš viso jų yra apie 350 ir visos vertos turisto žvilgsnio.

Mokėti verta ne visada

Tiesa, turiu perspėti, kad norint apžiūrėti vos ne bet kurią į turistams skirtus lankstinukus įtrauktą vietą teks mokėti. Kainos svyruoja nuo 3,5 iki 10 eurų. Tačiau bent jau kai kurie muziejai ar bažnyčios, atvirai kalbant, nėra verti to, kad mokėtumėte už įėjimą vidun. Dažnai tomis vietomis galima puikiausiai pasigrožėti ir iš išorės.

Būdamas didelis mėgėjas visko, kas bent iš tolo primena muziejų, veržiausi į visus iš eilės. Tačiau per pirmas dvi dienas išleidęs keliasdešimt eurų ir pamatęs nedaug ką tikrai įdomaus supratau, kad pasirinkau netinkamą taktiką. Malta reikia tiesiog mėgautis ir grožėtis, o ne ieškoti čia unikalių artefaktų.

Tas pats pasakytina ir apie gausius turistams siūlomus plaukioti laivelius, pavyzdžiui, Valetos įlankoje. Ji yra tokia uždara, kad nuostabią miesto panoramą visiškai nemokamai regite iš kiekvienos pakrantės vietos.

Skanumėlis...

Akmens amžiaus šventyklos – seniausi nemūryti statiniai pasaulyje.

Apie maltiečių virtuvę galiu pasakyti vieną žodį: skanumėlis... Skanu buvo viskas, ką tik ragavau. Tiesa, nesilankiau nė viename „tikrame“ restorane, nes nusprendžiau palikti šį brangų malonumą už mane gerokai pinigingesniems vokiečių turistams. Ėjau į užeigas, kuriose mačiau valgančius vietinius. Ir neapsigavau, nes didžiai mėgaudamasis ragavau midijų su dievišku baltojo vyno padažu, ėriuko koją, keptų žuvų ar net visai lietuviškai pagamintą kiaulienos kepsnį.

Nors Malta ir sala, tačiau nacionalinis maltiečių patiekalas yra ne jūrų gėrybės, o... triušis. Paragauti tikrai verta, nes gaminamas jis kitaip, nei įprasta mūsų krašte – su daug prieskonių ir česnakų. Gardžiai kirtau tiek keptą, tiek ir troškintą ilgaausį.

Kainos taip pat nešiurpina: vietinėse užeigose galima skaniai ir sočiai pavalgyti už 10–14 eurų. Galima taupyti maitinantis picomis ir mėsainiais (tikrais, o ne „pagamintais“ greitojo maisto įstaigose), kurie kainuoja ne daugiau kaip 7 eurus, bet to daryti nepatariu, nes prarasite tikrai didelį malonumą.

Svetingiausi pasaulyje

O pabaigoje apie tai, kas paliko patį geriausią įspūdį ir prisiminimą apie Maltą. Tai – maltiečiai. Atvykus į šalį iškart krinta į akis tai, kad vietiniai yra toks fantastiškas rasių, civilizacijų ir kultūrų mišinys, kurio nepamatysi jokiame kosmopolitiškame didmiestyje. Maltiečių kalba – arabų, italų ir anglų kalbos mišinys su trupučiu vietinės prokalbės. Priklausomai nuo to, kurios šaknys dominuoja kiekvieno maltiečio kilmėje, tos kalbos žodžių jis daugiau vartoja.

Tūkstantmečiais Maltoje keitėsi užkariautojai: finikiečiai, romėnai, arabai, normanai, graikai, britai... Ir tai ne viskas. Tokie yra ir žmonės. Čia viskas susipynė taip, kad vietos gyventojų kilmės nusakyti beveik neįmanoma. Jie – maltiečiai. Ir savo būdu skiriasi nuo visų išvardytų ir neišvardytų protėvių.

Net ir mažiausiame miestelyje pamatysite didingą bažnyčią.

Maltiečiai yra emocingesni už britus, bet santūresni už italus. Jiems būdingi tiek šiauriečių, tiek ir pietiečių bruožai. Bet visus vienija maltietiškas būdas: draugiškas, svetingas, linksmas, ramus...

Nenustebkite, jeigu maltietis pats prieis prie jūsų, kai tyrinėsite autobusų maršrutus, neprašomas pasiteiraus, kur važiuojate, ir patars jums, kaip tai geriausiai padaryti. Autobuso vairuotojas išleis jus bet kurioje maršruto vietoje, jei sužinos, kad pravažiavote reikalingą stotelę. Nieko keisto, jeigu svečių namų savininkai jus sutinka kaip giminę ir vakarą praleidžia su jumis plepėdami ir gurkšnodami vyną. Nesistebėkite, kad kuris nors vietinis žinos, kur yra Lietuva ir kas jos sostinė.

Esu keliavęs nemažai, bet niekur nesijaučiau toks saugus turistas kaip Maltoje. Išskyrus labai retus atvejus, užeigų šeimininkai ir prekeiviai nepuldavo siūlyti brangiausių patiekalų ir gėrimų, kad tik išspaustų iš turisto kuo daugiau eurų. Priešingai – perspėdavo, kad kuris nors mano pasirinkimas atsieis brangiau, nei paprastai moka vietiniai.

Tiesiog nesistebėkite, mėgaukitės tuo. Patirtas jausmas bus geresnis už pačios įžymiausios pasaulio vietos aplankymą ir patį geriausią aptarnavimą, kokį tik galima gauti už pinigus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"