Malta: tiesiog mėgautis ir grožėtis

Aidanas PRALEIKA   2014-03-21 06:00
Aidanas PRALEIKA
 
2014-03-21 06:00
Siauros Valetos gatvelės kartais atveria didingus vaizdus. Aidano Praleikos (LŽ) nuotraukos
Jei jums pa­bo­do ku­ror­tai "vis­kas įskai­čiuo­ta“, triukš­mu sle­gian­tys did­mies­čiai, bet ne­no­ri­te ieš­ko­ti poil­sio to­li­muo­se že­my­nuo­se, Mal­ta – pui­kus pa­si­rin­ki­mas pra­leis­ti at­os­to­gas.

Mal­ta - mi­nia­tiū­ri­nė vals­ty­bė, įsi­kū­ru­si tri­jo­se sa­le­lė­se pa­čia­me Vi­dur­že­mio jū­ros vi­du­ry­je. Be pa­čios Mal­tos, ku­rio­je yra taip pat mi­nia­tiū­ri­nė sos­ti­nė Va­le­ta, ke­liau­to­jus kvie­čia dar dvi sa­los – Go­zo ir Ko­mi­no. Pa­sta­ro­ji yra to­kia ma­ža, kad net ne­gy­ve­na­ma, bet dėl to ne ma­žiau ža­vi.

Mal­to­je nė­ra di­džiau­sių pa­sau­ly­je kriok­lių, gran­dio­zi­nių se­no­vi­nių pi­ra­mi­džių, pra­ban­giau­sių pra­mo­gų komp­lek­sų ar ki­tų ža­dą ati­man­čių ob­jek­tų tu­ris­tams. Jei­gu ke­lio­nė­se ieš­ko­te to­kių po­ty­rių, Mal­ta – ne jums. Ta­čiau ji nė kiek ne men­kiau ke­ri kad ir kuk­liu gam­tos gro­žiu, se­no­ve al­suo­jan­čiais mies­te­liais, o la­biau­siai – mal­tie­čių pa­pras­tu­mu ir sve­tin­gu­mu. Bend­rau­da­mas su šiais žmo­nė­mis ga­li per­sis­melk­ti jų spin­du­liuo­ja­mo at­si­pa­lai­da­vi­mo ir tei­gia­mo po­žiū­rio į vis­ką ap­link. Ir pa­mirš­ti vi­są li­ku­sį pa­sau­lį.

Pa­va­sa­rį ar­ba rudenį

Dau­ge­lis žmo­nių pra­tę ruo­štis į ke­lio­nes va­sa­rą, ta­čiau į Mal­tą vyk­ti re­ko­men­duo­čiau pa­va­sa­rį ar­ba ru­de­nį. Be­je, tą pa­tį pa­ta­ria ir mal­tie­čiai. Va­sa­rą sa­lo­je ga­li bū­ti vel­niš­kai karš­ta, be to, ją užp­lūs­ta mil­ži­niš­kos tu­ris­tų or­dos. Ne­mėgs­tu nei vie­no, nei ki­to, to­dėl į ke­lio­nę su­si­ruo­šiau ko­vo pra­džio­je.

Oro tem­pe­ra­tū­ra tuo me­tu svy­ruo­ja apie 15 laips­nių ši­lu­mos, kar­tais užei­na lie­tus, bet jei at­vy­ko­te ne vo­lio­tis ant smė­lio, o pa­ma­ty­ti ir pa­žin­ti šių pui­kių sa­lų, pa­ti­kė­ki­te, toks oras – pats tas.

Šiuo me­tų lai­ku ga­li bai­dy­ti ir di­des­nės lėk­tu­vo bi­lie­tų kai­nos, ir tai, kad nė­ra tie­sio­gi­nių skry­džių iš Lie­tu­vos. Ta­čiau šiuos trū­ku­mus at­per­ka jau mi­nė­ti da­ly­kai ir tai, kad ne se­zo­no me­tu - vis­kas pi­giau, pra­de­dant vieš­bu­čiais ir bai­giant mais­tu.

Be­je, apie vieš­bu­čius: ap­sis­to­ki­te ne sos­ti­nė­je, o vie­na­me ne­di­du­kų pa­kran­tės mies­te­lių. Taip su­tau­py­si­te bei dau­giau pa­ma­ty­si­te ir ge­riau pa­žin­si­te sa­las. Iš bet ku­rio mies­te­lio į sos­ti­nę Va­le­tą nu­kak­si­te la­bai leng­vai. Dar ga­liu pri­dur­ti, kad su­tau­py­si­te ir pa­tir­si­te nuo­šir­des­nį sve­tin­gu­mą ap­sis­to­ję ne vieš­bu­ty­je, o sve­čių na­muo­se ar­ba iš­si­nuo­mo­ję apar­ta­men­tus.

Tik au­to­bu­su!

Nors Mal­ta ir la­bai ma­ža, mė­gin­ti ją apei­ti pės­čio­mis ne­re­ko­men­duo­ju. Jums rei­ka­lin­gas trans­por­tas. Ga­li­te la­bai pi­giai (nuo 5 eu­rų per die­ną) iš­si­nuo­mo­ti au­to­mo­bi­lį, bet to da­ry­ti taip pat ne­ver­ta, ne­bent esa­te di­de­lis eis­mo kai­re pu­se ger­bė­jas. Ge­riau­sias bū­das – ke­liau­ti po sa­lą au­to­bu­sais.

Valeta – kadaise hospitaljerų ordino, o dabar – Maltos Respublikos sostinė.

To­dėl iš­li­pę iš lėk­tu­vo vy­ki­te ša­lin įky­rius tak­sis­tus, ra­miai pra­ei­ki­te pro au­to­mo­bi­lių nuo­mos kon­to­ras ir su­ki­te vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų kios­ke­lio link. Vi­sos sa­vai­tės bi­lie­tas te­kai­nuo­ja 6,5 eu­ro, o vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tų že­mė­la­pio jums vi­siš­kai pa­kaks, kad ga­lė­tu­mė­te orien­tuo­tis sa­lo­je. Ir svar­biau­sia – ke­liau­da­mi au­to­bu­su nuo­lat su­ksi­tės tarp vie­tos gy­ven­to­jų, ga­lė­si­te ste­bė­ti, kaip jie bend­rau­ja ir pats pa­bend­rau­ti su jais. Be to, tap­si­te ste­bė­to­ju, o ne da­ly­viu to pa­slap­tin­gai tvar­kin­go chao­so - ke­lių eis­mo Mal­to­je.

Mal­tos eis­mo kul­tū­ra ver­ta at­ski­ros stu­di­jos. Ne­abe­jo­ti­ni ke­lių ka­ra­liai Mal­to­je yra ne ga­lin­gi dži­pai ar pra­ban­gios spor­ti­nės ma­ši­nos. Tai – au­to­bu­sai. Juos pra­lei­džia vi­si, ir jiems ne­ga­lio­ja jo­kie ke­lio ženk­lai. Aps­kri­tai eis­mas Mal­to­je tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do chao­tiš­kas, kaip pie­tie­čiams įpras­ta. Ste­bė­da­mas jį bent po­rą die­nų imi su­pras­ti, kad vi­si lai­ko­si kaž­ko­kios pa­ša­lie­čiui ne­ži­no­mos tvar­kos, nes eis­mo įvy­kių sta­tis­ti­ka čia ne­įti­ki­mai men­ka, o pa­čiam te­ko per sa­vai­tę ma­ty­ti tik vie­ną ava­ri­ją, ku­rio­je „su­da­ly­va­vo“ tu­ris­tas, o mal­tie­tis jį guo­dė.

Tai­gi įsi­ku­ria­te, pa­sii­ma­te po­rą su­muš­ti­nių ir šo­ka­te į au­to­bu­są ty­ri­nė­ti Mal­tos. Tik ne­pa­mirš­ki­te, kad rei­kia jo lauk­ti prieš­in­go­je ke­lio pu­sė­je, nei esa­te įpra­tę. Te­ko ma­ty­ti ne vie­ną tu­ris­tą, rau­kan­tį kak­tą, ko­dėl jo su­stab­dy­tas au­to­bu­sas va­žiuo­ja į prieš­in­gą marš­ru­to pu­sę.

Di­din­ga ir jau­ki Valeta

Pa­žin­tį su sa­la siū­lau pra­dė­ti nuo sos­ti­nės Va­le­tos. Šis įsta­bus mies­te­lis, bu­vęs kry­žiuo­čių hos­pi­tal­je­rių val­džios cen­tru Mal­to­je, ste­bi­na tuo, kad yra tuo pat me­tu ir di­din­gas, ir kas­die­niš­kai jau­kus. Ja­me idea­liai de­ra vis­kas: di­din­gos baž­ny­čios, siau­ros vi­du­ram­žiš­kos gat­ve­lės, di­džiu­liai mies­to įtvir­ti­ni­mai, ma­žos ka­vi­nės, nuo­sta­bi Va­le­tos įlan­kos pa­no­ra­ma ir se­na­mies­čio bal­ko­nuo­se iš­džiaus­ty­ti skal­bi­niai.

Vadinamajame tyliajame mieste turistai turi elgtis santūriai.

Šią har­mo­ni­ją su­nku ap­sa­ky­ti, ją ga­li­ma tik pa­jus­ti. To­dėl ne­su­da­ri­nė­ki­te lan­ky­ti­nų vie­tų są­ra­šo, o tie­siog ne­rki­te į Va­le­tos gat­ve­les ir mė­gau­ki­tės jų at­mos­fe­ra. Ne­ieš­ko­ki­te kon­kre­čių vie­tų, į ku­rias „ver­ta“ žiū­rė­ti, o dai­ry­ki­tės į vis­ką, kas yra ap­link jus, ir ga­ran­tuo­ju, jums tai pa­tiks.

Be­je, jei lan­ky­si­tės Va­le­to­je pir­mą­jį ko­vo sa­vait­ga­lį – pa­ma­ty­si­te pa­va­sa­rio kar­na­va­lą, į ku­rį su­si­ren­ka vi­sa sa­la. Vie­nas ma­lo­nu­mas pa­si­ner­ti į links­mą mal­tie­čių mi­nią (net ir lie­tu­vio aki­mis ji yra ga­na ma­ža) ir ste­bė­ti vi­sur nar­dan­čius vai­kus, pa­si­puo­šu­sius pa­čiais įva­riau­siais kos­tiu­mais - nuo an­ge­lo iki bet­me­no.

Nė­ra (ne)lan­ky­ti­nų vietų

Ke­liau­da­mi į pie­tus nuo Va­le­tos sa­los vi­du­ry­je ra­si­te se­ną­ją nor­ma­nų sos­ti­nę Ra­ba­tą. Mies­te­lio cen­tre stūk­so tvir­to­vė, ku­rios sie­nos ap­su­pa se­na­mies­tį, va­di­na­mą ty­liuo­ju mies­tu. Čia drau­džia­mas eis­mas, net tu­ris­tų pra­šo­ma ne­triukš­mau­ti ir leis­ti sau bei ki­tiems mė­gau­tis se­na­mies­čio gro­žiu, ne­trik­dy­ti ra­my­bės jo gy­ven­to­jams.

Ap­lan­kę se­ną­ją sos­ti­nę ne­ma­ny­ki­te, kad pa­ma­tė­te vis­ką. Tie­siog sės­ki­te į bet ku­rį au­to­bu­są ir va­žiuo­ki­te į ki­tus mies­te­lius. Ga­li­te ap­lan­ky­ti bent vie­ną iš ke­le­to prieš pen­kis su pu­se tūks­tant­me­čių pa­sta­ty­tų me­ga­li­ti­nių šven­tyk­lų griu­vė­sius (šias šven­tyk­las ar­cheo­lo­gai va­di­na se­niau­siais pa­sau­ly­je ne­mū­ry­tais sta­ti­niais) ar­ba tie­siog mė­gau­tis kraš­to­vaiz­džiu ir ra­mių žve­jų kai­me­lių gro­žiu.

Ti­krai pa­ta­riu ne­nu­mo­ti ran­ka ir į gre­ti­mą Go­zo sa­lą. Ji yra ne ma­žiau ža­vin­ga ir šiek tiek ski­ria­si nuo Mal­tos, nes čia la­biau jun­ta­mas sa­vo­tiš­ka ko­lo­ni­ji­nė bri­tų dva­sia (bri­tai val­dė Mal­tą dau­giau nei 200 me­tų). Ap­žiū­rė­ti sa­lą ga­li­ma per vie­ną die­ną. Spė­si­te ap­lan­ky­ti ir sos­ti­nė­je Vik­to­ri­jo­je esan­čią di­din­gą tvir­to­vę, pa­si­vaikš­čio­ti įsta­baus gro­žio uo­lė­to­mis pa­kran­tė­mis.

Svarbiausi karnavalo dalyviai – vaikai.

Be­je, kiek­vie­ną mies­te­lį iš­vy­si­te jau iš to­lo, nes bus ma­ty­ti jo baž­ny­čia. Žo­dis baž­nyt­kai­mis Mal­to­je įgy­ja vi­sai ki­tą pra­smę. Jei ku­ria­me nors mies­te­ly­je gy­ve­na bent ke­li šim­tai žmo­nių, jo cen­tre sto­vi to­kio dy­džio ir gro­žio baž­ny­čia, kad ją įsi­vaiz­duo­ji esan­čią, tar­ki­me, Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Be­veik tris šimt­me­čius Mal­tą val­dęs or­di­nas ne­sė­dė­jo ran­kų su­dė­jęs: tūks­tan­čiui mal­tie­čių ten­ka vie­na baž­ny­čia, o iš vi­so jų yra apie 350 ir vi­sos ver­tos tu­ris­to žvilgs­nio.

Mo­kė­ti ver­ta ne visada

Tie­sa, tu­riu pers­pė­ti, kad no­rint ap­žiū­rė­ti vos ne bet ku­rią į tu­ris­tams skir­tus lanks­ti­nu­kus įtrauk­tą vie­tą teks mo­kė­ti. Kai­nos svy­ruo­ja nuo 3,5 iki 10 eu­rų. Ta­čiau bent jau kai ku­rie mu­zie­jai ar baž­ny­čios, at­vi­rai kal­bant, nė­ra ver­ti to, kad mo­kė­tu­mė­te už įėji­mą vi­dun. Daž­nai to­mis vie­to­mis ga­li­ma pui­kiau­siai pa­sig­ro­žė­ti ir iš iš­orės.

Bū­da­mas di­de­lis mė­gė­jas vis­ko, kas bent iš to­lo pri­me­na mu­zie­jų, ver­žiau­si į vi­sus iš ei­lės. Ta­čiau per pir­mas dvi die­nas iš­lei­dęs ke­lias­de­šimt eu­rų ir pa­ma­tęs ne­daug ką ti­krai įdo­maus su­pra­tau, kad pa­si­rin­kau ne­tin­ka­mą tak­ti­ką. Mal­ta rei­kia tie­siog mė­gau­tis ir gro­žė­tis, o ne ieš­ko­ti čia uni­ka­lių ar­te­fak­tų.

Tas pats pa­sa­ky­ti­na ir apie gau­sius tu­ris­tams siū­lo­mus plau­kio­ti lai­ve­lius, pa­vyz­džiui, Va­le­tos įlan­ko­je. Ji yra to­kia už­da­ra, kad nuo­sta­bią mies­to pa­no­ra­mą vi­siš­kai ne­mo­ka­mai re­gi­te iš kiek­vie­nos pa­kran­tės vie­tos.

Ska­nu­mė­lis...

Akmens amžiaus šventyklos – seniausi nemūryti statiniai pasaulyje.

Apie mal­tie­čių vir­tu­vę ga­liu pa­sa­ky­ti vie­ną žo­dį: ska­nu­mė­lis... Ska­nu bu­vo vis­kas, ką tik ra­ga­vau. Tie­sa, ne­si­lan­kiau nė vie­na­me „ti­kra­me“ res­to­ra­ne, nes nu­spren­džiau pa­lik­ti šį bran­gų ma­lo­nu­mą už ma­ne ge­ro­kai pi­ni­gin­ges­niems vo­kie­čių tu­ris­tams. Ėjau į užei­gas, ku­rio­se ma­čiau val­gan­čius vie­ti­nius. Ir ne­ap­si­ga­vau, nes di­džiai mė­gau­da­ma­sis ra­ga­vau mi­di­jų su die­viš­ku bal­to­jo vy­no pa­da­žu, ėriu­ko ko­ją, kep­tų žu­vų ar net vi­sai lie­tu­viš­kai pa­ga­min­tą kiau­lie­nos keps­nį.

Nors Mal­ta ir sa­la, ta­čiau na­cio­na­li­nis mal­tie­čių pa­tie­ka­las yra ne jū­rų gė­ry­bės, o... triu­šis. Par­agau­ti ti­krai ver­ta, nes ga­mi­na­mas jis ki­taip, nei įpras­ta mū­sų kraš­te – su daug prie­sko­nių ir čes­na­kų. Gar­džiai kir­tau tiek kep­tą, tiek ir troš­kin­tą il­gaau­sį.

Kai­nos taip pat ne­šiur­pi­na: vie­ti­nė­se užei­go­se ga­li­ma ska­niai ir so­čiai pa­val­gy­ti už 10–14 eu­rų. Ga­li­ma tau­py­ti mai­ti­nan­tis pi­co­mis ir mė­sai­niais (ti­krais, o ne „pa­ga­min­tais“ grei­to­jo mais­to įstai­go­se), ku­rie kai­nuo­ja ne dau­giau kaip 7 eu­rus, bet to da­ry­ti ne­pa­ta­riu, nes pra­ra­si­te ti­krai di­de­lį ma­lo­nu­mą.

Sve­tin­giau­si pasaulyje

O pa­bai­go­je apie tai, kas pa­li­ko pa­tį ge­riau­sią įspū­dį ir pri­si­mi­ni­mą apie Mal­tą. Tai – mal­tie­čiai. At­vy­kus į ša­lį iš­kart krin­ta į akis tai, kad vie­ti­niai yra toks fan­tas­tiš­kas ra­sių, ci­vi­li­za­ci­jų ir kul­tū­rų mi­ši­nys, ku­rio ne­pa­ma­ty­si jo­kia­me kos­mo­po­li­tiš­ka­me did­mies­ty­je. Mal­tie­čių kal­ba – ara­bų, ita­lų ir ang­lų kal­bos mi­ši­nys su tru­pu­čiu vie­ti­nės pro­kal­bės. Pri­klau­so­mai nuo to, ku­rios šak­nys do­mi­nuo­ja kiek­vie­no mal­tie­čio kil­mė­je, tos kal­bos žo­džių jis dau­giau var­to­ja.

Tūks­tant­me­čiais Mal­to­je kei­tė­si už­ka­riau­to­jai: fi­ni­kie­čiai, ro­mė­nai, ara­bai, nor­ma­nai, grai­kai, bri­tai... Ir tai ne vis­kas. To­kie yra ir žmo­nės. Čia vis­kas su­si­py­nė taip, kad vie­tos gy­ven­to­jų kil­mės nu­sa­ky­ti be­veik ne­įma­no­ma. Jie – mal­tie­čiai. Ir sa­vo bū­du ski­ria­si nuo vi­sų iš­var­dy­tų ir ne­iš­var­dy­tų pro­tė­vių.

Net ir mažiausiame miestelyje pamatysite didingą bažnyčią.

Mal­tie­čiai yra emo­cin­ges­ni už bri­tus, bet san­tū­res­ni už ita­lus. Jiems bū­din­gi tiek šiau­rie­čių, tiek ir pie­tie­čių bruo­žai. Bet vi­sus vie­ni­ja mal­tie­tiš­kas bū­das: drau­giš­kas, sve­tin­gas, links­mas, ra­mus...

Ne­nus­teb­ki­te, jei­gu mal­tie­tis pats prie­is prie jū­sų, kai ty­ri­nė­si­te au­to­bu­sų marš­ru­tus, ne­pra­šo­mas pa­si­tei­raus, kur va­žiuo­ja­te, ir pa­tars jums, kaip tai ge­riau­siai pa­da­ry­ti. Au­to­bu­so vai­ruo­to­jas iš­leis jus bet ku­rio­je marš­ru­to vie­to­je, jei su­ži­nos, kad pra­va­žia­vo­te rei­ka­lin­gą sto­te­lę. Nie­ko keis­to, jei­gu sve­čių na­mų sa­vi­nin­kai jus su­tin­ka kaip gi­mi­nę ir va­ka­rą pra­lei­džia su ju­mis ple­pė­da­mi ir gurkš­no­da­mi vy­ną. Ne­sis­te­bė­ki­te, kad ku­ris nors vie­ti­nis ži­nos, kur yra Lie­tu­va ir kas jos sos­ti­nė.

Esu ke­lia­vęs ne­ma­žai, bet nie­kur ne­si­jau­čiau toks sau­gus tu­ris­tas kaip Mal­to­je. Iš­sky­rus la­bai re­tus at­ve­jus, užei­gų šei­mi­nin­kai ir pre­kei­viai ne­pul­da­vo siū­ly­ti bran­giau­sių pa­tie­ka­lų ir gė­ri­mų, kad tik iš­spaus­tų iš tu­ris­to kuo dau­giau eu­rų. Prieš­in­gai – pers­pė­da­vo, kad ku­ris nors ma­no pa­si­rin­ki­mas at­sieis bran­giau, nei pa­pras­tai mo­ka vie­ti­niai.

Tie­siog ne­sis­te­bė­ki­te, mė­gau­ki­tės tuo. Pa­tir­tas jaus­mas bus ge­res­nis už pa­čios įžy­miau­sios pa­sau­lio vie­tos ap­lan­ky­mą ir pa­tį ge­riau­sią ap­tar­na­vi­mą, ko­kį tik ga­li­ma gau­ti už pi­ni­gus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
Nau­ja­ja­me Džer­sy­je ket­vir­ta­die­nį ry­ti­nio pi­ko me­tu trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį, žu­vo ma­žiau­sia trys žmo­nės, par­ei­gū­nams pa­tvir­ti­nus, kad su­žeis­tų­jų yra dau­giau negu 100, dau­ge­lio [...]
Ru­si­ja ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė te­be­tę­sian­ti bom­bar­da­vi­mo kam­pa­ni­ją Si­ri­jo­je, ne­pai­sy­da­ma JAV pers­pė­ji­mo, kad Va­šing­to­nas nu­trauks de­ry­bas dėl šio konf­lik­to, jei­gu Mask­va nesustabdys Ale­po puo­li­mo.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami