Mariomis virtęs Nemunas atvėrė naujų reginių

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-07-23 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-07-23 06:00
Nuo pažintinio tako, vingiuojančio per kadagyną, atsiveria Kauno marios, dešiniau - Dabintos sala. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Ap­link Kau­no ma­rias - dau­gy­bė įdo­my­bių tiems, ku­riuos va­sa­rą ne tik poil­sis prie van­dens trau­kia. Jei dar ne­sa­te ma­tę be­veik šim­ta­me­čio ka­da­gių miš­ko ar per mi­li­jo­nus me­tų su­sis­luoks­nia­vu­sios at­odan­gos, ver­ta čia už­suk­ti.

Kau­no ma­rių lan­ky­to­jų cen­tre ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su vie­to­ve, kaip ji at­ro­dė prieš di­džiu­lį plo­tą už­lie­jant užt­venk­tam Ne­mu­no van­de­niui, kai 1956 me­tais bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti Kau­no hid­roe­lek­tri­nė. Se­na­sis že­mė­la­pis, nuo­trau­kos at­ku­ria vi­sų bu­vu­sių ir po van­de­niu at­si­dū­ru­sių de­vy­nio­li­kos kai­mų vaiz­dą.

"Per pra­ėju­sį šimt­me­tį ši vie­to­vė pa­ty­rė vie­ną di­džiau­sių kraš­to­vaiz­džio per­mai­nų. Žmo­nės tu­rė­jo už­kas­ti šu­li­nius, iš­si­kas­ti ka­pi­nes, vais­me­džius, nu­si­kel­ti na­mus, iš­kas­ti dur­py­nus, kad dur­pės ne­už­kimš­tų tur­bi­nų. Bu­vo pla­nuo­ta, jog čia plau­kios lai­vai, žve­jos tink­lais, tad kad jų ne­sud­ras­ky­tų, rei­kė­jo net kel­mus iš­rau­ti, - pa­sa­ko­jo par­ko di­rek­to­rė Ni­jo­lė Ei­du­kai­tie­nė. - Vie­ti­niams žmo­nėms am­žiams pra­ras­ta tė­viš­kė pri­ly­go vos ne trem­čiai į Si­bi­rą. Iš vi­so nu­kel­tos 724 so­dy­bos."

At­rak­ty­vi pro­jek­ci­ja lan­ky­to­jams par­odo, kaip per de­šimt mė­ne­sių van­duo pa­ma­žu ki­lo ir už­lie­jo 6350 ha plo­tą. Su­si­for­ma­vo daug ra­gų, įlan­kų, ky­šu­lių. Kai Ne­mu­no van­duo pa­ki­lo dau­giau kaip 19 me­trų, pa­si­kei­tė jo kran­tai. O šio­se pa­kran­tė­se at­si­ra­do gam­tos ob­jek­tų, ver­tų sau­go­ti.

Žiegždrių geologiniame take daug įspūdingų per tūkstantmečius susidariusių nuosėdų sluoksnių.

Mie­ga­pe­lių namai

Kau­no ma­rių re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras Vaiš­vy­da­vo­je (ne­to­li nuo Pa­žais­lio) iš­sis­ki­ria iš vi­sų pa­sta­tų - ant fa­sa­do vi­su gra­žu­mu nu­pieš­ta di­džio­ji mie­ga­pe­lė. Kaip tei­gė par­ko kul­tū­ro­lo­gė Ra­mu­nė Mi­ki­tie­je­va, šis į vo­ve­rę pa­na­šus žvė­re­lis la­bai do­mi­na čia ap­si­lan­kan­čius vai­kus. Ka­dan­gi tai pu­sę me­tų po kel­mais, ur­ve­liuo­se pra­mie­gan­tys gy­vū­nai, o va­sa­ro­mis šmi­ri­nė­jan­tys po me­džius ir dre­ves, pa­ma­ty­ti juos ga­na su­nku. Ta­čiau vai­kams lan­ky­to­jų cen­tre su­ma­ny­ta įvai­rių edu­ka­ci­nių prog­ra­mų, kai žai­di­mais su­pa­žin­di­na­ma su šiuo įdo­miu gy­vū­nė­liu.

"Anks­čiau ma­ny­ta, kad mie­ga­pe­lės Lie­tu­vo­je jau iš­ny­ku­sios, ta­čiau prieš ke­le­tą me­tų jų ap­tik­ta Rum­šiš­kių miš­kuo­se, ta­da pra­dė­ta jų aps­kai­ta, ty­ri­mai, - aiš­ki­no R. Mi­ki­tie­je­va. - Tai į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ti gy­vū­nai, už­tat griež­tai sau­go­mi." Kad mie­ga­pe­lės iš­lik­tų, tu­ri bū­ti sau­go­mi ir bran­dūs miš­kai, nes tik to­kiuo­se jos ga­li ras­ti dre­vių. Ta­čiau to ir­gi ne­pa­kan­ka - pa­grin­di­nis mie­ga­pe­lių mais­tas Lie­tu­vo­je - laz­dy­nų rie­šu­tai, iš bė­dos - gi­lės. To­dėl Kau­no ma­rių re­gio­ni­nia­me par­ke sau­go­mi ir laz­dy­nų miš­kai.

Medinis takas virš kadagyno saugo ir retuosius augalus.

Ka­da­gių miškas

Nuo Vaiš­vy­da­vos ne­to­li ir Ar­la­viš­kių bo­ta­ni­nis draus­ti­nis, ku­ria­me - stul­bi­na­mas 90 me­tų se­nu­mo ka­da­gy­nas. Vaikš­čio­da­mi čia pa­kvė­puo­si­te to­kiu ty­ru oru, kad var­gu ar kur dau­giau to­kį ra­si­te. "Sa­ko­ma, kad hek­ta­ras ka­da­gy­no ga­li iš­va­ly­ti ne­di­de­lio mies­te­lio orą. O ka­da­gy­nas čia ply­ti net 4,5 ha plo­te, tad oras ti­krai šva­rus", - tei­gė par­ko kraš­tot­var­ki­nin­kas Eval­das Ma­kric­kas.

Nu­ties­tas me­di­nis 500 me­trų ta­kas lei­džia pa­si­vaikš­čio­ti po ga­na sta­čia­me ma­rių šlai­te au­gan­tį ka­da­gy­ną. Be to, ap­sau­go ir šio­je vie­to­vė­je au­gan­čius re­tuo­sius au­ga­lus - mė­ly­ną­jį gen­ci­jo­ną, gau­ruo­tą­jį gvaz­di­ką. Vien dėl jų ne­de­rė­tų brau­tis šlai­tu tarp ka­da­gių. Nuo šios pa­kran­tės at­si­ve­ria ma­rių pla­ty­bės. Iš vi­so Ar­la­viš­kių bo­ta­ni­nis draus­ti­nis ma­rių šlai­tuo­se ply­ti 5 ki­lo­me­trų il­gio ruo­že, nuo Ar­la­viš­kių pu­sia­sa­lio iki Tur­so­no kai­mo.

Pa­sak E. Ma­kric­ko, ka­da­giai at­si­ra­do na­tū­ra­liai - kol ne­bu­vo ma­rių, žmo­nės čia ga­ny­da­vo kar­ves, ark­lius, avis. Gy­vu­liai vis­ką nu­ės­da­vo, o spyg­liuo­čius ka­da­gius pa­lik­da­vo. Taip tarp jų nie­ko ki­to ir ne­li­ko - su­si­for­ma­vo vien ka­da­gių miš­ke­lis. Da­lis ka­da­gy­no bu­vo iš­kirs­ta prieš sta­tant Kau­no hid­roe­lek­tri­nę. Ank­čiau ka­da­gy­nas užė­mė apie 9 hek­ta­rus. Kas­met čia iš­ker­ta­mi ne­pa­gei­dau­ja­mi au­ga­lai, kad ne­su­da­ry­tų pa­vė­sio jau­niems ka­da­giams, ir miš­ke­lis ga­lė­tų at­si­nau­jin­ti.

Senosios nuotraukos pasakoja apie Nemuno dugne nuskendusius kaimus.

Pa­sku­ti­nio le­dyn­me­čio pėdsakai

Grį­žus į Vaiš­vy­da­vą ir pa­va­žia­vus Žiegžd­rių link, 800 m į piet­va­ka­rius nuo gy­ven­vie­tės, prie Kau­no ma­rių įreng­tas Žiegžd­rių geo­lo­gi­nis pa­žin­ti­nis ta­kas. Jis vin­giuo­ja 1,6 km ir yra pui­kiai pri­tai­ky­tas pės­tie­siems. At­si­ve­rian­tys įdo­mūs geo­lo­gi­niai ob­jek­tai yra ga­na sta­čia­me ma­rių šlai­te, įvai­ria­me aukš­ty­je, to­dėl ap­žiū­rė­ti įma­no­ma pa­si­da­rė tik nu­tie­sus me­di­nius ta­kus.

Apie kiek­vie­ną gam­tos pa­vel­do ob­jek­tą pa­žin­ti­nia­me ta­ke pa­teik­ta daug in­for­ma­ci­jos - kaip ir iš ko tai at­si­ra­do. Žiegžd­rių at­odan­ga sie­kia 22 m aukš­tį, jos il­gis - 400 me­trų. Čia ge­riau­siai at­si­ve­ria Kau­no–­Kai­šia­do­rių lim­nog­la­cia­li­nio ba­sei­no nuo­sė­dų pjū­vis. Jo sto­ris 16,1 me­tro. Šių nuo­sė­dų pa­dą su­da­ro pa­sku­ti­nio ap­le­dė­ji­mo an­tro­sios sta­di­jos pilkš­vai ru­dos ir rus­vai pil­kos spal­vos mo­re­ni­nis prie­mo­lis.

"Beveik šimtametis kadagynas atsirado natūraliai - buvusių kaimų gyvuliai kasmet išėsdavo švelnesnius augalus, o spygliuočius palikdavo", - teigė Evaldas Makrickas.

Virš mo­re­ni­nio prie­mo­lio slūg­san­čia­me smė­lio sluoks­ny­je (1,6-9,3 m virš ma­rių ly­gio) vy­rau­ja ge­rai iš­rū­šiuo­tas švie­siai gel­to­nas smul­kus smė­lis, daž­nai įstri­žai, ho­ri­zon­ta­liai ir ban­guo­tai sluoks­niuo­tas, apa­ti­nė­je ir vir­šu­ti­nė­je da­ly­je kai kur pe­rei­nan­tis į mo­lį aleu­ri­tą.

"Tirps­tant pa­sku­ti­niam le­dy­nui nuo­sė­dos nuo vir­šaus pro ply­šius sė­do į apa­čią. Va­sa­rą nuo­sė­dų bu­vo dau­giau, tad su­si­da­ry­da­vo sto­res­ni sluoks­niai, žie­mą - plo­nes­ni. Moks­li­nin­kai aps­kai­čia­vo, kad iš vi­so yra 230-240 sluoks­nių, va­di­na­si, tiek me­tų sluoks­nia­vo­si at­odan­ga. Kiek­vie­na­me me­tų sluoks­ny­je dar iš­sis­ki­ria po du skir­tin­go sto­rio sluoks­niu­kus", - dės­tė par­ko re­krea­ci­nin­kas Rim­vy­das But­ke­vi­čius.

Žiegžd­rių at­odan­ga yra su­dė­ti­nė geo­lo­gi­nių ver­ty­bių pa­ži­ni­mo – Žiegžd­rių geo­lo­gi­nio ta­ko – da­lis. Įspū­din­gai at­ro­do ir Kal­niš­kių kong­lo­me­ra­tų at­odan­ga – tai 8 m aukš­čio ir 400 m il­gio šlai­tas, ku­rio vir­šu­ti­nė­je da­ly­je at­si­den­gia kong­lo­me­ra­tų (į kie­tą uo­lie­ną su­si­ce­men­ta­vu­sio smė­lio, žvy­ro, gargž­do) sluoks­niai. Kong­lo­me­ra­tų ert­mė­se ir ne­ly­gu­muo­se ran­da­ma ne­di­de­lių var­vek­lių – su­stin­gu­sių sta­lak­ti­tų užuo­maz­gų. At­odan­gos pa­va­di­ni­mas su­si­jęs su Kau­no ma­rių dug­ne li­ku­siu Kal­niš­kės kai­mu.

Kauno marių regioninio parko pasididžiavimas - didžiosios miegapelės. Jų atvaizdas puošia ir lankytojų centro pastatą.

Žiegždrių geologinio tako reginiai.

Kauno marių pakrantėje nutiestas medinis Žiegždrių geologinis takas.

"Šios geologinės nuosėdos daug kam atrodo tarsi cemento klodai", - sakė parko rekreacininkas Rimvydas Butkevičius.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­po­jo­je rug­sė­jo 24 die­ną vy­ko šven­ti­niai ren­gi­niai, skir­ti pa­žy­mė­ti Baltų vie­ny­bės die­ną. 
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Nau­din­giau­siu pra­ėju­sios sa­vai­tės „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ krep­ši­nin­ku iš­rink­tas 33 me­tų 185 cm ūgio Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ puo­lė­jas Da­vi­das Lo­ga­nas, ku­rio fantastiški pa­si­ro­dy­mai lei­do [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami