TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Mariomis virtęs Nemunas atvėrė naujų reginių

2015 07 23 6:00
Nuo pažintinio tako, vingiuojančio per kadagyną, atsiveria Kauno marios, dešiniau - Dabintos sala. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Aplink Kauno marias - daugybė įdomybių tiems, kuriuos vasarą ne tik poilsis prie vandens traukia. Jei dar nesate matę beveik šimtamečio kadagių miško ar per milijonus metų susisluoksniavusios atodangos, verta čia užsukti.

Kauno marių lankytojų centre galima susipažinti su vietove, kaip ji atrodė prieš didžiulį plotą užliejant užtvenktam Nemuno vandeniui, kai 1956 metais buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė. Senasis žemėlapis, nuotraukos atkuria visų buvusių ir po vandeniu atsidūrusių devyniolikos kaimų vaizdą.

"Per praėjusį šimtmetį ši vietovė patyrė vieną didžiausių kraštovaizdžio permainų. Žmonės turėjo užkasti šulinius, išsikasti kapines, vaismedžius, nusikelti namus, iškasti durpynus, kad durpės neužkimštų turbinų. Buvo planuota, jog čia plaukios laivai, žvejos tinklais, tad kad jų nesudraskytų, reikėjo net kelmus išrauti, - pasakojo parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. - Vietiniams žmonėms amžiams prarasta tėviškė prilygo vos ne tremčiai į Sibirą. Iš viso nukeltos 724 sodybos."

Atraktyvi projekcija lankytojams parodo, kaip per dešimt mėnesių vanduo pamažu kilo ir užliejo 6350 ha plotą. Susiformavo daug ragų, įlankų, kyšulių. Kai Nemuno vanduo pakilo daugiau kaip 19 metrų, pasikeitė jo krantai. O šiose pakrantėse atsirado gamtos objektų, vertų saugoti.

Žiegždrių geologiniame take daug įspūdingų per tūkstantmečius susidariusių nuosėdų sluoksnių.

Miegapelių namai

Kauno marių regioninio parko lankytojų centras Vaišvydavoje (netoli nuo Pažaislio) išsiskiria iš visų pastatų - ant fasado visu gražumu nupiešta didžioji miegapelė. Kaip teigė parko kultūrologė Ramunė Mikitiejeva, šis į voverę panašus žvėrelis labai domina čia apsilankančius vaikus. Kadangi tai pusę metų po kelmais, urveliuose pramiegantys gyvūnai, o vasaromis šmirinėjantys po medžius ir dreves, pamatyti juos gana sunku. Tačiau vaikams lankytojų centre sumanyta įvairių edukacinių programų, kai žaidimais supažindinama su šiuo įdomiu gyvūnėliu.

"Anksčiau manyta, kad miegapelės Lietuvoje jau išnykusios, tačiau prieš keletą metų jų aptikta Rumšiškių miškuose, tada pradėta jų apskaita, tyrimai, - aiškino R. Mikitiejeva. - Tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, užtat griežtai saugomi." Kad miegapelės išliktų, turi būti saugomi ir brandūs miškai, nes tik tokiuose jos gali rasti drevių. Tačiau to irgi nepakanka - pagrindinis miegapelių maistas Lietuvoje - lazdynų riešutai, iš bėdos - gilės. Todėl Kauno marių regioniniame parke saugomi ir lazdynų miškai.

Medinis takas virš kadagyno saugo ir retuosius augalus.

Kadagių miškas

Nuo Vaišvydavos netoli ir Arlaviškių botaninis draustinis, kuriame - stulbinamas 90 metų senumo kadagynas. Vaikščiodami čia pakvėpuosite tokiu tyru oru, kad vargu ar kur daugiau tokį rasite. "Sakoma, kad hektaras kadagyno gali išvalyti nedidelio miestelio orą. O kadagynas čia plyti net 4,5 ha plote, tad oras tikrai švarus", - teigė parko kraštotvarkininkas Evaldas Makrickas.

Nutiestas medinis 500 metrų takas leidžia pasivaikščioti po gana stačiame marių šlaite augantį kadagyną. Be to, apsaugo ir šioje vietovėje augančius retuosius augalus - mėlynąjį gencijoną, gauruotąjį gvazdiką. Vien dėl jų nederėtų brautis šlaitu tarp kadagių. Nuo šios pakrantės atsiveria marių platybės. Iš viso Arlaviškių botaninis draustinis marių šlaituose plyti 5 kilometrų ilgio ruože, nuo Arlaviškių pusiasalio iki Tursono kaimo.

Pasak E. Makricko, kadagiai atsirado natūraliai - kol nebuvo marių, žmonės čia ganydavo karves, arklius, avis. Gyvuliai viską nuėsdavo, o spygliuočius kadagius palikdavo. Taip tarp jų nieko kito ir neliko - susiformavo vien kadagių miškelis. Dalis kadagyno buvo iškirsta prieš statant Kauno hidroelektrinę. Ankčiau kadagynas užėmė apie 9 hektarus. Kasmet čia iškertami nepageidaujami augalai, kad nesudarytų pavėsio jauniems kadagiams, ir miškelis galėtų atsinaujinti.

Senosios nuotraukos pasakoja apie Nemuno dugne nuskendusius kaimus.

Paskutinio ledynmečio pėdsakai

Grįžus į Vaišvydavą ir pavažiavus Žiegždrių link, 800 m į pietvakarius nuo gyvenvietės, prie Kauno marių įrengtas Žiegždrių geologinis pažintinis takas. Jis vingiuoja 1,6 km ir yra puikiai pritaikytas pėstiesiems. Atsiveriantys įdomūs geologiniai objektai yra gana stačiame marių šlaite, įvairiame aukštyje, todėl apžiūrėti įmanoma pasidarė tik nutiesus medinius takus.

Apie kiekvieną gamtos paveldo objektą pažintiniame take pateikta daug informacijos - kaip ir iš ko tai atsirado. Žiegždrių atodanga siekia 22 m aukštį, jos ilgis - 400 metrų. Čia geriausiai atsiveria Kauno–Kaišiadorių limnoglacialinio baseino nuosėdų pjūvis. Jo storis 16,1 metro. Šių nuosėdų padą sudaro paskutinio apledėjimo antrosios stadijos pilkšvai rudos ir rusvai pilkos spalvos moreninis priemolis.

"Beveik šimtametis kadagynas atsirado natūraliai - buvusių kaimų gyvuliai kasmet išėsdavo švelnesnius augalus, o spygliuočius palikdavo", - teigė Evaldas Makrickas.

Virš moreninio priemolio slūgsančiame smėlio sluoksnyje (1,6-9,3 m virš marių lygio) vyrauja gerai išrūšiuotas šviesiai geltonas smulkus smėlis, dažnai įstrižai, horizontaliai ir banguotai sluoksniuotas, apatinėje ir viršutinėje dalyje kai kur pereinantis į molį aleuritą.

"Tirpstant paskutiniam ledynui nuosėdos nuo viršaus pro plyšius sėdo į apačią. Vasarą nuosėdų buvo daugiau, tad susidarydavo storesni sluoksniai, žiemą - plonesni. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš viso yra 230-240 sluoksnių, vadinasi, tiek metų sluoksniavosi atodanga. Kiekviename metų sluoksnyje dar išsiskiria po du skirtingo storio sluoksniukus", - dėstė parko rekreacininkas Rimvydas Butkevičius.

Žiegždrių atodanga yra sudėtinė geologinių vertybių pažinimo – Žiegždrių geologinio tako – dalis. Įspūdingai atrodo ir Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio ir 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų (į kietą uolieną susicementavusio smėlio, žvyro, gargždo) sluoksniai. Konglomeratų ertmėse ir nelygumuose randama nedidelių varveklių – sustingusių stalaktitų užuomazgų. Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu Kalniškės kaimu.

Kauno marių regioninio parko pasididžiavimas - didžiosios miegapelės. Jų atvaizdas puošia ir lankytojų centro pastatą.
Žiegždrių geologinio tako reginiai.
Kauno marių pakrantėje nutiestas medinis Žiegždrių geologinis takas.
"Šios geologinės nuosėdos daug kam atrodo tarsi cemento klodai", - sakė parko rekreacininkas Rimvydas Butkevičius.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"