TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Maroke geriau likti budriam, kad nesijaustum lyg ožka medyje

2011 11 04 6:00

Egipte ir Turkijoje erzina vietinių įkyrumas, Europoje kartais pasigendama paslaugumo. Tad ką daryti, kad gana netoli nuo Lietuvos būtų galima ir atostogas leisti, ir pailsėti? Pasirodo, egiptietišką saulę ir aptarnavimą bei europietišką neįkyrumą suderinti įmanoma. Tai galima rasti iš daržovių bei vaisių eksporto ir žvejybos verslo gyvenančioje Maroko karalystėje. Valstybės Šiaurės vakarų Afrikoje krantus ties Gibraltaru skalauja Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas, visai šalia - Kanarų salos, beveik šalies centre - Atlaso kalnynas, šiaurėje - atšiaurūs Rifo kalnai.     

Į Maroką iš Vilniaus tiesioginiu reisu galima nuskristi tik keletą kartų per metus. Daugiau nei 5 valandas trunkantys skrydžiai paprastai organizuojami rugsėjo-spalio mėnesiais. Tačiau norintieji aplankyti šį Afrikos kraštą tai gali padaryti bet kada: tereikia rinktis kelionės maršrutą per Londoną, Briuselį ar kitus Europos didmiesčius, o iš čia skristi į Agadyrą, Marakešą, Fezu arba į dar tris mažesnius Maroko oro uostus. Lėktuvo bilietai į abi puses gali kainuoti nuo 300 iki 800 litų.

Sakoma, kad geriausias oras Maroke yra nuo balandžio iki spalio. Lapkritį ir gruodį čia vėsta, o žiemą būna šalčiausia, bet gerokai šilčiau nei Lietuvoje. Šaltuoju marokietišku laikotarpiu degintis saulėje gal ir nepavyks, bet vakarais vaikščioti kurorto gatvėmis pakaks megztinio.

Vietiniai apgaudinėja retai

Nuo oro uosto iki viešbučio, jei nebuvo įskaičiuota į kelionės kainą, teks vykti taksi. Nors gidai aiškina, kad marokiečiai vairuotojai privalo įjungti skaitiklius, nė karto neteko matyti juos tai darant. Dėl kainos, kaip įprasta Egipte ar Turkijoje, dažniausiai deramasi iš anksto. Penkių kilometrų atstumą galima įveikti maždaug už 1-2 eurus. Mažesnio atlygio prašoma dieną, didesnio - naktį. Vietiniai marokiečiai turistus apgaudinėja retai, tačiau taksi vairuotojais dirba nemažai atvykėlių, kurie grąžą gali atiduoti ir eurais, ir doleriais, ir vietos valiuta - dirhamais. Skaičiuoti pinigus būtina labai atidžiai, nes vietoj 200 dirhamų nesąžiningas vairuotojas jums gali įsiūlyti 20. Vadinasi, už taksi būsite sumokėję ne 7, o 70 litų.

Dolerio kursas Maroke šiek tiek palankesnis nei euro. Vieną eurą galima išsikeisti į maždaug 10,8, o vieną dolerį - į 8,3 dirhamo. Kaip ir kituose karštuose kraštuose, pinigus derėtų keisti oficialiose valiutos keityklose ir būtinai prašyti čekio. Jei po atostogų piniginėje liks dirhamų, juos oro uoste būtina iškeisti, nes iš šalies pinigų išvežti neleidžia įstatymai.

Viešbučių Maroke tikrai daug - nuo pigių motelių iki prabanga švytinčių penkiažvaigždžių. Net jei nebūsite nakvynės užsisakę iš anksto, tikrai rasite, kur apsistoti. Žinoma, tokiu atveju teks nakvoti ten, kur rasite vietos, ir už tokią kainą, kokią sutarsite. Žinomų tinklų viešbučiai į derybas nesileidžia, o mažieji gerokai lankstesni.

Meno šedevrai - retenybė

Populiarus Maroko kurortas Agadyras nei kultūros paminklais, nei meno muziejais tikrai nepakerės. Tiesiog čia tokių nėra. Prieš penketą dešimtmečių miestą visiškai suniokojo žemės drebėjimas, o jo atstatymą finansavo Europos Sąjunga, tad Agadyrui suteikė visiškai naujų spalvų. Kurorte, priešingai nei kitur Maroke, nutiestos itin plačios gatvės. Be to, miestas suskirstytas į dvi zonas - turistinę ir gyvenamąją. Pastarojoje ir maisto produktai, ir buities prekės kainuoja pigiau nei skirtoje atvykėliams. Tarkim, butelis alaus turistams atsieina 30 dirhamų (kad būtų paprasčiau, sumą dalykite iš trijų - aut.), o gyvenamojoje zonoje jis kainuoja 13 dirhamų. Beje, alaus marokiečiai nepilsto į pusės litro talpos butelius, įprastas tūris - 330 mililitrų.

Kalbant apie Agadyro įžymybes, derėtų paminėti portugalų įkurtą uostą, į kurį pasigrožėti žvejų laimikiu vežami turistai. Taip pat senąją Agadyro tvirtovę ant kalno, nuo kurio viršūnės atsiveria kurorto panorama. Kaip įprasta Egipte ar Turkijoje, bet kurioje turistų lankomoje vietoje galima nusifotografuoti su ožkomis, pajodinėti kupranugariais, įsigyti suvenyrų. Kadangi tokiose teritorijose renkasi vargingiausi gyventojai, būti apgautam nesudėtinga. Tarkim, įsiūlys vaikinukas dovanų rožę ir... iškart paprašys susimokėti.

Arba paimsite ant rankų ožkelę, norėdami nusifotografuoti, ir... vėl mokėsite. Kupranugarių savininkai Maroke taip pat puikiai žino egiptietišką triuką dėl užmokesčio už jodinėjimą. Sutarę, kad josite už 5 dirhamus, nulipę nuo kupranugario suplosite 10. Kodėl? Mat jojote pirmyn ir atgal! Su marokiečiais, kaip ir su turkais ar egiptiečiais, tartis dėl kainos būtina labai tiksliai. Jei vis dėlto liksite apgautas, nenusiminkite. Tokių kaip jūs - šimtai. O apsukrūs arabai mokosi iš nuolat skubančių europiečių klaidų.

Kainos kandžiojasi ne visur

Valgyti Agadyro kavinėse nepigu. Karštas patiekalas ar salotos kainuoja nuo 40 dirhamų. Pigiausias gėrimas - nuo 30 dirhamų. Žinoma, pigesnio valgio galima ieškoti parduotuvėse, turguose ar nuošalesnėse užkandinėse. Agadyre yra ir europiečiams įprastas "McDonalds" restoranas.

Marokietiški daržovių ir vaisių turgūs - tikras rojus sveiko maisto gerbėjams. Čia visi produktai be jokių E ir šviežiai skinti. Morkų, petražolių, baklažanų, pipirų, pomidorų rietuvės stebina ir kainomis, ir pasirinkimu. Lietuviai noriai prisiragauja granatų, kaktusų vaisių, datulių. Jos nepigios. Kilogramas datulių kainuoja nuo 20 iki 300 dirhamų, vidutinė kaina - 80 dirhamų. Už kaktuso vaisių tenka pakloti ne daugiau nei vieną dirhamą. Jei karštai derėsitės, už dirhamą gausite du vaisius. Nepamirškite, jog kaktuso vaisiai, kad ir kaip juos dorosi, vis tiek bus šiek tiek spygliuoti. Naujas atradimas - marinuotos citrinos, kainuojančios po du dirhamus už vienetą. Kilogramas granatų turguje gali kainuoti 4-5 dirhamus ir kuo turgus arčiau miesto centro, tuo jame viskas brangiau. Centrinėje gatvėje už šviežią ir saldų skanėstą prašoma net 20 dirhamų. Ne už kilogramą, už vieną vaisių.

Jei nemokate prancūzų kalbos, eikite prie prekeivių, kurie produktų kainas nurodo raštu, derėkitės gestais. Marokiečiai puikiai kalba arabų ir prancūzų kalbomis. Dirbantieji turizmo srityje kalba ir angliškai, dalis jų net šiek tiek pramokę lenkiškai, rusiškai. Lietuva Maroke - dar retai girdimas krašto pavadinimas. Tačiau mums pavyko sutikti keletą marokiečių, kurie ne tik žinojo, kur yra gintarų kraštas, bet ir galėjo pasakyti, kokia mūsų mėgstamiausia sporto šaka.

Reikia derėtis

Maroke galima įsigyti puikių sidabrinių ir auksinių dirbinių, inkrustuotų iš Kaliningrado ar Lenkijos importuotais mums gerai pažįstamais geltonais gintaro akmenėliais. Parduotuvėse, į kurias atvedami turistai, derėtis sudėtinga. Įmanoma gauti didžiausią 10 proc. nuolaidą, o turguose kainos nuo prašomos ir tos, kurią galiausiai sumokėsite, gali daug labiau skirtis. Kaljaną, rankinę, kilimą galima įsigyti perpus pigiau, o už papuošalus, suvenyrus, įvairias smulkmenas, drabužius galima mokėti net keletą kartų pigiau nei prašoma. Tarkim, vyriškas odines šlepetes draugė pirko ne už 370, kurių iš pradžių prašė, o už 110 dirhamų.

Marokas pirmoji šalis, kur pamačiau papuošalų, raktų pakabučių ar apyrankių, pagamintų iš užuolaidų aksesuarų. Tarkim, už spalvingą apyrankę, padailintą pigaus metalo gabalėliu, prašoma 10 dirhamų.

Netradicinės paslaugos

Įdomi marokietiška atrakcija - turistų grupių fotografavimas. Vaikščiodami gatvėmis ir dairydamiesi į senus namus ar prekystalius pastebėjome aplink lakstantį fotografą, kuris tarsi visus fotografuoja. Iš pradžių manėme, jog tai - kvaištelėjęs senelis, norintis dėmesio, tačiau po pietų restorane prie pastato durų pastebėjome jį su mediniu rėmu, ant kurio buvo išdėliotas pluoštas mūsų nuotraukų. Vienos kaina - 20 dirhamų. Įvertinę situacijos unikalumą, dauguma mūsų grupės keliautojų susižavėję dosniai senoliui atsilygino. Tai nutiko Marakeše, bet panaši situacija pasikartojo ir as Suvairoje.

Nors Marokas gana modernus kraštas, neretai pribloškia kai kurių gyventojų paprastumas. Pavyzdžiui, suragėjusiai pėdų odai nušveisti moterys neretai naudoja žiesto molio gabalus, o dantų krapštukus marokiečiams atstoja džiovinti augalai. Sakoma, kad juodo muilo, argano aliejaus ar kitų kosmetinių gėrybių, itin vertinamų Europoje, Maroko gyventojai tiesiog neįperka.

Baltasis auksas

Baltasis Maroko auksas - argano aliejus. Medžiai, vedantys argano vaisius, auga vienintelėje pasaulio šalyje Maroke ir tik viename regione. Prinokę vaisiai ant žemės nukrinta birželio-liepos mėnesiais, o rinkti pradedami tik tuomet, kai leidžia karalius. Tačiau dalį vaisių nuo spygliuotų medžių nugliaudo ir šakomis lyg voverės besikarstančios ožkos. Neskanius vaisius jos arba išspjauna, arba pašalina išsituštindamos.

Tačiau visi vaisiai dėl jų vertingumo surenkami, džiovinami ir gliaudomi, viduje esantys riešutai ir sėklos - spaudžiami. Taip gaunamas kosmetinis aliejus, o skirtasis maistui ruošiamas šiek tiek kitaip: prieš spaudžiant kauliukuose esančios sėklos paskrudinamos. Vienam litrui aliejaus reikia penkių kilogramų sėklų, spaudimo procesas trunka apie tris valandas, o 30-60 mililitrų kosmetinio argano aliejaus kainuoja apie 40-50 dirhamų. Norint įsiteikti europiečiams ant produktų pakuočių yra "Bio" ženklas, patvirtinantis, jog produktas 100 proc. natūralus. Maistinis aliejus yra bene dvigubai brangesnis, tačiau už 90 dirhamų galima įsigyti net 500-1000 mililitrų aliejaus.

Linksmybių netrūksta

Naktinis Maroko gyvenimas įvairus. Turguose jis prasideda nuo maždaug aštuntos valandos vakaro. Įdomiausia yra Marakeše, kur į Džema El Fna aikštę ima rinktis gyvačių užkalbėtojai, pasakotojai, žonglieriai, šokėjai, būrėjai, artistai. Fantasmagorinius vaizdus tiesiog sunku nusakyti, o aprašyti reiktų atskiro leidinio.

Agadyre vakarus turistai leidžia kavinėse, kur skamba gyva muzika, rodoma šou programa. Tie, kurie nenori užkandžiauti ar išgerti, tiesiog eina pasivaikščioti kelių kilometrų ilgio promenada, pasibaigiančia prabangiausiame Agadyro rajone ties minėtu lankytinu kalnu, nuo kurio atsiveria kurorto panorama. Vakare ant jo nušvinta didžiulis užrašas arabų kalba, reiškiantis pagarbą tautai, tėvynei ir karaliui.

Mėgstantieji naktinėti gali apsilankyti įvairiems skoniams įtinkančiose diskotekose - nuo puošnių "Sofitel" ir "Atlantic" iki paprastesnių "Dreams" ar "Factory". Merginos į visas diskotekas įleidžiamos nemokamai, o vaikinams įėjimas kainuoja 150-200 dirhamų. Žinoma, jei nuolankiai prašysite, galbūt įeisite nemokamai, tačiau gėrimų naktiniuose klubuose kainos prasideda nuo 75 dirhamų.

Tie, kurie vis dėlto norėtų išvysti šį bei tą kultūringo, turėtų Marakeše aplankyti bent dvi vietas - karališkąsias kapavietes ir dizainerio Yves Saint Laurent'o įkurtą botanikos sodą. Įėjimas į jį anksčiau kainavo 10, o dabar - 40 dirhamų. Kainos pakilo po garsiojo dizainerio, turėjusio vilą Marakeše, mirties.

Maroke yra daug įdomių vietų, įspūdingų gamtos kampelių. Kraštas modernus, žmonės ganėtinai išsilavinę. Minimalus atlyginimas šiek tiek didesnis nei Lietuvoje, o šeimos kūrimo principai ar švietimo bei medicinos paslaugų sistema labai panaši į galiojančią Europoje. Grįžusi iš šio Afrikos kampelio niekaip negalėjau susitaikyti, kad Lietuvoje greitai bus šalta. Gal todėl šiemet taip ilgai trunka auksinis ruduo? Gal dėl širdyje parsivežto Maroko?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"