Miestas, kurio nepasiekė Brėmeno muzikantai

Vaidas MIKAITIS 2012-11-16 08:16

Vaidas MIKAITIS

2012-11-16 08:16
Vaido Mikaičio nuotraukos Brėmenas - Vilniaus dydžio miestas ant Vėzerio upės krantų.
Pi­gūs skry­džiai iš Vil­niaus į Brė­me­ną pa­de­da at­ras­ti vis dau­giau pra­mo­gų šia­me mies­te. Mes ten vy­ko­me ne asi­lo ka­no­pė­lių pa­trin­ti, o ste­bė­ti "Wer­der" klu­bo fut­bo­lo rung­ty­nių.

Istoriją apie Brėmeno muzikantus yra girdėję net vaikai. Brėmeną dar XIX amžiuje broliai Grimai savo pasakoje pavaizdavo kaip vietą, kurioje galima rasti sotesnį ir laimingesnį gyvenimą. Daugumai žmonių jis ir asocijuojasi su mistine vietove, į kurią dainuodami keliavo žmogus ir nuo šeimininkų pabėgę šuo, katinas, gaidys bei asilas. Nemažai tautiečių galbūt nė nežino, kad Brėmenas - prie Vėzerio upės įsikūręs Vokietijos miestas. Iš Vilniaus jį galima pasiekti lėktuvu.

Beje, muzikantai, į savo kompaniją dar priėmę princesę, Brėmeno taip ir nepasiekė. Nusprendę, kad gyventi viltimis kur kas geriau, nei matyti jas dūžtančias, visi laimingi liko miško trobelėje.

Tačiau Brėmeno muzikantai vienareikšmiškai yra šio miesto simbolis. Centre stovinti jų skulptūra - daugiausia turistų sutraukiantis ir labiausiai čiupinėjamas, jau net nugludintas objektas, mat tikima, kad pirštais patrynus asilo kanopas išsipildys norai. Pergalės savo klubui linkintys futbolo sirgaliai mėgsta čia fotografuotis aprišę asilo kaklą įvairiaspalviais komandų šalikais. Beje, medinė Brėmeno muzikantų skulptūra pastatyta ir Lietuvoje, Viduklėje.

Prie įėjimo į senamiestį pasitinka kiaulės.

Vilniaus dydžio

Šiandien Brėmenas - jaukus Vilniaus dydžio miestas, įsikūręs Vokietijos šiaurės rytuose netoli Šiaurės jūros ir priklausantis Hanzos sąjungai. Net ketvirtadalis jo gyventojų - ne vokiečių kilmės. Kad Brėmenas labai populiarus miestas savaitgalių išvykoms, lemia pigūs "Ryanair" skrydžiai. Anksčiau iš Kauno, dabar iš Vilniaus pasiekti Brėmeną stebėtinai pigu, todėl vis daugiau Lietuvos žmonių gali pasigirti ten lankęsi.

Brėmeno oro uostas įsikūręs netoli miesto centro, į jį pėsčiomis sparčiu tempu galima nužingsniuoti per pusvalandį. Jei nesinori, sėskite į tramvajų ir po kelių minučių išlipsite pagrindinėje miesto aikštėje. Oro uosto artumas - puiki proga aplankyti Brėmeną tiems, kurie čia turi persėsti į kitą lėktuvą. Tas kelias valandas tarp skrydžių galima praleisti maloniai vaikštinėjant mieste.

Mokslo muziejus "Universum".

Futbolo trauka

Mes vykome į Brėmeną ne asilo kanopėlių patrinti, o aplankyti renginį, dėl kurio miesto gyventojai kiekvieną kartą kraustosi iš proto. Tai - Brėmeno "Werder" klubo futbolo rungtynės ant upės kranto pastatytame "Weser" stadione.

"Werder" vardas Brėmene toks pat reikšmingas kaip Kaune - "Žalgiris". Ir spalvos tos pačios - žalia, balta. Stadionas per futbolo rungtynes dažniausiai būna pilnutėlis. Likus kelioms valandoms iki rungtynių pradžios Brėmenas pasipuošia žaliai ir baltai, o sirgaliai, apsikarstę komandos spalvų atributais, užtvindo miesto gatves. Sausakimšais tramvajais, autobusais, tačiau daugiausia pėsčiomis brėmeniečiai dainuodami traukia stadiono link.

Tąkart, kai ten lankėmės, mačas buvo labai įtemptas ir rezultatyvus, baigėsi šeimininkų pergale ir džiaugsmo sprogimu tribūnose. Apskritai "Werder" rungtynės - neabejotinai vienas įspūdingiausių reginių, kurį bent šiek tiek futbolui simpatiją jaučiantis žmogus privalo pamatyti viešėdamas Brėmene.  

Beje, po šiuo metu atliekamos rekonstrukcijos "Weser" stadioną elektros energija beveik 100 proc. aprūpins saulės kolektoriai. Tada jis taps vienu didžiausių pasaulio pastatų, gaunančių energiją iš saulės.

Šnūro kvartalas.

Alaus degustacijos

Nors Brėmenas yra devintas pagal dydį Vokietijos miestas, milijonierių skaičiumi jis užima net trečiąją vietą. Išplėtotos pramonės mieste daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų dirba "Airbus" gamyklos, gaminančios lėktuvų sparnų dalis, Brėmeno padalinyje. Čia taip pat veikia kompanijos "Mercedes-Benz" padalinys. Brėmene verdamas ir visame pasaulyje žinomas alus "Beck's". Gamykla stovi ant Vėzerio upės kranto ir kviečia turistus į ekskursijas bei degustacijas. Ekskursija su gidu žmogui kainuoja 9 eurus. Vietiniai sako, kad viešėti mieste ir neišgerti "Beck's" yra tikra nuodėmė. Kadangi Vokietijoje nedraudžiama alų gerti viešose vietose, taupantieji pinigėlius šiltuoju metų laiku gali patogiai įsitaisyti Vėzerio pakrantėje ir gurkšnodami "Beck's" stebėti laivus.

Miesto nepriklausomybę simbolizuojanti Rolando skulptūra.

Patogus dviratininkams

Vėzeriu plaukiantys laivai - ne atsitiktinis reginys, nes Brėmenas iki šiol yra svarbus Vokietijos upių uostas. Kadaise dėl upės vaidmens miestiečių gyvenime Brėmenas buvo priimtas į Hanzos pirklių sąjungą.  

Miesto centre pirmiausia į akis krinta tai, kad gatvėse mažai automobilių, užtat daug dviratininkų. Gausiai kursuoja tik viešasis transportas. Taip yra todėl, kad centre ribojamas automobilių eismas. Kadangi Brėmenas nedidelis ir gana lygaus reljefo, daugelis miestiečių važinėja dviračiais. Tam čia sudarytos tiesiog puikios sąlygos. Tereikia nežiopsoti ir nesipainioti dviratininkams po ratais, nes gali būti ne tik sužeistas, bet ir aprėktas.

Brėmenas laikomas pačiu patogiausiu miestu dviratininkams visoje Vokietijoje. Vienas jo merų kiekvieną dieną važinėjo į darbą šia transporto priemone. Beje, kai kurie miestiečiai net neturi automobilių, nes juos brangu išlaikyti. Jei reikia vykti kur nors toliau, žmonėms paprasčiau ir pigiau mašiną išsinuomoti. Na, o turistams patogiausia miestą pažinti pėsčiomis, nes jo centras labai kompaktiškas ir nedidelis.

Bother gatvė irgi mėgstama miestiečių.

600 rūšių vyno

Brėmeno širdis - turgaus aikštė. Joje stovi žymiausi miesto pastatai: katedra, parlamento rūmai, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta rotušė, kurioje yra vadinamasis Poilsio rūsys (Rastkeller). Tame rūsyje siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno. Kai kurie čia saugomi buteliai išlikę dar nuo Antrojo pasaulinio karo metų.

Aikštėje stovi 10 metrų aukščio Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra. Ji taip pat įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Turgaus aikštė.

Mažiausias viešbutukas

Oficialia miesto širdimi laikoma turgaus aikštė, o neoficialia - kitoje senamiesčio pusėje esantis istorinis, seniausias Šnūro kvartalas. Jis garsus nedideliais XV-XVIII amžiaus namais ir siauromis, plytomis grįstomis gatvelėmis. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų. Jo namukuose gyveno žvejai ir jūrininkai, o dabar čia įsikūrusios parduotuvėlės ir kavinukės turistams. Šnūro kvartale yra ir pats mažiausias miesto viešbutis "Vestuvių namai", turintis vos vieną dvivietį kambarį. Jį dažniausiai renkasi jaunavedžiai. Tas viešbutis turbūt mažiausias ne tik Brėmene, bet ir visame pasaulyje.

Brėmeno muzikantų skulptūra - lankomiausias objektas.

Skėčio neišskleisi

Šnūro kvartale yra ir tokia siaura gatvė, kurioje negali prasilenkti net du žmonės, o lietui lyjant tenka suskleisti skėtį, nes jis įstringa tarp namų sienų. Gatvelės plotis - 60 centimetrų.

Norintieji pažvelgti į Brėmeną iš viršaus gali tai padaryti užlipę sraigtiniais laiptais į Šv. Petro katedros bokštą.

Šlachtė - Vėzerio upės krantinė - labai populiari miestiečių pasivaikščiojimo vieta. Čia yra viduramžių Brėmeno uostelis, puikus bulvaras, o krantinėje ir senoviniuose laivuose įsikūrę restoranai, barai. Šlachtėje, stebint Vėzerio upe plaukiančius laivus, galima skaniai pavalgyti, maloniai pasivaikščioti, atsipalaiduoti.

Šnūro kvartale parduodami ir tokie paveikslai.

Laukiant Kalėdų

Vykstantieji į Brėmeną prieš Kalėdas bus pamaloninti kalėdiniais Šlachtės promenados kerais, kurie vilioja lankytojus savo istorinėmis, jūrinėmis ir žiemos pramogomis. Ugniakurų ir deglų šviesoje svečius pasitiks tradiciniai amatai, viduramžių smuklės. Apsnigtose Alpių kalnų trobelėse bus galima paskanauti Bavarijos ir Tirolio kaimiškos virtuvės gardėsių, keptų šviežių žuvų ar karštų kokteilių.

Žinoma, kalėdiniai renginiai vyksta ne vien Šlachtėje. Šnūro kvartale jie taip pat labai populiarūs. Ten veikia ir vienintelė pasaulyje Kalėdų parduotuvė.

Erdvėlaivis smalsuoliams

Brėmeno svečių desertu laikomas "Universum" mokslo muziejus. Pastatas, kurį kasdien aplanko per 1,3 tūkst. žmonių, primena erdvėlaivį. Dauguma "Universum" eksponatų yra modeliavimo prietaisai, vaizdo instaliacijos ar žaidimų inscenizacijos, padedančios lankytojams pažinti Žemę, žmogų ir visatą. Galima pačiam sukelti bangas, sukurti krioklį, rankomis paliesti miniatiūrinį tornadą, klaidžiojant tamsoje pajusti, kaip veikiamos emocijos, patirti dirbtinį žemės drebėjimą, kitus reiškinius, su kuriais realiame gyvenime ne visada norėtųsi susidurti. Čia tikrai verta apsilankyti, nors bilietai ir nepigūs (16 eurų). Tiesa, man dėl laiko stokos teko rinktis - arba muziejus, arba futbolas. Buvau su tais, kurie pasirinko rungtynes. Tačiau tai ne bėda, nes "Ryanair" lėktuvai vis dar pigiai skraidina į sotesnio gyvenimo vilties miestą. Nepraleiskite progos, juk jau prasideda kalėdinės mugės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
labai  78.60.225.196 2012-11-21 10:59:05
labai labai dekui uz grazu , spalvinga reportaza. Neseniai buvau Bremene, labai patiko. Jusu aprasymas labai pades visiems, kurie te vaziuos. Parsaykite daugiau panasiu straipsiu.
2 0  Netinkamas komentaras
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Tik šie­met baig­tas sta­ty­ti, prieš be­veik mė­ne­sį dėl slen­kan­čių šlai­tų pla­čiai ap­ta­ri­nė­tas aukš­čiau­sias ša­ly­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas Aly­tu­je ta­po naujų dis­ku­si­jų ob­jek­tu [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami