TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Milanas: "Expo" ir planetos mityba

2015 06 18 6:00
Lietuvos paviljonas Pasaulinėje parodoje "Expo 2015". Ingos Krivickaitės ir Aplinkos ministerijos archyvo nuotraukos

Milane jau antrą mėnesį šurmuliuoja Pasaulinė paroda "Expo 2015". Joje vienuoliktą kartą dalyvauja Lietuva kaip nepriklausoma valstybė.

Pavažiavęs požeminiu traukiniu iki galutinės stoties RHO Fiera Milano, patenki į tikrą šiuolaikinį kalbų, spalvų ir skonių Babelio bokštą. Atsiduri didžiausioje pasaulio kryžkelėje, kur susitinka 145 šalių, kelių dešimčių tarptautinių ir visuomeninių organizacijų bei kompanijų atstovai.

Pasaulinės parodos "Expo" pagrindinė tema yra "Planetos maitinimas – energija gyvenimui" (Feeding the planet, energy for life). Maisto patikimumui ir kokybei skirtos ekspozicijos turi tikslą skatinti vietos ir nacionalinius gamintojus. Daug dėmesio skiriama maisto natūralumui ir dietoms, jo įtakai žmonių sveikatai. Specialistams nemažą rūpestį kelia galimi pavojai maisto kokybei ateityje dėl sparčiai gausėjančių gyventojų kai kuriose pasaulio vietose, pirmiausia – Afrikoje. Spartus žemės ūkio naudmenų alinimas mažina galimybes normaliai išmaitinti planetą ir įveikti badą.

EXPO ambasadorius ir Lietuva

"Expo" užima daugiau kaip vieno kvadratinio kilometro plotą Fiera Milano komplekse. Tarp jo pagrindinių pastatų ir viso ansamblio kompozicijos autorių yra italų architektas Massimiliano Fuksas. Jis turi lietuviškų šaknų. „Esu patrakęs lietuvis, gimęs Romoje“, – mėgsta kartoti M. Fuksas. Jis niekam neleidžia trumpinti savo pavardės – nukąsti lietuviškos galūnės. 1933-iaisiais iš Kauno į Romą studijuoti medicinos atvyko M. Fukso tėvas. 1944 metais žydo iš Lietuvos ir italės šeimoje gimė Massimiliano. Po daugelio metų užsukęs į Kauną, M. Fuksas Panemunėje susirado senelių namą, kuriame gyveno ir būsimasis jo tėvas. Lietuvoje profesorius M. Fuksas lankėsi keletą kartų: pateikė vertingų pasiūlymų Vilniaus miestui planuoti. Šis architektas taip pat yra Lietuvos architektų sąjungos garbės narys. Jam suteiktas "Expo 2015" ambasadoriaus titulas ir jis tapo vienu žymiausių milžiniško tarptautinio renginio veidų.

Parodos bilietas – vaisių ir daržovių kaukė.

Parodos nėra mūsų laikų išradimas. Jos prasidėjo nuo stambių nuolat miestuose vykusių mugių, kuriose buvo keičiamasi prekėmis ir idėjomis. Nepriklausoma Lietuva pirmą kartą į pasaulinių parodų areną įžengė 1937 metais, tačiau dar 1900-aisiais Paryžiuje skambėjo Lietuvos vardas. Tuo metu valstybė buvo carinės Rusijos sudėtyje, bet išeivių iš Lietuvos pastangomis parodoje eksponuota šalyje drausta spauda. Pirmosios nepriklausomybės laikais Lietuva dar dalyvavo parodoje "Expo 1939" Niujorke, kai ekspozicijoje ypač išsiskyrė lėlių kompozicija „Lietuviškos vestuvės“ (beje, tik visai neseniai ji grįžo į Lietuvą). Atkūrusi nepriklausomybę, mūsų šalis dalyvavo tarptautinėse "Expo" parodose Sevilijoje (Ispanija, 1992), Taejone (Pietų Korėja, 1993), Lisabonoje (Portugalija, 1998), Hanoveryje (Vokietija, 2000), Aiči (Japonija, 2005), Saragosoje (Ispanija. 2008), Šanchajuje (Kinija, 2010), Yeosu (Pietų Korėja, 2012).

Ką reiškia lietuviškoji pusiausvyra

Milano parodoje penktą kartą iš eilės Lietuvos paviljono komisaras yra Aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. Jis sako, kad pagrindinis mūsų šalies ekspozicinių erdvių principas yra pusiausvyra. Tai atspindi jau pats paviljono architektūrinis sprendimas. Iš 27 konkursui pasiūlytų geriausiu pripažintas projektas „Balansas“, kurį pateikė architektų studija JAS iš Kauno. Komisiją įtikino autorių pateikta originaliai subalansuota dviejų tūrių kompozicija, leidžianti Lietuvą pristatyti kaip unikalių tradicijų ir technologinių inovacijų šalį. Parodos lankytojams pasiūlyta plati inovacijų paletė iš Lietuvos – nuo pluoštinės kanapės nanokristalų iki išmaniojo šaldytuvo.

Nuo seno garsėjame kaip vaišinga, skaniai ir sočiai pavalgyti mėgstanti tauta, didžiuojamės sena ir turtinga kulinarijos istorija, savo penkių regionų virtuvių skirtumais. Vieni seniausių lietuvių valgių – juoda ruginė duona, baltas varškės sūris, kastinys ir skilandis. Šiais produktais Lietuva išsiskiria visame žemyne, todėl jiems Europos Komisija yra suteikusi saugomų produktų pavadinimus. Šių gardėsių labai patinka skanauti mūsų paviljono lankytojams. Jie sužino, kad žodis „skilandis“ minimas dokumentuose iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vietų jau XVI-XVIII amžiuje. Specialiu ženklu pažymėtas skilandis yra gaminamas iš jautienos ir kiaulienos, gardinamas tik druska, pipirais, gvazdikėliais, česnakais ir yra įdarytas į kiaulės pūslę arba viršutinę karvės žarnyno dalį. Skilandis rūkomas ne mažiau kaip 15 dienų, deginant lapuočių medžių malkas, vėliau jis džiovinamas. Saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas suteiktas ir Seinų-Lazdijų krašto medui. Tai daugiažiedis nektaro medus, renkamas iš natūraliai augančių medingųjų augalų. Tokio medaus spalva – nuo tamsiai geltonos iki tamsiai auksinės.

Į Lietuvos paviljoną užsukusiems lankytojams patinka paragauti lietuviškų sulčių.

Karalienę Boną Sforcą prisimenant

Pirmąją savaitę po „Expo" atidarymo Lietuvos paviljone buvo galima paragauti lietuviškų sūrių, antrąją – duonos, kol savo eilės sulaukė ir tradicinės sultys iš Lietuvos soduose užaugintų vaisių ir uogų. Jas į Milaną atvežė bendrovė „Obuolių namai“. Italai gyrė natūralias obuolių, obuolių ir juodųjų serbentų bei obuolių ir aronijų sultis, pagamintas be cukraus ir be papildomo vandens. Taip pat nuolat vyksta lietuviškų alkoholinių gėrimų degustacijos, per kurias ypatingo dėmesio sulaukia „Stakliškių midus“. Tautinio paveldo ir eksportuotinos produkcijos pristatymus parodoje koordinuoja Žemės ūkio ministerija.

Lankantis Milane grįžta atmintin pėdsakai, kuriuos čia paliko kunigaikščių Sforcų dinastija. Jų palikuonė Bona, ištekėjusi už Žygimanto Senojo, tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene. Bona Sforca daug prisidėjo prie Renesanso kultūros sklaidos LDK. Jos iniciatyva pradėta valakų reforma – žemių ir derliaus apskaita, pagal kurią imti mokesčiai valstybės iždui. Ši valdovė turi nuopelnų ir mūsų stalui: jos dėka puotose imta naudotis šakutėmis, jos rūpesčiu Lietuvoje pradėta auginti pomidorus. Tai savotiškai susisieja su tarptautinės parodos "Expo 2015" emblema, kurią pirmiausia galima pamatyti ant 32 eurus kainuojančio vienos dienos bilieto. Emblemoje – žmogaus veidas iš vaisių ir daržovių. Pasirodo, tai padaryta pagal karalienės Bonos amžininko, XVI amžiuje gyvenusio dailininko Giuseppe Arcimboldo portretus, kuriuos jis tapydavo sudarytus iš vaisių, daržovių, gėlių, žuvų. Jo „daržovinę“ stilistiką pasitelkė ir Milano operos teatras „La Scala“ sukurti panašiai kaukei Giuseppe Verdi operoje "Falstafas".

Paroda "Expo 2015" baigia pirmąjį savo veiklos trečdalį ir truks iki spalio pabaigos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"