Milanas: "Expo" ir planetos mityba

Povilas Sigitas KRIVICKAS 2015-06-18 06:00
Povilas Sigitas KRIVICKAS
2015-06-18 06:00
Lietuvos paviljonas Pasaulinėje parodoje "Expo 2015". Ingos Krivickaitės ir Aplinkos ministerijos archyvo nuotraukos
Mi­la­ne jau an­trą mė­ne­sį šur­mu­liuo­ja Pa­sau­li­nė par­oda "Ex­po 2015". Jo­je vie­nuo­lik­tą kar­tą da­ly­vau­ja Lie­tu­va kaip ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė.

Pa­va­žia­vęs po­že­mi­niu trau­ki­niu iki ga­lu­ti­nės sto­ties RHO Fie­ra Milano, pa­ten­ki į ti­krą šiuo­lai­ki­nį kal­bų, spal­vų ir sko­nių Ba­be­lio bokš­tą. At­si­du­ri di­džiau­sio­je pa­sau­lio kryž­ke­lė­je, kur su­si­tin­ka 145 ša­lių, ke­lių de­šim­čių tarp­tau­ti­nių ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų bei kom­pa­ni­jų at­sto­vai.

Pa­sau­li­nės par­odos "Ex­po" pa­grin­di­nė te­ma yra "Pla­ne­tos mai­ti­ni­mas – ener­gi­ja gy­ve­ni­mui" (Fee­ding the pla­net, ener­gy for life). Mais­to pa­ti­ki­mu­mui ir ko­ky­bei skir­tos eks­po­zi­ci­jos tu­ri tiks­lą ska­tin­ti vie­tos ir na­cio­na­li­nius ga­min­to­jus. Daug dė­me­sio ski­ria­ma mais­to na­tū­ra­lu­mui ir die­toms, jo įta­kai žmo­nių svei­ka­tai. Spe­cia­lis­tams ne­ma­žą rū­pes­tį ke­lia ga­li­mi pa­vo­jai mais­to ko­ky­bei at­ei­ty­je dėl spar­čiai gau­sė­jan­čių gy­ven­to­jų kai ku­rio­se pa­sau­lio vie­to­se, pir­miau­sia – Af­ri­ko­je. Spar­tus že­mės ūkio naud­me­nų ali­ni­mas ma­ži­na ga­li­my­bes nor­ma­liai iš­mai­tin­ti pla­ne­tą ir įveik­ti ba­dą.

EX­PO am­ba­sa­do­rius ir Lietuva

"Ex­po" uži­ma dau­giau kaip vie­no kvad­ra­ti­nio ki­lo­me­tro plo­tą Fie­ra Milano komp­lek­se. Tarp jo pa­grin­di­nių pa­sta­tų ir vi­so an­samb­lio kom­po­zi­ci­jos au­to­rių yra ita­lų ar­chi­tek­tas Mas­si­mi­lia­no Fuk­sas. Jis tu­ri lie­tu­viš­kų šak­nų. „E­su pa­tra­kęs lie­tu­vis, gi­męs Ro­mo­je“, – mėgs­ta kar­to­ti M. Fuk­sas. Jis nie­kam ne­lei­džia trum­pin­ti sa­vo pa­var­dės – nu­kąs­ti lie­tu­viš­kos ga­lū­nės. 1933-iai­siais iš Kau­no į Ro­mą stu­di­juo­ti me­di­ci­nos at­vy­ko M. Fuk­so tė­vas. 1944 me­tais žy­do iš Lie­tu­vos ir ita­lės šei­mo­je gi­mė Mas­si­mi­lia­no. Po dau­ge­lio me­tų už­su­kęs į Kau­ną, M. Fuk­sas Pa­ne­mu­nė­je su­si­ra­do se­ne­lių na­mą, ku­ria­me gy­ve­no ir bū­si­ma­sis jo tė­vas. Lie­tu­vo­je pro­fe­so­rius M. Fuk­sas lan­kė­si ke­le­tą kar­tų: pa­tei­kė ver­tin­gų pa­siū­ly­mų Vil­niaus mies­tui pla­nuo­ti. Šis ar­chi­tek­tas taip pat yra Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos gar­bės na­rys. Jam su­teik­tas "Ex­po 2015" am­ba­sa­do­riaus ti­tu­las ir jis ta­po vie­nu žy­miau­sių mil­ži­niš­ko tarp­tau­ti­nio ren­gi­nio vei­dų.

Parodos bilietas – vaisių ir daržovių kaukė.

Par­odos nė­ra mū­sų lai­kų iš­ra­di­mas. Jos pra­si­dė­jo nuo stam­bių nuo­lat mies­tuo­se vy­ku­sių mu­gių, ku­rio­se bu­vo kei­čia­ma­si pre­kė­mis ir idė­jo­mis. Ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va pir­mą kar­tą į pa­sau­li­nių par­odų are­ną įžen­gė 1937 me­tais, ta­čiau dar 1900-ai­siais Par­yžiu­je skam­bė­jo Lie­tu­vos var­das. Tuo me­tu vals­ty­bė bu­vo ca­ri­nės Ru­si­jos su­dė­ty­je, bet iš­ei­vių iš Lie­tu­vos pa­stan­go­mis par­odo­je eks­po­nuo­ta ša­ly­je draus­ta spau­da. Pir­mo­sios ne­prik­lau­so­my­bės lai­kais Lie­tu­va dar da­ly­va­vo par­odo­je "Ex­po 1939" Niu­jor­ke, kai eks­po­zi­ci­jo­je ypač iš­sis­ky­rė lė­lių kom­po­zi­ci­ja „Lie­tu­viš­kos ves­tu­vės“ (be­je, tik vi­sai ne­se­niai ji grį­žo į Lie­tu­vą). At­kū­ru­si ne­prik­lau­so­my­bę, mū­sų ša­lis da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nė­se "Ex­po" par­odo­se Se­vi­li­jo­je (Is­pa­ni­ja, 1992), Tae­jo­ne (Pie­tų Ko­rė­ja, 1993), Li­sa­bo­no­je (Por­tu­ga­li­ja, 1998), Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja, 2000), Ai­či (Ja­po­ni­ja, 2005), Sa­ra­go­so­je (Is­pa­ni­ja. 2008), Šan­cha­ju­je (Ki­ni­ja, 2010), Yeo­su (Pie­tų Ko­rė­ja, 2012).

Ką reiš­kia lie­tu­viš­ko­ji pusiausvyra

Mi­la­no par­odo­je penk­tą kar­tą iš ei­lės Lie­tu­vos pa­vil­jo­no ko­mi­sa­ras yra Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Par­odų or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ro­mas Jan­kaus­kas. Jis sa­ko, kad pa­grin­di­nis mū­sų ša­lies eks­po­zi­ci­nių erd­vių pri­nci­pas yra pu­siaus­vy­ra. Tai at­spin­di jau pats pa­vil­jo­no ar­chi­tek­tū­ri­nis spren­di­mas. Iš 27 kon­kur­sui pa­siū­ly­tų ge­riau­siu pri­pa­žin­tas pro­jek­tas „Ba­lan­sas“, ku­rį pa­tei­kė ar­chi­tek­tų stu­di­ja JAS iš Kau­no. Ko­mi­si­ją įti­ki­no au­to­rių pa­teik­ta ori­gi­na­liai su­ba­lan­suo­ta dvie­jų tū­rių kom­po­zi­ci­ja, lei­džian­ti Lie­tu­vą pri­sta­ty­ti kaip uni­ka­lių tra­di­ci­jų ir tech­no­lo­gi­nių ino­va­ci­jų ša­lį. Par­odos lan­ky­to­jams pa­siū­ly­ta pla­ti ino­va­ci­jų pa­le­tė iš Lie­tu­vos – nuo pluoš­ti­nės ka­na­pės na­no­kris­ta­lų iki iš­ma­nio­jo šal­dy­tu­vo.

Nuo se­no gar­sė­ja­me kaip vai­šin­ga, ska­niai ir so­čiai pa­val­gy­ti mėgs­tan­ti tau­ta, di­džiuo­ja­mės se­na ir tur­tin­ga ku­li­na­ri­jos is­to­ri­ja, sa­vo pen­kių re­gio­nų vir­tu­vių skir­tu­mais. Vie­ni se­niau­sių lie­tu­vių val­gių – juo­da ru­gi­nė duo­na, bal­tas varš­kės sū­ris, kas­ti­nys ir ski­lan­dis. Šiais pro­duk­tais Lie­tu­va iš­sis­ki­ria vi­sa­me že­my­ne, to­dėl jiems Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja yra su­tei­ku­si sau­go­mų pro­duk­tų pa­va­di­ni­mus. Šių gar­dė­sių la­bai pa­tin­ka ska­nau­ti mū­sų pa­vil­jo­no lan­ky­to­jams. Jie su­ži­no, kad žo­dis „ski­lan­dis“ mi­ni­mas do­ku­men­tuo­se iš įvai­rių Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) vie­tų jau XVI-XVIII am­žiu­je. Spe­cia­liu ženk­lu pa­žy­mė­tas ski­lan­dis yra ga­mi­na­mas iš jau­tie­nos ir kiau­lie­nos, gar­di­na­mas tik drus­ka, pi­pi­rais, gvaz­di­kė­liais, čes­na­kais ir yra įda­ry­tas į kiau­lės pūs­lę ar­ba vir­šu­ti­nę kar­vės žar­ny­no da­lį. Ski­lan­dis rū­ko­mas ne ma­žiau kaip 15 die­nų, de­gi­nant la­puo­čių me­džių mal­kas, vė­liau jis džio­vi­na­mas. Sau­go­mos kil­mės vie­tos nuo­ro­dos ženk­las su­teik­tas ir Sei­nų-Laz­di­jų kraš­to me­dui. Tai dau­gia­žie­dis ne­kta­ro me­dus, ren­ka­mas iš na­tū­ra­liai au­gan­čių me­din­gų­jų au­ga­lų. To­kio me­daus spal­va – nuo tam­siai gel­to­nos iki tam­siai auk­si­nės.

Į Lietuvos paviljoną užsukusiems lankytojams patinka paragauti lietuviškų sulčių.

Ka­ra­lie­nę Bo­ną Sfor­cą prisimenant

Pir­mą­ją sa­vai­tę po „Ex­po" ati­da­ry­mo Lie­tu­vos pa­vil­jo­ne bu­vo ga­li­ma par­agau­ti lie­tu­viš­kų sū­rių, an­trą­ją – duo­nos, kol sa­vo ei­lės su­lau­kė ir tra­di­ci­nės su­ltys iš Lie­tu­vos so­duo­se užau­gin­tų vai­sių ir uo­gų. Jas į Mi­la­ną at­ve­žė bend­ro­vė „O­buo­lių na­mai“. Ita­lai gy­rė na­tū­ra­lias obuo­lių, obuo­lių ir juo­dų­jų ser­ben­tų bei obuo­lių ir aro­ni­jų su­ltis, pa­ga­min­tas be cu­kraus ir be pa­pil­do­mo van­dens. Taip pat nuo­lat vyks­ta lie­tu­viš­kų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų de­gus­ta­ci­jos, per ku­rias ypa­tin­go dė­me­sio su­lau­kia „Stak­liš­kių mi­dus“. Tau­ti­nio pa­vel­do ir eks­por­tuo­ti­nos pro­duk­ci­jos pri­sta­ty­mus par­odo­je koor­di­nuo­ja Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja.

Lan­kan­tis Mi­la­ne grįž­ta at­min­tin pėd­sa­kai, ku­riuos čia pa­li­ko ku­ni­gaikš­čių Sfor­cų di­nas­ti­ja. Jų pa­li­kuo­nė Bo­na, iš­te­kė­ju­si už Žy­gi­man­to Se­no­jo, ta­po Len­ki­jos ka­ra­lie­ne ir Lie­tu­vos di­džią­ja ku­ni­gaikš­tie­ne. Bo­na Sfor­ca daug pri­si­dė­jo prie Re­ne­san­so kul­tū­ros sklai­dos LDK. Jos ini­cia­ty­va pra­dė­ta va­la­kų re­for­ma – že­mių ir der­liaus aps­kai­ta, pa­gal ku­rią im­ti mo­kes­čiai vals­ty­bės iž­dui. Ši val­do­vė tu­ri nuo­pel­nų ir mū­sų sta­lui: jos dė­ka puo­to­se im­ta nau­do­tis ša­ku­tė­mis, jos rū­pes­čiu Lie­tu­vo­je pra­dė­ta au­gin­ti po­mi­do­rus. Tai sa­vo­tiš­kai su­si­sie­ja su tarp­tau­ti­nės par­odos "Ex­po 2015" emb­le­ma, ku­rią pir­miau­sia ga­li­ma pa­ma­ty­ti ant 32 eu­rus kai­nuo­jan­čio vie­nos die­nos bi­lie­to. Emb­le­mo­je – žmo­gaus vei­das iš vai­sių ir dar­žo­vių. Pa­si­ro­do, tai pa­da­ry­ta pa­gal ka­ra­lie­nės Bo­nos am­ži­nin­ko, XVI am­žiu­je gy­ve­nu­sio dai­li­nin­ko Giu­sep­pe Ar­cim­bol­do por­tre­tus, ku­riuos jis ta­py­da­vo su­da­ry­tus iš vai­sių, dar­žo­vių, gė­lių, žu­vų. Jo „dar­žo­vi­nę“ sti­lis­ti­ką pa­si­tel­kė ir Mi­la­no ope­ros tea­tras „La Sca­la“ su­kur­ti pa­na­šiai kau­kei Giu­sep­pe Ver­di ope­ro­je "Fals­ta­fas".

Par­oda "Ex­po 2015" bai­gia pir­mą­jį sa­vo veik­los treč­da­lį ir truks iki spa­lio pa­bai­gos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vincentas  78.61.94.188 2015-06-19 02:59:27
DAR IR DABAR SŪDUVIAI, ZANAVYKAI IR KAPSAI MOKA PAGAMINTI TIKRĄ SKILANDĮ. Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, - vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų… Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose. Kiaulę, o ne paršą “padurti” lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama. Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių. Skilandžiui imti tik kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius. Mėsa Sūduvoje kapojama ką tik šviežiai specialiai šiam tikslui išskobtame ir tik žaljovario (taip žaliąjį gluosnį vadina sūduviai; yra ir sidabralapiai gluosniai. Džiovinta ir trinta sidabralapio gluosnio žievė „pročkeliai“ yra veiksmingas nuskausminantis vaistas) geldoje, - žaljovario syvai išlaiko mėsos raudoną spalvą (pagal sūduvius salietrą skilandin deda tik visiški goželiai, vėplos), stambiai kapota mėsa išmaišoma su stambiai kapotų kietų lašinių gabalais, pagardinama druska, stambiai grūstais pipirais ir juodomis kulytos sėklelėmis (sūduviai puikiai pažįsta šią prieskoninę žolelę, juolab, kad ji mėsai suteikia saikingai jaučiamą česnako aromatą ir negadina mėsos, kaip tikras česnakas, nes nuo česnako mėsa pradeda gesti ir net pūti... Kitiems pranešu, kad kulyta yra dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas. Ši žolelė gavo kulytos pavadinimą todėl, kad nuo neatmenamų laikų yra naudojama vyrų potencijai gydyti. Beje, ji yra žymiai veiksmingesnė, negu garsusis ženženis, o kulytos arbata galingesnė už viagrą) Skilandžiui taip paruošta mėsa sukišama į gerai išplautą išsausintą kiaulės skrandį, surišama taip, kad gautųsi du ragai, suveržiama medinėmis lentutėmis, šaltoje vietoje savaitei gerai paslegiama (didžiausia gėda tiems namams, kurių skilandyje būdavo likę oro tarpai) ir kabinama senovėje tiesiai į kaminą (specialus įrenginys, kuris buvo stubos viduryje ir jame ant ugniakuro buvo gaminamas valgis, o vėlesniais laikais ant namo (stubos) aukšto į šalia kamino pastatytą žaljovario (gluosnio) lentų spintą (kitas medis netinka). Spintos apačioje iš kamino yra skylė, pro kurią įeina dūmai, ir tokia pat skylė į kaminą yra spintos viršuje, pro kurią dūmai į kaminą išeina. Jau pati skrandžio ar kiaulės pūslės plėvė apsaugo nuo gyvių ar bakterijų patekimo į mėsą, bet neblogai padeda ir aitrūs dūmai. (Sūduviai žinojo kaip ką vadinti: AŠTRŪS BŪDAVO DAIKTAI, AITRŪS - DŪMAI, GRAUDŪS - VALGIAI, GAIŽŪS – GĖRIMAI, O LAIŠKIU SKONIU PASIŽYMĖJO ŠPARAGAI …) Nedaug į spintą dūmų pakliūna, bet jų pakanka, kad nuo nepageidaujamų gyvių apsaugotų ir šaltų dūmų apgaubtyje skilandis nokinasi, rauginasi (fermentuojasi) kelis metus. O kiaulės pūslėje yra gaminami darata arba kindziukas, - jiedu yra ovalinio lašo formos, taip pat nokinami (fermentuojami) šaltų dūmų apgaubtyje, bet mažiau laiko. Daratas, kinziukus ir skilandžius šaltai rūko rūkyklose tik visiški neišmanėliai ir tinginiai, kaip sako sūduviai - “goželiai” arba sukčiai, kurie nesupranta kuo skiriasi nokintos (fermentuotos) ir rūkytos mėsos skoniai, kvapai (aromatai), išvaizda ir netgi konsistencijos, kuriems svarbiau ne skonis ir kvapas, o tik, kad greitai pasigamintų ir būtų galima parduoti turguje, apmulkinus neišmanantį pirkėją. Būtent taip mūsų dienomis „skilandžius“ gamina mėsos fabrikai. Tikrą skilandį nuo fabrikinio gali neatskirti tik aklas, nupjauta nosimis ir druskos rūgštimi išplikyta burna žmogėnas... O kur dingo tų niekalų gamintojų, gamybos technologų sąžinė, garbė ir orumas?.. Darata yra dedama ant stalo per bulviakasį arba šienapjūtę {6-7 mėnesius nokinama (fermentuojama), bet ne rūkoma!}, - daratos mėsa yra švelnaus nokintos (fermentuotos) mėsos skonio. Kindziukas pjaunamas per bulviakasį {10-11 mėnesių nokinamas (fermentuojamas), bet ne rūkomas!!}, - tas malonus liesti, žavėtis jo ovalumu gaminys yra ryškesnio nokintos raugintos mėsos skonio, stalan patiekiamas bulviakasio talkų metu. Na, o pats karalius – gero vyro glėbio apimties skilandis su dviem ragais pjaunamas tik per kitų metų rugiapjūtę {21 mėnesį nokinamas (fermentuojamas), bet ne rūkomas!!!}. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas Mob. tel. +370617 24 338 El.paštas: vsakas@gmail.com Kaunas, 2010m. vasario 10 d.
2 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami