Milano EXPO – filmas apie gyvenimą

Inga BAGA 2015-11-19 06:00
Inga BAGA
2015-11-19 06:00
Prie Lietuvos paviljono pasitiko didžiulis lašas, nusifotografuoti jo viduje buvo viena mėgstamiausių lankytojų pramogų. Ingos Bagos ir Aplinkos ministerijos archyvo nuotraukos
Per ke­le­tą die­nų EX­PO 2015 nu­kul­niuo­ta ne­ži­nia kiek ki­lo­me­trų, sten­gian­tis ap­rėp­ti kuo dau­giau vaiz­dų, kva­pų, sko­nių ir tra­di­ci­jų. Ir vis tiek ne­spė­ta ap­lan­ky­ti nė pu­sės – at­ro­dė, kad vi­sas pa­sau­lis stai­ga su­puo­lė į ne­si­bai­gian­čias ei­les prie pa­vil­jo­nų.

Iš pra­džių žings­niuo­ju pas sa­vus: smal­su pa­si­žiū­rė­ti, kaip to­kia­me svar­bia­me ren­gi­ny­je pa­sau­liui pri­sis­ta­to Lie­tu­va. Ži­nau – ne­sa­me tur­tin­gi, am­ži­nai trūks­ta lė­šų ir rei­kia ne­pap­ras­to su­ma­nu­mo no­rint ką nors nu­ste­bin­ti ar bent su­do­min­ti. Ir leng­viau at­si­dūs­tu: su­ža­vi iš­mo­nė, es­te­ti­nė šva­ra ir pa­vil­jo­no ko­man­dos pro­fe­sio­na­lu­mas.

La­šas ir pasaulis

Mi­la­no EX­PO te­ma – „Pa­mai­tin­ti pla­ne­tą, ener­gi­ja gy­ve­ni­mui“, tad par­odos ren­gė­jų ir da­ly­vių min­tys su­ko­si apie mais­tą ir ki­tus gy­vy­biš­kai svar­bius da­ly­kus. Pa­vyz­džiui, van­de­nį. Šiuo po­žiū­riu esa­me pra­na­šes­ni net už tur­tin­giau­sias ara­bų ša­lis, nes ten van­duo pri­lygs­ta auk­sui, o mes jo tu­ri­me aps­čiai. Gal­būt to­dėl vie­nu pa­grin­di­nių Lie­tu­vos pa­vil­jo­no puo­šy­bos ele­men­tų pa­si­rink­tas la­šas – di­džiu­lis me­ta­li­nis jo pa­vi­da­las pa­si­tin­ka pa­vil­jo­no prie­igo­se. Nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti jo vi­du­je bu­vo vie­na mėgs­ta­miau­sių lan­ky­to­jų pra­mo­gų. Per­ma­to­mų van­dens la­še­lių de­be­sis ky­bo­jo ir švie­saus, be­veik bal­to pa­vil­jo­no pa­lu­bė­je, vie­na­me iš dvie­jų mū­sų eks­po­zi­ci­jos pa­sta­tų. Tie du di­džiu­liai bal­ti ku­bai ilius­tra­vo ba­lan­so, pu­siaus­vy­ros idė­ją – tar­si pa­tir­ties ir nau­jo­vių svars­tyk­lės. To­dėl eks­po­zi­ci­ja bu­vo su­da­ry­ta iš dvie­jų da­lių: is­to­ri­nės ir da­bar­ti­nės.

Svetingi Lietuvos paviljono šeimininkai.

Ve­da­ma blyk­čio­jan­čio rank­tū­rių ta­ko pa­kliu­vau į tam­sią, mis­ti­nę erd­vę, ku­rios cen­tre švy­tė­jo mil­ži­niš­ka sfe­ra – daug kar­tų pa­di­din­tos sėk­los vaiz­di­nys. Tar­si mė­nu­lis, nu­si­lei­dęs ant že­mės, su ga­ly­be kra­te­rių-sten­dų, pa­sa­ko­jan­čių apie mū­sų mi­ty­bos kul­tū­rą, tra­di­ci­jas ir pre­ky­bi­nius ry­šius. Lyg ma­giš­kas ru­tu­lys, kur knibž­da ju­dan­čių pa­veiks­lė­lių ar in­te­rak­ty­vių žai­di­mų. Ap­lin­kui ant tau­ti­niais mo­ty­vais puo­štų tam­sių sie­nų – ekra­nai su be­si­kei­čian­čiais Lie­tu­vos lau­kų vaiz­dais. Gre­ta – is­to­ri­nių ver­ty­bių par­oda, kur žvilgs­nį trau­kia ro­man­tiš­ko­ji Ka­nu­to Ru­sec­ko „Pjo­vė­ja“. Ar­ba žais­min­gas kok­lis iš Val­do­vų rū­mų, ku­ria­me ar­šūs kiš­kiai ke­pa ant ieš­mo me­džio­to­ją. Kaip ir ki­tas, su Bo­nos Sfor­cos, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos val­do­vo žmo­nos ita­lės, gi­mi­nės her­bu – di­džiuo­ju žal­čiu, ry­jan­čiu kū­di­kį ar mau­rą. Ti­kė­ti­na, kad šie kok­liai ka­dai­se puo­šė Bo­nos apar­ta­men­tų kros­nis Vil­niaus rū­muo­se.

Lietuviška duona buvo egzotika panašios neturintiesiems.

Bal­tas blyks­nių ta­kas ve­dė į da­bar­tį. Snie­go bal­tu­mu pa­si­ti­ko švie­si erd­vė, vil­ni­jan­ti sti­li­zuo­tais au­ga­lais. Čia daug vaiz­di­nės me­džia­gos apie da­bar­ti­nę Lie­tu­vą ir jos tech­no­lo­gi­jas, tai­ko­mas gam­to­sau­go­je ir mais­to ga­my­bai. Prie bal­to lenk­to sta­lo iš­si­juo­sę dir­ban­tys gi­dai tei­kė in­for­ma­ci­ją ar da­li­jo ra­gau­ja­mą mais­tą. Dėl eko­lo­giš­kų pro­duk­tų pri­sta­ty­mų mū­sų pa­vil­jo­nas Mi­la­ne net pri­pa­žin­tas vie­nu pa­žan­giau­sių eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je. Ne ma­žiau sva­riai lie­tu­viai pri­sta­tė ir kul­tū­rą: į par­odą at­ve­žė me­ni­nin­kų par­odų, su­ren­gė mu­zi­ki­nių pa­si­ro­dy­mų, at­skrai­di­no Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nį or­kes­trą ir cho­rą „Bel Can­to“ į na­cio­na­li­nės die­nos kon­cer­tą. Ne­nuos­ta­bu, kad Lie­tu­vos eks­po­zi­ci­ja su­trau­kė per pu­san­tro mi­li­jo­no žmo­nių – ne­men­kas skai­čius to­kiai ša­liai – la­šui pa­sau­lio jū­ro­je.

Skai­čiai ir įdomybės

Ke­liau­ju to­liau, o žmo­nių – ma­rios. Ti­kra pa­sau­lio jū­ra, ku­rią šie­met „perp­lau­kė“ be­veik 22 mln. lan­ky­to­jų. Lyg sep­ty­nios Lie­tu­vos ar vi­sa Si­ri­ja dar prieš ka­rą ir pa­bė­gė­lių kri­zę. Spau­do­je mir­ga ir links­mes­nių pa­ly­gi­ni­mų skai­čiuo­jant mu­gė­je nu­veik­tus dar­bus ar su­nau­do­tas me­džia­gas. An­tai tei­gia­ma, kad pa­vil­jo­nų sta­ty­bai su­nau­do­ta 29 tūkst. to­nų ge­le­žies ir kad tiek už­tek­tų ke­liems Ei­fe­lio bokš­tams. Juk ši kons­truk­ci­nė įžy­my­bė – ir­gi pa­sau­li­nės par­odos re­lik­tas, il­gam įau­gęs į Par­yžiaus pa­no­ra­mą. EX­PO sta­tis­ti­ko­je mi­ni­mi ir ki­ti skai­čiai: par­odos te­ri­to­ri­jo­je pa­so­din­ta 13 tūkst. me­džių ir 85 tūkst. krū­mų, o iš­mon­tuo­ti pa­vil­jo­nus ir par­uoš­ti vie­to­vę at­ei­čiai pa­vyks tik maž­daug per me­tus.

Prie Japonijos paviljono eilėje tekdavo laukti 6–8 valandas.

Liūd­nos tos tuš­čių, ar­do­mų pa­vil­jo­nų nuo­trau­kos – net su­nku pa­ti­kė­ti, kad iš­ti­są pus­me­tį čia vis­kas net dūz­gė. Vis­kas bu­vo skir­ta mu­gės te­mai, iš­ties pla­čiai, ap­rė­pian­čiai ir pla­ne­tos mi­ty­bos, ir gam­tos, ir ener­gi­jos iš­tek­lių tau­so­ji­mo prob­le­mas. Bu­vo ver­ta pa­ma­ty­ti, kaip su­ma­niai ją ru­tu­lio­jo per 130 da­ly­vių: vals­ty­bių, įvai­rių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, vers­lo kor­po­ra­ci­jų. Rung­ta­si ne­ti­kė­to­mis pa­vil­jo­nų for­mo­mis, nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, įvai­raiais pa­si­ro­dy­mais. Itin iš­sis­ky­rė vo­kie­čiai, ku­rie kaip vi­sa­da pre­ci­ziš­kai ėmė­si už­duo­ties ir pa­si­rin­ko „I­dė­jų lau­ko“ įvaiz­dį. O įgy­ven­din­tų idė­jų bū­ta įdo­mių – nuo sti­li­zuo­tų, ener­gi­ja ap­si­rū­pi­nan­čių „Sau­lės me­džių“ iki virš gal­vų skra­jo­jan­čių ro­bo­tų-ekra­nų, ro­dan­čių Vo­kie­ti­jos vaiz­dus.

Ne pa­vil­jo­ną, o ti­krą kon­cep­tua­laus me­no kū­ri­nį pa­sau­liui pri­sta­tė bri­tai. Po at­vi­ru dan­gu­mi drie­kė­si ang­liš­ka pie­va, ban­guo­jan­ti vėd­ry­nais ir vir­žiais. Bet šna­rė­jo ji ne po ko­jo­mis, o... akių ly­giu. Taip, kaip ma­ty­tų bi­tė. Te­ko ženg­ti ne pa­čia pie­va, o ge­ro­kai že­miau, spe­cia­liais ta­kais, ko­rio for­mas at­kar­to­jan­čiais. Jie ve­dė, ži­no­ma, prie avi­lio. Ir ne bet ko­kio, o di­džiu­lio, ažū­ri­nio ir vi­zua­liai leng­vu­čio, dėl to at­ro­dė ne­įti­ki­ma, kad svė­rė 50 to­nų. Įėjus vi­dun – dar įdo­miau. Keis­ti zy­zi­mai, šim­tai blyk­sin­čių spal­vo­tų lem­pu­čių. Pa­si­ro­do, pa­vil­jo­no tech­ni­ka rea­ga­vo į bi­čių ju­de­sius avi­ly­je už šim­tų ki­lo­me­trų – Ang­li­jo­je. Taip iš­ra­din­gai pri­sta­ty­ta nau­jau­sia tech­no­lo­gi­ja, skir­ta bi­čių šei­moms pri­žiū­rė­ti per di­de­lį nuo­to­lį.

JAV įkurdino vertikalias lysves ant paviljono sienos.

Mais­tas ir menas

Iš­mo­ne iš­sis­ky­rė ir Pie­tų Ko­rė­jos eks­po­zi­ci­ja, tie­siog pa­nar­di­nan­ti lan­ky­to­jus į vir­tua­lius po­jū­čius. Žai­džiant tri­ma­čiais vaiz­dais, ho­log­ra­mo­mis, vir­tua­lios rea­ly­bės efek­tais gvil­den­ta pa­si­rink­ta te­ma – „E­si tai, ką val­gai“. Nag­ri­nė­ta mais­to nau­da tiek kū­nui, tiek sie­lai, po­vei­kis žmo­gaus psi­chi­kai ir jau­se­nai. Juo­do­je pa­vil­jo­no sa­lė­je, kur ri­kia­vo­si šim­tai tra­di­ci­nių puo­dy­nių, pa­si­ju­tau lyg po­že­my­je. To­kios puo­dy­nės Ko­rė­jo­je nau­do­ja­mos kon­ser­vuo­jant dar­žo­ves, jų fer­men­ta­ci­jai... po že­me. Ant to­kių, ne­va įkas­tų į že­mę puo­dy­nių dang­čių su­ko­si ryš­kūs vaiz­dai: spal­vin­gas mais­tas ar geo­me­tri­nės fi­gū­ros – ti­kras kom­piu­te­ri­nės gra­fi­kos še­dev­ras. Taip, mais­to šven­tė­je be me­no – nė iš vie­tos. Net sa­vo įman­trų šou, kur be­si­var­tan­čiuo­se ekra­nuo­se siau­tė tun­tai vai­sių ir dar­žo­vių, ko­rė­jie­čiai pa­va­di­no ne kaip ki­taip, o „Mais­to sim­fo­ni­ja“.

Ta­čiau Mi­la­nas ne­nu­vy­lė ir ti­krų me­lo­ma­nų. Ati­da­ry­mo iš­va­ka­rė­se vy­ku­sia­me kon­cer­te dai­na­vo žy­mu­sis And­rea Bo­cel­li, jo var­do fon­das – ir­gi EX­PO da­ly­vis, nes rū­pi­na­si gam­tos bei li­ki­mo nu­skriaus­tai­siais. O ne­pri­lygs­ta­mo Gia­co­mo Puc­ci­ni še­dev­ro „Tu­ran­dot“ nau­jo pa­sta­ty­mo prem­je­ra Mi­la­no „La Sca­los“ tea­tre ta­po iš­kil­min­gu par­odos ati­da­ry­mu. Pa­sak ži­niask­lai­dos, bū­ta iš­ki­laus ope­ros įvy­kio, prie ku­rio sva­riai pri­si­dė­jo ir mū­sų se­sės Lat­vi­jos sū­nus – Alek­sand­ras An­to­nen­ka. Ne kar­tą Lie­tu­vo­je gir­dė­tas te­no­ras ne­ga­lė­jo ap­lan­ky­ti sa­vo ša­lies pa­vil­jo­no, mat vis del­su­si ir dve­jo­ju­si Lat­vi­ja par­odo­je da­ly­vau­ti at­si­sa­kė. Lai­mė, to ne­pa­da­rė jos at­sto­vas. Jis ope­ro­je įkū­ni­jo pri­ncą Ka­la­fą ir pa­dai­na­vo vie­ną gra­žiau­sių te­no­ro ari­jų per ope­ros is­to­ri­ją.

Gyvybės medžiui – parodos simboliui - dėmesio nestigo.

Kad žmo­gus gy­vas ne vien duo­na, par­odo­je pri­mi­nė ir Šven­ta­sis Sos­tas, pa­si­rin­kęs svars­ty­mus apie pe­ną sie­lai ir sim­bo­li­nę da­li­ji­mo­si mais­tu reikš­mę. Va­ti­ka­no pa­vil­jo­no mo­to „Ne vien duo­na. Prie Vieš­pa­ties sta­lo su vi­sa žmo­ni­ja“. Ir vėl pa­si­telk­tas me­nas – šį­kart vaiz­duo­ja­ma­sis. Kuk­laus pa­vil­jo­no ge­riau­siai ma­to­mo­je vie­to­je – ne­kuk­liai ver­tin­gas ori­gi­na­las Tin­to­ret­to „Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė“. To­kių kū­ri­nių bu­vo ir par­odos šei­mi­nin­kės – Ita­li­jos – eks­po­zi­ci­jo­je. Daug kar­tų ver­tin­ges­nių už vi­sas pa­vil­jo­no veid­ro­di­nes sa­les su ke­rin­čiais Ita­li­jos vaiz­dais, at­si­kar­to­jan­čiais be­ga­li­niuo­se veid­ro­džių rit­muo­se. Vien ko ver­ta įsta­bio­ji „Uf­fi­zi“ ga­le­ri­jos Ho­ra – der­lin­gu­mo dei­vės skulp­tū­ra, su­kur­ta prieš du tūks­tan­čius me­tų. So­li­di įžan­ga į tur­tin­gą ša­lies eks­po­zi­ci­ją, įsi­kū­ru­sią „I­ta­li­jos rū­mų“ pa­vil­jo­ne lyg mil­ži­niš­ka­me bal­ta­me liz­de.

Duo­na ir žaidimai

Kla­jo­jant po di­džiu­lį plo­tą, ku­rį par­odo­je užė­mė Ita­li­ja, ne­da­vė ra­my­bės są­sa­jos su ro­mė­nais. Jau pats EX­PO vie­to­vės pla­nas ins­pi­ruo­tas ti­pi­nių ro­mė­nų mies­tų, su dviem stat­me­nai su­si­ker­tan­čio­mis gat­vė­mis. Iš­il­gai trum­pes­nės EX­PO gat­vės – Ita­li­jos val­dos. Pa­lei ki­tą, pu­san­tro ki­lo­me­tro gat­vę (be­veik kaip Vil­niaus Ge­di­mi­no pros­pek­tas) – ki­tų par­odos da­ly­vių pa­vil­jo­nai, vi­si su na­cio­na­li­nių vir­tu­vių res­to­ra­nais, vi­si vi­lio­jan­tys įvai­rio­mis at­rak­ci­jo­mis. Kaip­gi ir vėl ne­pri­si­min­si ro­mė­nų, ki­ta­dos rei­ka­la­vu­sių duo­nos ir žai­di­mų? Duo­nos šio­je par­odo­je bu­vo su kau­pu, o žai­di­mų ar re­gi­nių – ir­gi aps­tu.

Lenkijos paviljonas buvo sukonstruotas iš dėžių obuoliams.

Kinijos paviljonas priminė išriestą drakono nugarą.

Tur­būt dau­giau­sia žiū­ro­vų su­trauk­da­vo par­odos sim­bo­lis – gy­vy­bės me­dis, sto­vin­tis prie „I­ta­li­jos rū­mų“, di­džiu­lio tven­ki­nio vi­du­ry­je, ir nuo­lat at­gy­jan­tis šo­kan­čiais fon­ta­nais ar žai­ža­ruo­jan­čiais fe­jer­ver­kais. Šią 37 me­trų aukš­čio me­die­nos ir plie­no kons­truk­ci­ją ža­da­ma pa­lik­ti par­odos te­ri­to­ri­jo­je, kaip ir „I­ta­li­jos rū­mų“ pa­sta­tą. Gal­būt jie taps čia pla­nuo­ja­mo įkur­ti uni­ver­si­te­ti­nio mies­te­lio da­li­mi, tad bū­si­mi stu­den­tai su­lai­kę kva­pą ga­lės ste­bė­ti stul­bi­na­mą me­džio šou – „Gy­vy­bės me­džio sim­fo­ni­ją“. Taip, ir vėl sim­fo­ni­ja, ir vėl pom­pas­ti­ka, už šir­dies grie­bian­ti mu­zi­ka, tar­si ko­kia­me Ho­li­vu­do fil­me ar pra­ban­gaus ka­zi­no šou.

Virtualūs spagečiai su moliuskais, „pasigaminę“ žiūrovui matant.

Są­sa­ja su fil­mu – ne­at­si­tik­ti­nė. Mat par­odai įsi­siū­ba­vus, vaiz­di­nę da­lį pa­pil­dė gar­saus ita­lų ki­no dai­li­nin­ko, tris „Os­ka­ro“ sta­tu­lė­les pel­niu­sio Dan­te Fer­ret­ti dar­bai, skir­ti spe­cia­liai Mi­la­no EX­PO. Me­ni­nin­kas su­kū­rė dvi­de­šimt grės­min­gos iš­vaiz­dos pus­ket­vir­to me­tro ūgio „Mais­to sar­gų“, o įkvė­pi­mo sė­mė­si iš tau­tie­čio XVI am­žiaus dai­li­nin­ko Giu­sep­pe Ar­cim­bol­do. Šis ta­pė žmo­nių por­tre­tus, su­da­ry­tus iš dar­žo­vių, vai­sių, žu­vų ir pa­ukš­čių. O iš­il­gai vi­sos il­go­sios EX­PO gat­vės jau mi­nė­tas „Os­ka­rų“ lau­rea­tas iš­dės­tė ins­ta­lia­ci­jas, vaiz­duo­jan­čias tra­di­ci­nio ita­liš­ko tur­gaus pre­kys­ta­lius. Kad lan­ky­to­jai pa­si­jus­tų kaip fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je, kur su­ka­mas fil­mas, pa­sa­ko­jan­tis apie vi­sų mū­sų gy­ve­ni­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vilnietis  78.60.202.211 2015-12-11 15:15:35
Pats laikas būtų Sforzų rūmuose įrengti Lietuvos salę, nes juk turėjom tenai krikštytą karalienę Boną.
0 0  Netinkamas komentaras
Liteuvos pavilijonas  82.135.215.72 2015-11-23 14:02:43
Be aiškios koncepcijos. Fi;lmukai apie Smetonos laikų fabrikėlius. Šakočio trupinukai ir didžiųjų (nebelietuviškų (?) bravor7 alus. Eilių nebuvo.
0 0  Netinkamas komentaras
Rasa  78.57.244.220 2015-11-20 21:42:32
Ačiū autorei už vaizdingus įspūdžius.
2 0  Netinkamas komentaras
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
JAV am­ba­sa­da džiau­gia­si ga­lė­da­ma pra­neš­ti apie am­ba­sa­do­rės An­ne Hall at­vy­ki­mą. Ji yra ke­tu­rio­lik­to­ji JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je nuo JAV-Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių už­mez­gi­mo 1922 me­tų lie­pos [...]
Len­ki­jos prem­je­rė Bea­ta Szyd­lo tre­čia­die­nį pa­sky­rė įta­kin­gą plė­tros mi­nis­trą Ma­teus­zą Mo­ra­wiec­kį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos va­do­vu, pert­var­kiu­si sa­vo prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą dešiniojo spar­no vy­riau­sy­bę.
Iz­rae­lio ly­de­riai ir mi­nios ge­din­čių žmo­nių ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­ko aikš­tė­je prie par­la­men­to ati­duo­ti pa­sku­ti­nės pa­gar­bos bu­vu­siam pre­zi­den­tui ir No­be­lio pre­mi­jos laureatui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami