Milijonas žingsnių per Ispaniją: Camino de Santiago

Kęstutis JAŠINSKAS   2015-09-15 06:07
Kęstutis JAŠINSKAS
 
2015-09-15 06:07
studentweb.cortland.edu iliustracija
Link San­tia­go de Com­pos­te­la ka­ted­ros, ku­rio­je, kaip ti­ki­ma, il­si­si Šv. Jo­kū­bo pa­lai­kai, žmo­nės trau­kia dau­giau kaip tūks­tan­tį me­tų. Idė­ja pa­si­vaikš­čio­ti vie­nu iš pa­grin­di­nių Eu­ro­po­je pi­lig­ri­mų ke­lių ki­lo spon­ta­niš­kai.

Kas­die­nia­me gy­ve­ni­me ne­su daž­nas baž­ny­čių lan­ky­to­jas, tad iš­ėjau ke­tin­da­mas pa­ma­ty­ti Na­var­re, Cas­ti­le-Leon, La Rio­ja ir Ga­li­cia re­gio­nus. Pa­ju­dė­jęs iš Saint Jean Pied de Port Pra­ncū­zi­jo­je, po 27 die­nų glos­čiau At­lan­to van­de­ny­ną la­biau­siai į Va­ka­rus nu­to­lu­sia­me Is­pa­ni­jos taš­ke – Ca­bo Fi­nis­ter­re.

At­ėjus va­sa­rai ir dau­ge­liui pla­nuo­jant at­os­to­gas, gal­būt kaž­kam bus įdo­mios ke­lio­nės me­tu ra­šy­tų laiš­kų iš­trau­kos.

Kęstučio Jašinsko nuotraukos

„Po par­ą tru­ku­sios pri­vers­ti­nės ne­mi­gos at­si­ra­dau star­to vie­to­je Pra­ncū­zi­jo­je. „Rus­sie?“ – iš­gir­dau pi­lig­ri­mų re­gis­tra­ci­jos punk­te, kai pa­sa­kiau esąs iš Lie­tu­vos. Į ma­ne klau­sia­mai žvel­gė pa­gy­ve­nu­si mo­te­riš­kė. Esu jau įpra­tęs, kad va­ka­rie­čiams ži­nios apie Ry­tų Eu­ro­pą bai­gia­si kaž­kur lau­kuo­se ties Vo­kie­ti­jos – Len­ki­jos sie­na, tad nu­spren­džiau ne­var­gin­ti in­for­ma­ci­ja apie ne­gir­dė­tas te­ri­to­ri­jas. „Lie­tu­va, tai ša­lis prie Bal­ti­jos jū­ros!“ – ko­le­gei pa­suf­le­ra­vo ki­ta re­gis­tra­to­rė. – „Ša­lia Es­ti­jos ir Al­ba­ni­jos...“

„Šian­dien ei­siu per Pi­rė­nus. At­si­kė­liau la­bai anks­ti, pro lan­gą pa­ma­tęs, kad jau švie­su. Lau­ke pa­aiš­kė­jo, kad tie­siog švie­tė gat­vės ži­bin­tas. Ne­drįs­tu ei­ti į kal­nus tam­so­je, tad pus­ry­čiau­ju jau tre­čią kar­tą. Toks aš ne vie­nin­te­lis. Fra­zę „O, dar vis tam­su...“ kiek­vie­nas pa­sa­kė­me jau po 17 kar­tų. Pa­juo­ka­vau, kad tam­su bus iki va­ka­ro. Ki­ti iš­si­gan­do ir su ma­ni­mi ne­beš­ne­ka. To­dėl, gal jau ei­siu..“. „Per­si­ri­tau kal­nais į Is­pa­ni­ją. La­bai su­nku ne­bu­vo – 25 km. aukš­tyn ir ke­li že­myn. Su­dė­tin­giau bu­vo leis­tis, nei kil­ti. FR-ESP sie­ną kir­tau kaž­kur aukš­tai, rū­ke, kaip koks kon­tra­ban­di­nin­kas.“

„Žmo­nių su­tin­ku daug ir įvai­rių. Šian­dien ry­te ėjau kar­tu su da­nu, vė­liau – su ke­liais ita­lais. Pie­ta­vau su ko­rė­jie­te ir ško­tu. Va­ka­re ūba­vau su is­pa­nais, vo­kie­čiais, ar­gen­ti­nie­čiais. Mie­go­jau su nor­ve­ge – gai­la, skir­tin­guo­se dviaukš­tės lo­vos ly­giuo­se (su­tin­ku – pats kal­tas). Var­das Kęs­tu­tis – vi­siems per il­gas, tad ma­ne va­di­na Kak­tus. Ties Pa­mplo­na su­ti­kau die­du­ką ja­po­ną: svei­kin­da­mie­si lanks­tė­mės tol, kol pa­ju­tau ar­tė­jan­čias stu­bu­ro iš­var­žos prob­le­mas. Pa­ke­lei­viai iš Mek­si­kos sos­ti­nės nie­kaip ne­ti­ki, kad aš – tik vie­nas iš tri­jų mi­li­jo­nų.“

„Iš pra­džių, gy­ven­ti pi­lig­ri­mų užei­go­se gan sa­vi­ta. Ke­lis eu­rus kai­nuo­jan­čia bend­ra erd­ve da­lin­tis ten­ka su 20 – 150 žmo­nių. Kar­tu val­gai, mie­gi, pra­usie­si, skal­bi dra­bu­žius. Ga­li iš­mok­ti skir­ti pra­kai­to kva­pus pa­gal tau­ty­bes. Vė­liau at­ran­di pri­va­lu­mus: links­ma kom­pa­ni­ja ga­ran­tuo­ta, nie­ka­da ne­lik­si al­ka­nas, ra­mi­nan­tis ki­tų knar­ki­mas pa­dės už­mig­ti, ne­ra­ki­na­mo du­šo du­rys ska­tins grei­čiau plau­tis tar­pu­pirš­čius ir pan. Kai ku­rios užei­gos įsi­kū­ru­sios šimt­me­čius skai­čiuo­jan­čiuo­se pa­sta­tuo­se. Va­kar kiek nu­ste­bau, kai nak­vy­nės vie­to­je ma­ne pa­si­ti­ko siū­lant švie­žių vai­sių ir pa­il­sin­ti ko­jas fon­ta­nė­ly­je.“

„Jau sa­vai­tė, kaip ke­ly­je. Pa­ga­liau ko­jos pri­pra­to prie krū­vio, ne­bes­kau­da ir ne­tins­ta. Kas­dien nu­pė­di­nu virš 30 km. Links­ma ste­bė­ti nau­jo­kus: pir­mo­mis die­no­mis sku­ba, le­kia, po to – šliau­žia ke­tu­rio­mis. Man pa­si­se­kė su ava­ly­ne: ne­spau­džia, ne­tri­na. Pas kai ku­riuos ne­lai­mė­lius ma­čiau ke­liais pleis­tro sluoks­niais apk­li­juo­tas pė­das. Pa­ke­liui mė­to­si pa­lik­ti ba­tai – žmo­nėms, ma­tyt, spal­va ne­pa­ti­ko. Pa­lie­ka­mi ir ki­ti daik­tai. Kū­nas skai­čiuo­ja kiek­vie­ną ne­ša­mo svo­rio ki­log­ra­mą.“

„Neat­sis­te­biu is­pa­nų ge­bė­ji­mu links­min­tis. Va­kar pa­te­kau į vi­są sa­vai­tę be­si­tę­sian­čią fies­tą. Vai­šė­mis nu­krau­ti sta­lai gat­vė­se, dai­nos ir šo­kiai kiau­rą par­ą, bu­lių bė­gi­mas per mies­te­lį ry­tą-va­ka­rą, ko­ri­da, mu­zi­ka, vy­nas. Du vie­ti­niai, iš­gir­dę, kad ke­ti­nu ei­ti to­liau, vos ne jė­ga pri­ver­tė lik­ti. Li­kau. Šven­čiau. Bu­vo ge­rai, ry­te – ne­la­bai. Spal­vas vėl ma­čiau, kai po ke­lių ki­lo­me­trų prie vie­nuo­ly­no ra­dau ne­mo­ka­mą vy­no čiau­pą. Šį va­ka­rą, jau ki­ta­me mies­te­ly­je, vėl šven­tė... Gal lai­mė­jau lo­te­ri­jo­je? Jei rim­čiau – ne­ži­nau, ka­da jie dir­ba. Gal kiek ry­te, kol ne­pa­pie­tau­ja. Pie­tų me­tu – vy­nas ir alus. Kar­tą taip pa­val­gęs, ėjau mie­go­ti. Jei kas nors bū­tų lie­pęs ei­ti dirb­ti, bū­čiau pra­dė­jęs triukš­mau­ti.“

„Bi­čiu­lis Han­sas sa­kė, kad tie, ku­rie da­ly­vaus va­ka­ro mi­šio­se, gaus ne­mo­ka­mą va­ka­rie­nę. Aš juk lie­tu­vis: jei kas nors ne­mo­ka­ma, bū­ti­nai tu­riu tai gau­ti. Mi­šio­se bu­vau. Is­pa­niš­kai mal­de­les kal­bė­jau. Prie Pa­dre klū­po­jau, kai jis man ran­ką virš gal­vos lai­kė... Ne­mo­ka­ma va­ka­rie­nė ti­krai bu­vo. Bet ne tik mi­šių da­ly­viams, o vi­siems no­rin­tiems. Han­sas iš ma­nęs žvie­gė su­si­ries­da­mas – ap­ga­vo, ma­tai. Įspy­riau jam su­te­mus, nes mie­go­jo­me bend­ro­je pa­tal­po­je. O va­ka­rie­nė bu­vo pui­ki: bul­vių ir ko­pūs­tų troš­ki­nys. Pa­dre pats iš ąso­čio vy­ną pils­tė. Va­ka­re su dva­si­nin­ku dar pa­si­kal­bė­jo­me – la­bai pa­pras­tai, ra­miai ir žmo­giš­kai.“

„Pap­ras­tai nak­vo­ju mu­ni­ci­pa­li­nė­se užei­go­se. Bet ėmiau ir pa­tai­kiau į ne­aiš­kios pa­skir­ties re­li­gi­nę ko­mu­ną. Ga­vau vie­tą ant grin­dų, bet ir už tai ačiū. Va­ka­re jų ku­ni­gas, toks ti­pas su šor­tais, pa­skel­bė bū­siant bend­rą va­ka­rie­nę. Pra­dė­jo­me bul­ves lup­ti. Ku­ni­gas par­odė, kaip tai rei­kia da­ry­ti: ogi drož­ti, kaip pieš­tu­kus. Ste­biuo­si žmo­nių pa­tik­lu­mu – vi­si ėmė veik­ti, kaip liep­ta. Aš nor­ma­liai nu­lu­pu ke­tu­rias, jie nu­dro­žia vie­ną. Vi­siems su­nku, ne­įp­ras­ta, bet ty­liai dir­ba. At­ėjo me­tas bul­ves smul­kin­ti. Man pra­dė­jus tai lie­tu­viš­kai da­ry­ti, ku­ni­gė­lis pri­šo­kęs sa­ko, kad ne­ge­rai. Anot jo, rei­kia tru­pu­tį įpjau­ti, po to nu­lauž­ti – taip dau­giau ener­gi­jos bul­vė­je lie­ka... Čia, ger­bia­mie­ji, ne­su­si­tu­rė­jau. Klau­siu: gal bul­ves pjaus­ty­kim aš­tuon­kam­piais, ru­tu­liu­kais ir pi­ra­mi­dė­mis, kad dar dau­giau ener­gi­jos lik­tų? Dau­giau prie ma­nęs ne­lin­do, ra­miai pa­val­giau ir iš­mie­go­jau. Ry­te ku­ni­gas su šor­tais ap­ka­bi­no, sėk­mės pa­lin­kė­jo ir pa­klau­sė, ar vi­si lie­tu­viai to­kie „su cha­rak­te­riu“. Sa­kiau, kad aš – pats skys­čiau­sias.“

„Ne vi­sa­da ei­ti ge­ra ir gra­žu. Ten­ka ke­lias die­nas nuo­bo­džio­mis, karš­čiu al­suo­jan­čio­mis ly­gu­mo­mis bris­ti ir su su­nkve­ži­miais did­mies­čių prie­igo­se svei­kin­tis. Kar­vių šū­dai Is­pa­ni­jos kai­muo­se kve­pia taip pat, kaip Lie­tu­vo­je. Ta­čiau kal­nai, uo­los, iki ho­ri­zon­to žy­din­tys sau­lėg­rą­žų lau­kai, vy­nuo­gy­nai, vi­du­ram­žių ar­chi­tek­tū­ra mies­te­liuo­se, slė­niuo­se pa­sis­lė­pę vie­nuo­ly­nai, žmo­nių sve­tin­gu­mas už­go­žia trū­ku­mus. Net vi­du­die­nį iš­mi­ru­sios gy­ven­vie­tės ir pa­vė­sy­je mie­gan­tys šu­nys tam­pa gra­žūs ir mie­li. Jei kon­kre­čiai – ei­da­mas pa­vargs­ti fi­ziš­kai, bet il­sie­si šir­dy­je.“

„Die­vo už­mirš­to kai­me­lio užei­go­je, ku­rio­je nak­vo­jo­me tik ke­tu­rie­se, ra­dau kom­piu­te­rį. Be­lai­dis in­ter­ne­tas ne­vei­kė, tad pa­da­riau an­te­ną ir jis at­si­ra­do. Iš­kart pel­niau pa­ty­ru­sio prog­ra­muo­to­jo re­pu­ta­ci­ją – pa­kvie­tė va­ka­rie­nei. Žmo­nės lu­po, sku­to, pjaus­tė, tar­ka­vo, vi­rė, tad sto­vė­ti nuo­ša­ly­je pa­si­da­rė ne­jau­ku. Ra­dęs kuo­kštą sa­lo­tų, nu­ta­riau jas nu­plau­ti. Vi­rė­jai sto­jo mū­ru – ne, ne­ga­li­ma. Na, pa­gal­vo­jau, gal pas jus Is­pa­ni­jo­je sa­lo­tas ne­plau­tas val­go, bet pas mus, Gri­giš­kė­se, šva­ros pri­si­žiū­ri­ma. Im­ty­nių veiks­mų dė­ka nu­si­ga­vau iki kriauk­lės ir au­ga­lė­lius kruopš­čiai nu­maz­go­jau. Vė­liau man bu­vo kuk­liai už­si­min­ta, kad jos jau bu­vo plau­tos... Nu­pir­kęs po­rą bu­te­lių vy­no, krams­no­jau sve­tim­ša­lių ga­min­tą nuo­sta­bų mais­tą ir ty­liai sten­giau­si ant jų ne­pyk­ti.“

„Ry­tą, iš­ėjau dar tam­so­je. Žiū­riu – ne­to­lie­se ty­vu­liuo­ja eže­ras, o jo van­duo toks skaid­rus, kad spin­din­tys pi­ni­gė­liai ant dug­no ma­ty­ti. Se­kun­dę ne­sup­ra­tau nie­ko, nes va­kar šio­je vie­to­je bu­vo skar­dis kal­nuo­se. Lyg ir ne­si­vai­ši­nau iš va­ka­ro... Są­mo­nei pra­bu­dus pa­aiš­kė­jo, kad eže­ras – mė­nu­lio nu­tvieks­tas rū­kas slė­ny­je, o pi­ni­gė­liai – švie­se­lės že­mai esan­čių kai­me­lių na­mų lan­guo­se. Gal ne­iš­si­mie­go­jau? Juk ka­ria­vau su vie­ti­niais va­ba­liu­kais, ku­riems pa­si­ro­džiau ska­nus vi­dur­nak­tį. To­kie švie­siai ru­di, žiū­ri ma­žo­mis aku­tė­mis, šyp­so­si. O man skau­da ir niež­ti. Nė vie­no iš ke­tu­rias­de­šim­ties ne­su­krams­no­jo, tik ma­ne. Dė­kui už pri­pa­ži­ni­mą“.

„Į Sant­ja­gą pla­na­vau at­ei­ti po ke­tu­rių die­nų, ta­čiau at­ėjau šian­dien. Ko­jos ne­šė – spėk jas kil­no­ti. Su­ra­dau ka­ted­rą, ap­ka­bi­nau Šv. Jo­kū­bą – ten dir­ban­tis vie­nuo­lis par­odė, kaip tai rei­kia da­ry­ti. Sku­bė­jau gau­ti spe­cia­lų do­ku­men­tą, liu­di­jan­tį pra­ei­tą ke­lią ir ma­no pi­lig­ri­mys­tę. Įsi­vaiz­da­vau ran­ka ant odos iš­rai­žy­to raš­to iš­kil­min­gą įtei­ki­mą skam­bant ka­ted­ros var­pams. Ga­vau A4 for­ma­to po­pie­riaus la­pą iš pri­nte­rio. Ne­ju­čia pra­si­vė­rę ma­no žan­di­kau­liai nie­ke­no ne­do­mi­no. Ne­te­kęs vil­ties bent jau šnek­te­lė­ti su po­pie­žiu­mi, šlep­sė­jau per nak­ti­nį Sant­ja­gą. Ke­lias bai­gė­si? At­sa­ky­mo ieš­ko­jau gat­vės mu­zi­kan­to virk­di­na­mo smui­ko gar­suo­se.“

„Kai Sant­ja­go au­to­bu­sų sto­ty­je man pa­sa­kė, kad trans­por­tas iki At­lan­to bus po dvie­jų va­lan­dų, teiš­lau­kiau pus­va­lan­dį. Į dar 90 km. ke­lią vėl pa­trau­kiau pės­čio­mis. Tie­siog ne­be­ga­lė­jau sė­dė­ti vie­to­je. Vie­ną ry­tą pa­krūp­čio­jau nuo va­ka­re ger­to an­ti­ra­ga­niš­ko gė­ri­mo prieš ne­la­buo­sius. Pa­ken­tė­jau pen­kis kar­tus per die­ną pliau­pian­tį lie­tų. Ta­čiau bes­tings­tan­ti krau­jo­ta­ka ste­bint į van­de­ny­ną be­si­lei­džian­čią sau­lę, nuo aukš­tų pa­kran­tės uo­lų į dūž­tan­čias ban­gas sklin­dan­ti dū­de­lės me­lo­di­ja, sa­vais ke­liais iš­vyks­tan­čio bend­ra­ke­lei­vio ran­kos pa­spau­di­mas ta­po ti­kra te­ra­pi­ja nuo ke­lio­nės pa­bai­go­je beužk­lum­pan­čios dep­re­si­jos.“

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (11)
Bora  81.7.95.101 2013-07-25 20:58:06
Vaikine, puikiai parašei! Ėjau du kartus, pirmąjį nuo Burgos, o jau antrąjį iš Prancūzijos. Dabar vėlniežti kulnai - gal iš Valensijos ar Sevilijos? Bijau, kad taip ir liks...
6 0  Netinkamas komentaras
Albertukas  78.57.227.250 2013-07-25 20:58:07
Patiko, nes ir aš mėgstu keliauti,ypač po kalnus
4 0  Netinkamas komentaras
Močiutė  78.57.227.250 2013-07-25 20:58:08
Labai patiko, Įdomu skaityti,tarsi pati keliaučiau.
4 0  Netinkamas komentaras
Lina  78.57.227.250 2013-07-25 20:58:09
Kęstuti, tu šaunuolis.Ne tik keliautojas, bet ir rašytojas.Sėkmės darbuose
5 0  Netinkamas komentaras
lina  78.60.8.8 2013-07-25 20:58:10
pagarba
5 0  Netinkamas komentaras
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami