TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Miškas neklaidus ir bailiukams

2009 01 09 0:00
Neryje šiugžda plaukiantys ledai.
Autorės nuotrauka

Jei visai nepažįstate miško ir bijote jame pasiklysti, o pasivaikščioti po jį norėtųsi, reikia rinktis gamtininkų ar miškų urėdijų įrengtus pažintinius takus. Tokių Lietuvoje gausu.

Juk ir žiemą, jei nespaudžia itin didelis šaltukas, smagu žingsniuoti mišku. Kai netoli Vilniaus, Neries regioninio parko Karmazinų pažintiniu taku teko eiti prieš Naujuosius metus, lengvai sniegu pabarstytas takas buvo gerokai pramintas. Buvo matyti, kad čia net šaltuoju metu lankytojų netrūksta.

Virtualus pasižvalgymas.

"Daugelis čia dažniausiai atvažiuoja iš Vilniaus, esančio už 25 kilometrų, atvyksta tiesiog pasivaikščioti miške, paneriu, nes čia iš tiesų gražu, ramu. Karmazinų pažintinis takas vingiuoja 4 kilometrus. Trasa nėra ilga, lėtai žingsniuojant, stabtelint pavėsinėse ar aikštelėse, iš kurių atsiveria įspūdingos Neries kilpos, pakanka trijų valandų", - pasakojo Neries regioninio parko direktorė Aldona Žičkutė.

Rasti šį taką visai nesunku: nuo Vilniaus reikia važiuoti Kernavės link, pro Sudervę. Dar neprivažiavę Dūkštų pastebėsite rodyklę: "Karmazinų pažintinis takas". Aikštelėje palikę automobilį galite drąsiai ir be žemėlapio leistis į mišką. Takas vingiuoja ratu ir jus vėl išves į tą pačią vietą. O jei norite daugiau informacijos, užsukite į Dūkštų miestelį. Čia 2007 metais pastatytame Neries regioninio parko lankytojų centre pernai atidaryta moderni ekspozicija, supažindinanti keliaujančiuosius su viso Neries regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Bakstelėję pirštu ant žemėlapio norimoje vietoje, ekrane išvysite tos vietovės nuotrauką. Taip virtualiai pakeliavę apsispręsite, kur ir ką norėtumėte pamatyti.

Lankosi ir euroskeptikai

Karmazinų pažintiniame take įrengta 19 stendų, pasakojančių apie šių vietovių gamtos įdomybes, tačiau kelios eilutės anglų kalba visur dailiai išpjautos peiliuku. "Čia kažkoks euroskeptikas labai tikslingai darbuojasi. Ir ne tik pas mus. Žinome, kad ir kitur Lietuvoje, kur tik pasirodo informaciniai stendai, visuose kažkas išpjauna tekstą anglų kalba. Apmaudu, kad žmonės taip supranta meilę savo kalbai, - sakė A.Žičkutė. - Mes ant tų sudarkytų vietų užklijavome tekstą, raginantį minėtąjį euroskeptiką kuriant, o ne griaunant mylėti savo tėvynę."

Žvilga blizgės

Dalis pažintinio tako vingiuoja mišku. Upės slėniai gražūs čia ir žiemą. Ypač įspūdingai pušynuose išryškėja ąžuolai, kuriems jau daugiau kaip 160 metų. Nors šiuo metu ir nematyti augalų įvairovės (iš 959 rūšių net 55 įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą), tačiau ir žiemą akį traukia saulėje žvilgantys permatomi perlamutrinio atspalvio Lietuvoje jau retos daugiametės blizgės lapeliai. "O kaip svaigiai čia kvepia, kai gegužę prasiskleidžia violetiniai blizgių žiedai... Labai mėgstu šį taką", - prisipažino Vilniuje gyvenanti ir kasdien į darbą Dūkštų miestelyje važinėjanti A.Žičkutė.

Pažintinis takas vingiuoja ir pro Karmazinų pilkapyną - didžiausią Vilniaus krašte. 10 hektarų išsibarstę net 150 pilkapių, kuriuose buvo laidojama V-VII amžiais. Pilkapius yra tyrinėjęs ir grafas Konstantinas Tiškevičius, skatinęs žmones pirmiau savąjį kraštą pažinti, o tik paskui į svetimus leistis. K.Tiškevičius 1857 metais surengė ekspediciją Neries upe, ją po 150 metų - 2007-aisiais - pakartojo Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai bei keliautojai.

Apsauga - statūs skardžiai

Dalis tako (apie 1,5 kilometro) vingiuoja Neries pakrante. Čia galima išvysti ir šniokščiančią Purvės rėvą, kurios baiminasi vandens turistai. Beveik per visą upės plotį tarsi tyčia išmėtyta vos iš vandens kyšančių akmenukų. Šioje vietoje upė taip išplatėja, kad siekia net 150 metrų. Tai plačiausia Neries vieta. Ties gražiąja rėva įrengta ir laužavietė turistams. Galima stabtelti, laužą susikurti, o ant tiesiai virš laužo įrengto metalinio karkaso ir kepsnių išsikepti. Nusistebėjus, kad pavėsinė tvarkinga, neišlaužyta, parko direktorė sakė: "Čia nesiburia tie nedrausmingi iškylautojai, kurie tiesiai iš automobilio tik išgerti į mišką suvirsta. Pavyzdžiui, iki šios vietos stačiais Neries šlaitais automobiliu neprivažiuosi. Čia, kur tik upės šniokštimas girdėti, reikia takeliu pėsčiomis atžingsniuoti."

Sudėtingas, bet akiai malonus reljefas šią vietovę saugo ir nuo neteisėtų statybų, su kuriomis pastaruoju metu vis susiduria parkų direkcija. Šios vietovės įveikiamos tik pėstiesiems gamtos mėgėjams. "Mus nuo neteisėtų statybų saugo pati gamta, - džiaugėsi Neries regioninio parko direktorė A.Žičkutė. - Prie gražiausių upės vingių ar skardžių neprivažiuosi, tad statybinių medžiagų ant pečių neprisitempsi."

Kai kur Neries skardžiai siekia 60-80 metrų aukštį, o nuo jų atsiveria plati upės slėnių panorama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"