TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Moldova: palaiko svajonė ištrūkti svetur

2010 08 06 0:00
Vaido Mikaičio nuotrauka

Sovietmečiu Moldova buvo mažytė ir nežymi respublika Sovietų Sąjungos užkampyje. Ji negarsėjo beveik niekuo, o tiems, kurie nors kiek buvo apie ją girdėję, tuomet Moldavijos pavadinimas labiausiai siejosi su bekraščiais vynuogių laukais ir vynu. Turbūt nedaugelis žinojo, kad Moldova net buvo vadinama SSRS sodu.

Šiandien kraštas yra nepriklausomas, lietuviškas jo pavadinimas nebe Moldavija, o Moldova. Šalis maža, tačiau jos sunkumai dideli. Tai viena skurdžiausių valstybių Europoje. Kita vertus, komplikuota ir Moldovos situacija Europos žemėlapyje. Ji nekontroliuoja dalies savo teritorijos - autonominės Padniestrės respublikos, kuri laiko save nepriklausoma valstybe. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Moldova paskelbė nepriklausomybę, tačiau tą patį padarė ir Padniestrė, buvusi Moldavijos SSR sudėtyje. Tarp tautų kilo karas. Na, ne visai tarp tautų, juk Padniestrė jokia tauta, o tiesiog atskilusi žemė, kurios po trečdalį gyventojų sudaro rusai, ukrainiečiai, moldavai.

Kadangi anuomet Moldovoje virė aistros dėl prisijungimo prie Rumunijos, Padniestrės gyventojai to visiškai nepageidavo, todėl nepanoro likti Moldovos sudėtyje. Per karą Padniestrę aktyviai rėmė Rusija, todėl Moldovai laimėti iš esmės buvo neįmanoma. Padniestrės niekas nepripažino iki šiol, ji liko pasaulio žemėlapyje neegzistuojančia šalimi kairiajame Dniestro upės krante su jos teritoriją "saugančiais" Rusijos kariais. Sostinė Tiraspolis yra antras pagal dydį Moldovos miestas, regione vyrauja rusų kalba, mokyklose dainuojamos dainos, šlovinančios Rusiją, Sovietų Sąjungą, visur kabo pjautuvas ir kūjis bei kiti sovietiniai atributai. Kalbama, kad ten sustojęs laikas. Regionas labai skurdus, tačiau turintis savo valiutą. Laikraščiai rašo, kad krašto prezidentui labai patinka futbolas, todėl Tiraspolyje išdygo modernus stadionas, kainavęs ne vieną milijoną. Pati Moldova neturi normalaus futbolo stadiono, todėl paradoksalu, bet neretai Moldovos rinktinė nacionalines rungtynes žaidžia Padniestrėje. Taigi šie kraštai, skirtingai nei, tarkim, Gruzija ir Abchazija, sugeba šnekėtis ir tarp jų nėra ryškios tarpusavio neapykantos. Manoma, kad naujas karas neįtikimas. Kita vertus, ir Moldova neturi ko pasiūlyti Padniestrės gyventojams, kad šie susigundytų grįžti į Moldovos sudėtį. Šalis jau nebepretenduoja prisijungti prie Rumunijos, tačiau yra kamuojama nedarbo, korupcijos ir netvarkos. Moldavai iš paskutiniųjų stengiasi gauti Rumunijos pasus, o šiai įstojus į Europos Sąjungą procesas dar paspartėjo. Žmonės stengiasi ištrūkti dirbti į Rumuniją, Ispaniją, Italiją, Angliją, Rusiją, todėl emigracijos mastai yra dideli. Apskaičiuota, kad beveik 25 proc. Moldovos gyventojų dirba užsienyje ir jų siunčiami pinigai artimiesiems yra nemenkas Moldovos ekonomikos ramstis. Emigrantų siunčiami pinigai sudaro net 38 proc. Moldovos bendrojo vidaus produkto, tai yra antras rezultatas pasaulyje.

Iš traukinio geriau nelipti

Kadangi mūsų traukinys į Moldovą vyksta pro Padniestrės respubliką, Moldovos pasienio postas yra giliai šalies viduje. Nors traukiniui sustojus Tiraspolyje Padniestrės pareigūnai dokumentų netikrino, išlipti nesusigundėme, nes pasivaikščiojimas Tiraspolyje galėtų trukti tik tol, kol milicininkas paprašytų parodyti dokumentus. Paaiškėjus, kad esi nelegaliai išlipęs iš traukinio, lauktų milžiniškos problemos. Aišku, jei milicininkui ir neįkliūtum, turėtum daug nemalonumų bandydamas legaliai išvažiuoti iš regiono.

Panaši situacija galėjo kilti ir dėl kito autonominio Moldovos regiono - Gagauzijos. Tai yra maža, bet karinga tautelė, gyvenanti Moldovos pietuose. Tačiau moldavai gagauzams suteikė plačias autonomines teises, kurios pastaruosius tenkina, todėl rimtesnių konfliktų buvo išvengta.

Trijų rūšių piliečiai

Moldova pasitiko avių ir ožkų būriais bei dailiai rekonstruota Kišiniovo geležinkelio stotimi - blizgančia, aptverta ir kareivių saugoma. Neturintiems bilietų asmenims į peroną įeiti neleidžiama.

Nors Moldova yra skurdžiausia Europoje, tačiau vertinant kainos ir kokybės santykį nakvynė viešbučiuose tikrai ne pigiausia - Vakarų Europai neprilygsta, tačiau tikrai ne mažesnės nei Lietuvoje. Todėl, aplankę keletą viešbučių ir nesusižavėję jais, užsukome į nekilnojamojo turto agentūrą ir išsinuomojome butą. Mums pavyko rasti netoli centro esantį dviejų kambarių butą su virtuve, karštu vandeniu ir net lygintuvu už 40 JAV dolerių per parą. Tai buvo gerokai pigiau, nei siūlė viešbučiai, kuriuose ne visur yra net karšto vandens. Beje, viename viešbučių pastebėjome, kad kainos surašytos trijų rūšių piliečiams: mažiausios - moldavams ir rumunams, vidutinės - Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) piliečiams, didžiausios - visiems kitiems. Žinoma, malonu, kad esame laikomi aukščiausia rūšimi, bet kaina pasirodė per didelė.

Nors oficiali Moldovos kalba yra moldavų, tačiau ji nesiskiria nuo rumunų kalbos. Sovietų valdžia, siekdama ideologiškai atitolinti moldavus nuo rumunų, įrodinėjo, kad moldavų kalba skiriasi nuo rumunų, ir kad tai atrodytų įtikimiau, sovietmečiu moldavų kalba buvo rašoma kirilica. Pradėjus braškėti sovietiniams gniaužtams ir atsiradus pirmiesiems nacionaliniams sąjūdžiams, 1989 metais moldavų kalba grįžo prie lotyniškos abėcėlės.

Kišiniove nėra senamiesčio

Manoma, kad Moldovos sostinės Kišiniovo pavadinimas yra kilęs iš senovės rumunų kalbos žodžių "naujasis šaltinis". Tas legendinis šaltinis ir dabar čiurlena mieste. Pats miestas yra šiek tiek didesnis už Vilnių, tačiau toli gražu ne toks gražus, nes neturi senamiesčio. Modernių stiklinių pastatų mieste netrūksta, vienas tokių yra ir prezidentūra. Vis dėlto didžiausią architektūros dalį sudaro sovietiniai statiniai.

Labai menkas pajamas turintys gyventojai keliauja senais troleibusais, kokių Lietuvoje jau nebepamatysi, o šiek tiek turtingesni - pirmyn atgal zujančiais mikroautobusais. Važiuoti abiem transporto priemonėmis pigiau negu Lietuvoje.

Tarp žymiausių miesto objektų yra Kišiniovo katedra, Triumfo arka ir Moldovos valdovų alėja, kurioje yra dešimt paminklų iškiliausioms Moldovos asmenybėms.

Mieste daug parkų, pagal žaliąjį plotą, tenkantį vienam gyventojui, Kišiniovas yra vienas pirmaujančių tarp didžiųjų Europos miestų. Populiariausias tarp miestiečių yra Moldovos princo Stefano Cel Mare vardu pavadintas parkas miesto širdyje, jame yra paminklas šiam princui.

Kišiniovo centras paliko tvarkingo miesto įspūdį, nors buvome nusiteikę išvysti prastesnį vaizdą. Sovietinių automobilių beveik nėra, maisto kainos panašios į lietuviškas, nors atlyginimai gerokai mažesni nei mūsų. Turbūt taip pasaulis sutvarkytas, kad kuo vargingesnis kraštas, tuo jo gyventojai brangiau moka už paprastus dalykus. Žinoma, tik ne už vaisius, jie pigūs ir puikios kokybės.

Vienoje miesto parduotuvių mus užkalbino simpatiška pardavėja, skųsdamasi sunkiu gyvenimu Moldovoje. Anot jos, dėl didelio nedarbo, menkų atlyginimų ir nedidelių galimybių užsidirbti didžiausia moldavų jaunimo svajonė - išvykti į užsienį. Mergina pavydėjo mums, kad esame Europos Sąjungoje ir galime vykti į Angliją dirbti legaliai, o jiems reikia kryžiaus kelius pereiti, kad išvyktų.

Senasis Orchėjus

Senovinis miestas Orchėjus - 60 kilometrų nuo Kišiniovo esantis vienuolynas uolose - yra unikalus gamtos ir istorinės architektūros kompleksas po atviru dangumi. Tai bene populiariausias turistų objektas Moldovoje. Vaikštinėdamas po šį muziejų gali aptikti paleolito bei neolito erų ir geležies amžiaus pėdsakų. Archeologai teigia radę viduramžio Aukso Ordos Šer al-Djedido ir Moldovos Orchėjaus miestų liekanas. Net ir žmonėms, nesidomintiems istorija, tai yra puiki vieta atsipalaiduoti, pajusti ramybę ir pasigrožėti nuostabia gamta. Į senąjį Orchėjų yra organizuojamos ekskursijos iš Kišiniovo, norintiesiems nuvykti savarankiškai reikia gerokai pasistengti, mat viešasis transportas važinėja labai retai, lėtai ir yra nepatogus. Moldovoje labai prasti keliai.

Mėgstantieji rizikuoti ir norintieji nukeliauti į praeitį gali aplankyti ir Padniestrę. Nors beveik visų valstybių oficialios įstaigos to daryti nerekomenduoja, keliaujančiųjų ten atsiranda tikrai nemažai. Paprastai dienai ar dviem į Padniestrę keliaujančius turistus traukia ne tik kelionė laiku, bet ir įspūdingi Dniestro slėniai. Tiesioginio pavojaus nėra, Padniestrė saugi turistams, jos gyventojai draugiški, tik sklinda kalbų dėl Padniestrės pasieniečių priekabumo ir kyšių reikalavimo iš užsieniečių.

Vyną daro visi

Labiausiai Moldovą garsina vynas. Kraštas turi ilgametes vyno gamybos tradicijas ir išplėtotą vyno pramonę. Turbūt kiekviena šeima turi savo vynininkystės receptų, kurie yra perduodami iš kartos į kartą. Kaimuose žmonės daugiausia augina vynuoges, patys jas spaudžia ir daro puikų vyną. Šaltiniai teigia, kad standartinė moldavų ūkio valda per metus išspaudžia 3-4 tūkst. litrų vyno. Todėl neabejotina, kad keliaujant po Moldovą vyno galima gauti pasibeldus į bet kurią sodybą. Populiariausias - raudonasis saldus. Jis išties geras, tačiau dėl politinės situacijos visai nežinomas Vakaruose. Galima sakyti, vienintelė Moldovos vyno eksporto rinka yra Rusija ir kitos NVS šalys, nuo kurių malonės priklauso eksporto rodikliai. Moldaviškas vynas toks pats geras, kokį gamina ir garsėjantys savo vyno rūšimis kraštai.

Pasikeitė komplimentais

Tvankiame traukinyje į Bukareštą prie valstybės sienos moldavų muitininkė pradėjo aktyviai domėtis, kodėl neturime įvažiuojant užpildytų muitinės deklaracijų. Teko gudrauti, esą kai atvykome pro Padniestrę, mums tiesiog pamiršo duoti užpildyti deklaracijas. Išsijuosę gyrėme jų kraštą, kvietėme į svečius, tad muitininkė net susigraudino. Ėmė apgailestauti, kad sovietmečiu moldavai labai mėgdavo vykti poilsiauti į Lietuvą, prie Baltijos, tačiau dabar sudėtinga tai padaryti. Padūsavome drauge ir atsisveikinome kaip geri draugai, o deklaracijos buvo pamirštos.

Panaikinus vizų režimą ir atsiradus tiesioginiam skrydžiui iš Rygos, į Moldovą nuvykti tikrai paprasta. Tačiau, mano nuomone, tikrąjį malonumą galima pajusti keliaujant traukiniais. Jais Moldovą galima pasiekti keliaujant persėdus Baltarusijoje arba Lenkijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"