Monakas: menų ir sodų karalystė

Jolanta SEREIKAITĖ 2009-11-20 00:00
Jolanta SEREIKAITĖ 2009-11-20 00:00
Garsusis Monte Karlo kazino. Jolantos Sereikaitės nuotrauka
Mo­na­kas - nykš­tu­ki­nė vals­ty­bė-mies­tas vaiz­din­go­je Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je, jau 700 me­tų val­do­mas ku­ni­gaikš­čių Gri­mal­di gi­mi­nės. Mo­na­ke nuo­lat žy­di gė­lės ir tvis­ka ryš­kiai žyd­ra jū­ra, o žmo­nės čia at­vyks­ta ne tik pa­si­žiū­rė­ti "For­mu­lės-1" var­žy­bų.

Prabanga Monake atakuoja tave iš visų pusių: šviesios smiltainio spalvos namai, puošnūs neobarokiniai balkonai, įspūdingi sodai, palmės, skulptūrų gausa... Tikras žemiškas rojus! Taip pagalvojau išvydusi baltas tviskančias jachtas ir milžinišką kruizinį laivą, kuris tarsi ženklas susiduria su tavo žvilgsniu į jūrą iš bet kurios Monako vietos.

Pakeliui į rezidenciją.

Nors Monakas yra beveik vientisas miestas, vis dėlto jis suskirstytas į dalis. Pirmiausia leidomės į vadinamąjį senamiestį, įsikūrusį už senovinių mūro sienų ant aukštos uolos. Pakilę liftais ir eskalatoriais į patį viršų, lyg į žemiškąjį dangų, žingsniavome Okeanografijos muziejaus link. Jį 1910 metais įkūrė kunigaikštis Albertas I. Šiam muziejui vadovavo garsusis povandeninio pasaulio tyrinėtojas Jacques'as-Yvesas Cousteau. Pastatas kabo beveik ant uolos krašto, tarsi koks kregždžių lizdas. Net aikteli iš nuostabos, kaip jis nenugarma žemyn. Apskritai stebina žmonių statybinė galia: kaip jie ten aukštai ant uolų surenčia tuos dangoraižius?

Žvilgsnį patraukė vienas labai ryškus objektas. Apstulbau išvydusi seną, pagamintą 1966 metais, citrininės spalvos mažą metalinį povandenį laivą, kuris galėjo panirti į šimto metro gylį. Manoma, pats J.-Y.Cousteau juo leidosi į grožybių kupinas jūros gelmes. Geltonasis povandeninis laivas buvo apsuptas turistų lyg kokių įkyrių musių, po jį karstėsi vaikai. Tačiau iš tiesų tai buvo pats tikriausias geltonasis submarinas tarsi iš legendinės bitlų dainos.

Muziejaus kampe tūnojo tikroviškas geležinis aštuonkojis, o toliau už jo vėrėsi egzotiškas Monako parkas, ryškiai oranžine ir rožine spalva žydintys krūmai, gausybė kaktusų, palmių... Ir skulptūrų. Ant pievelės į save veidrodyje žvelgė nuoga bronzinė moteris, lyg primindama, kad ši kunigaikštystė paženklinta tobulo moteriško grožio. Tai ne buvusios Holivudo žvaigždės Monako kunigaikštienės Grace Patricios Kelly skulptūra - jos niekas nuogos nebūtų leidęs vaizduoti, - o kažkokios kitos moters. Ją, kaip ir kitas, atrinko legendinės aktorės dukros, princesės Caroline ir Stephanie.

Džiaugėmės nuostabiu oru, stebėjome uolas, namus, kurių viršūnėmis rangosi rūkas. Kaip ženklas, kad viskas yra trapu. Pagaliau įsukome į pagrindinę Monako aikštę - kunigaikščio Alberto II rezidenciją, - kurioje vidurdienį galima stebėti, kaip keičiasi sargyba. Pagrindinius vartus saugo kariškiai, aplink rūmus išrikiuotos senovinės patrankos ir sviediniai. Jautiesi lyg kokiame karo muziejuje.

Žmonės vaikščiojo prie piramidėmis sukrautų sviedinių ir žvalgėsi nuo akmeninių įtvirtinimų žemyn - įlankoje baltavo prabangios jachtos. Ant grindinio žuvėdros ieškojo trupinių, o mes prie rūmų - švaraus vandens šaltinio, iš kurio galima atsigerti. Atsigaivinę sulaukėme ir sargybos pamainos.

G.Kelly svajonės

Po kurio laiko, jau grįžusi namo, buvau apimta sentimentalumo. Ryškaus ir graudaus grožio, kaip Monako Šv. Mikalojaus katedra. Neoromantinė, baltų plytų, apsupta palmių ir, regis, optimistiškai nusiteikusi ilsėtis. Kaip ir visi Monako pastatai. Įžengus į vidų nerūpestingumas išnyksta - atsiveria didinga katedros erdvė, šoninėse nišose žvakėmis liepsnojantys altoriai, o kupole virš altoriaus tviska auksinė neobizantiška Marijos su kūdikiu mozaika. Angelai patarnauja Dievo motinai, kuri globoja šią mažą valstybę. Prie angelų taip pat stiebiasi palmės, o apačioje stovi raudonu aksomu išmuštos kėdės - tikriausiai skirtos vyskupams ir kunigaikščių šeimai. Tolėliau už altoriaus pusračiu išdėliotos baltos antkapių plokštės: čia palaidoti Monako kunigaikščiai. G.Kelly kapo vieta visuomet nuklota gėlių puokštėmis. Moteris, išpildžiusi kiekvienos gražuolės romantišką svajonę - tapusi viena garsiausių visų laikų Holivudo aktorių ir ištekėjusi už princo, šiame ištaigingame mieste priėmė savo likimą: meilę ir mirtį. 1956 metais jos vestuves su kunigaikščiu Rainieriu III per televiziją stebėjo net 30 mln. žmonių, miestą buvo apgulę reporteriai. Po vedybų kunigaikštis uždraudė garsiajai žmonai filmuotis kino juostose, bet leido viešai scenoje skaityti poeziją ir įgarsinti keletą dokumentinių filmų. Tačiau kūrybai jautri moteris atrado save visaip remdama ir skatindama menus. Galbūt todėl čia tiek skulptūrų ir galerijų. Princesė užsiėmė labdara, šalies žmonės ją mylėjo. Tačiau likimas tikriausiai buvo pavydus šiai charizmatiškai asmenybei. Būdama 52 metų G.Kelly kartu su dukra princese Stephanie važiavo prabangiu roveriu ir, nesuvaldžiusi automobilio, nuriedėjo nuo skardžio. Ją iš nuolaužų išvadavo dar gyvą, bet kitą dieną viena gražiausių pasaulio moterų mirė. Dukra stebuklingai išsigelbėjo, net nepatyrė rimtesnių sužalojimų.

Japoniškų akmenų pavėsyje

Už Monte Karlo, einant Larvoto rajono link, įkurtas japoniškas sodas. Jis atidaromas rytą, o uždaromas nusileidus saulei. Įėjimas nemokamas. Parkas, kurį įkūrė landšafto architektas Yasuo Beppu, remdamasis tradiciniais japoniško sodo principais, pašventintas sintoistų šventiko ir turi visus jam būdingus atributus: akmenų sodus, medinius Japonijoje gamintus vartelius ir keraminius žibintus, tvenkinį, bambukų giraitę, krintančio vandens šaltinius. Gera buvo įlįsti į medžių tankmę, šešėlis nuo saulės - kaip atgaiva, kaip meditacinė pertrauka. Čia yra net keletas akmeninių sodų. Aplink didžiulį akmenį pagal paslaptingus dzen principus išdėlioti mažesni. Žalias tvenkinys, kuriame nardo auksinės, baltos, oranžinės žuvelės, apsuptas akmenų ir augalų, tiltelis - raudonas. Sodo viduryje, tamsiausiame šešėlyje, slypi medinis arbatos ceremonijų namelis. Galima pasėdėti ir pasigrožėti japoniška minimalistine estetika, kurioje viskas turi atrodyti tikra.

Taip nenorėjome išeiti, juk galų gale tokia proga pasitaikė netikėtai pakliūti į visiškai autentišką Tekančios saulės šalies plotelį. Bet mes palikome šią tylos oazę. Kai ėjome pakrante aplink Monako Grimaldi forumą, mūsų žvilgsnį sustabdė tarp alyvmedžių iškilusi bronzinė G.Kelly skulptūra.

Lošimo namų spindesys

Monte Karlas laikomas Monako centru. Kad pasilepintume vėsa, įlindome į vieną nedidelę bažnyčią. Žydras kupolas, tarp žvaigždžių sklendžia Šventoji Dvasia. Lauke - moderni vyskupo skulptūra. Parkų skulptūros įmantrios, spalvingos, tarsi susivijusios. Grožėjausi smulkiais koralo spalvos žiedais žydinčiais medžiais - kokoso riešutais aplipusios palmės manęs jau nebestebino. Parke buvo pilna maklinėjančių žmonių.

Šioje Monako dalyje gyvena daug milijonierių, kurie nerūpestingai švaisto laiką restoranuose ir kazino. O pats Monte Karlo lošimo namų pastatas, garsėjantis naktį apšviečiamu fontanu, - elegantiškas ir puošnus. Priešais pagrindinius laiptus lauke spindi į krištolinį ar stiklinį rutulį panašus daiktas, kuris iš tiesų yra įgaubtas veidrodis, tik sukuriantis rutulio iliuziją. Juk ir šis lošimų pasaulis - iliuzija. Monte Karlo kazino ir "Garnier" koncertų salę - tai vienas kompleksas - pastatė žymus prancūzų architektas Charlesas Garnier. Ji pelnė pripažinimą, kai suprojektavo Paryžiaus operos teatrą. Abi pastato dalys labai garsios: koncertų salėje dainavo tokios operos žvaigždės kaip Enrico Caruso, Placido Domingo, Luciano Pavarotti, o Monte Karlo lošimų namų prabangiosios salės buvo virtusios populiaraus britų šnipo Džeimso Bondo filmavimo aikštele.

Mes taip pat pasišovėme apžiūrėti garsųjį kazino, nors dėl savo nutrintų kelnių pasijutau lyg kokia valkata. Bet mus įleido, čia negali pakliūti tik nepilnamečiai. Kazino holas nepaprastai gražus, tviska prabanga: marmuras, kolonos, veidrodžiai... Gaila, neleidžiama fotografuoti. Lubos puoštos iš balto stiklo ar prabangaus akmens sukurtais magnolijų žiedais. Hole veikia dekoratyvinės skulptūros paroda. Apžiūrėjome ją, tačiau į lošimo sales eiti negalėjome - būtų reikėję registruotis ir lošti. Visus budriai stebėjo apsaugininkai. Jie gali bet kada prieiti prie žmogaus ir paprašyti atsegti kuprinę. Kadangi mano kelioninis krepšys panėšėjo į rankinę, man niekas nieko nesakė, o štai kuprinės čia geriau nesinešti - gali neįleisti. Labai juokingas formalumas, nes mano rankinė, kaip ir bet kurio kito kuprinė, buvo visko prigrūsta. Mačiau už durų atsiveriančias didžiules sales, jų sietynus, bet mums, turistams, leista aplankyti tik vieną vietelę - tualetą pusrūsyje. Ekskursijos vadovas pasakojo, kad klozetai ten vos ne stebuklingi - automatiškai pasisuka, nuplauna vandeniu ir pan. Išbandėme šį mechanizmą. Turbūt atrodėme juokingai, kaip kokios beždžionės, besivaipančios prie tų klozetų, lyg prie savo atspindžių veidrodyje.

Štai tokia vargšams turistams parodyta prabangaus kazino atrakcija. Ne ruletė, ne pokeris, nors visai nenorėčiau įjunkti į tokius žaidimus. Kita vertus, turtuoliai kaip tik to čia ir važiuoja, damos, ponai vaikšto išsipustę...

Dar neišvaryti iš rojaus

Išėjome iš nepaprastai prabangaus pastato ir patraukėme prie teatrinės jo dalies - fantastinio grožio terasos, iš kurios atsiveria vaizdas į jūrą, ir staiga išnyrančių skulptūrų. Terasos aikštelėje išvydome garsiąją skulptoriaus Fernando Botero pirmųjų žmonių - storulių Adomo ir Ievos - skulptūrą. Jie tikrai mieli, sotūs ir dar neišvaryti iš rojaus. Šalia ant suoliuko gulėjo dar viena "Ieva". Moteriškė visai nesijaudino dėl ją fotografuojančių turistų. Pamaniau, gal tai ne atsitiktinė praeivė, o kokia nors provokuojanti meno akcija? Gyva instaliacija? Toliau išniro kita egzotiškai atrodanti skulptūra - lyg nukritusi iš kokio ispanų tapytojo Velazguezo paveikslų. Šią pūsto sijono valdovę sukūrė ispanų skulptorius ir tapytojas Manolo Valdesas.

Menas Monake čia klesti. Čia vyksta ne tik "Formulės-1" lenktynės, bet ir cirko, muzikos, meno, literatūros, fejerverkų festivaliai. Išties, ką daugiau ir veikti fantaziją žadinančio klimato karalystėje.


Kunigaikštystė driekiasi keturis pakrantės kilometrus, tačiau bendras jos plotas sudaro 1,95 kvadratinio kilometro. Monakas - tankiai gyvenamas, nors žmonių tėra per 35 tūkstančius. Dėl palankios mokesčių sistemos, šilto klimato ir kazino Monake noriai apsigyvena turtuoliai, užsieniečiai verslininkai. Savo valiutos kunigaikštystė neturi, čia cirkuliuoja euras. Monaką valdo kunigaikštis Albertas II.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Sutinku  78.57.200.12 2013-03-26 16:03:06
Monakas, Kapri sala, Barselonos dainuojantys fontanai ir Gaudi - vieni labiausiai užburiančių žmogaus proto ir rankų kūrinių Europoje, išnaudojant gamtines sąlygas. Gaila, kad neaplankėte kaktusų sodo...
2 0  Netinkamas komentaras
rt  78.60.72.178 2013-03-26 16:03:06
Prie rytines kavos puodelio buvo labai malonu paskaityti ir pasvajoti apie si vaizdziai aprasyta roju. Aciu uz straipsni.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami