Naktinis gyvenimas per brangus ir suomiams

Vaidas MIKAITIS 2012-10-12 06:03

Vaidas MIKAITIS

2012-10-12 06:03
Vaido Mikaičio nuotraukos Gražuolė Suomenlinos sala. Į ją iš Helsinkio nuolat kursuoja keltas.
Apie vie­nos šiau­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių gy­ven­to­jų bū­dą sklan­do vi­so­kiau­sių juo­ke­lių, anek­do­tų, ir jie nė­ra vi­siš­kai iš pirš­to lauž­ti. Vei­kia­mi vė­saus kli­ma­to ir tam­sos suo­miai iš ti­krų­jų nė­ra tie, ku­rių emo­ci­jos lie­ja­si per kraš­tus. Ta­čiau tai nė kiek ne­kliu­do sma­giai leis­ti lai­ką Hel­sin­ky­je.

Studijuodamas Suomijoje pažinojau du suomių studentus, kurie gyveno viename bute, tačiau kalbėdavosi tik išgėrę alkoholio. Tuo metu aptardavo ir visus klausimus, susijusius su buto ūkiu. Iki šiol smagiai juokiamės prisimindami tuos du mažakalbius kambario draugus.

Bažnyčia oloje populiari tarp turistų. Joje dažnai vyksta geri koncertai.

Verta pavyzdžio

Galbūt dėl uždarumo suomius galima pašiepti, tačiau dėl kitų dalykų iš jų dera imti pavyzdį. Tik 5 mln. gyventojų turinti valstybė yra turtinga, moderni. Ji turi ir vieną didžiausių gyvenimo lygio indeksų pasaulyje. Suomijos modernumas gal ir nestebintų, bet žinant, kad gyventojų skaičiumi ir istorija šis kraštas panašus į Lietuvą, nesižavėti ja negalima. Ilgą laiką buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, Suomija nepriklausomybę išsikovojo 1917 metais. Kaip ir mus, per Antrąjį pasaulinį karą juos bandė okupuoti stalininė Sovietų Sąjunga. Tačiau čia jų ir mūsų istorija ima skirtis. Suomiai, padedami Vakarų Europos šalių, narsiai gynėsi, nors ir praradę dalį valstybės teritorijos, jie atsilaikė net du kartus ir netapo viena SSRS respublikų ar palydovinių šalių. Žinoma, gintis jiems buvo paprasčiau. Suomius saugojo šalies gamtinės sąlygos, geografinė padėtis ir reali kitų šalių pagalba.

Dabar Suomija pagal pagaminamą produkciją vienam žmogui lenkia tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Italija, Prancūzija.

Žinoma, ne viskas ir čia lyg sviestu patepta. Suomijoje labai paplitęs alkoholizmas, depresija ir savižudybės, ypač tarp vyrų. Gal dėl to kaltas šiaurietiškas klimatas, gal uždaras žmonių būdas. Mano pažįstami suomiai sakė, kad norėtų pažiūrėti, ką mes darytume, turėdami vėsią vieno mėnesio vasarą ir vienuolika mėnesių vėjuotos, apniukusios žiemos, ir kai su vieninteliu kaimynu, gyvenančiu už 5 kilometrų, kalbėtumės tik išgėrę.

Nors Helsinkio centras nedidelis, jį apeiti pėsčiomis sunkoka.

Rečiausiai apgyventa

Suomija yra septinta pagal plotą Europoje. Dėl mažo gyventojų skaičiaus ji yra viena rečiausiai apgyventų valstybių pasaulyje. Svarbiausio ir didžiausio miesto - Helsinkio - apylinkėse gyvena penktadalis Suomijos gyventojų, tad galima įsivaizduoti, kaip retai gyvenama kita valstybės dalis. Iki XIX amžiaus pradžios Helsinkis buvo mažas ir nesvarbus miestelis Švedijos Karalystėje, tačiau kai 1809 metais švedus sumušė rusai, miesto padėtis pasikeitė. Caras Aleksandras I autonominės Suomijos kunigaikštystės sostinę iš Turku perkėlė į Helsinkį, norėdamas sumažinti švedų įtaką ir turėti Suomijos sostinę arčiau Sankt Peterburgo. Miestas buvo smarkiai plečiamas, anuomet Helsinkis net vadintas mažuoju Sankt Peterburgu.

Būtent dėl miesto neoklasikinės architektūros Holivudo režisieriai, šaltojo karo metais kurdami filmus apie Sovietų Sąjungą, bet negalėdami ten patekti, filmuodavo Helsinkyje.

Miesto vaizdas iš jūros pusės. Centre švyti žymiausias miesto simbolis - Helsinkio katedra.

Zuikius baudžia griežtai

Kainos Helsinkyje panašios kaip ir daugelyje Vakarų Europos miestų. Keliauti autobusais, metro, tramvajais ar traukiniais patogiausia ne perkant 2 ar 3 eurus kainuojančius vienkartinius bilietus, o įsigijus dienos bilietą už 9 eurus. Viešasis transportas mieste labai patogus, jaukus ir gerai sutvarkytas. Lipant į traukinius, metro ar tramvajus niekas netikrina bilietų, tačiau rizikuoti važiuojant zuikiu nerekomenduočiau, nes gresia nemažos baudos. Patyriau savo kailiu, naudodamasis kito asmens viešojo transporto kortele.

Nors miesto centras nedidelis, jį apeiti pėsčiomis nelengva, nes įdomesni objektai nesutelkti vienoje vietoje, tad tenka naudotis viešuoju transportu. Turistams paslaugas už keliolika eurų siūlo specialūs pažintiniai autobusai. Taupantiesiems galiu pasiūlyti žaliąją tramvajaus liniją: ji eina ratu, todėl važiuodamas gali apžvelgti miestą ir grįžti į pradinį tašką. Patogu važinėti ir dviračiu.

Dar vienas įdomus pasirinkimas pažinti miestą yra tramvajus-baras "Alus ant ratų". Jis važinėja žaliosios tramvajaus linijos maršrutu ir stoja keliose vietose prie žymiausių miesto lankytinų objektų. Maršrutas trunka apie 40 minučių ir kainuoja 7 eurus. Keliaudamas gali skanauti bare užsisakytų gėrimų. Šis tramvajus kursuoja tik šiltuoju metu laiku. Nuomotis automobilį Helsinkyje brangu ir nelabai patogu, nes trūksta vietų jiems statyti. Taksi paslaugos taip pat gana brangios.

"Arctic Bar" temperatūra - 5 laipsniai šalčio.

Briedžiai vaikšto po miestą

Suomių įlankos pakrantė labai išsiraičiusi, turtinga pusiasalių ir mažų įlankėlių. Miesto centrą nuo kitų sostinės rajonų skiria miškai ir parkai, todėl Helsinkyje daug žalumos. Gyvenau bene 6 kilometrai nuo miesto centro, norėdamas jį pasiekti pereidavau du miškus. Todėl vietiniai nesistebi mieste išvydę stirnų ar briedžių.

Helsinkį supa daugybės salų archipelagas. Kai kurias jų patyrinėti siūloma ir turistams. Žymiausia - Suomenlinos sala, dar vadinama Šiaurės Gibraltaru. Suomiai sako, esą jei per viešnagę Helsinkyje būtų galima pasirinkti tik vieną objektą, tai turėtų būti Suomenlina (Sveaborgas). Tai yra XVIII a. švedų laikų tvirtovė, kadaise laikyta neįveikiama ir saugojusi Suomiją nuo puolimo iš rytų.

Šiandien saloje sustojęs laikas. Seni pastatai, daugybė fortifikacijų, katakombų, kitų karinę šios salos praeitį menančių aspektų. Sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet nėra vien tik muziejus. Senuose namuose įsikūrusios kavinės, restoranai, teatrai ir muziejai. Vasarą Suomenlina labai mėgstama helsinkiečių kaip vienos dienos išvyka. Miestiečiai ten rengia iškylas ir stebi į Helsinkio uostą plaukiančius laivus. Į Suomenliną iš Helsinkio nuolat kursuoja keltai, bilietėlio kaina - 4 eurai. Neką prastesnės ir kitos salos. Jei ne muziejais ar parkais, tai bent gražiais vaizdais. Galima užsisakyti ekskursijas aplink salas laivu. Korkeasario saloje įkurtas Helsinkio zoologijos sodas.

Norintiesiems apžvelgti sostinės panoramą geriausia pakilti į Olimpinį bokštą, pastatytą šalia Helsinkio stadiono.

Kultūrų mišinys

Yra ką veikti ir pačiame mieste. Norintiesiems apžvelgti sostinės panoramą iš viršaus geriausia pakilti į Olimpinį bokštą, pastatytą šalia Helsinkio stadiono.

Helsinkis yra Rytų ir Vakarų kultūrų mišinys, tad kartais net gali suabejoti, ar vaikštai Sankt Peterburgo, ar Stokholmo gatvėmis.

Žymiausias miesto pastatas ir simbolis yra Helsinkio katedra. Prie jos prisišliejusi Rusijos caro Aleksandro Nevskio statula. Katedros aikštė - turbūt gražiausias Helsinkio kampelis, čia jos balti laiptai nuolat nusėsti jaunų žmonių ir balandžių.

Bažnyčia oloje yra taip pat labai populiarus miesto traukos objektas. Joje dažnai vyksta geri koncertai.

Helsinkis turtingas parkų - žymiausi yra Esplanadi ir Kaivopuisto. Juose galima jaukiai pasivaikščioti ar pasėdėti, bet reikia saugotis agresyvių paukščių, kurie taikosi nugvelbti užkandį iš rankų. Centrinis parkas be galo didelis, driekiasi net dešimt kilometrų, todėl labiau mėgstamas dviratininkų ar riedutininkų.

Suomenlinos salos paplūdimys.

Keltu iš Talino

Miesto naktinis gyvenimas pavydėtinai aktyvus, tačiau nepigus. Per brangus net ir patiems suomiams, todėl dauguma miestiečių prieš eidami vakaroti į miestą daro "apšilimą" namie. Centre gausu naktinių klubų, restoranų ir barų. Į daugumą naktinių klubų gali pakliūti nemokami, bet kartais tenka išstovėti nemažoje eilėje. Lengviausia pakliūti po vidurnakčio. Vienas įdomesnių barų yra "Arctic Bar". Jame - viskas iš ledo. Gražu, tačiau šalta, mat viduje - 5 laipsniai šalčio.

Vienas pigiausių ir paprasčiausių būdų pasiekti Suomijos sostinę - keltu iš Talino. Šis nutolęs nuo Helsinkio 80 km Suomijos įlanka, kurią greitaeigis keltas įveikia per dvi, o paprastas - per tris valandas. Galima skristi iš Vilniaus, bet bilieto į Helsinkį kaina paprastai būna nemaža.

Nors pragyvenimas Helsinkyje nepigus, taupantys keliautojai aplankyti šį miestą gali apsistodami gerokai pigesniame Taline. Vakare galima sėsti į naktinį keltą, rytą išlipti ir visą dieną tyrinėti Helsinkį. Naktiniai keltai paprastai būna pigesni, tačiau turi puikias kajutes ir suteikia galimybę gerai pailsėti ar pavakaroti.

Sostinėje gausu parkų ir miško.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Jurgita  195.182.90.98 2013-05-22 15:44:50
dienos bilietas galioja ne tik tramvajams, metro, autobusams, bet ir keltui i sia Suomelinos sala.tik Atsargiai, yra du keltai, vienas ju gali buti mokamas lyg tai, taciau kitas tikrai plukdina su tuo bilietu :)
2 0  Netinkamas komentaras
Vita  87.95.119.116 2012-12-04 10:17:45
Be to suomiai saziningesni nei svedai, danai ar norvegai, nera jie ten tokie salti jei pats jiems atsiveri!
2 0  Netinkamas komentaras
Vita  87.95.119.116
Labai daznai bunu helsinkyje ir patinka SIS miestas! Geras shopingas Stockmann centre;
2 0  Netinkamas komentaras
Ry­tų Ang­li­jo­je įsi­kū­ręs Pe­ter­bo­rough jau ne vie­nus me­tus at­si­du­ria Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų gas­tro­lių są­ra­šuo­se, pra­de­dant And­riu­mi Ma­mon­to­vu ir bai­giant le­gen­di­ne gru­pe „Ron­do“. Šiemet šis mies­tas [...]
Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė pik­ti­na­si ke­ti­ni­mais Vil­niaus se­na­mies­ty­je plė­to­ti abe­jo­ti­nus vers­lo pro­jek­tus, pri­si­den­gus is­to­ri­nės Di­džio­sios si­na­go­gos var­du. LŽB pra­ne­šė at­si­ri­bo­jan­ti [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Įvai­riems pra­šy­mams ir pa­žy­moms, raš­tams ir do­ku­men­tams vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­met su­eik­vo­ja vis ma­žiau po­pie­riaus. Tarp­ži­ny­bi­niam su­si­ra­ši­nė­ji­mui per­si­kė­lus į skaitmeninę erd­vę – [...]
Du penk­ta­da­liai ar­ba 40 proc. lie­tu­vių yra svars­tę pra­dė­ti nuo­sa­vą vers­lą, ro­do „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu at­lik­ta Bal­ti­jos ša­lių apk­lau­sa apie pa­pil­do­mas pa­ja­mas.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Kau­no ra­jo­no „Hop­trans-Si­re­nų“ ko­man­dą pa­pil­dė dar vie­na ame­ri­kie­tė. Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nės pa­si­ra­šė su­tar­tį su 28 me­tų puolėja Can­da­ce Wil­liams. 
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami