TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Naktinis gyvenimas per brangus ir suomiams

2012 10 12 6:03
Vaido Mikaičio nuotraukos/Gražuolė Suomenlinos sala. Į ją iš Helsinkio nuolat kursuoja keltas.

Apie vienos šiauriausių pasaulio valstybių gyventojų būdą sklando visokiausių juokelių, anekdotų, ir jie nėra visiškai iš piršto laužti. Veikiami vėsaus klimato ir tamsos suomiai iš tikrųjų nėra tie, kurių emocijos liejasi per kraštus. Tačiau tai nė kiek nekliudo smagiai leisti laiką Helsinkyje.

Studijuodamas Suomijoje pažinojau du suomių studentus, kurie gyveno viename bute, tačiau kalbėdavosi tik išgėrę alkoholio. Tuo metu aptardavo ir visus klausimus, susijusius su buto ūkiu. Iki šiol smagiai juokiamės prisimindami tuos du mažakalbius kambario draugus.

Bažnyčia oloje populiari tarp turistų. Joje dažnai vyksta geri koncertai.

Verta pavyzdžio

Galbūt dėl uždarumo suomius galima pašiepti, tačiau dėl kitų dalykų iš jų dera imti pavyzdį. Tik 5 mln. gyventojų turinti valstybė yra turtinga, moderni. Ji turi ir vieną didžiausių gyvenimo lygio indeksų pasaulyje. Suomijos modernumas gal ir nestebintų, bet žinant, kad gyventojų skaičiumi ir istorija šis kraštas panašus į Lietuvą, nesižavėti ja negalima. Ilgą laiką buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, Suomija nepriklausomybę išsikovojo 1917 metais. Kaip ir mus, per Antrąjį pasaulinį karą juos bandė okupuoti stalininė Sovietų Sąjunga. Tačiau čia jų ir mūsų istorija ima skirtis. Suomiai, padedami Vakarų Europos šalių, narsiai gynėsi, nors ir praradę dalį valstybės teritorijos, jie atsilaikė net du kartus ir netapo viena SSRS respublikų ar palydovinių šalių. Žinoma, gintis jiems buvo paprasčiau. Suomius saugojo šalies gamtinės sąlygos, geografinė padėtis ir reali kitų šalių pagalba.

Dabar Suomija pagal pagaminamą produkciją vienam žmogui lenkia tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Italija, Prancūzija.

Žinoma, ne viskas ir čia lyg sviestu patepta. Suomijoje labai paplitęs alkoholizmas, depresija ir savižudybės, ypač tarp vyrų. Gal dėl to kaltas šiaurietiškas klimatas, gal uždaras žmonių būdas. Mano pažįstami suomiai sakė, kad norėtų pažiūrėti, ką mes darytume, turėdami vėsią vieno mėnesio vasarą ir vienuolika mėnesių vėjuotos, apniukusios žiemos, ir kai su vieninteliu kaimynu, gyvenančiu už 5 kilometrų, kalbėtumės tik išgėrę.

Nors Helsinkio centras nedidelis, jį apeiti pėsčiomis sunkoka.

Rečiausiai apgyventa

Suomija yra septinta pagal plotą Europoje. Dėl mažo gyventojų skaičiaus ji yra viena rečiausiai apgyventų valstybių pasaulyje. Svarbiausio ir didžiausio miesto - Helsinkio - apylinkėse gyvena penktadalis Suomijos gyventojų, tad galima įsivaizduoti, kaip retai gyvenama kita valstybės dalis. Iki XIX amžiaus pradžios Helsinkis buvo mažas ir nesvarbus miestelis Švedijos Karalystėje, tačiau kai 1809 metais švedus sumušė rusai, miesto padėtis pasikeitė. Caras Aleksandras I autonominės Suomijos kunigaikštystės sostinę iš Turku perkėlė į Helsinkį, norėdamas sumažinti švedų įtaką ir turėti Suomijos sostinę arčiau Sankt Peterburgo. Miestas buvo smarkiai plečiamas, anuomet Helsinkis net vadintas mažuoju Sankt Peterburgu.

Būtent dėl miesto neoklasikinės architektūros Holivudo režisieriai, šaltojo karo metais kurdami filmus apie Sovietų Sąjungą, bet negalėdami ten patekti, filmuodavo Helsinkyje.

Miesto vaizdas iš jūros pusės. Centre švyti žymiausias miesto simbolis - Helsinkio katedra.

Zuikius baudžia griežtai

Kainos Helsinkyje panašios kaip ir daugelyje Vakarų Europos miestų. Keliauti autobusais, metro, tramvajais ar traukiniais patogiausia ne perkant 2 ar 3 eurus kainuojančius vienkartinius bilietus, o įsigijus dienos bilietą už 9 eurus. Viešasis transportas mieste labai patogus, jaukus ir gerai sutvarkytas. Lipant į traukinius, metro ar tramvajus niekas netikrina bilietų, tačiau rizikuoti važiuojant zuikiu nerekomenduočiau, nes gresia nemažos baudos. Patyriau savo kailiu, naudodamasis kito asmens viešojo transporto kortele.

Nors miesto centras nedidelis, jį apeiti pėsčiomis nelengva, nes įdomesni objektai nesutelkti vienoje vietoje, tad tenka naudotis viešuoju transportu. Turistams paslaugas už keliolika eurų siūlo specialūs pažintiniai autobusai. Taupantiesiems galiu pasiūlyti žaliąją tramvajaus liniją: ji eina ratu, todėl važiuodamas gali apžvelgti miestą ir grįžti į pradinį tašką. Patogu važinėti ir dviračiu.

Dar vienas įdomus pasirinkimas pažinti miestą yra tramvajus-baras "Alus ant ratų". Jis važinėja žaliosios tramvajaus linijos maršrutu ir stoja keliose vietose prie žymiausių miesto lankytinų objektų. Maršrutas trunka apie 40 minučių ir kainuoja 7 eurus. Keliaudamas gali skanauti bare užsisakytų gėrimų. Šis tramvajus kursuoja tik šiltuoju metu laiku. Nuomotis automobilį Helsinkyje brangu ir nelabai patogu, nes trūksta vietų jiems statyti. Taksi paslaugos taip pat gana brangios.

"Arctic Bar" temperatūra - 5 laipsniai šalčio.

Briedžiai vaikšto po miestą

Suomių įlankos pakrantė labai išsiraičiusi, turtinga pusiasalių ir mažų įlankėlių. Miesto centrą nuo kitų sostinės rajonų skiria miškai ir parkai, todėl Helsinkyje daug žalumos. Gyvenau bene 6 kilometrai nuo miesto centro, norėdamas jį pasiekti pereidavau du miškus. Todėl vietiniai nesistebi mieste išvydę stirnų ar briedžių.

Helsinkį supa daugybės salų archipelagas. Kai kurias jų patyrinėti siūloma ir turistams. Žymiausia - Suomenlinos sala, dar vadinama Šiaurės Gibraltaru. Suomiai sako, esą jei per viešnagę Helsinkyje būtų galima pasirinkti tik vieną objektą, tai turėtų būti Suomenlina (Sveaborgas). Tai yra XVIII a. švedų laikų tvirtovė, kadaise laikyta neįveikiama ir saugojusi Suomiją nuo puolimo iš rytų.

Šiandien saloje sustojęs laikas. Seni pastatai, daugybė fortifikacijų, katakombų, kitų karinę šios salos praeitį menančių aspektų. Sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet nėra vien tik muziejus. Senuose namuose įsikūrusios kavinės, restoranai, teatrai ir muziejai. Vasarą Suomenlina labai mėgstama helsinkiečių kaip vienos dienos išvyka. Miestiečiai ten rengia iškylas ir stebi į Helsinkio uostą plaukiančius laivus. Į Suomenliną iš Helsinkio nuolat kursuoja keltai, bilietėlio kaina - 4 eurai. Neką prastesnės ir kitos salos. Jei ne muziejais ar parkais, tai bent gražiais vaizdais. Galima užsisakyti ekskursijas aplink salas laivu. Korkeasario saloje įkurtas Helsinkio zoologijos sodas.

Norintiesiems apžvelgti sostinės panoramą geriausia pakilti į Olimpinį bokštą, pastatytą šalia Helsinkio stadiono.

Kultūrų mišinys

Yra ką veikti ir pačiame mieste. Norintiesiems apžvelgti sostinės panoramą iš viršaus geriausia pakilti į Olimpinį bokštą, pastatytą šalia Helsinkio stadiono.

Helsinkis yra Rytų ir Vakarų kultūrų mišinys, tad kartais net gali suabejoti, ar vaikštai Sankt Peterburgo, ar Stokholmo gatvėmis.

Žymiausias miesto pastatas ir simbolis yra Helsinkio katedra. Prie jos prisišliejusi Rusijos caro Aleksandro Nevskio statula. Katedros aikštė - turbūt gražiausias Helsinkio kampelis, čia jos balti laiptai nuolat nusėsti jaunų žmonių ir balandžių.

Bažnyčia oloje yra taip pat labai populiarus miesto traukos objektas. Joje dažnai vyksta geri koncertai.

Helsinkis turtingas parkų - žymiausi yra Esplanadi ir Kaivopuisto. Juose galima jaukiai pasivaikščioti ar pasėdėti, bet reikia saugotis agresyvių paukščių, kurie taikosi nugvelbti užkandį iš rankų. Centrinis parkas be galo didelis, driekiasi net dešimt kilometrų, todėl labiau mėgstamas dviratininkų ar riedutininkų.

Suomenlinos salos paplūdimys.

Keltu iš Talino

Miesto naktinis gyvenimas pavydėtinai aktyvus, tačiau nepigus. Per brangus net ir patiems suomiams, todėl dauguma miestiečių prieš eidami vakaroti į miestą daro "apšilimą" namie. Centre gausu naktinių klubų, restoranų ir barų. Į daugumą naktinių klubų gali pakliūti nemokami, bet kartais tenka išstovėti nemažoje eilėje. Lengviausia pakliūti po vidurnakčio. Vienas įdomesnių barų yra "Arctic Bar". Jame - viskas iš ledo. Gražu, tačiau šalta, mat viduje - 5 laipsniai šalčio.

Vienas pigiausių ir paprasčiausių būdų pasiekti Suomijos sostinę - keltu iš Talino. Šis nutolęs nuo Helsinkio 80 km Suomijos įlanka, kurią greitaeigis keltas įveikia per dvi, o paprastas - per tris valandas. Galima skristi iš Vilniaus, bet bilieto į Helsinkį kaina paprastai būna nemaža.

Nors pragyvenimas Helsinkyje nepigus, taupantys keliautojai aplankyti šį miestą gali apsistodami gerokai pigesniame Taline. Vakare galima sėsti į naktinį keltą, rytą išlipti ir visą dieną tyrinėti Helsinkį. Naktiniai keltai paprastai būna pigesni, tačiau turi puikias kajutes ir suteikia galimybę gerai pailsėti ar pavakaroti.

Sostinėje gausu parkų ir miško.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"