Naujametė Maskva: galybė fejerverkų ir linksmybių

LŽ 2011-01-07 00:00
2011-01-07 00:00
Per Naujųjų šventes ypač išpuošta Raudonoji aikštė, žėrinti tūkstančiais šviesų. Corbis/Scanpix nuotrauka
Sa­ko­ma, kad ru­sai Nau­juo­sius me­tus mie­lai šven­čia Bal­ti­jos kraš­tuo­se ir šia kryp­ti­mi bū­na sau­sa­kim­ši prie­ššven­ti­niai trau­ki­niai. Ta­čiau ne­re­tai jie pil­ni ju­da ir Mask­vos link.

Nusprendėme pasinaudoti bičiulio Vladimiro kvietimu Naujuosius metus sutikti Rusijos sostinėje ir pažiūrėti, kaip siaučiama per svarbiausias ir pompastiškiausias metų linksmybes. Stačiatikiai senuosius Naujuosius metus pagal Julijaus kalendorių pasitinka dviem savaitėmis vėliau - sausio 14-ąją.

Išvakarėse gražiai snyguriuojant iš šventiškai pasipuošusios Rygos į Maskvą išvykome pilnutėliu naktiniu traukiniu. Keleiviai draugiški, puikiai nusiteikę, maloniai bendraujantys, o palydovė - net lietuviškai supranta. Rygą pasirinkome norėdami išvengti maršruto per Baltarusijos teritoriją, todėl nevažiavome iš Vilniaus.

Vos suspėta

"Laba diena", - pasitikdama Maskvos "Rižskoje" stotyje sveikinasi bičiulė Nataša, o Vladimiras įsodinęs į apšalusį "šeštuką" pradeda rodyti vairavimo virtuoziškumą snieguotomis ir išpuoštomis Maskvos gatvėmis.

Naujuosius metus planuojame sutikti Raudonojoje aikštėje, dėl problemų statant automobilį į ją atvykstame likus tik penkioms minutėms iki vidurnakčio. Netrukus mušant Kremliaus kurantams sutinkame Naujuosius. Daug fejerverkų, daug triukšmo, daug dūmų, tačiau viskas gana greit nurimsta ir žmonės traukia namo ar į barus švęsti toliau. Mes tęsiame savo šventę šalia Raudonosios aikštės esančio viešbučio bare, čia aptarnaujami pastebimai girtėjančio barmeno linksmai laukiame Naujųjų atėjimo ir į Lietuvą.

Per Naujųjų metų šventes Maskva, ypač Raudonoji aikštė, būna labai išpuošta ir žėri tūkstančiais šviesų. Visur pristatyta eglučių, padarytų iš ko tik nori: ledo, virvučių, metalo, plastiko, popieriaus ir dar daug ko. Naujametė Maskva - turbūt daugiausia eglučių turintis miestas pasaulyje.

Apytuštės gatvės

Pirmąją sausio dieną Maskvoje ramu. Transporto mažai, todėl plačiausi prospektai neįprastai tušti. Toks metas patogiausias tyrinėti Maskvą automobiliu, todėl Vladimiras vežioja po žymiausias vietas. Įspūdingai ir pompastiškai išpuošta Raudonoji aikštė su Lenino mauzoliejumi, Nacionaliniu istorijos muziejumi, GUM'u (valstybine universaline parduotuve - aut.), Kremliumi, Didžiuoju ir Mažuoju teatrais, kičiniais Senuoju ir Naujuoju Arbatu, kur gausu brangių suvenyrų parduotuvių ir kitokių turistams skirtų pramogų. Pakeliui - Lomonosovo universitetas, debesyse paskendęs Ostankino bokštas, Lenino biblioteka, Patriarcho tvenkiniai, turbūt žymiausia ir prašmatniausia Maskvos gatvė - Tverskaja. Čia Maskvos merija, Valstybės dūma, KGB rūmai ir kiti svarbūs pastatai.

Žinoma, niekas nedirba, todėl visomis įžymybėmis grožimės tik iš išorės. Tam mums prireikė visos dienos, greitai važinėjant apytuštėmis gatvėmis. Jei tai būtų įprasta darbo diena, viską apvažiuoti tikrai būtų neįmanoma.

Mastai gniaužia kvapą

Maskva stebina savo dydžiu. Plačiausi prospektai, kurių, regis, neįmanoma pereiti pėsčiomis, dideli pastatai, minios žmonių. Stebina ne tiek pastatų grožis, kiek jų dydis. Net žvelgiant į paprasčiausius dvidešimties aukštų ir dvidešimt laiptinių turinčius gyvenamuosius daugiabučius gniaužia kvapą nuo tokio pastato masyvumo. Tokiame name turbūt tilptų visas Kybartų miestelis.

Kaip ir daugumos pasaulio didmiesčių ar sostinių gyventojai, maskviečiai atrodo labai užsiėmę, skuba ir anaiptol nespinduliuoja draugiškumu. Aptarnavimas kavinėse ir restoranuose, ypač ne prestižiniuose, o skirtuose vietiniams, dažniausiai nėra toli pažengęs nuo sovietinių laikų. Teko lankytis ir tokiuose, po kurių Vladimiras mūsų atsiprašinėjo dėl aptarnavimo ir požiūrio į klientus. Manau, kad ir kaip burnotume ant savo krašto, Lietuva šiuo požiūriu gerokai tobulesnė.

Vairavimo ypatumai

Turistams skirti leidiniai perspėja, kad Maskvos gatvėmis turistui geriau nevairuoti. Tai didelis stresas ir išbandymas vairuotojams, nepratusiems prie milžiniškų transporto srautų, akimis neaprėpiamų spūsčių ir agresyvaus, chaotiško bei pavojingo vairavimo stiliaus. Čia nepaisoma nei saugaus atstumo, nei kelio juostų žymėjimo. Tas pats pasakytina ir apie greitį. Vieną dieną skubant į Lenino mauzoliejų Vladimiras per miesto centrą spaudė "šeštuką" šimtu kilometrų per valandą greičiu, kad šis net braškėjo, tačiau mes tikrai nebuvome greičiausi.

Gatvėse daug rusiškų automobilių. Vladimiras tai aiškina paprastai: rusai tikrai ne iš meilės tėvynei tokius perka. Užsienietiškiems automobiliams taikomi dideli muitai, dėl jų žmonės ne visada išgali įsigyti importinę mašiną. Anot jo, jei tik turėtų daugiau pinigų, ne tik jis, bet ir dauguma miesto gyventojų neabejotinai rinktųsi užsienietišką.

Miesto centre labai sunku rasti vietą automobiliui pasistatyti. Vladimiras mus ramina, kad vairavimo sąlygos dar palyginti neblogos, nes paskutinę metų dieną Rusijoje prasideda masinės dviejų savaičių atostogos, gyvenimas sostinėje gerokai aprimsta, todėl vairuoti lengviau. Paprastomis dienomis net ir jis, gyvendamas dvidešimt kilometrų nuo miesto centre esančios darbovietės, į tarnybą vyksta metro, automobiliu atvažiuoja tik iki artimiausios metro stoties, esančios keletas kilometrų nuo namų. Bičiulio teigimu, norint ryte automobiliu atvykti į miesto centrą, tektų iš namų išvažiuoti likus bent dviem valandoms iki darbo pradžios. Taigi daugelis miestelėnų iš namų automobiliu važiuoja tik iki metro. Be to, maskviečiams nuolat kyla problemų dėl kelių milicijos, kuri laikoma viena korumpuočiausių, neturinčių gero vardo tarp miestiečių institucijų.

Nebūtinai patogu

Metro yra populiariausia susisiekimo priemonė. Populiariausia, tačiau nebūtinai patogiausia, nes vagonai dažnai būna sausakimši. Neretai tenka pečiais ir alkūnėmis skintis kelią į priekį, o ilgainiui tai labai vargina. Tačiau kelionė metro per piką gali būti dvigubai ar trigubai greitesnė nei kelionė automobiliu. Kai kurios metro stotys, tokios kaip Komsomolskaja, Novoslobodskaja, Kropotkinskaja ar Majakovskaja, yra tarsi muziejai su dailiomis architektūros mozaikomis ir vitražais.

Maskvoje taip pat populiaru keliauti pakeleivingomis mašinomis, kurias maskviečiai vadina tiesiog taksi. Pakanka gatvėje ištiesti ranką ir prie jūsų sustos automobilis. Tada tariamasi dėl maršruto ir kainos. Jei vairuotojui pakeliui, jis nuveš jus kur reikia ir taip užsidirbs papildomų pinigėlių. Sako, kad kas antras maskvietis taip uždarbiauja tiesiog važinėdamas po miestą ir tikėdamasis keleivių.

Maskva - daugiakultūris miestas, čia gyventi ir dirbti plūsta žmonės iš visos Rusijos ir NVS valstybių. Tiek NVS šalyse, tiek pačioje Rusijoje pragyvenimo lygis gerokai žemesnis nei Maskvoje, todėl sostinė jiems - tarsi siekiamybė, geresnio gyvenimo garantas. Tačiau dauguma jų dirba nekvalifikuotus darbus, kurių vietiniai maskviečiai jau nesiima. Atvykusieji iš Kaukazo valstybių dažniausiai prekiauja turguose arba įsidarbina pas tautiečius, įkūrusius kaukazietiško maisto restoranus. Jie nepaprastai populiarūs Maskvoje, nors kaukaziečių žmonės čia nelabai mėgsta.

Kainos labai skiriasi

Pirmas mūsų sustojimas - žymusis GUM'as. Tai bene seniausia ir žymiausia Maskvos universalinė parduotuvė, esanti Raudonojoje aikštėje. Dabar tai didelis prekybos centras su daugybe prabangių parduotuvių. Net jei nieko nepirksite, ten dera užeiti ir pasigrožėti architektūra. Vienoje GUM'o kavinių prisėdame papietauti ir pasveikiname Vladimirą gimtadienio proga.

Ne kartą yra tekę girdėti apie pasakiškas maisto kainas Maskvoje. Tiksliau, būtų galima sakyti, kad ne visos jos pasakiškos. Tiesiog yra visokių. Žinoma, ten, kur pirmiausia apsilanko atvažiavę užsieniečiai, labai brangu. Tačiau jei moki rusų kalbą, gali surasti nedidelių kavinukių atokiau nuo miesto centro. Pietūs atsieitų 25 litus ar dar pigiau. Restoranuose netoli Raudonosios aikštės vien tik sriuba gali kainuoti 70 litų. Maskva - toks didelis miestas, kad prieinamų maisto kainų gali rasti bene kiekvienas. Panašiai ir dėl kavos. Vienur jos puodelis kainuoja 20 litų, tačiau kitur jos galima nusipirkti ir už 5 litus. Vadinamojo greito maisto kainos taip pat neverčia iš koto. "Moo-Moo" restoranų tinklas žinomas tarp maskviečių kaip neblogas kokybės ir kainos santykis. Tai savitarnos restoranas, kuriame įprasti pietūs kainuoja apie 30 litų. Ten keletą kartų pietavome ir mes. Alaus kainos taip pat svyruoja: vidutinio lygio restoranuose jis gali kainuoti 10-15 litų, tačiau miesto centre viskas keliskart brangiau.

Namo, namo

Turistus bene labiausiai trikdo būtinybė registruotis Rusijoje. Tai daryti privaloma, jei šalyje vieši ilgiau nei tris darbo dienas. Jei apsistoji viešbučiuose, tai už jus padaro administracija, tačiau viešint pas draugus ar pažįstamus registruotis milicijoje reikia pačiam. Mes viešėjome Maskvoje per Naujųjų metų šventes, todėl nors ir buvome čia penkias dienas, registruotis nereikėjo.

Vladimiras gyvena tipiniame sovietinių daugiabučių rajone, kur namai ir gatvės tokie vienodi, kad tikrai nereikia stebėtis istorija, nutikusia filme "Likimo ironija, arba Po pirties". Beje, buvo didelė pagunda nueiti ir į pirtį, tačiau pabūgome, kad kurio nors mūsų per klaidą neišsiųstų į Sankt Peterburgą.

Maskvoje oras ėmė šilti, prasidėjus atlydžiui miestas panėšėjo į pažliugusį purvyną, bet mums atėjo metas vykti namo. Grįžtame šįkart ne traukiniu, o naktiniu autobusu "Maskva-Kaunas-Vilnius". Jį kurį laiką gatvėmis lydi Vladimiro "šeštukas". Paliekame Maskvą kupini gerų įspūdžių ir puikiai praleidę laiką. Tačiau ir su džiaugsmu, nes spėjome ne tik pasidžiaugti, bet ir pavargti nuo šio visada skubančio ir niekada nemiegančio didmiesčio, pasiilgome jaukaus lietuviško gyvenimo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami