Naujoji Zelandija: į dosnų gamtos glėbį

Ina LEDKALNYTĖ 2010-06-04 00:00
Ina LEDKALNYTĖ 2010-06-04 00:00
Nors europiečiui Naujosios Zelandijos miestai negniaužia kvapo, sostinėje Velingtone yra į ką paganyti akį. Inos Ledkalnytės nuotrauka
Pa­žvel­gus į že­mė­la­pį Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja at­ro­do ne­žmo­niš­kai to­li, ta­čiau tos ke­lios skry­džio die­nos ne to­kios ir su­nkios. Lėk­tu­vas be­ne kas 8 va­lan­das lei­džia­si ku­ria­me nors oro uos­te, ke­lei­viai pus­va­lan­dį pa­laks­to ir skren­da to­liau.

Nors Naujosios Zelandijos sostinė yra Velingtonas, daugiau tarptautinių skrydžių esama į Oklendą. Skrisdama planavau mėnesį pabūti Naujosios Zelandijos Pietų saloje ir mėnesį - Šiaurės. Deja, padariau didelę klaidą pirmiausia skrisdama į pietinę salą. Po jos šiaurinė atrodė tokia nepatraukli, kad po poros savaičių grįžau į Pietų salą.

Koncertas neišlipant iš lovos

Kelionę pradėjau nuo Kvinstono - nedidelio miestelio Pietų salos pietuose. Tikriausiai per daug tikėjausi, nes labai juo nusivyliau: purvini svečių namai, didelės kainos ir, kur tik pasisuksi, galybė turistų. Keliaudama dažnai apsistodavau tinklo "Base Backpakers" svečių namuose, kurie visada būna netoli centro ir autobuso stotelės, gana nebrangūs. Taupo mieste nakvynės namai - šalia barų, todėl naktimis atrodydavo, kad mano lova stovi vidury klubo. Visu garsu skambanti muzika garantuoja koncertą nė neišlipant iš lovos.

Nusivylusi Kvinstonu iškeliavau dar piečiau, į Te Anau miestuką fiordų regione. Iš jo paprastai vykstama į Milfordo fiordą. Naujojoje Zelandijoje siūloma nemažai vienos ar kelių dienų maršrutų pėsčiomis. Tačiau norėdamas eiti keletą dienų Milfordo taku, vietą nakvynės namuke turi užsisakyti mažiausiai prieš tris mėnesius. Kadangi sumaniau per vėlai, pasirinkau 4 dienų žygį Keplerio taku. 60 kilometrų maršrutas nereikalauja ypatingo pasirengimo, tiesiog būtina neštis miegmaišį, drabužių ir maisto 4 dienoms. Pernakvoti galima nameliuose, kuriuose vieta (šalia dar 40 žmonių) kainuoja apie 90 litų, o ją užsisakyti reikia iš anksto. Patogumų - jokių, bet nameliai pastatyti labai vaizdingose vietose: ant kalno, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama, prie upės netoli krioklio, prie ežero. Naujojoje Zelandijoje nėra pavojingų gyvūnų ar roplių, todėl eiti mišku nei baisu, nei pavojinga. Tačiau kai kurios jo vietos primena pasaką - regis, tuoj pradės lįsti iš po medžių troliai (gamta labai panaši į Norvegijos), gnomai ar piktieji burtininkai.

Nuotykiai ledynuose

Pasaką primena ir ledynai. Lietui merkiant kartu su grupe kabarojausi Franzo Josefo ledynu. Nors gavome neperšlampamus drabužius, avalynę ir šiltas kojines, per 5 valandas permirkau kiaurai. Lįsdama į ledo urvą nevykusiai sulenkiau koją, todėl susitrenkiau kelį ir įstrigau. Žiauriai nemalonu gulėti baloje, kai kai kiaurai smelkiasi šaltis, užtat koks buvo džiaugsmas išsikabarojus.

Saulėtas Punakaiki krantas - tikra atgaiva po ledyno šalčio. Daugelis turistų šią vietovę pravažiuoja ilgiau nesustodami. Kaip aiškino viena keliautoja, čia nėra parduotuvių, net maisto produktų. Jais reikia pasirūpinti iš anksto. Autobusas sustoja netoli parduotuvės ir vairuotojas įspėja, kad tai paskutinis taškas apsipirkti vykstantiesiems į Punakaiki. Radau ten puikią nakvynės vietą, ant Tasmanijos jūros kranto.

Punakaiki labiausiai garsėja uolomis "blynais". Kadangi turėjau daug laiko, ėjau ir pėsčiųjų taku palei Porarari upę. Dėl skaidraus, švaraus vandens pamaniau, kad ji negili, galima perbristi nusiavus batus. Tačiau nenubridusi nė pusės atstumo jau buvau iki juosmens vandenyje ir baimindamasi mąsčiau, kas bus toliau. Laimė, nieko tokio neįvyko. Vanduo švarus, nešaltas - vertėjo bristi. Eidama miško taku pamačiau paukštį viką, panašų į didelę rudą vištą. Paprastai jie baikštūs, o šis niekur neskubėjo, galėjau ramiai stebėti ir fotografuoti. Tiesa, stovėjau purvo baloje ir bijojau pakrutėti, kad neišbaidyčiau paukščio.

Kita mano stotelė - Pietų salos šiaurėje esantis Abelio Tasmano nacionalinis parkas, garsus smėlėtais mažų įlankėlių paplūdimiais. Pasirinkau kelionę laivu - jis nuplukdo iki norimos vietos, o iš ten eini pakrante iki artimiausio miestelio. Takas driekiasi kalvų viršumi, tad atsiveria puiki panorama. Į patikusį paplūdimį galima nusileisti laiptais.

Kunkuliuoja purvas, rūksta dūmai

Kelionė keltu iš Pietų salos Piktono miestelio į Šiaurės salos Velingtono miestą įdomi išbandyti vieną kartą, tačiau gana brangi. Galima sakyti, vien kelto bilietas kainuoja pusę tiek, kiek skrydis lėktuvu iš vienos salos į kitą. Pridėjęs prarastą laiką ir autobuso

bilietų kainas supranti, kad nelabai verta naudotis keltu, geriau skristi.

Šiaurės sala pirmiausia domino savo vulkaninio aktyvumo zonomis. Rotorujos mieste, kad ir kur eitum, smirdi. Miesto parke kunkuliuoja purvas ir rūksta dūmai, aplink ežerą - tas pats. Ekoterminė ekskursija po apylinkes paliko dvejopą įspūdį: nežemiškos spalvos Vaiotapu parke, kad, atrodo, galėtum praleisti visą dieną, jei tik gidas nuolat neragintų skubėti, ir keistas geizerio šou. Čia 14

val. susirenka minia turistų, į geizerį pripilama muilo ir stebima, kaip jis priverčiamas išsiveržti. Vietiniai aiškina, kad tai daryti uždrausta, tačiau turistų pinigai, regis, gali viską.

Į Taupo miestą vykau norėdama eiti nelabai sunkiu, bet garsiu Tongariro maršrutu ugnikalnių zonoje. Gamta čia labai savita - alpinės pievos, lavos laukai, ežeriukai. Maršrutu traukia minios žmonių, todėl pasiklysti neįmanoma. Kai ėjome kraterio atbraila, pūtė toks stiprus vėjas, kad, maniau, nuneš į ežerą. Guodė tik mintis, jog priešais einantis japonas ne stambesnis ir jo nenupučia. Vadinasi, ir man nieko nenutiks.

Miestai nekelia žavesio

Šiaurės saloje rūpėjo palyginti dvi įlankas: Gausybės ir Salų. Klausinėjami vietos gyventojai vienbalsiai tvirtino, kad Salų įlanka gražesnė. Tačiau labai norėjau atgal į Pietų salą, tad nė viena įlanka nepadarė jokio įspūdžio. Kad nekenčiu Oklendo, supratau po dešimties minučių, kai išlipau iš autobuso. Jis purvinas, triukšmingas ir niekuo neišsiskiriantis. Apskritai Naujosios Zelandijos miestai, kai atvyksti iš Europos, nekelia žavesio. Širdis atsigauna pasiekus Pietų salos Kaikoura pusiasalį. Kalnai, jūra, ramybė, nepaprasto grožio pakrantė ir miegantys ruoniai. Jų kolonija įsitaisiusi visai netoli automobilių stovėjimo aikštelės. Per atoslūgį prie ruonių galima prieiti gana arti. Erzinti nepatartina. Jie tik atrodo nerangūs, o iš tikrųjų greiti ne vien vandenyje, be to, turi aštrokus dantis.

Visai atsitiktinai kelioms dienoms stabtelėjau Oamaru miestelyje. Ir visai nesigailėjau. Nors vietovė laikoma pingvinų sostine, nenorėjau mokėti 40 litų, kad drauge su šimtais turistų patamsyje pažiūrėčiau, kaip mėlynieji pingvinai išlipa iš vandens. Taigi iš Oamaru patraukiau Moeraki miestuko link. Čia pakrantė garsėja didžiuliais rieduliais, bet iki šiol neaišku, kaip jie susidarė. Regis, panašaus procesas, kaip perlas užauga kriauklėje. Aplink dalelę, kuria galėjo būti bet kas - kriauklė, medžio atplaiša, fosilija, susidarė kalcito kristalai. Spėjama, jog tai truko apie 4 mln. metų, o dabar pakrantėje galima matyti, kaip dalis riedulių skilinėja. Vaizdas toks, lyg kas nors būtų išsiritęs iš milžiniško kiaušinio.

Geltonakiai gražuoliai

Didžiausią įspūdį iš visos kelionės paliko ekskursija į Otago pusiasalį stebėti gyvūnų. Čia yra albatrosų perėjimo vieta ir jų priežiūros centras. Niekada nebuvau apie juos girdėjusi, todėl žiūrėjau išsižiojusi į kondoro dydžio paukščius, tikrus milžinus, kurie, atrodo, ne skraido, o sklando ore dideliu greičiu. Paskui patraukėme stebėti pingvinų. Gidas aiškino, kad jų kelionių agentūra vienintelė turi išskirtinę teisę įžengti su turistais į privačią teritoriją, kurioje galima grožėtis žaviais padarėliais. Dėl žmogaus ūkinės veiklos geltonakiai pingvinai pradėjo nykti, mat tose vietose, kuriose jie peri, buvo iškirsti krūmai. Dabar viskas atsodinama, klojami žolės kilimai, kad pingvinams būtų patogiau užkopti pievute į kalniuką, dezinfekuojami lizdai. Niekada gyvenime neteko iš arti matyti pingvinų ir jūrų liūtų. Šie pasitaikė labai žaismingi, norintys bendrauti. Truputėlį baugu, kai prie tavęs artinasi tegul ir ne pats didžiausias jūrų liūtas.

Ekskursija privertė susimąstyti, kad viena žmonių karta kerta miškus, keičia augmeniją, o kita iš visų jėgų stengiasi atkurti tai, kas sunaikinta. Bet ne viskas taip lengva...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
nida  87.239.87.194 2013-03-26 16:03:06
puiki salis,isvystytas turizmas,ispudziai liko visam gyvenimui. Butinai nuvykite
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Ma­žiau­siai dvi sprog­me­nų pri­krau­tos sta­ti­nės šeš­ta­die­nį bu­vo nu­mes­tos ant di­džiau­sios li­go­ni­nės Si­ri­jos su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­je Ale­po mies­to da­ly­je, pra­ne­šė šiai įstaigai pa­gal­bą tei­kian­ti [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami