Naujoji Zelandija: nelaimėlis Kristaus miestas ir žiedų valdovo sostinė

Vaidas MIKAITIS 2016-08-04 06:00
Vaidas MIKAITIS
2016-08-04 06:00
Kraistčerčo pramoginis tramvajus. Vaido Mikaičio nuotraukos
Iš­si­nuo­mo­ti au­to­mo­bi­lį Pie­tų sa­lo­je pa­si­ro­dė ne taip pa­pras­ta. Su­si­dū­rė­me su vi­siš­kai ne­ti­kė­to­mis kliū­ti­mis. Kvins­tau­no oro uos­te pa­aiš­kė­jo, kad au­to­mo­bi­lio iš­si­nuo­mo­ti ne­pa­vyks, nes Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos įsta­ty­mai ne­lei­džia vai­ruo­ti, jei vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas nė­ra ofi­cia­liai iš­vers­tas į ang­lų kal­bą. Iš­si­vers­ti jį ga­li­ma kaž­ko­kio­je įstai­go­je, bet bu­vo Ve­ly­kų šven­tės, to­dėl nie­kas ne­dir­bo. Ko nors pro­tin­ges­nio nuo­mos mer­gai­tė pa­siū­ly­ti ne­ga­lė­jo.

Si­tua­ci­ją iš­gel­bė­jo ma­ma, tu­rin­ti ame­ri­kie­tiš­ką vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, ta­čiau ji net ne­ke­ti­no vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lio kai­rią­ja ke­lio pu­se. Ne­mo­ku, sa­kė, ir bi­jau. O mes su bro­liu vai­ruo­ti ne­tu­rė­jo­me tei­sės, ta­čiau ne­tu­rė­jo­me ir ki­tos iš­ei­ties, tad jį vai­ra­vo­me pa­si­keis­da­mi. Ri­zi­ka kvai­lo­ka, nes net drau­di­mas ne­ga­lio­tų įvy­kus ne­lai­mei, ta­čiau be au­to­mo­bi­lio čia be ga­lo su­nku.

At­os­to­gos Ve­ly­kų metą

Au­to­mo­bi­lių nuo­ma Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ne­pi­gi. Su vi­su drau­di­mu ma­žas au­to­mo­bi­liu­kas mums kai­na­vo apie 75 eu­rus per par­ą. Kai­nos ne­ma­žos, nes pa­klau­sa vi­sa­da di­de­lė. Mums dar la­biau ne­pa­si­se­kė, mat tuo me­tu Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je bu­vo Ve­ly­kų at­os­to­gos, kai Šiau­rės sa­los gy­ven­to­jai plūs­te­li į Pie­tų sa­lą. Per at­os­to­gas ne tik pa­ky­la au­to­mo­bi­lių nuo­mos kai­nos, bet ir iš anks­to ne­re­zer­va­vus su­dė­tin­ga ras­ti nak­vy­nę.

Be­je, dau­gu­ma Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos vieš­bu­čių, sve­čių na­mų ar va­sar­na­mių ne­pa­siū­lys jums pus­ry­čių, ta­čiau tu­rės nuo­sa­vą vir­tu­vę. Tai yra la­bai svei­kin­ti­nas da­ly­kas, nes val­gy­ti res­to­ra­nuo­se bran­gu, o per­kant mais­tą par­duo­tu­vė­se ir ga­mi­nant jį pa­tiems ga­li­ma ne tik su­tau­py­ti, bet ir ska­niai mai­tin­tis. Ma­ma pa­tiek­da­vo to­kių ska­nių la­ši­šos ir ze­lan­die­tiš­kos avie­nos keps­nių, kad joks res­to­ra­nas jai ne­pri­ly­go.

Mil­for­do kriokliai

Vie­nas įspū­din­giau­sių tiek Pie­tų sa­los, tiek vi­sos Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos epi­zo­dų yra Mil­for­do įlan­kos kriok­liai ir vi­sas ša­lia esan­tis kal­nų ir fior­dų komp­lek­sas. Ma­no nuo­mo­ne, to var­do jis vi­siš­kai ver­tas, ir jei jau sve­čiuo­ja­tės Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, ne­pa­ma­ty­ti jų bū­tų tie­siog ne­do­va­no­ti­na.

Ne­tu­rin­tie­ji au­to­mo­bi­lio į Mil­for­do įlan­ką ga­li nu­vyk­ti eks­kur­si­niais au­to­bu­sais iš Kvins­tau­no. Tai yra at­okus kam­pe­lis, nu­to­lęs apie 300 ki­lo­me­trų nuo Kvins­tau­no, to­dėl vie­nos die­nos eks­kur­si­ja ga­na var­gi­nan­ti. Mes ra­do­me nak­vy­nę pu­siau­ke­lė­je ir iš ten vy­ko­me į Mil­for­do įlan­ką. Čia vie­na pi­giau­sių pra­mo­gų yra pus­va­lan­džio plau­ki­mas lai­vu ir gro­žė­ji­ma­sis kriok­liais bei kal­nais iš van­dens. Pra­mo­ga kai­nuo­ja apie 30 eu­rų.

Kai vy­ko­me ten, tvy­ro­jo pra­stas oras, ta­čiau ti­kė­jo­mės, kad gal­būt pa­si­tai­sys. Bet oras kas­kart pra­stė­jo ir jau nu­vy­kę sė­dė­jo­me au­to­mo­bi­ly­je pliau­piant liū­čiai, o gal­vo­se su­ko­si ne­tgi nuo­dė­min­gos, bet la­bai vi­lio­jan­čios min­tys, tie­siog va­žiuo­ti at­gal. Vis dėl­to nu­ga­lė­jo ra­cio­na­lu­mas ir nu­spren­dė­me su­šlap­ti kiau­rai, nes po ku­rio lai­ko tur­būt ne tik ap­lin­ki­niai, bet ir pa­tys ne­bū­tu­me su­pra­tę, kaip, at­si­bel­dus į pa­sau­lio kraš­tą ir dar va­žia­vus ke­tu­rias va­lan­das iki jo, ne­be­su­ge­bė­ti iš­lip­ti iš au­to­mo­bi­lio pa­si­žiū­rė­ti ši­to­kio gro­žio.

Vaiz­das, be abe­jo, bu­vo nuo­sta­bus. Ne­ga­na to, vie­to­vės ap­sau­gi­nin­kė ti­ki­no, kad at­vy­ko­me pa­ma­ty­ti Mil­for­do įlan­kos pa­čiu lai­ku, nes lie­tui ly­jant pa­grin­di­nis kriok­lys bū­na gau­sus van­dens, o nuo kal­nų pa­si­lei­džia šim­tai nau­jų kriok­lių ir kriok­liu­kų, ku­rių ne­iš­vy­si ne­lie­tin­gą die­ną.

Ne­tru­kus su­ži­no­jo­me, kad ste­bė­tis to­kiu oru ne­rei­kė­tų, nes Mil­for­do įlan­ka yra vie­na dau­giau­sia kri­tu­lių gau­nan­čių vie­tų ne tik Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Taip pat į nau­dą iš­ėjo, kad at­va­žia­vo­me ge­ro­kai po pie­tų, kai vi­si bu­vo jau iš­vy­kę. Vaikš­čio­ti po šį gam­tos ste­buk­lą vie­niems, lie­tui ly­jant, iš­ties pui­kus jaus­mas. Die­ną čia bū­na ma­rios lan­ky­to­jų, li­pan­čių vie­ni ki­tiems ant kul­nų.

Pur­to­mas gam­tos stichijos

Va­žiuo­jant iš ry­ti­nės Pie­tų sa­los da­lies į va­ka­ri­nę kei­čia­si ir rel­je­fas. Kal­nai bai­gia­si, pra­si­de­da ly­gu­mos. Už­su­ko­me pa­si­žiū­rė­ti į žy­mią­ją šo­ki­nė­ji­mo su gu­ma nuo til­to vie­tą ša­lia Kvins­tau­no. Ten aš­trių po­jū­čių mė­gė­jai už 150 eu­rų mo­kes­tį šo­ka su ly­nu upės link. Tai­syk­lin­gai ir gra­žiai šo­kan­tie­ji gal­va mirk­te­li į upę, o tie, ku­rie bi­jo ir muis­to­si, upės van­dens ne­pa­sie­kia. Ša­lia yra įreng­ta gra­ži apž­val­gos aikš­te­lė, nuo ku­rios vi­si šuo­liai ma­ty­ti kaip ant del­no. Žiop­so­jo­me dvi va­lan­das į šuo­li­nin­kus, bet pa­tys ne­si­ry­žo­me.

Di­džiau­sias Pie­tų sa­los mies­tas Kraist­čer­čas (Christchurch – Kris­taus baž­ny­čia) yra tre­čias pa­gal dy­dį ša­lies mies­tas. Jis ga­lė­tų bū­ti jau­kus, ma­lo­naus kli­ma­to, tu­rin­tis gra­žius prie­mies­čius, ta­čiau vis­kas čia šiek tiek ki­taip nei ki­tur. Tai – mies­tas ne­lai­mė­lis, nes įkur­tas la­bai ak­ty­vio­je seis­mi­nė­je zo­no­je, ir jį daž­nai pur­to di­des­ni ar­ba ma­žes­ni že­mės dre­bė­ji­mai.

Iro­niš­ka, kad skam­bus pa­va­di­ni­mas ne­gel­bė­ja mies­to nuo gam­tos sti­chi­jų. Kraist­čer­čui že­mės dre­bė­ji­mai smo­gia bent kar­tą per me­tus – vie­nas žiau­riau­sių įvy­ko 2011 me­tų žie­mą, tuo­met žu­vo 185 žmo­nės. Po­že­mi­niai smū­giai stip­riau­siai kir­to mies­to cen­trui ir jį la­bai stip­riai apg­rio­vė. Dar iro­niš­kiau, kad be gai­les­čio bu­vo kirs­ta ir mies­to sim­bo­liui – Kris­taus ka­ted­rai. Gal ten tuo me­tu nuo po­že­mi­nių smū­gių su­bė­go slėp­tis di­džiau­si mies­to nu­si­dė­jė­liai, vil­da­mie­si, kad ko jau ko, bet sa­vo na­mų Die­vas ti­krai ne­griaus.

Jų vil­tys ne­iš­si­pil­dė, Kris­taus ka­ted­ra bu­vo smar­kiai apg­riau­ta. Ji ne­ats­ta­ty­ta iki šiol ir ne­aiš­ku, ar aps­kri­tai bus at­sta­ty­ta. Vie­ti­niai sa­ko, kad taip yra dėl drau­di­mo įmo­nės ne­su­si­kal­bė­ji­mo su sa­vi­val­dy­be. Iki šiol vyks­ta teis­mai, bet ne dar­bai. Ki­ta ver­tus, kam at­sta­ti­nė­ti, jei ti­kė­ti­na, kad mies­tui gam­ta smogs dar ne kar­tą. Net ir prieš mums at­va­žiuo­jant Kraist­čer­če įvy­ko ne­stip­rus še­šių ba­lų že­mės dre­bė­ji­mas.

Liūd­no­kas miestas

Kraist­čer­čo mies­tas dėl nuo­la­ti­nių že­mės dre­bė­ji­mų at­ro­do liūd­no­kas. Ta­čiau tuo jis ir ža­vus. Cen­tre dau­gu­ma pa­sta­tų iki šiol yra ne­ats­ta­ty­ti, to­dėl tai la­bai ne­stan­dar­ti­nis mies­to cen­tras pa­sau­ly­je.

Vie­ti­niai iš tra­ge­di­jos už­dar­biau­ja. Yra ren­gia­mos tram­va­jaus eks­kur­si­jos po tas mies­to vie­tas, kur že­mės dre­bė­ji­mo pa­da­ri­niai aki­vaiz­dūs. Ka­dan­gi vi­sas cen­tras su­griau­tas, tai net tram­va­jaus bė­gių per­ne­lyg ko­re­guo­ti ne­rei­kė­jo – va­ži­nė­ja toks links­mas tram­va­jus su res­to­ra­nu. Pa­sta­tų trū­ku­mą vie­ti­niai spren­džia pa­pras­tai, at­si­ga­be­na kro­vi­ni­nius kon­tei­ne­rius ir įren­gia juo­se biu­rus ir ka­vi­nes. Ir pi­gu, ir že­mės dre­bė­ji­mas ne­bai­sus.

Vie­nas šiur­piau­sių mies­to tu­riz­mo ob­jek­tų yra kė­dės. Že­mės dre­bė­ji­mo su­griau­tos baž­ny­čios vie­to­je su­sta­ty­tos 185 bal­tai da­žy­tos įvai­rios kė­dės. Tai žu­vu­sių per 2011 me­tų že­mės dre­bė­ji­mą žmo­nių kė­dės. Kai prie­te­ma, įspū­dis dar stip­res­nis.

Mums lan­kan­tis Kraist­čer­če bu­vo Ve­ly­kos, jas čia ir su­ti­ko­me. Ar ga­li bū­ti kas šven­čiau už to­kią re­li­gi­nę šven­tę Kris­taus baž­ny­čios mies­te? Ir šį­kart – be že­mės dre­bė­ji­mo.

To­liau­siai nuo Vilniaus

Kraist­čer­če ati­da­vė­me sa­vo au­to­mo­bi­lį ir to­liau ke­lia­vo­me lėk­tu­vu. Grį­žo­me į Šiau­rės sa­lą ir iš­skri­do­me į Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos sos­ti­nę, žie­dų val­do­vo mies­tą – Ve­ling­to­ną. Jį nuo mū­sų sos­ti­nės Vil­niaus ski­ria dau­giau nei 17 tūkst. ki­lo­me­trų. At­okes­nės sos­ti­nės pa­sau­ly­je nė­ra.

Ka­dai­se, dar užp­raė­ju­sia­me am­žiu­je, nu­ka­ria­vę mao­rius ir at­si­kra­tę pri­klau­so­my­bės nuo Ang­li­jos, eu­ro­pie­čiai, ta­pę nau­jai iš­kep­tais Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos pi­lie­čiais, ėmė­si kur­ti sa­vo vals­ty­bę. Pa­sku­bo­mis sa­vo sos­ti­ne iš­si­rin­kę Ok­lan­dą, po kiek lai­ko per­mąs­tė pa­si­rin­ki­mą ir nu­spren­dė, kad Ok­lan­das yra per­ne­lyg nu­to­lęs nuo ki­tų ša­lies vie­to­vių. Ta­da ke­lių bal­sų pers­va­ra sa­vo nau­ją­ja sos­ti­ne per­rin­ko pa­čia­me ša­lies vi­du­ry­je esan­tį Ve­ling­to­ną. Iš pra­džių ma­nė, kad tai bus lai­ki­no­ji sos­ti­nė, ta­čiau čia po­sa­kis, kad nie­ko nė­ra am­ži­nes­nio už lai­ki­ną, iš­si­pil­dė pre­ci­ziš­kai. Ve­ling­to­nas yra sos­ti­nė iki šiol ir ne­atro­do, kad ar­ti­miau­siu me­tu kas nors kei­sis.

Sa­ko­ma, kad Ve­ling­to­nas yra vė­jų mies­tas, nes jie pu­čia nuo­la­tos. Per mū­sų vieš­na­gę vė­jai tur­būt il­sė­jo­si. Taip pat kal­ba­ma, kad Ve­ling­to­nas yra vie­na po­pu­lia­riau­sių Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos fil­mų kū­ri­mo vie­tų. Pats fil­ma­vi­mų aikš­te­lių ne­ma­čiau, ta­čiau ži­no­da­mas, kad Ve­ling­to­ne ir jo apy­lin­kė­se bu­vo ku­ria­mas „Žie­dų val­do­vas“, „Ho­bi­tas“, „A­va­ta­ras“ ir ki­ti ma­žiau ži­no­mi fil­mai, ma­nau, kad tai ne mi­tas. Tą pa­tvir­ti­no ant Ve­ling­to­no oro uos­to lu­bų pa­ka­bin­tas mil­ži­niš­kas Smy­go­las iš „Žie­dų val­do­vo“. Jis su­ti­ko mus, at­skri­du­sius iš Kraist­čer­čo.

Kaip sos­ti­nė Ve­ling­to­nas gal kiek ma­žo­kas, šiek tiek di­des­nis už Kau­ną, ta­čiau ga­na kom­pak­tiš­kas, šva­rus ir tu­rin­tis jau­kių vie­tų mies­tas. Kaip ir vi­sa Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja, jis pil­nas vo­kie­čių. Jie ypač mėgs­ta Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją ir jos sos­ti­nę. Mū­sų sve­čių na­muo­se vo­kie­čių kal­ba bu­vo pa­grin­di­nė. Vo­kie­čiai čia ne tik ke­liau­ja, bet ir dir­ba, to­dėl ne­ver­ta nė ste­bė­tis, kad jie su­da­rė ir dau­gu­mą sve­čių na­mų ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo. Jiems čia ge­ra ša­lis pa­dir­bė­ti ir drau­ge pa­ke­liau­ti.

Pel­no­si iš turizmo

Mies­tas ne­di­de­lis, to­dėl ge­riau­sia po Ve­ling­to­ną vaikš­čio­ti pės­čio­mis. Au­to­bu­sai va­žiuo­ja daž­nai ir tvar­kin­gai, bet jei ne­va­žiuo­ja­te į prie­mies­čius, jų vi­siš­kai ne­pri­rei­kia.

Ve­ling­to­nas eko­no­mi­kos ly­giu ge­ro­kai len­kia ša­lies vi­dur­kį. Dau­giau­sia pa­ja­mų mies­tas gau­na iš tu­riz­mo, ki­no pra­mo­nės, kul­tū­ros ren­gi­nių.

Iš žy­miau­sių vie­tų iš­skir­čiau Ve­ling­to­no fu­ni­ku­lie­rius, kran­ti­nę, zoo­lo­gi­jos so­dą, par­la­men­to pa­sta­tą ir Vik­to­ri­jos kal­ną. Mies­tas yra ap­sup­tas kal­nų, to­dėl la­bai po­pu­lia­rūs Ve­ling­to­no fu­ni­ku­lie­riai – sa­vi­ti Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos sos­ti­nės sim­bo­liai. Iš sto­te­lės mies­to cen­tre jais ga­li­ma pa­si­kel­ti į Kel­bur­no kal­vą, ku­rio­je yra bo­ta­ni­kos so­das. Iš čia at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į mies­to cen­trą. Bi­lie­tas į abi pu­ses kai­nuo­ja apie tris eu­rus. Ta­čiau nu­si­leis­ti re­ko­men­duo­ju pės­čio­mis. Siau­ro­se ir ža­lio­se gat­ve­lė­se ga­li­ma ste­bė­ti ra­mų mies­tie­čių gy­ve­ni­mą. Gat­ve­lės šiek tiek pri­me­na Kau­no Ža­lia­kal­nio raiz­ga­ly­nę, kai lei­die­si nuo ža­lio kal­no.

Nuo Vik­to­ri­jos kal­no at­si­ve­ria vi­sas mies­tas ir jo apy­lin­kės. Į kal­ną per pen­kias mi­nu­tes ga­li­ma pa­to­giai už­va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu, ta­čiau ga­li­ma kop­ti ir pės­čio­mis. Tai nė­ra eks­tre­ma­lu, nes tvar­kin­gai su­žy­mė­ti pės­čių­jų ke­liu­kai. Ko­pi­mas ne­skub­riu žings­niu trun­ka apie ke­tu­rias­de­šimt mi­nu­čių. Nuo kal­no at­si­ve­ria ir mies­tas, ir jū­ra, ir kal­nai, ir net Ve­ling­to­no oro uos­tas, o ja­me lėk­tu­vai lei­džia­si že­miau, nei jūs sto­vi­te.

Tas va­ka­ri­nis žiop­li­nė­ji­mas į lėk­tu­vus nuo Vik­to­ri­jos kal­no mums jau bu­vo sim­bo­li­nis ir sen­ti­men­ta­lus, nes ki­tos die­nos ry­tą tu­rė­jo pra­si­dė­ti il­ga ke­lio­nė lėk­tu­vais na­mo. Iš Ve­ling­to­no skri­do­me į Ok­lan­dą, to­liau – į Pe­ki­ną, Lon­do­ną ir Kau­ną. Ke­lia­vo­me il­gai, pers­kri­do­me dvy­li­ka lai­ko juo­stų, ta­čiau par­si­ve­žė­me pui­kių įspū­džių iš šios pa­sau­lio kraš­tą re­mian­čios, ho­bi­tų ir žie­dų val­do­vų ša­lies.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami