TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Naujoji Zelandija: toliausias pasaulio kraštas iš arti

2016 06 02 6:00
Gamtos vaizdai kaskart atima žadą. Vaido Mikaičio nuotraukos

„Sveikas atvykęs į pasaulio kraštą“, – tylomis pasveikinau save perėjęs visus didžiausio Naujosios Zelandijos Oklando oro uosto muitinės ir pasienio patikrinimo postus. Po ilgos beveik trijų parų kelionės iš Lietuvos pagaliau pasiekiau labiausiai nuo mūsų šalies nutolusį pasaulio kampelį.

Pirmajame pasakojime („Lietuvos žinios“, š. m. balandžio 28 diena) apie šią avataro ir hobitonų šalį daugiausia dėmesio skyriau jos savitumui ir gyventojų subtilybėms, dabar išsamiau stabtelsiu prie konkrečių vietovių keliaujant po Naująją Zelandiją.

Prarado sostinės statusą

Pažintis su šalimi prasidėjo ten, kur prasideda turbūt devyniems iš dešimties jos lankytojų – nuo didžiausio miesto Oklando. Mat daugiausia tarptautinių lėktuvų reisų priima būtent Oklando oro uostas. Tada keliautojai naudojasi žemės transportu arba vidaus reisais skrenda į atokesnes vietoves. Tačiau negi atvykęs į Oklando oro uostą neaplankysi ir didžiausio šalies miesto?

Pasienietis detaliai klausinėja, ką čia veiksiu, kiek laiko būsiu, ir prašo parodyti atgalinius bilietus. Patikėjęs, kad neketinu jų valstybėje krėsti šunybių, įleidžia. Kur kas ilgiau trunka bioapsaugos patikra. Čia kruopščiai tikrinamas visų atvykėlių bagažas, o už bandymą įvežti maisto produktų į šalį gresia didelės baudos.

Nuo tilto šokinėjama lynu vandens link.

Oklandas yra labiausiai nuo Vilniaus nutolęs milijoninis miestas planetoje. Miestus skiria maždaug 17 tūkst. kilometrų. Oklande ir jo priemiesčiuose gyvena 1,4 mln. gyventojų, tai sudaro trečdalį visos šalies populiacijos. Susikūrus Naujosios Zelandijos valstybei, miestas buvo ir laikinoji šalies sostinė, tačiau netrukus po smarkių diskusijų sostinės regalijos buvo atiduotos gerokai mažesniam, tačiau šalies viduryje įsikūrusiam Velingtonui. Sako, jog ši priežastis ir lėmė, kad Oklandas prarado sostinės statusą.

Šiandien šis miestas yra populiariausia vietovė ir tarp laimės Naujojoje Zelandijoje ieškotojų. Net 39 proc. miesto gyventojų yra gimę už šalies ribų. Vieni aiškina, kad atvykėliai tingi vykti toliau, tad apsistoja Oklande. Tačiau tikresnis motyvas turbūt yra tai, kad didžiausias ir svarbiausias šalies miestas siūlo geriausias įdarbinimo ir gero atlyginimo galimybes.

Pateisina burių miesto vardą

Nors Oklandas yra didelis, jo centras palyginti kompaktiškas. Vaikštinėjant jame neatrodo, kad čia gyvena pusantro milijono žmonių. Centre keliautojui viskas lengvai pasiekiama. Net žymusis Oklando televizijos bokštas stovi šalia pat pagrindinės Queens gatvės.

Man Oklandas pasirodė šiltas ir gražus miestas prie vandens, gal šiek tiek primenantis Kalifornijos miestus, ypač priemiesčiuose. Jis neoficialiai vadinamas karalienės arba burių miestu. Nežinau, kodėl karalienės, bet dėl burių viskas akivaizdu: mieste registruota apie 165 tūkst. jachtų. Turėtų būti geras vaizdas, jei jos visos iškeltų bures vienu metu.

Kaip pasakojo jau keletą metų Oklande gyvenantis Ugnius, vietos gyventojai tiesiog pamišę dėl nuosavų namų. Daugumos žmonių gyvenimo tikslas ir užduotis – įsigyti namą. Butai, jų nuomone, skirti tik imigrantams ir prasčiokams. Taigi, jei pusantro milijono žmonių nori mieste turėti savo namą, tada galima suprasti, kodėl Oklande tiek mažai daugiabučių, o jis pats labai išsiplėtęs.

Kovo mėnesį Naujojoje Zelandijoje yra ankstyvas ir dar šiltas ruduo. Todėl labai malonu pasėdėti vienoje iš Oklando krantinėje esančių lauko kavinių ir su stikline gėrimo paspoksoti į laivus ar šiaip kasdienį miestiečių gyvenimą. Be to, pirmą kelionės dieną stipriai veikia aklimatizacija – juk laiko skirtumas, palyginti su Lietuva, yra vienuolika valandų, todėl aktyviai judėti dar sunku.

Pagrindinė Oklando gatvė.
Sraigtasparnis skraidina virš Kuko viršukalnės.

Supykdė piketuotojai

Žymiausias ir ryškiausiai matomas Oklando pastatas yra televizijos bokštas. Jis stovi pačiame miesto centre, tad pėsčiomis pasiekti nesunku. Per kelionės laiką išvis nesinaudojau miesto viešuoju transportu, nes nebuvo reikalo. Tik dukart važiavau į oro uostą.

Televizijos bokštas yra puiki pramoga pamatyti 165 tūkst. jachtų miestą iš viršaus. Man šis malonumas vos neišsprūdo iš panosės, nes tą vienintelį rytą „Sky Hotel“ viešbutį, administruojantį ir televizijos bokštą, buvo apgulusi piketuotojų už švarią aplinką minia. Jie blokavo visus įėjimus į viešbutį ir reikalavo neteršti aplinkos, išsaugojant ją švarią ateities kartoms. O juk įėjimas į televizijos bokštą ir yra per viešbučio duris. Piketuotojų norai, žinoma, geri, tačiau šiais technologijų laikais turbūt nelengva būtų sugrįžti į XIX amžių, kad ir kaip to norėtųsi. Negalėtų to padaryti ir patys piketo dalyviai.

Nors nesu nusiteikęs prieš švarią aplinką, tačiau tą rytą buvau siaubingai piktas. Negi dabar dėl šio piketo nepateksiu į televizijos bokštą? Juk nesitrenksiu dar kartą į pasaulio kraštą, kad pažvelgčiau į Oklandą iš viršaus. Viltingai žvelgiau į policininkus, šie švelnūs ir mandagūs iki negalėjimo ne tik todėl, kad nevaikė protestuotojų, bet ir stengėsi, neduokdie, jų neužgauti.

Avys kelyje nieko nestebina.

Vis dėlto man nusišypsojo sėkmė ir netrukus policija su piketuotojais susitarė. Buvo atlaisvintas siauras takas į viešbutį ir patenkintas pakilau į televizijos bokštą. Pakilimas kainavo 17 eurų, tačiau vaizdas iš jo atpirko ne tik kainą, bet ir nerimą, patirtą laukiant.

Šiek tiek krimtausi, kad Oklandui galiu skirti tik dvi dienas, nes turiu skristi į Pietinę salą, tačiau, Ugniaus manymu, dviejų dienų tikrai užtenka pamatyti įdomiausias miesto vieteles. Visų siūlomų pramogų mieste, žinoma, per tiek laiko patirti nepavyks, bet Naujoji Zelandija ir nėra ta šalis, į kurią atvykęs leistum laiką mieste. Tai unikalios gamtos kraštas, todėl, anot jo, miestuose užsibūti neverta, nes pramogos visame pasaulyje panašios.

Keliauti vienam nuobodu

Arrow town - aukso ieškotojų kaimelis. Dabar jis visas virtęs muziejumi.

Neilgai trukęs vėl skubėjau atgal į Oklando oro uostą, iš kurio skridau į Pietinės salos džiaugsmo ir pramogų sostinę – Kvinstauną. Čia manęs turi laukti laiko patikrinti ir patikimi bendrakeleiviai – mano brolis ir mama, atskridę į Naująją Zelandiją kiek anksčiau. Toliau tyrinėsime Naująją Zelandiją kartu.

Labai tuo džiaugiuosi, nes keturias paras keliauti vienam nebuvo labai linksma. Žinau, kad kitiems keliautojams labiau priimtina vienuma, tačiau aš ne tokio sukirpimo. Man labai smagu turėti su kuo dalytis įspūdžiais ir patirti nuotykius kartu.

Naujojoje Zelandijoje keliauti patogu. Traukinių nedaug, tačiau autobusų tinklas platus. Keliai geri ir lygūs, o autobusai patogūs ir greiti. Bilietų kainos nėra labai žemos, tačiau kai kurie vežėjai siūlo gana patrauklią kainą perkant bilietus iš anksto. Gali net įvykti toks stebuklas ir rasite bilietų, kainuojančių vos vieną dolerį.

Visgi populiariausia keliauti lėktuvais. Jų privalumas – taupomas laikas, nes atstumai šalyje nemenki, o vietinių skrydžių kainos dažnai būna neką aukštesnės nei autobusų. Todėl skrydžių šalies viduje maršrutai dažniausiai būna užpildyti.

Kadangi mano tvarkaraštis buvo gana glaustas, keliauti autobusais nė nesirengiau. Pasirinkau tris vietinius skrydžius ir keliones nuomotu automobiliu.

Pramogauti gana brangu

Oklando oro uosto vidinių skrydžių terminale pasijutau, tarsi laiku grįžęs bent jau penkiolika metų atgal. Oro uosto apsauga buvo tokia minimali, kad atrodė, jog Naujosios Zelandijos nepasiekia nūdienos pasaulio aktualijos. Turėjau butelį vandens, bet apsnūdęs apsaugininkas tik numojo į jį ranka. Dar vienas galvos nekvaršinimo pavyzdžių nutiko lipant į lėktuvą. Mergina tik nuskaitė įlaipinimo taloną ir net nepatikrino mano dokumentų.

Laivas Vakatipu ežere. Prie jo yra įsikūręs pramogų ir linksmybių miestas Kvinstaunas.

Pietinės salos pramogų ir linksmybių sostinė Kvinstaunas įsikūręs prie Vakatipu ežero. Mieste yra apie 13 tūkst. gyventojų. Tačiau ne jų skaičius nusako esmę. Regionas siūlo net 220 turistinių užsiėmimų, todėl atvykus į Naująją Zelandiją sunku apsieiti be Kvinstauno. Ir nepatartina apsieiti.

Sakydamas – linksmybių miestas, turiu galvoje ne tai, ką paprastai suprantame kaip linksmybę. Nekalbu apie barus, klubus ir restoranus. Žinoma, to gėrio ir čia užtektinai, tačiau Kvinstaune linksmybės suvokiamos kaip aktyvaus sporto pramogos, tokios kaip vandens motociklai, parasparniai, šokinėjimas lynu, parašiutai, riedlentės, snieglentės, kopimas į kalnus, kalnų dviračiai ir panašios pramogos gamtoje.

Atokvėpis prie Vakatipu ežero.

Veikti čia visada bus ką, tačiau yra viena sąlyga – turėkite daug pinigų: tokių pramogų kainos čia didelės. Pavyzdžiui, dvidešimties minučių paskraidymas sraigtasparniu kainuos apie 150 eurų. Viena nekalčiausių pramogų – keltuvais pasikelti į Kvinstauno kalną atsieina apie 30 eurų. Alternatyva galėtų būti pažymėtais takeliais valandos trukmės kopimas pėsčiomis ir tiek pat atgal. Kopk nemokamai į sveikatą – ir sutaupysi, ir pasimankštinsi, ir įspūdžių patirsi. Tik reikia spėti grįžti, iki nusileis saulė, nes sutemus nerasite kalnų keliuko atgl, nors ir matysite apačioje šviečiantį ir garsiai grojantį vakarinį Kvinstauną. Teks nakvoti kalnuose tikintis, kad gyvatės naktimis miega.

Nuo Kvinstauno kalno galima nusileisti ir dviračiais. Man tai pasirodė visiška beprotybė. Dviratininkai pasileidžia žemyn siaurais serpantinais ir nardo tarp medžių bekelėmis dideliu greičiu. Kad nusisuktum sprandą, tereikia vieno netikslaus judesiuko.

Naujosios Zelandijos keliais patogu važinėti nuomotu automobiliu.

Taigi, spalvotame nuo atostogautojų Kvinstauno oro uoste mane sutinka būsimi bendrakeleiviai Vytautas ir Sigutė. Iškart ieškome automobilio. Tai, pasirodo, ne taip lengva, kaip norėtųsi, nes Kvinstauno oro uostas sausakimšas ne šiaip sau. Naujojoje Zelandijoje prasideda Velykų šventė ir šiauriečiai masiškai traukia į Pietų salą ilsėtis. Poilsiauja jie ne pas gimines ar draugus, o nuomojasi automobilius ir patogiai važinėja po įspūdingiausius salos kampelius. Nakvoja viešbučiuose. Per Velykų atostogas Pietinės salos gyventojų padaugėja bene dvigubai.

Jei jau atvykome tokiu metu, tą patį darysime ir mes. Nuomotu automobiliu trauksime gėrėtis įspūdinga gamta garsėjančia Naujosios Zelandijos pietine dalimi...

Keliaujame Pietinėje Zelandijoje.

....

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"