Naujojoje Zelandijoje - lietuviška vasara

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-01-10 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-01-10 06:00
Turistams įrengta daug apžvalgos aikštelių. Ryto Šalnos nuotraukos
Pa­siil­gus lie­tu­viš­kos va­sa­ros ir tu­rint ga­li­my­bių šiuo me­tų lai­ku ge­riau­sia vyk­ti į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją. Ten da­bar - kaip Lie­tu­vo­je bir­že­lį, lie­pą ar rugp­jū­tį. Ta­čiau dau­gy­bė da­ly­kų bus nau­ji ir ne­ma­ty­ti. "Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja daug mi­li­jo­nų me­tų for­ma­vo­si izo­liuo­ta nuo vi­so pa­sau­lio, to­dėl jo­je ga­li­ma iš­vys­ti tai, ko nie­kur ki­tur ne­pa­ma­ty­si", - sa­kė vil­nie­tis Ry­tas Šal­na, ne kar­tą ten vie­šė­jęs.

Geog­ra­fas, ke­lio­nių va­do­vas R.Šal­na, par­ašęs geog­ra­fi­jos ir is­to­ri­jos va­do­vė­lių moks­lei­viams, moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo kny­gų, šiuo me­tu ren­gia pa­žin­ti­nę kny­gą apie Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją. Pa­sak pa­šne­ko­vo, ke­lis tūks­tan­čius ki­lo­me­trų iš šiau­rės į pie­tus nu­sid­rie­ku­sių sa­lų kli­ma­tas la­bai skir­tin­gas. "Ša­lies šiau­rė­je - su­btro­pi­kai, šil­ta, o te­nykš­tė­mis va­sa­ro­mis net karš­ta. Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ne­ma­žai da­ly­kų prieš­in­gi mū­sų su­pra­ti­mui - kuo la­biau į šiau­rę, mat ar­čiau pu­siau­jo, tuo šil­čiau, - tei­gė R.Šal­na. - Pie­tų sa­los kli­ma­tas di­džio­jo­je da­ly­je la­bai pa­na­šus į mū­siš­kį. Žie­ma abie­jo­se sa­lo­se ir­gi ski­ria­si. Šiau­ri­nė­je snie­go ne­bū­na, jo iš­krin­ta tik aukš­ti­kal­nė­se, kur stūk­so ga­lin­gi ug­ni­kal­niai. Pie­ti­nė­je sa­lo­je, per ku­rią drie­kia­si Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos Al­pės, žie­mos ga­na at­šiau­rios, ne­ma­žai snin­ga, to­dėl čia daug pui­kių sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tų."

Nė­ra ne­įdo­mių šalių

- Kas mums, at­si­bel­du­siems vos ne į pa­tį pa­sau­lio pa­kraš­tį, ga­li bū­ti įdo­miau­sia?

- Kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo spe­ci­fi­ką. Kaip geog­ra­fas ga­liu tvir­tin­ti, kad nė­ra ne­įdo­mių ša­lių. Jei žmo­gui ne­įdo­mu, jis ga­li kal­tin­ti tik sa­ve, kad tin­ka­mai ne­pa­si­ruo­šė ke­lio­nei, kad ne­nu­si­tei­kęs su­ži­no­ti ką nors nau­jo.

Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja, ma­no su­pra­ti­mu, yra vie­na kon­tras­tin­giau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių. Jo­je daug įvai­rių da­ly­kų, bū­din­gų tik tam ti­kroms ša­lims. Pa­vyz­džiui, fior­dai. Su­pran­ta­ma, jie ne­ga­li pri­lyg­ti Nor­ve­gi­jos fior­dams, ta­čiau pla­ne­to­je nė­ra daug vie­tų, kur aps­kri­tai jų yra.

Ug­ni­kal­niai ir­gi ne­daž­nas ob­jek­tas, o jų čia ne­ma­žai. Tie­sa, dau­gu­ma ra­miai snau­džia, ta­čiau ga­li bet ka­da drioks­tel­ti. Per ma­no pa­sta­rą­ją ke­lio­nę į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją bū­tent taip ir įvy­ko vi­dur­die­nį vie­na­me gar­siau­sių na­cio­na­li­nių par­kų. Be jo­kių įspė­ja­mų­jų ženk­lų, žmo­nėms ma­tant, į ke­lių ki­lo­me­trų aukš­tį iš ug­ni­kal­nio šo­vė di­džiu­lis dū­mų stul­pas. Svar­biau­sia, nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

- Tai iš anks­to ne­prog­no­zuo­ja­mi gam­tos reiš­ki­niai?

- Ug­ni­kal­nių iš­si­ver­ži­mo kol kas moks­las ne­įs­ten­gia tiks­liai prog­no­zuo­ti. Ga­li­ma nu­ma­ty­ti la­bai stip­rų iš­si­ver­ži­mą, silp­nes­nio, kaip šis, ne. Per iš­si­ver­ži­mą mag­ma iki že­mės pa­vir­šiaus ne­pa­ki­lo, ne­iš­si­lie­jo, ta­čiau ant že­mės pa­bi­rę pe­le­nai pri­da­rė ne­men­kų prob­le­mų. Na­cio­na­li­nia­me par­ke bu­vo ap­ga­din­ta tu­riz­mo inf­ras­truk­tū­ra, te­ko sku­biai eva­kuo­ti žmo­nes , va­ly­ti pės­čių­jų tra­sų ta­kus. Dėl pe­le­nų gau­sos ne­skrai­dė lėk­tu­vai. Ug­ni­kal­niai pa­pras­tai su­ke­lia prob­le­mų vai­ruo­to­jams, mat sto­ru pe­le­nų sluoks­niu už­vers­ti ke­liai dėl drėg­mės tam­pa sli­dūs kaip ko­šė.

- Daž­nai taip nu­tin­ka?

- Že­mės dre­bė­ji­mai, ug­ni­kal­nių iš­si­ver­ži­mai čia ga­nė­ti­nai daž­nas reiš­ki­nys. Jun­ta­mi, bet ne­pa­vo­jin­gi 4-6 ba­lų stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mai nė­ra jo­kia re­te­ny­bė. Žmo­nės prie to pri­pra­tę. Man ir­gi te­ko pa­jus­ti že­mės dre­bė­ji­mą, ta­čiau tai bu­vo la­biau įdo­mu nei pa­vo­jin­ga, nes an­ti­seis­mi­nei sta­ty­bai čia ski­ria­ma la­bai daug dė­me­sio.

Po­li­ne­zi­jos sostinė

- Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja su­da­ro ga­na ra­mios, po­li­tiš­kai ne­ak­ty­vios pa­sau­lio ša­lies įvaiz­dį. Ar ten lan­kan­tis įspū­dis toks pat?

"Dėl tokių vaizdų galėčiau kaskart važiuoti į Naująją Zelandiją", - sakė geografas.

- Pa­sau­ly­je yra dau­giau kaip 190 vals­ty­bių. Na­tū­ra­lu, kad vi­sos ne­ga­li bū­ti ak­ty­vios po­li­ti­kos ar eko­no­mi­kos sri­ty­se. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas ge­ro­kai ra­mes­nis nei di­džių­jų vals­ty­bių. Ta­čiau bū­nant šio­je ša­ly­je, ją ver­ti­nant Ra­mio­jo van­de­ny­no vals­ty­bių kon­teks­te, jos reikš­mė yra ypa­tin­ga. Ša­lies di­džiau­sias mies­tas Ok­lan­das pa­ma­žu tam­pa Po­li­ne­zi­jos, o gal ir vi­sos Okea­ni­jos sos­ti­ne, į ku­rią plūs­ta emig­ran­tai iš įvai­rių Ra­mio­jo van­de­ny­no sa­lų. Ša­lis yra pla­čiai at­vė­ru­si du­ris emig­ran­tams bū­tent iš ši­to re­gio­no. Jie čia leng­viau įsi­ku­ria nei eu­ro­pie­čiai.

- Jei žmo­gų skrai­din­tų už­riš­to­mis aki­mis, ar at­si­dū­ręs Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je iš­kart at­pa­žin­tų, kur pa­te­ko?

- Ne­pa­sa­ky­čiau, kad iš­kart su­vok­tų, ta­čiau grei­tai su­pras­tų, kad at­skri­do į eu­ro­pi­nės kul­tū­ros kraš­tą. Kai­rės pu­sės eis­mas iš­duo­tų pa­na­šu­mą į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ar Ai­ri­ją. Ša­lis la­bai mo­der­ni ir tur­tin­ga. Kai ku­rie tu­ris­tai nu­si­vi­lia ne­pa­ti­rian­tys tos eg­zo­ti­kos, ko­kia ša­ly­je bu­vo prieš šim­tą ar dau­giau me­tų, kai čia gy­ve­no la­bai daug vie­ti­nių mao­rių. Da­bar Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja yra vie­na mo­der­niau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių, sa­vo gy­ve­ni­mo ly­giu, su­tvar­ky­ta inf­ras­truk­tū­ra, iš­plė­to­ta pra­mo­ne ati­tin­ka stip­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių ka­te­go­ri­ją.

Ta­čiau iš­trū­kus iš did­mies­čių iš­kart pa­ten­ka­ma į ypač sa­vi­tą, su­bti­laus gro­žio gam­ti­nę ap­lin­ką. Čia vis­kas ki­taip, čia vis dar au­ga me­džių ir krū­mų, ku­rių pla­ne­to­je dau­giau nie­kur ne­ap­tik­si.

Nors nau­ja­ku­riai jau nuo XIX am­žiaus pra­džios ma­siš­kai kir­to miš­kus, šiurkš­čia­žo­les pie­vas pa­kei­tė eu­ro­pie­tiš­ko­mis mil­ži­niš­ko­mis ga­nyk­lo­mis, ag­ra­ri­nis kraš­to­vaiz­dis vis tiek at­ro­do įspū­din­gai. Čia grakš­čiai kil­pas da­ro upės, telk­šo tur­kio spal­vos eže­rai, o kal­nai už kiek­vie­no ke­lio po­sū­kio at­si­ve­ria kas­kart gra­žes­niu re­gi­niu.

Vi­sur pil­na avių. Jų, dau­giau­sia me­ri­nų veis­lės, au­gi­na­ma apie 40 mi­li­jo­nų. Gy­ven­to­jai dar XIX am­žiu­je su­mo­jo, kad ši veis­lė duo­da la­bai daug ir ko­ky­biš­kos vil­nos. Avie­nos gy­ven­to­jams daug ne­rei­kia (ša­ly­je gy­ve­na apie pus­penk­to mi­li­jo­no žmo­nių), to­dėl na­tū­ra­liai su­sik­los­tė tra­di­ci­ja avis au­gin­ti ne mė­sai, o la­bai pel­nin­gai vil­nai.

Pa­par­čių miškai

- Ko­kį au­ga­lą ga­li­ma lai­ky­ti Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos sim­bo­liu?

- Vie­na­reikš­miš­kai - si­dab­ri­nį pa­par­tį. Jis pa­na­šus į lie­tu­viš­ką­jį, ta­čiau tu­ri žvil­gan­čią apa­ti­nę da­lį, ku­ri tam­sią nak­tį mao­riams pa­dė­da­vo ne­pa­sik­lys­ti miš­ke, mat jo ša­ke­lė­mis pa­si­žy­mė­da­vo nu­ei­tą ke­lią. Šis Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je au­gan­tis pa­par­tis yra kaip ko­kia ma­ni­ja ge­rą­ja pra­sme. Jis vaiz­duo­ja­mas ant pi­ni­gų, ant ša­lies oro li­ni­jų lėk­tu­vų, ant dra­bu­žių, kai ku­rių mais­to pro­duk­tų pa­kuo­čių. Jis yra ir gar­siau­sios reg­bio ko­man­dos sim­bo­lis. Aps­kri­tai ša­ly­je au­ga ke­lių šim­tų rū­šių pa­par­čių, dau­gu­ma jų nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­ap­tin­ka­mi. Tu­ris­tus ypač ste­bi­na pa­par­čiai me­džiai, ga­lin­tys užaug­ti iki 12 me­trų.

Naujosios Zelandijos gamta į nieką nepanaši.

Ne­skrai­dan­tys paukščiai

- Kuo iš­sis­ki­ria gy­vū­nai?

- Kol šio­se sa­lo­se ne­pa­si­ro­dė eu­ro­pie­čių, čia ne­bu­vo žin­duo­lių, na, gal­būt vei­sė­si ke­lių rū­šių šikš­nos­par­nių. Ta­da čia ka­ra­lia­vo pa­ukš­čiai. Ir, įdo­miau­sia, daug ne­skrai­dan­čių. Jiems ne­bu­vo po­rei­kio kil­ti nuo že­mės, nes jo­kie prieš­ai jų ne­pul­di­nė­jo. Į sa­las at­si­kraus­čiu­sius eu­ro­pie­čius ste­bi­no po krū­my­nus laks­tan­tys viš­tos dy­džio pa­ukš­čiai, ta­čiau ne­mo­kan­tys skrai­dy­ti. Tuos pa­ukš­čius, kly­kian­čius "ky­vi-ky­vi", dar vie­ti­niai mao­riai ki­ta­dos pa­va­di­no ky­viais.

Že­me bė­gio­jan­čių pa­ukš­čių sa­lo­se ka­tas­tro­fiš­kai su­ma­žė­jo, nes eu­ro­pie­čiai at­si­ve­žė šu­nų ir ka­čių. Lai­vais at­ke­lia­vu­sios pe­lės ir žiur­kės pra­dė­jo do­ro­ti pa­ukš­čių kiau­ši­nius, dėl to spar­nuo­čių taip pat ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

Eu­ro­pie­čiai į sa­las at­ve­žė el­nių, stir­nų, o ka­pi­to­nas Ja­me­sas Coo­kas XVIII am­žiaus pa­bai­go­je į lais­vę pa­lei­do kiau­lių. Šios su­lau­kė­jo, tad da­bar ga­li­ma iš­vys­ti ir šer­nų.

- O pa­ukš­čiai ne­pa­si­kei­tė at­si­ra­dus prieš­ų, ne­pra­dė­jo skrai­dy­ti?

- Evo­liu­ci­jai tai per ma­žas lai­ko tar­pas. Kai olan­dų jū­ri­nin­ko Abe­lio Tas­ma­no eks­pe­di­ci­ja at­ra­do Tas­ma­ni­ją ir Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją, ne­praė­jo ir 400 me­tų. Ta­čiau Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je pa­kan­ka ir skrai­dan­čių pa­ukš­čių. Pa­vyz­džiui, gar­sio­ji pa­pū­ga kė­ja ga­li gy­ven­ti net ke­lių ki­lo­me­trų aukš­ty­je, kal­nuo­se, ant snie­go. Šios pa­pū­gos nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­iš­vy­si. Ji la­bai smal­si, pa­ti pri­sis­ta­to prie tu­ris­tų, po­zuo­ja, bet yra bai­si akip­lė­ša.

Ver­da be ugnies

- Kuo iš­sis­ki­ria mais­tas?

- Dau­gu­ma gy­ven­to­jų val­go eu­ro­pie­tiš­ką mais­tą, tai­gi gur­ma­nų lyg ir nė­ra kuo nu­ste­bin­ti. Ta­čiau ti­kra eg­zo­ti­ka yra čia­bu­vių mao­rių mais­tas. Res­to­ra­nuo­se jo ne­ra­si, bet tu­ris­tams ren­gia­mos spe­cia­lios iš­vy­kos, kad pa­ma­ty­tų, kaip jis ga­mi­na­mas. Mao­riai mais­to ne­ke­pa ant ža­ri­jų, jį troš­ki­na že­mės kros­ny­se ant ky­lan­čių ga­rų. Ša­ly­je, ypač kai ku­rio­se šiau­ri­nės sa­los vie­to­se, prie pat pa­vir­šiaus esan­čios uo­lie­nos smar­kiai įkai­tu­sios. Ga­ras be at­van­gos ky­la į vir­šų, tad spe­cia­lio­se kros­ny­se nuo se­niau­sių lai­kų mao­riai mo­kė­jo ant ak­me­nų su­sta­tę už­deng­tus puo­dus be ug­nies troš­kin­ti mais­tą.

Paplūdimių irgi netrūksta.

- Ar daug iš­li­ko vie­ti­nių mao­rių kai­mų? Gal­būt tai la­biau pra­mo­ga tu­ris­tams?

- De­ja, mao­rių kul­tū­ra yra be­maž su­ny­ku­si. Au­ten­tiš­kų kai­mų be­veik ne­li­ko. Vi­sų pir­ma to­dėl, kad Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją ki­ta­dos ko­lo­ni­za­vo stip­riau­sia pa­sau­lio vals­ty­bė Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Mao­riai, pa­ma­tę, kas yra eu­ro­pie­tiš­ka gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, ją la­bai no­riai pri­ėmė, iš pra­džių vi­siš­kai ne­svars­ty­da­mi, kuo tai ga­li baig­tis. Kai eu­ro­pie­čiai at­ve­žė ja­vų, gy­vu­lių, dar­žo­vių, mao­riai la­bai spar­čiai pra­dė­jo ko­pi­juo­ti nau­ja­ku­rius.

Ta­čiau jau be­ne prieš du de­šimt­me­čius ša­lies val­džia su­mo­jo, jog vie­ti­nių gy­ven­to­jų kul­tū­ra yra bū­tent tai, kas ga­li pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­tų. Pa­sta­ruo­ju me­tu, drįs­čiau sa­ky­ti, pa­si­reiš­kia sa­vo­tiš­kas mao­rių kul­tū­ros re­ne­san­sas. Nors vals­ty­bi­nė kal­ba yra ang­lų, ne­se­niai pri­im­ti įsta­ty­mai, įpa­rei­go­jan­tys vi­sus moks­lei­vius ke­le­tą me­tų mo­ky­tis mao­rių kal­bos. Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je la­bai daug ob­jek­tų, ku­rie tu­ri mao­riš­kus ar­ba du pa­va­di­ni­mus - ang­liš­ką ir vie­ti­nį. Bu­vo lai­kai, kai vie­ti­nių pa­va­di­ni­mų nie­kas net ne­ži­no­jo.

Mao­riš­kai kal­ban­čių žmo­nių yra apie pu­sę mi­li­jo­no, ta­čiau šis skai­čius nuo­lat au­ga. Mao­rių kal­ba trans­liuo­ja­mos te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dos, lei­džia­mi lai­kraš­čiai. Ne­ma­žai bal­tų­jų, gerb­da­mi ir di­džiuo­da­mie­si sa­vo ša­li­mi, pa­bur­no­ja, bet sten­gia­si kuo ge­riau pra­mok­ti mao­rių kal­bos. Kai kam tai tam­pa sa­vo­tiš­ka ma­da ar azar­tu. Aš ir­gi mo­ku ke­lis šim­tus žo­džių.

Par­adok­sas, bet iki šiol ne­ži­no­ma, iš ku­rių Po­li­ne­zi­jos sa­lų ka­dai­se pir­mie­ji gy­ven­to­jai at­ke­lia­vo į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją. Ta­čiau vie­ti­nių le­gen­do­se eg­zis­tuo­ja pra­ma­ny­ta Ha­va­ji­ki sa­la, iš ku­rios jie esą at­plau­kę. Tie­sa, tai nie­ko bend­ro ne­tu­ri su pa­na­šiu pa­va­di­ni­mu JAV pri­klau­san­čiu Ha­va­jų sa­ly­nu. Įveik­ti to­kį at­stu­mą prieš še­šis ar aš­tuo­nis šim­tus me­tų pri­mi­ty­viais lai­vais bū­tų bu­vę ne­įma­no­ma. Mao­riai plau­kio­jo ka­no­jo­mis ir ka­ta­ma­ra­nais ("ka­tu ma­ran" mao­rių kal­ba reiš­kia "du lai­vai"). Ne­abe­jo­ti­na, kad mao­riai ir po­li­ne­zie­čiai - ge­riau­si jū­rei­viai žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je.

Il­giau­sias skrydis

Šalies miestai traukia emigrantus iš Ramiojo vandenyno regionų.

- Ar su­dė­tin­ga nu­si­gau­ti į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją?

- Il­gą lai­ką į šią to­li­mą ša­lį vyk­da­vo tik tur­tin­gi žmo­nės, ke­lio­nė truk­da­vo il­gai, skry­džių bu­vo ne­daug, jie bran­gūs. Da­bar vals­ty­bę pa­siek­ti daug pa­pras­čiau: skris­ti į abi pu­ses da­bar ga­li­ma vi­du­ti­niš­kai už maž­daug 3-5 tūkst. li­tų. Pats il­giau­sias tie­sio­gi­nis skry­dis - iš Du­ba­jaus į Ok­lan­dą - trun­ka iki 16 va­lan­dų. Ma­no ži­nio­mis, tai be­ne il­giau­sias ke­lei­vi­nis skry­džio marš­ru­tas pla­ne­to­je. Jo me­tu ten­ka pa­si­pil­dy­ti de­ga­lų Sid­nė­ju­je, ta­čiau tai tu­ris­tams - pa­pil­do­mi re­gi­niai, nes be­veik vi­si pi­lo­tai lei­džia­si lė­tai sklęs­da­mi virš gar­sio­jo Sid­nė­jaus ope­ros tea­tro.

- Gy­ven­ti ša­ly­je bran­gu?

- Tai eko­no­miš­kai stip­ri, tai­gi ir bran­go­ka ša­lis. At­ly­gi­ni­mai di­de­li, pra­gy­ve­ni­mo ly­gis aukš­tas, to­dėl na­tū­ra­lu, kad vis­kas kai­nuo­ja kur kas bran­giau nei Lie­tu­vo­je. Sa­ky­čiau, ten pi­giau nei Nor­ve­gi­jo­je, bet ge­ro­kai bran­giau nei Vo­kie­ti­jo­je, gal pa­na­šiai kaip Ang­li­jo­je. Ki­še­nė tas kai­nas jau­čia, ta­čiau mais­to pro­duk­tai įper­ka­mi.

- Ko­kias ypa­tin­gas vie­tas jums te­ko pa­ma­ty­ti?

- Esu bu­vęs abie­jo­se sa­lo­se, nu­va­žia­vęs tūks­tan­čius ki­lo­me­trų, ke­lia­vęs įvai­riais marš­ru­tais. Man te­ko ke­lis kar­tus ke­liau­ti Ro­te­bur­no marš­ru­tu, ku­ris drie­kia­si Pie­tų Al­pių pir­map­ra­džiais miš­kais. Čia kraš­to­vaiz­dis, aug­me­ni­ja vi­siš­kai ne­pa­lies­ti žmo­gaus. Vis­kas iš­li­ko to­dėl, kad są­ly­gos at­šiau­rios ir eu­ro­pie­čių ne­do­mi­no.

Esu ke­lia­vęs po šiau­ri­nės sa­los Ton­ga­ri­ro na­cio­na­li­nį par­ką. Marš­ru­tas ten drie­kia­si ug­ni­kal­nių pa­pė­dė­mis, kra­te­riais, spal­vo­tais la­vos lau­kais, pa­lei sma­rag­di­nius eže­rus. Tai vie­nas gra­žiau­sių kraš­to­vaiz­džių pla­ne­to­je. Ge­ru oru net kva­pą uži­ma, vien dėl tų vaiz­dų ga­lė­čiau kas­kart va­žiuo­ti į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją.

La­bai no­rė­čiau ka­da nors pa­ke­liau­ti tais ta­kais, kur rei­kia iš anks­to re­gis­truo­tis ir lauk­ti, kol tau prieš pus­me­tį (kad dar spė­tum nu­si­pirk­ti bi­lie­tus) už­si­degs ža­lia švie­sa. Tie­sa, po dau­ge­lį na­cio­na­li­nių par­kų ne­ga­li­ma ke­liau­ti be spe­cia­laus lei­di­mo. Kai kur tu­ris­tai net ne­iš­lei­džia­mi be pa­ly­do­vų.

Geografą R.Šalną taip sužavėjo Naujosios Zelandijos gamta, kad jis čia viešėjo ne kartą.

- Ir tra­di­ci­nis klau­si­mas: ar Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ži­no Lie­tu­vą?

- Esu įsi­ti­ki­nęs, kad pa­sau­lio pa­ži­ni­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo žmo­gaus eru­di­ci­jos. Ir skur­džio­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, Etio­pi­jo­je, Par­ag­va­ju­je, Bo­li­vi­jo­je, Gva­te­ma­lo­je, esu su­ti­kęs žmo­nių, ku­rie pui­kiai ži­no­jo, kas ir kur yra Lie­tu­va. Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je apie mū­sų ša­lį žmo­nės yra gir­dė­ję, ka­dan­gi jie taip pat tu­ri stip­rią krep­ši­nio rink­ti­nę, ne kar­tą žai­du­sią su Lie­tu­vos krep­ši­nin­kais. Ta­čiau ar mes, lie­tu­viai, pik­tin­da­mie­si, kad ki­ti ne­ži­no mū­sų ša­lies, sos­ti­nės, ga­lė­tu­me dau­giau ką pa­sa­ky­ti apie kiek­vie­ną pa­na­šaus dy­džio pa­sau­lio vals­ty­bę?

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
violeta j.  78.57.236.201 2016-08-07 20:40:22
Puikus interviu. Informatyvu, patrauklu, įtaigu... Dėkui.
0 0  Netinkamas komentaras
vita  78.60.124.146 2014-01-13 01:01:29
grazu akims, smagu skaityti, noreciau ir as
7 0  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
Ira­kas par­ašė Va­šing­to­no at­siųs­ti dau­giau ins­truk­to­rių ir pa­ta­rė­jų, ren­gian­tis mū­šiui dėl Mo­su­lo, ku­rį sie­kia­ma iš­va­duo­ti iš dži­ha­dis­tų gru­puo­tės „Is­la­mo vals­ty­bė“ (IS) ran­kų, pra­ne­šė [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Kė­dai­nių „Ne­vė­žio“ krep­ši­nin­kai šven­čia pir­mą­ją per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Kė­dai­nie­čiai na­muo­se 80:68 (22:14, 19:15, 21:12, 18:24) užtikrintai nu­ga­lė­jo Prie­nų-Birš­to­no [...]
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami