Nauju senuoju traukinių keliu per Balstogę – į Varšuvą

Vaidas MIKAITIS 2016-08-18 06:00
Vaidas MIKAITIS
2016-08-18 06:00
Balstogės katedra. Vaido Mikaičio nuotraukos
Šie­met tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos už­megz­tas dar vie­nas svar­bus ry­šys – tie­sio­gi­nis su­si­sie­ki­mas ge­le­žin­ke­liu. Nu­ties­ta nau­ja eu­ro­pi­nio stan­dar­to ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja „Rail Bal­ti­ca“ pra­dė­jo kur­suo­ti tie­sio­gi­nis trau­ki­nys iš Kau­no į Ry­tų Len­ki­jos sos­ti­nę Bals­to­gę. Pa­klau­si­te, kas čia ne­pap­ras­ta, juk trau­ki­niai va­žiuo­ja vi­sur, kur tik juos pa­lei­di. Ta­čiau iš tie­sų nė­ra taip pa­pras­ta.

Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai vi­sa­da bu­vo ypa­tin­gi. Il­gus me­tus mū­sų ša­lys aps­kri­tai su­da­rė vie­ną vals­ty­bę – Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką, o tam ti­kru lai­ko­tar­piu ji net bu­vo vie­na di­džiau­sių ir stip­riau­sių Eu­ro­po­je. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai lieps­no­jo tiek mei­le, tiek ak­la ne­apy­kan­ta, bet šios tau­tos nie­ka­da ne­bu­vo abe­jin­gos vie­na ki­tai. Šian­dien jų bend­ra­vi­mas, nors ir esa­ma smul­kių ne­su­ta­ri­mų, be­ne ge­riau­sias per vi­są vals­ty­bių gy­va­vi­mo is­to­ri­ją.

Ne tik vė­žės plo­tis

1918 me­tais po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro kū­rė­si ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bės. Jos grei­tai su­si­py­ko ir net ka­ria­vo tar­pu­sa­vy­je. Pa­si­bai­gus ka­rams ša­lys ne­su­sid­rau­ga­vo, nes Vil­nius ati­te­ko Len­ki­jai. Dėl to, kad Vil­nius bū­tų ati­duo­tas Lie­tu­vai, len­kai nė­jo į kal­bas, tad lie­tu­viai taip pat at­si­sa­kė už­megz­ti su Len­ki­ja dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius, už­da­rė sie­nas ir ne­si­lei­do į jo­kias dis­ku­si­jas. Ne­rei­kia ste­bė­tis, ko­dėl tarp ša­lių tie­siog ne­bu­vo jo­kio trau­ki­nių eis­mo.

Du traukiniai stovi Lenkijos pasienio poste Trakiškiuose. Vienas - iš Kauno, kitas - į Kauną.

Trum­pam jis at­si­ra­do tik 1938 me­tais, kai Len­ki­ja ir Lie­tu­va pa­ga­liau už­mez­gė dip­lo­ma­ti­nius ry­šius. Ta­da iš Var­šu­vos bė­giais bu­vo ga­li­ma pa­siek­ti Kau­ną. De­ja, ne­tru­kus pra­si­dė­jęs An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras ir po jo užk­lu­pu­si il­ga­me­tė Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja vėl už­da­rė ne tik ge­le­žin­ke­lio, bet ir aps­kri­tai vi­sus ke­lius iš Lie­tu­vos į Len­ki­ją.

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę po­li­tiš­kai nie­kas ne­be­truk­dė at­kur­ti trau­ki­nių marš­ru­to, ta­čiau bu­vo ki­ta kliū­tis – vė­žės plo­tis. Is­to­riš­kai su­sik­los­tė, kad Len­ki­jo­je po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­pli­to eu­ro­pie­tiš­ka – 1435 mm plo­čio – vė­žė, o Lie­tu­va li­ko prie ru­siš­kos, 1520 mm plo­čio, vė­žės. Leis­ti trau­ki­nius tech­niš­kai bū­ta per­ne­lyg su­dė­tin­ga. Len­kų trau­ki­niai ga­lė­jo pa­siek­ti tik Šeš­to­kus – iki šio mies­te­lio ėjo eu­ro­pi­nė vė­žė, tad ša­lių gy­ven­to­jai vie­ni pas ki­tus ge­le­žin­ke­liu ke­liau­da­vo per­sės­da­mi Šeš­to­kuo­se.

Jau ta­da pra­dė­ta kal­bė­ti, kad Lie­tu­vo­je rei­kia ties­ti eu­ro­pi­nę vė­žę. Kol žo­džiai vir­to rea­ly­be, te­ko lauk­ti ket­vir­tį am­žiaus. Per­nai bu­vo baig­ti ge­le­žin­ke­lio dar­bai iki Kau­no ir šie­met pa­ga­liau pa­leis­tas pir­mas ke­lei­vi­nis trau­ki­nys į Len­ki­ją. Kol kas ne į Var­šu­vą, o į di­džiau­sią Pa­len­kės vai­va­di­jos mies­tą Bals­to­gę. Šis trau­ki­nys pra­dė­jo bil­dė­ti bė­giais po 77 me­tų per­trau­kos.

Tautinis renginys Balstogėje.

Va­žiuo­ja il­gai, bet įdomu

Ka­dan­gi esu di­de­lis trau­ki­nių mė­gė­jas, ne­ga­lė­jau pra­leis­ti pro­gos pa­si­va­ži­nė­ti šiuo marš­ru­tu. Ma­ža ką, gal ne­tru­kus pa­aiš­kės, kad jis nuo­sto­lin­gas, gal dar at­si­ras ko­kių nors prie­žas­čių at­šauk­ti rei­są į Bals­to­gę, kaip kar­tais mėgs­ta­ma mū­sų kraš­te. Tad pa­sis­ten­giau il­gai ne­dels­da­mas iš­ban­dy­ti jį. Va­žiuo­siu į Var­šu­vą, per­sė­siu Bals­to­gė­je, bet prieš tai po­rą va­lan­dų čia pa­si­vaikš­čio­siu.

Branickių rūmų prieigos Balstogėje.

Trau­ki­nys pa­sie­kia Bals­to­gę per dau­giau kaip pen­kias va­lan­das. Il­go­kai, ta­čiau pra­mo­gos įdo­mu­mo tai ne­su­men­ki­na. Vi­du­ti­nis grei­tis – be­veik 60 km/val., nes kai ku­riais ruo­žais trau­ki­nys ne­ga­li va­žiuo­ti grei­tai. Sto­ty­se iš vi­so su­gaiš­ta­ma apie va­lan­dą, to­dėl vi­du­ti­nis grei­tis be stab­te­lė­ji­mų sie­kia apie 70 km per va­lan­dą. Dėl Len­ki­jo­je – nuo sie­nos iki Su­val­kų – su­si­dė­vė­ju­sių bė­gių trau­ki­nys va­žiuo­ja lė­tai, to­dėl ta­me ruo­že grei­tis krin­ta la­biau­siai.

Lie­tu­vo­je trau­ki­nys trum­pam su­sto­ja tik Kaz­lų Rū­do­je ir Ma­ri­jam­po­lė­je, ta­čiau Tra­kiš­kiuo­se ir Su­val­kuo­se už­trun­ka apie dvi­de­šimt mi­nu­čių. Tuo me­tu ga­li­ma iš­lip­ti pa­si­vaikš­čio­ti, pa­kvė­puo­ti gry­nu oru. Ži­no­ma, au­to­mo­bi­lis va­žiuo­ja grei­čiau, bet trau­ki­nys tu­ri sa­vo pra­na­šu­mų. Vie­nas jų – ne­rei­kia vai­ruo­ti, ga­li tie­siog at­si­pa­lai­da­vęs ir už­kan­džiau­da­mas mė­gau­tis ke­lio­ne.

Marš­ru­tas la­bai po­pu­lia­rus tarp dvi­ra­ti­nin­kų. Su­skai­čia­vau trau­ki­ny­je bent pen­kio­li­ka dvi­ra­čių, be­veik vi­si jie bu­vo iš­kel­ti Su­val­kuo­se. Aps­kri­tai dau­gu­ma lie­tu­vių iš­li­po Su­val­kuo­se, o nuo jų spar­čiai dau­gė­jo len­kų ke­lei­vių, va­žiuo­jan­čių į ki­tus ša­lies mies­tus. Len­ki­jos šiau­rės ry­tų re­gio­nas vi­sais lai­kais bu­vo šiek tiek už­mirš­tas, to­dėl da­bar nau­ja­sis trau­ki­nys la­bai nau­din­gas šio re­gio­no gy­ven­to­jams.

Branickių rūmai per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai subombarduoti vokiečių, bet dabar visiškai atstatyti.

Kra­to­si pro­vin­ci­jos var­do

At­vy­kus į Bals­to­gę lau­kia pa­to­gus trau­ki­nys į Var­šu­vą. Ta­čiau siū­lau ne­pra­leis­ti pro­gos nors trum­pai pa­ty­ri­nė­ti šį ino­va­ty­vų be­veik Kau­no dy­džio Ry­tų Len­ki­jos mies­tą. Į Var­šu­vą rin­kau­si va­žiuo­ti vė­les­niu trau­ki­niu, to­dėl dvi ge­ras va­lan­das ga­lė­jau pa­si­vaikš­čio­ti po Bals­to­gę.

Iš Len­ki­jos mies­tų Bals­to­gė iš­sis­ki­ria tuo, kad yra an­tras pa­gal gy­ven­to­jų tan­ku­mą ša­lies mies­tas. Apie penk­ta­da­lį jo te­ri­to­ri­jos su­da­ro miš­kai. Man la­bai įstri­go, kad Bals­to­gė­je yra gi­męs Liud­vi­kas Za­men­ho­fas, es­pe­ran­to kal­bos kū­rė­jas. Daug me­tų ži­no­jau, jog vie­na Kau­no se­na­mies­čio gat­vių pa­va­din­ta L. Za­men­ho­fo var­du, ta­čiau vis ne­pri­si­ruoš­da­vau pa­si­do­mė­ti, kas jis toks. O štai ap­si­lan­kius Bals­to­gė­je tie­sa iš­aiš­kė­jo spe­cia­liai nė ne­si­gi­li­nant.

Anks­čiau pa­pras­čiau­sia Len­ki­jos pro­vin­ci­ja lai­ky­ta Bals­to­gė da­bar mė­gi­na at­si­kra­ty­ti šio var­do. Mies­tas pui­kiai su­tvar­ky­tas, tu­ri dai­lią se­ną­ją da­lį. Ži­no­ma, tai dar ne­reiš­kia, kad jis nė­ra pro­vin­ci­ja, ta­čiau šian­dien Bals­to­gė – vie­nas spar­čiau­siai be­si­vys­tan­čių Len­ki­jos mies­tų. Tai le­mia ne ko­kia nors ste­buk­lin­ga laz­de­lė, o pui­kiai nau­do­ja­mi ES fon­dų pi­ni­gai. Bals­to­gė – vie­na jau­niau­sių vai­va­di­jų sos­ti­nių.

Dvie­jų va­lan­dų mažoka

Sa­ko, treč­da­lis mies­to gy­ven­to­jų ne­tu­ri nė 35 me­tų. Tai la­bai ge­ras ro­dik­lis, nes tiek Len­ki­ja, tiek vi­sa Eu­ro­pa spar­čiai sens­ta, o Len­ki­ja dar ir iš­si­laks­to. Mies­te yra ke­lios aukš­to­sios mo­kyk­los, to­dėl čia gau­su stu­den­tų. Juk ten, kur daug stu­den­tų, vi­sa­da gy­va ir links­ma.

Vienas seniausių stalinistinės architektūros Varšuvos dangoraižių – Kultūros ir mokslo rūmai.

Dvie­jų va­lan­dų pa­si­vaikš­čio­ti po Bals­to­gę ma­žo­ka, bet pa­ma­ty­ti mies­to cen­trą ga­li­ma vi­sai ko­ky­biš­kai. De­ja, pa­to­giai įsi­tai­sy­ti vie­no­je iš Lipowa gat­vė­je esan­čių lau­ko ka­vi­nių, iš­ger­ti alaus ir ra­miai ste­bė­ti mies­to gy­ve­ni­mą ne­spė­si­te – rei­kė­tų lik­ti il­giau. O no­rė­da­mi pa­žin­ti Bals­to­gės nak­ti­nį gy­ve­ni­mą, su­si­ras­ki­te nak­vy­nę.

Li­po­wa gat­vė ir yra cen­tri­nė gat­vė, ve­dan­ti nuo Ge­le­žin­ke­lio sto­ties į pa­čią mies­to šir­dį. Vie­to­mis ji pri­me­na Vil­niaus Ge­di­mi­no pros­pek­tą, vie­to­mis – Šiau­lių bul­va­rą. Gat­vė pra­si­de­da nuo Šv. Ro­ko baž­ny­čios, drie­kia­si pro žy­miau­sius mies­to ob­jek­tus, to­kius kaip ro­tu­šė, Rin­kos ir Jo­no Pa­uliaus aikš­tės, Bals­to­gės ar­ki­ka­ted­ra, o ta­da nu­ve­da prie žy­miau­sio mies­to ob­jek­to – Bra­nic­kių rū­mų.

Šis įspū­din­gas sta­ti­nys ir par­kas kar­tais dar va­di­na­mi Pa­len­kės Ver­sa­liu. Ka­ra­liš­ko­ji Bra­nic­kių šei­ma il­gus me­tus val­dė Bals­to­gę. Rū­mai per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo smar­kiai su­bom­bar­duo­ti vo­kie­čių, bet vi­siš­kai at­sta­ty­ti. Da­bar juo­se vei­kia Bals­to­gės me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tas.

Ap­lan­ky­ki­te ir Var­šu­vos gat­vę, ku­rio­je ri­kiuo­ja­si daug XIX am­žiaus pa­sta­tų, o pa­bai­go­je sto­vi Žy­gi­man­to Au­gus­to gim­na­zi­ja. Jo­je mo­kė­si ir L. Za­men­ho­fas.

Mies­tas ti­krai jau­kus, ypač va­sa­rą. Įdo­mu, kad vie­nas jo lan­ky­ti­nų ob­jek­tų yra ir Bals­to­gės ge­le­žin­ke­lio sto­ties pa­sta­tas, į ku­rį sku­ba­me pa­si­vaikš­čio­ję po­rą va­lan­dų. Čia mū­sų jau lau­kia grei­ta­sis trau­ki­nys į Var­šu­vą.

Lenkijos prezidentūra Varšuvoje.

Ge­ra vie­ta leis­ti savaitgalį

Ke­lio­nė iš Bals­to­gės į Var­šu­vą mo­der­niu len­kų trau­ki­niu trun­ka dvi su pu­se va­lan­dos. Va­žiuo­ti juo pa­to­gu, yra be­vie­lis in­ter­ne­tas. Nors trau­ki­nys at­ro­do įspū­din­gai, jo grei­tis ne­sie­kia dau­giau kaip 120 km/val. – to­kiu pat grei­čiu ir Lie­tu­vo­je kur­suo­ja grei­tie­ji trau­ki­niai. Skir­tu­mas tik tas, kad jis vie­no­dai rie­da vi­są ke­lią.

Tur­būt ne­daug yra lie­tu­vių, ne­si­lan­kiu­sių Var­šu­vo­je. Ži­no­ma, jei įskai­čiuo­tu­me ir tuos, ku­rie vyk­da­mi au­to­mo­bi­liais ar au­to­bu­sais į Eu­ro­pą va­žia­vo per šią il­gus me­tus bu­vu­sią mū­sų bend­ros vals­ty­bės sos­ti­nę. Jei to­kius at­mes­tu­me, ma­nau, šis skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­tų. Man ir­gi tiek Var­šu­va, tiek vi­sa Len­ki­ja daug me­tų aso­ci­ja­vo­si su di­de­liu tur­gu­mi, pra­stais ir ne­sau­giais ke­liais.

Varšuvos senamiestyje.

Da­bar vis­kas pa­si­kei­tę. Len­ki­jos ke­liai daug kur ge­res­ni nei Lie­tu­vo­je, o plė­ši­kai juo­se jau ta­pę is­to­ri­ja. Ta­čiau tarp lie­tu­vių kol kas ne­la­bai po­pu­lia­ru lan­ky­ti Var­šu­vą, nors ji – pui­ki vie­ta at­vyk­ti ir čia pra­leis­ti sma­gų sa­vait­ga­lį, mat mo­der­nus mies­tas tu­ri daug ką pa­siū­ly­ti sve­čiams. Ko ge­ro, ne­ap­si­rik­siu sa­ky­da­mas, kad Var­šu­va ga­li bū­ti lai­ko­ma Ry­tų Eu­ro­pos sos­ti­ne.

Mies­tas nie­ka­da ne­gy­ve­no taip ge­rai, kaip da­bar. Var­šu­va jau tu­ri per 1,7 mln. gy­ven­to­jų, ir jų nuo­lat gau­sė­ja, nes dau­ge­lio dar ne­emig­ra­vu­sių len­kų sie­kia­my­bė yra Var­šu­va. Čia gy­ven­ti ir vie­šė­ti pa­ly­gin­ti ne­bran­gu. Vieš­bu­čių ar mai­ti­ni­mo įstai­gų kai­nos ne­si­kan­džio­ja, o tak­si pa­slau­gos net pi­ges­nės nei Vil­niu­je. Pa­to­gaus ir ge­rai su­tvar­ky­to vie­šo­jo trans­por­to kai­nos pa­na­šios kaip mū­sų sos­ti­nė­je. Mies­te va­ži­nė­ja me­tro trau­ki­niai, au­to­bu­sai, tram­va­jai.

Var­šu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je pa­sau­lio mies­tų, įdo­miau­sias se­na­mies­tis. Jis ne­di­de­lis, bet pa­sig­ro­žė­ti yra kuo. Be­ne žy­miau­sias ob­jek­tas – Ka­ra­liš­ko­ji pi­lis. Jo­je re­zi­da­vo mū­sų bend­ros vals­ty­bės ka­ra­liai. Pi­lis pri­tai­ky­ta iš­kil­min­giems pri­ėmi­mams ir at­vi­ra lan­ky­to­jams kaip mu­zie­jus. Dai­liai at­ro­do at­sta­ty­ta se­na­mies­čio Tur­gaus aikš­tė ir Var­šu­vos bar­ba­ka­nas.

Varšuvos senamiestyje gausu turistų.

So­vie­ti­nis reliktas

Nors Var­šu­vo­je dygs­ta daug gra­žių ir spal­vin­gų dan­go­rai­žių, man la­biau­siai pa­ti­ko vie­nas se­niau­sių sta­li­nis­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros mies­to sta­ti­nių – Kul­tū­ros ir moks­lo rū­mai. Jie bu­vo pa­sta­ty­ti 1955 me­tais kaip so­vie­tų liau­dies do­va­na Len­ki­jos žmo­nėms. Rū­mai yra so­cia­lis­ti­nio kla­si­ciz­mo ir len­kiš­ko­sios ar­chi­tek­tū­ros mi­ši­nys. Bū­tent len­kiš­ko­ji da­lis tur­būt le­mia, kad pa­sta­tas pa­na­šus į kai ku­riuos se­nuo­sius Man­ha­ta­no dan­go­rai­žius. Sos­ti­nė­je ne­stin­ga nau­jų stik­li­nių pa­sta­tų, be­sis­tie­bian­čių į dan­gų, bet šis mons­tras vis dar yra aukš­čiau­sias Len­ki­jo­je. Jo aukš­tis sie­kia 231 me­trą. Pa­tys len­kai Kul­tū­ros ir moks­lo rū­mus ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai. Vie­ni ma­no, kad šis so­vie­ti­nės pra­ei­ties re­lik­tas ne­rei­ka­lin­gas, ki­ti pik­ti­na­si, kad pa­sta­tas bjau­ro­ja se­na­mies­čio vaiz­dą, o tre­ti tei­gia, jog tai len­kų is­to­ri­jos da­lis. Gin­čai yra gin­čai, ta­čiau bū­tent šie rū­mai lai­ko­mi Var­šu­vos sim­bo­liu. Bū­ti­nai pa­si­kel­ki­te į vir­šų – at­si­ve­ria pui­kus gra­žaus mies­to vaiz­das.

Jei­gu nors kiek mėgs­ta­te fut­bo­lą, siū­lau nu­ei­ti į Var­šu­vos klu­bo „Le­gia“ rung­ty­nes. Net ne dėl pa­ties fut­bo­lo, o dėl ko­man­dos ais­truo­lių. Jie su­ku­ria to­kį pa­lai­ky­mą, kad šiur­pu­liu­kai laks­to per odą. Ge­ras įspū­dis ga­ran­tuo­tas.

Gra­žių vaiz­dų ir įdo­mios veik­los Var­šu­vo­je daug, o mums jau me­tas trauk­ti Lie­tu­vos link. Šį­kart va­žiuo­ja­me au­to­bu­su, nes ti­ki­mės su­tau­py­ti lai­ko. Ne­pa­si­se­ka. Au­to­bu­sas vė­luo­ja va­lan­dą, dar va­lan­dą su­gaiš­ta sto­vė­da­mas mil­ži­niš­ko­je spūs­ty­je, su­si­da­riu­sio­je dėl ava­ri­jos ke­ly­je. Tai tik įro­do, ko­kia pui­ki trans­por­to prie­mo­nė yra trau­ki­nys, ir ska­ti­na pa­si­džiaug­ti ką tik at­kur­tu nau­ju se­nuo­ju ke­liu į Len­ki­ją.

Modernioji Varšuva žvelgiant nuo Kultūros ir mokslo rūmų viršaus.

Varšuvos "Legia" stadione netrūko sirgalių aistrų.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
šitaip pasiaukojančiai dirbama Lietuvai  78.62.24.189 2016-08-22 19:13:45
ar priešams - Lietuvos geležinkeliai brangiausiai kainuoja ir labiausiai atsilikę - dėl savo meilės ir ištikimybės 'plačiajai vėžei' visus keikia kam niekas traukiniais nevažinėja ir darbo neieško pačioje 'teisingiausioje' pasaulio valstybėje..ir toliau trukdys
2 0  Netinkamas komentaras
suvalkietis  31.135.216.69 2016-08-20 18:07:26
AR JAU LEIDZIATE PRADETI ARDYTI SI ANTRA DURNIU LAIVA?
4 0  Netinkamas komentaras
Pagrauda  78.60.231.248 2016-08-18 22:55:50
Tai bent yra Lietuvos valdžios parodyta lenkiška meilė Kaunui - už 365 mln. eurų valstybės ir ES lėšų tapo įtaisytas jam žaislinis traukinukas, kuriuo per 5 valandas gali iš Kauno "nauju senuoju traukinių keliu" nuvažiuoti iki už 300 km esančios Balstogės ir per tiek pat laiko sugrįžti atgal. Tai kuo Kaunas ir Balstogė dabar yra ne tuo ilgai geistu dvimiesčiu tapę. Taigi anais metais tas Estijos ministras dėl rengimosi "dovanoti" Kaunui "Rail Baltica" sakęs, kad Lietuvos valdžioje yra kvailių, ar ne pats dabar po V. Mikaičio pasivažinėjimo juo aprašytų įspūdžių tokiu bepaliko...
6 0  Netinkamas komentaras
Taip  91.239.152.116 2016-08-18 20:42:23
,,Rail Baltica"statoma jau 20 metų ir bus tiesiamas gal dar tiek pat,nes Lenkijai tai neįdomus projektas,o Liertuva jau nutiesė europinę vėžę nuo Šeštokų iki Kauno tam,kad traukinys judėtų vėžlio greičiu,deja.Tai viena,o antra,- apmaudu,kad straipsnio autorius nieko nepaminėjo ir nepasidomėjo,kad Lenkijos plačiame pasienio ruože,įskaitant ir Trakiškes/o ne ,,Trakiškius"/,gyvena vien lietuviai,čia plačiose apylinkėse vien lietuviški kaimai.Tad,įdomu ar ,,Rail Baltic" projektas iš viso pilnai bus įgyvendintas?
2 0  Netinkamas komentaras
Bronius Puzinavičius  95.173.32.73 2016-08-18 14:43:31
Deja, bet nepritariu straipsnio autoriaus Vaido Mikaičio optimizmui dėl ,,Rail Balticos". Veikiau solidarizuojuos su Andriaus Tapino 2016-08-16 DELFI. lt mintimis apie ,,Rail Balticos" tariamą ,,svaiginantį proveržį" 2016 m. Man tas vėžlio tempais iš Balstogės į Kauną atriedantis sąstatėlis atrodo tinkamesnis ne keliauti į Europą, bet grybautojus pavežėti į grybingas užmiesčio vietas. Atrodo, buvo ir yra teisūs įvairaus rango Estijos pareigūnai, kalbėję, kad tai, ką Lietuva iki šiol darė ,,Rail Balticos" ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno, yra šio projekto kompromitacija. Reikia manyti, kad ,,Lietuvos geležinkelių" vadovybė turi parengusi perspektyvinius plėtros planus. Ttodėl gal galėtų pasakyti, kada galėsime vykti iš Lietuvos į Lenkiją ir toliau bent tokiu greičiu ir tokiu traukiniu, kokiu dabar galime nuvažiuoti į Minską. Juk Varšuva, Praha, Viena, Berlynas, Paryžius ar Nica lietuvai, kaip Europos Sąjungos daliai, Tikriausiai nėra mažiau svarbūs miestai negu Minskas. Tuos miestus paminėjau todėl, kad, mano žiniomis, į juos traukiniu galima nuvažiuoti iš Minsko.
9 0  Netinkamas komentaras
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
JAV am­ba­sa­da džiau­gia­si ga­lė­da­ma pra­neš­ti apie am­ba­sa­do­rės An­ne Hall at­vy­ki­mą. Ji yra ke­tu­rio­lik­to­ji JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je nuo JAV-Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių už­mez­gi­mo 1922 me­tų lie­pos [...]
Len­ki­jos prem­je­rė Bea­ta Szyd­lo tre­čia­die­nį pa­sky­rė įta­kin­gą plė­tros mi­nis­trą Ma­teus­zą Mo­ra­wiec­kį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos va­do­vu, pert­var­kiu­si sa­vo prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą dešiniojo spar­no vy­riau­sy­bę.
Iz­rae­lio ly­de­riai ir mi­nios ge­din­čių žmo­nių ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­ko aikš­tė­je prie par­la­men­to ati­duo­ti pa­sku­ti­nės pa­gar­bos bu­vu­siam pre­zi­den­tui ir No­be­lio pre­mi­jos laureatui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami