Neįminta Indijos mįslė vėl vilioja ten sugrįžti

MILDA KNIEŽAITĖ   2011-04-22 00:00
MILDA KNIEŽAITĖ
 
2011-04-22 00:00
Linos Šemetulskytės nuotrauka
Vil­nie­tei Li­nai Še­me­tuls­ky­tei trys mė­ne­siai, pra­leis­ti In­di­jo­je, pa­dė­jo su­vok­ti, kad ga­li­ma gy­ven­ti gy­ve­ni­mą to­kį, koks jis yra. Tie­siog mo­kant džiaug­tis, mė­gau­jan­tis.

Keliautojos teigimu, Indija tokia didžiulė, kad negali pasakyti, ar ji labai vargana, ar labai turtinga šalis. Milijardai žmonių ten randa tai, ko jiems reikia. "Pati Indija mano gyvenimo tikriausiai nepakeitė, tačiau po šios kelionės jis pasidarė kitoks", - tikino Lina.

Tarp besivystančiųjų

Pernai rudenį Lina išvyko į Indiją pagal šios šalies vyriausybės finansuojamą programą, skirtą beveik 160 besivystančių kraštų raidai skatinti. Pasirodo, į tą sąrašą patenka ir Lietuva kartu su kitomis pokomunistinėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Estija, Lenkija ar Slovakija. Beveik 40 Indijos universitetų kviečia mokytis viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojus, ne jaunesnius kaip 25 metų bei turinčius ne mažesnę kaip penkerių metų profesinę patirtį. Studijų įvairovė gana didelė: nuo filologijos iki finansų, turizmo ir žmogiškųjų išteklių vadybos. Pasirinktą programą reikia pagrįsti - kodėl būtent tokios reikia profesiniams įgūdžiams stiprinti.

Lina, dirbdama valstybės tarnautoja viešojo administravimo srityje, pasirinko mokytis anglų kalbą Haiderabado universitete Indijos pietuose ir studijos, pasak jos, pasiteisino. Aišku, lėmė kiekvieno studento požiūris, tačiau sąlygos buvo sudarytos, stipendija mokama palyginti nemaža, o studijų programa - gana plati. Vien dėl anglų kalbos važiuoti į Indiją lietuvė tikrai nerekomenduotų. Dėstytojai buvo indai ir reikėjo šiek tiek laiko, kad ausis priprastų prie jų dialekto. Angliškai studentai kalbėjo ir tarpusavyje. Tiesa, atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų norėjo bendrauti rusiškai, tad buvo galimybė patobulinti ir rusų kalbą.

Šiek tiek egzotikos

Haiderabadas nėra turistų lankomas miestas. Jis garsus informacinėmis technologijomis. Kompiuterinių programų kūrimo centrai įsikūrę priemiestyje. Pačiame mieste gausu studentų iš visos Indijos. Užsieniečių sutiksi labai retai.

Į universiteto auditoriją kartais įbėgdavo beždžionėlė. Jų labai daug matyti šventyklose. Mieste visur laisvai vaikštinėja šventomis laikomos karvės. Autobusai ar motorikšos jas, ramiai gulinčias net gatvėje, tiesiog apvažiuoja. Daugybė ožkų ir šunų, ramių, tarsi mieguistų, matyt, dėl karščio.

Lina gėrėjosi ryškiomis ir džiaugsmingomis indų nacionalinių drabužių spalvomis. Bent jau rajone, kuriame gyveno, niekas nevilkėjo europietiškai. Net dėstytojai buvo su sariais ar tunikomis. Parduotuvėse taip pat daugiausia prekiaujama nacionaliniais drabužiais.

"Gyvenome paprastoje indiškoje aplinkoje. Nueini į restoraną ar kavinę, visur - vien vietiniai. Indiška virtuvė tikrai labai gera. Dažniausiai valgomi ryžiai su vištienos ar žuvų patiekalais. Gausybė daržovių, prieskonių, - prisiminė keliautoja. - Buvo studenčių, kurios baiminosi valgyti indišką maistą mieste. Vos ne visą mėnesį apsiėjo tik atsivežtais dribsniais ir sausainiais."

Aišku, laikui bėgant, ir jos išsivadavo iš baimės ar išankstinės nuostatos. Be to, studentai jau gerai žinojo, kur eiti. Jei restorane niekas nevalgo - blogas ženklas. Reikia eiti į tokią vietą, kur yra žmonių, ypač šeimų su vaikais. Ir gatvėje pirk maisto ten, kur jo perka daugiau žmonių.

"Visur, žinoma, reikėjo derėtis. Ar važiuoji motorikša, ar perki turguje, mušk kainą iškart per pusę, o gal ir daugiau. Vietiniai mato, kad esi užsienietis ir nežinai paslaugos vertės. Varganesnio sluoksnio indai gana apsukrūs, nes jiems reikia kaip nors išgyventi", - pasakojo keliautoja.

Moterų bendrabutyje apgyvendintos studentės iš pradžių labai baiminosi patalpose įsiveisusių driežų. Maždaug sprindžio didumo roplys kabo, tarkim, kur nors prie lubų ar ant sienos. Gal ir neužkris, kai miegosi, bet vis tiek nejauku. Pirmomis naktimis merginos net budėdavo pasikeisdamos. Vėliau apsiprato. Be to, sužinojo, kad tie driežai yra kaip švaros garantas, nes naikina visus parazitus. Patys indai tik džiaugiasi, jei pas juos namie toks roplys įsiveisia.

Nejauku buvo matyti kambaryje lakstančias mažytes vadinamąsias karališkąsias skruzdėles. Ropoja palei palangę ir sieną. O miegamasis kambarys nedidelis. Telpa tik dvi lovos. Tarp jų - vos pusė metro tarpas. Nuo karališkųjų skruzdėlių išgelbėjo specialus pieštukas, nusipirktas vietinių patarimu. Apibrėžė juo kambarį, ir skruzdėlės, matyt, pakeitė savo taką.

Virtuvėje ir svetainėje, skirtose trims miegamiesiems kambariams, buvo ir didesnių skruzdėlių. Juk langai nesandarūs, beveik visada atidaryti dėl karščio. Apie 30 laipsnių šilumos, nors žiema. Vasarą būna iki 45 laipsnių. Ir labai drėgna. Tą drėgmę pajuto ir Lina, atvykusi į Indiją rugsėjo viduryje. Kaip tik dėl jos labai karšta. O gruodžio viduryje vakarais net ir megztinis praversdavo.

Milijoniniame mieste

Studentai negalėjo labai daug keliauti. Studijos privalomos, laisvi tik savaitgaliai, be to, reikėjo leidimo išvažiuoti iš miesto. Dėl pačių studentų saugumo, mat už juos buvo atsakingas universitetas. Savarankiškai trisdešimties studentų grupė buvo nukeliavusi 600 kilometrų į Indijos vakarus, Goa valstiją, populiarią kaip kurortinė vietovė. Lėktuvu drauge skrido į vadinamąjį Auksinį turistų trikampį: Delį, Džaipurą ir Agrą.

Buvo kas veikti ir pačiame Haiderabade, beveik dešimties milijonų gyventojų mieste: pamatyti muziejus, įspūdingos architektūros rūmus, šventoves. Galiausiai pasivažinėti motorikša ar nueiti į turgų.

Liną nustebino vadinamieji pramogų parkai: apželdinta teritorija su pasivaikščiojimo takais ir keliomis aptriušusiomis karuselėmis. Įėjimas mokamas. Mieste gana daug šiukšlių, jos metamos net į vandenį, todėl indai, norėdami su šeima ar draugais pabūti šiek tiek "gražesnėje", t.y. švaresnėje, aptvertoje ir sutvarkytoje, aplinkoje, moka pinigus. Nors aplinkui netrūksta gražių vietovių, bet jos apleistos.

Keliautojai susidarė įspūdis, kad indai vis dėlto labai netvarkingi: kur valgo, ten meta. Ant asfalto prispjaudyta rudų kramtomojo tabako dėmių. Mieste daug kur tvyro šiukšlių ir šlapimo tvaikas. Vyrams, atrodo, įprasta šlapintis patvoriais ir visai nesvarbu, kad aplinkui yra žmonių. Žinoma, šiukšlynų nebuvo turistų gausiai lankomuose miestuose ar pamėgtuose paplūdimiuose.

Kino magija

Indija garsėja kino pramone. Visiems žinomas Mumbajuje įsikūręs Bolivudas, tačiau netoli Haiderabado yra dar vienas didžiausių pasaulyje kino pramonės kompleksų "Ramoji Film City", patrauklus ir Holivudo kūrėjams. Haiderabado studentams užsieniečiams ne tik buvo surengta ekskursija į "Ramoji Film" miestelį su vaizdingais parkais ir garsių pastatų kopijomis. Galima spėti, kad kiekviename universitete yra šios studijos agentų, ieškančių šviesesnių veidų ir kalbinančių filmuotis. Vaidmenys, žinoma, epizodiniai. Už dieną moka maždaug 25 dolerius.

Lina, kalbinama važiuoti į bandymus, atsisakė. Nors būtų buvę įdomu, sutapo paskaitų laikas, o pareiginga studentė nenorėjo jų praleisti. Netiko ir naktinis filmavimas. Kai kurie bendrakursiai važiavo po du tris kartus. Viena mergina iš Čeliabinsko taip įsitraukė į filmavimą, kad beveik nelankė paskaitų. Net abejota, ar gaus studijų pažymėjimą. Tačiau simpatinga, ilgaplaukė rusaitė tapo vos ne indų kino žvaigžde. Bent jau "Ramoji Film City" studijoje buvo labai populiari.

Europietiškų veidų studentus samdė ir į kino pramonės centre rengiamas šventes: kad pastovėtų su taure rankose ir paliudytų tarptautinį renginio pobūdį.

Apskritai filmai - svarbi indų kultūros dalis. Patarta vilniečio kolegos, viešėjusio Indijoje prieš trejus metus, Lina nuėjo į paprasčiausią indų kino teatrą. Anksčiau į juos moteris ir vyrus leisdavo iš skirtingų pusių, dabar - kartu. Vis dėlto vyrų dauguma, stebino jų reakcijos: per filmą ir plodavo, ir švilpdavo.

Kitoks nuogumas

Vyrai ir moterys vis dar atskirai įleidžiami į miesto autobusus. Gale važiuoja vyrai, priekyje - moterys. Traukiniuose taip pat yra atskiri vagonai, tačiau studentai, keliaudami vietiniu traukiniu, sulipo į vieną vagoną kartu, ir niekas nieko nesakė.

Kaip pasakojo indai, jie iki vestuvių dažniausiai neturi jokių intymių santykių su savo tautybės moterimis. Pornografiniai filmai atvežami iš Europos ar Amerikos. Juose dažniausiai - šviesaus gymio moterys, todėl įsitvirtinęs stereotipas, kad europietės yra laisvai bendraujančios ir mezgančios ryšį su vyrais. Nors indų filmai jausmingi, Indijoje poros nedemonstruoja savo jausmų viešai. Iš jų elgesio net nesuprasi, kad rimtai draugauja.

Prieštaringas, europietės akimis, pasirodė ir indų požiūris į apsinuoginusias moteris. Jie smerkia, pavyzdžiui, europietes, vilkinčias palaidinę tik su petnešėlėmis, tačiau indžių, dėvinčių nacionalinį drabužį sarį, visas pilvas nuogas. Išeitų, negerbi indų kultūros, jei apnuogini kitas kūno dalis, nei indams įprasta.

Lina iš karto nusipirko tunikų ir jomis rengėsi, kad išvengtų priekabiavimo, nes šviesesnio gymio moterys traukia vietinių dėmesį. Kitos studentės taip pat vengė apnuogintų rankų ar pečių, kai eidavo į miestą. Sostinėje Delyje ar turistų lankomuose miestuose europietiškai apsirengusių moterų, žinoma, daugiau.

Tiems, kurie nepatenkinti

"Dabar, kai prisimenu, ir duše vanduo pusšaltis būdavo, ir srovė jo silpna. Norėjosi didesnės erdvės ir privatumo grįžus namo. Nebuvo kur pasivaikščioti vakarais: universitetinis miestelis nedidelis, išeiti į miestą vienai nesaugu. Ne tik gyvenimo sąlygos buvo prastos. Niekada tiksliai nežinojai, kas bus kitą dieną, vyks ar nevyks paskaitos, važiuosime ar eisime kur nors. Tačiau man tai nekliuvo, - garantavo Lina. - Jei žvelgi pozityviai, bent jau nevertini neigiamai, viskas paprasčiau. Pasirodo, galima gyventi ir tokiomis sąlygomis."

Indai - smalsūs ir nuoširdūs žmonės. Gatvėje nusišypsos, prieis, paklaus, iš kokios šalies. Jei ir nemoka angliškai, kalbos barjeras netrukdo bendrauti. Nors varganai atrodo, toks įspūdis, kad jie vis tiek patenkinti gyvenimu. Aišku, ten egzistuoja kastos, ir varganu gimęs žmogus nekelia pretenzijų, kad nori būti turtuolis. Gyvena jam skirtą gyvenimą.

Kita vertus, Indijoje būna labai daug streikų. Ypač studentai dažnai maištauja. Universitetiniame miestelyje, kuriame Lina gyveno, streikuotojai net mėtė akmenis ir kažkokius dūminius įtaisus. Užsieniečiams patarta tuo metu verčiau neišeiti į gatvę. Vis dėlto didelės agresijos lietuvė nejuto, o streikus vertino kaip demokratijos išraišką.

"Galiausiai viskas susidėliojo kaip mozaika: ir šventyklų dvasia, ir gyvenimas gatvėse, ir gamtos grožis paplūdimiuose prie Indijos vandenyno pakrantės. Tarsi ore tvyrotų ta atmosfera. Nesvarbu, kur nukeliautum Indijoje, žinai, kad ji išskirtinė, kitokia. Sunkiai nusakoma žodžiais. Gal ir susikūriau tą iliuziją, tačiau tikrai žinau, kad norėčiau grįžti ir įsitikinti", - kalbėjo Lina.

Indijoje gyvenimas jai atrodė paprastesnis ir lengviau jį sekėsi priimti tokį, koks yra. Kai grįžo, aplinka vėl įspraudė į rutinos vėžes, užkrėtė nepasitenkinimu. Indijoje buvo kitaip. Gal dėl to, kad ten galėjo pailsėti. Gal dėl to, kad ten kitokie žmonės. Gal pats kraštas, jo energija kitokia.

"Labai dažnai prisimenu Indiją ir vėl grįžta ten patirtos emocijos. Nusiraminu ir vėl kitaip pažvelgiu į gyvenimą. Galbūt galima išmokti taip gyventi ir čia, išlaikyti tokį požiūrį?! - svarstė keliautoja. - Nors pažįstu nemažai žmonių, kurie kasmet važiuoja į Indiją, nes nesugeba niekur kitur taip atsipalaiduoti ir atsigauti. Tik ten."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
palanga  78.61.83.76 2013-03-26 16:03:06
linute tu kaip visada graziai atrodai ir dar keliauji ir visurv speji zaiskim tenisiuka a v
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami