TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Nenugalimi Raudonojo Drakono kerai

2015 02 06 6:00
Visą Vietnamą galima pervažiuoti traukiniais, pro langą mėgaujantis vaizdingomis panoramomis. Ievos Petuškaitės nuotraukos

Apsilankius sykį Pietryčių Azijoje, kitos kelionių krypties ieškoti nebereikia. Azijos pasaulis, vakariečių akimis, chaotiškas, tačiau pavergiantis savo paprastumu ir svetingumu. Toks pasirodė ir Raudonojo Drakono šalimi vadinamas Vietnamas.

Pirmas įspūdis lėktuvui nusileidus Vietnamo sostinėje Hanojuje buvo nemielas. Atgyvenęs ir sovietmečiu dvelkiantis Noi Bai oro uostas, šmėžuojantys kūjo ir pjautuvo simboliai, akylai turistus stebintys rūstūs uniformuoti pareigūnai greitai išsklaidė iliuzijas apie sparčiai augantį Pietryčių Azijos tigrą. Tačiau daugiau kaip dvi savaitės, praleistos Vietname, leido pažinti draugišką ir svetingą vietnamiečių būdą. Man, užburtam šalies gamtos grožio, įdomaus istorinio paveldo, skanaus maisto ir nerūpestingo azijietiško atsipalaidavimo, norėtųsi darsyk sugrįžti į Vietnamą.

Azijietiškas chaosas su prancūzišku prieskoniu

Vietnamo sostinė dažnai pavadinama Rytų Paryžiumi, nes beveik 100 metų trukęs prancūzų kolonizacijos laikotarpis paliko ryškų pėdsaką miesto istorijoje ir architektūroje. Net ir šiandien Hanojaus senamiestis vadinamas prancūzų kvartalu. Tai – siaurų gatvelių labirintas, kuriame vyksta turgaus prekyba, o aplinkui be perstojo chaotiškai dūzgia motoroleriai (vietiniai sako, kad vietnamietis turi mažiausiai tris motorolerius: kasdienį, išeiginį ir skirtą tolimoms užmiesčio kelionėms). Neatsiejama Hanojaus dalis – gatvės maistas. Prisėdus ant mažų plastikinių kėdučių, pastatytų tiesiog gatvėje, galima paskanauti tradicinių vietnamietiškų spring roll ar pho bo sriubos, keptos antienos ar varlių šlaunelių. Hanojus taip pat garsėja savo alumi bia hoi. Apskritai vietnamietiškas alus laikomas pigiausiu pasaulyje – bokalas perkant gatvėje, kavinėje ir restorane tekainuoja 0,2-0,8 euro. Dviem asmenims papietauti Vietname, net ir geriausiame restorane, pakaks 5-7 eurų.

Be gausybės kinų šventyklų ir pagodų, populiariausia Hanojaus įžymybė – Hoan Kiem ežeras. Legenda apie Vietnamo sostinės širdyje telkšantį ežerą pasakoja, kad jame gyvena milžiniškas vėžlys. Ežero viduryje yra sala, kurioje vėžliui pastatyta šventykla. Pasiklausyti legendų galima vieninteliame pasaulyje Hanojaus vandens lėlių teatre, kurio tradicijos Vietname siekia jau daugiau kaip 1000 metų. Šio vaidinimo išskirtinumas – į vandenį iki juosmens įbridę lėlininkai, meistriškai valdantys ryškiaspalvius medinius „aktorius“.

Sapa ir Halongas – Šiaurės Vietnamo magnetai

Vienas populiariausių turistų maršrutų – kalnų miestelis Sapa. Kelionė traukiniu iš Hanojaus į šiaurę, prie pat Kinijos sienos esantį Sapos kalnų kurortą trunka per naktį. Čia ir vietnamiečiai savaitgaliais vyksta pailsėti nuo didmiesčio triukšmo, įkvėpti gaivaus kalnų oro, pasigrožėti ryžių terasų panoramomis ir kriokliais, susipažinti su nykstančių Hmong, Zao ir kitų kalnų genčių gyvenimu.

Buvęs pirklių miestas Hojanas įsikūręs prie Thu Bon upės žiočių.

Į Vietnamo šiaurę geriausia keliauti pavasarį, nes kitu atveju reklaminiuose lankstinukuose žadami vaizdai bus paskendę rūke, o be paliovos merkiantis lietus išplaus pramintus takus kalnuose. Nors oras, įsiruošus į kalnų žygį po Sapos apylinkes, nebuvo pats tinkamiausias, spalvų ir nuotaikos netrūko, juolab kad kiekvieną turistą, vos spėjusį išsiropšti iš autobuso, pasitiko ir toliau lydėjo ryškiaspalviais tautiniais drabužiais pasipuošusios vietos moterys. Kaip taikliai yra pasakęs žurnalistas Andrius Tapinas, Sapoje patenki į „vaikščiojantį turgų“, nes už palydą (neprašytą!) vis tiek žygio pabaigoje privalai įsigyti visai nepigiai kainuojančių suvenyrų.

Dar vienas Šiaurės Vietnamo turistų traukos objektas – Halongo (arba Besileidžiančio drakono) įlanka. Pasak legendos, didžiulis drakonas skrido ir ten, kur jo uodega palietė vandens paviršių, atsirado sala. Šiandien čia suskaičiuojama apie 2 tūkst. mažesnių ir didesnių uolėtų salelių. Halongo įlanka įtraukta į UNESCO gamtos paveldo sąrašą. Kaip ir daugelis turistų, aplankiau šį rojaus kampelį užsisakęs dviejų dienų kruizą, kuris žmogui kainuoja 60-90 eurų. Vietnamo kainomis tai gana dideli pinigai, tačiau aktyvi pažintinė programa lankant salas, maudynės krištolo skaidrumo lagūnose, iš vandens traukiamos ir vakarienei ruošiamos jūros gėrybės, reginiai iš denio tikrai atsiperka.

Vaizdingas geležinkelio maršrutas

Palei Pietų Kinijos jūrą, iš šiaurės į pietus Vietnamas yra nusidriekęs apie 3,5 tūkst. kilometrų. Tik keliaujant per visą šalį galima pajusti ryškų jos koloritą. Šiaurinis, vidurinis ir pietinis Vietnamas skiriasi ne vien savo kraštovaizdžiu, bet ir kultūra, tradicijomis, virtuve. Pavyzdžiui, tik svečiuojantis centrinėje šalies dalyje teko paskanauti iš permatomos tešlos pagamintų virtinukų su krevetėmis White Rose ir Cao Lau sriubos, virtos iš tamsaus kiaulienos sultinio ir keptų kiaulienos griežinėlių, makaronų, daržovių bei naminių traškučių. Vietname ryškūs ir klimato skirtumai, todėl geriausias laikas norintiesiems aplankyti daugiau vietovių – nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

Vaizdingos ryžių terasos Sapoje.

Po šalį nebrangiai galima keliauti įvairiomis transporto priemonėmis: autobusais, turinčiais miegamąsias vietas, traukiniais, skirsti vietinių oro linijų lėktuvais. Tiesa, traukinių ir orlaivių bilietų kainos labai panašios, todėl rinkausi geležinkelį. Važiavau per naktį, kad sutaupyčiau nakvynę viešbutyje, o rytą, brėkštant saulei, dar pasimėgaučiau ir vaizdais pro langą. Pavyzdžiui, nuo senosios Vietnamo sostinės Hue iki Danango rekomenduojama važiuoti traukiniu vien dėl nuostabios panoramos. Iš tiesų kelių valandų kelionė riedant per kalnus ir džiungles nutiestu geležinkeliu, palei uolėtus Pietų Kinijos jūros krantus atima žadą...

Pirklių mieste – kiniškų žibintų spindesys

Iš visų Vietname aplankytų vietų didžiausią įspūdį paliko nedidelis Hojano miestelis. Šis kadaise buvęs piečiausias Azijos uostas, garsėjęs kaip pirklių ir svetimšalių miestas, ir šiandien persmelktas kosmopolitiškos dvasios.

Išlikusi medinė architektūra, senosios japonų krautuvėlės, pirklių namai ir kinų šventyklos – senamiesčio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pažiba. Tačiau tikrasis Hojano žavesys atsiskleidžia vakare, kai sutemus įsižiebia tūkstančiai ryškiaspalvių kiniškų žibintų, o senamiesčio gatvelės paskęsta smilkaluose. Naktis Hojane – pats darbymetis vietiniams, ypač siuvyklose, kur iki pat paryčių vietnamietės skuba atlikti turistų užsakymus. Ne paslaptis, kad prabangių drabužių parduotuvių gaminiai atkeliauja iš pigių šalių, tokių kaip Indija, Kinija, Bangladešas, Indonezija ar Vietnamas. Hojane gausu siuvimo ateljė, kuriose už kelis ar keliolika eurų galima įsigyti dailių moteriškų suknelių ir vyriškų kostiumų.

Hojane šeimininkavę svetimšaliai taikiai sugyveno tarpusavyje ir niekada nekariavo, bet prie Thu Bon upės žiočių įsikūrusį miestą naikina vandens stichija. Prasidėjus liūtims pakyla jos vanduo ir per kelias valandas užlieja kone visą Hojano senamiestį. Potvyniai daro didžiulę žalą medinei miesto architektūrai, todėl siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą iš turistų kiekvienąkart einant į senamiestį reikalaujama nusipirkti bilietą, o iš surinktų lėšų finansuojami restauravimo darbai.

Rusų turistų rojus

Pastaraisiais metais Vietnamą vis dažniau atranda ne nuotykių ištroškę keliautojai, bet poilsiautojai. Paprastai jie atostogas leidžia šalies pietuose, prie Pietų Kinijos jūros paplūdimių. Šiuo metu vienas populiariausių – Mui Ne kurortas, besidriekiantis pakrante apie 20 kilometrų ir užvaldytas Rusijos turistų. Dažno viešbučio darbuotojai kalba rusiškai nelaužydami liežuvių, tad poilsiautojai iš didžiosios kaimynės čia įpratę šeimininkauti lyg namie.

Į Mui Ne traukia ir ekstremalių atostogų aistruoliai iš viso pasaulio. Šiame kurorte itin populiarus jėgos aitvarų ir banglenčių sportas. Yra net specialūs viešbučiai sportininkams, o norintiesiems išmokti aktyvių vandens pramogų organizuojami mokymai.

Netoli Mui Ne esantis Fanthieto miestas garsėja čia gaminamu žuvų padažu. Tai vienas pagrindinių ingredientų vietnamiečių virtuvėje. Sakoma, kad kuo labiau šis pažadas trenkia supuvusia žuvimi, tuo geresnė jo kokybė. Tačiau lauktuvių iš Mui Ne vežama ne padažo, o perlų vėrinių. Papuošalų iš jūros perlų Vietname galima įsigyti vos už kelis eurus.

Vietnamiečių dievaitis – Ho Ši Minas

Pietų Vietnamo centras – Hošiminas (arba Saigonas). 1976 metais Vietnamo revoliucijos vado, komunistų lyderio Ho Ši Mino garbei pervadintas miestas – didžiausias šalyje. Apskritai Vietname jaučiamas didžiulis Ho Ši Mino kultas: gatvėse, valstybinėse institucijose kabo jo portretai, pardavinėjamos suvenyrinės statulėlės, biustai. Tiesa, amžinojo poilsio "tautos tėvas" yra atgulęs sostinėje Hanojuje, specialiai pastatytame mauzoliejuje. Raudonos plevėsuojančios vėliavos, kūjo ir pjautuvo simbolika, Ho Ši Mino garbinimas - ryškiausiai pastebimas Vietnamo kaip komunistinės valstybės akcentas. Ir nors oficialiai deklaruojama, kad Vietnamas yra socialistinės santvarkos šalis, net vietiniai pripažįsta, jog šiuo metu čia klesti kapitalizmas, o ekonomikos augimą skatina privatus verslo sektorius.

Saigonas, skirtingai nei sostinė, itin modernus ir šiuolaikiškas miestas. Jo centre dominuoja dangoraižiai, prabangios parduotuvės ir viešbučiai, tarptautinių verslo kompanijų būstinės. Porai dienų apsistojus Saigone verta aplankyti muziejus, pavyzdžiui, Karo atminimo, arba garsiuosius Cu Chi tunelius, kurie mena atkaklų vietnamiečių pasipriešinimą agresoriams – iš pradžių okupacinei prancūzų kariuomenei, o vėliau JAV kariams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"