TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Nepažintas Kaunas turi kuo nustebinti

2013 03 01 6:00
Mariaus Pranckūno nuotraukos/Ant restauruotos Kauno pilies bokšto pavasarį iškils naujai sukurta vėtrungė.

Miesto praeitį menantis Kauno senamiestis gali tapti gražios savaitgalio dienos ekskursijos objektu. Nors, atrodytų, Kauną visi žinome, tačiau nuodugniau pasižvalgius kone kiekvienas mūras turi ką naujo papasakoti ne tik svečiui, bet ir kauniečiui.

Tuo įsitikino ir neseniai Kauno rotušėje pristatytos naujos knygos "Kauno senamiestis: mažasis keliautojo žinynas" autoriai  kauniečiai Vytenis ir Junona Almonaičiai. Norintiesiems įdomiai pasivaikščioti po Kauną knyga - puikiausias vedlys. Knygos autoriai - humanitarinių mokslų daktarai, Vytenis - istorikas, Junona - psichologė. Kelionės - jų mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas, teikiantis daug informacijos bei atradimų ir moksliniams istoriko straipsniams. Klausiamas, kodėl rašė knygą apie Kauną, V.Almonaitis tikino, kad tai, ką turime gražaus, vertingo, įdomaus, reikia rodyti ne tik užsieniečiams, bet ir mūsų šalies žmonėms. "Tikiu, kad pajutęs pasididžiavimą savo krašto paveldu žmogus tampa ir didesniu  patriotu", - sakė jis. Knygą ketinama išleisti ir anglų kalba, nes turistų iš užsienio valstybių Kaune daugėja.

Kaip prisipažino J.Almonaitienė, savotiškas kabliukas, spyris imtis knygos buvo kadaise Kaune surengta fotografijų paroda "Niekieno miestas". "Pamaniau, kodėl niekieno, kodėl mes jo taip nepažįstame, kad net vadiname "niekieno"? - stebėjosi ji. - Norėjosi daug ką apie miestą patiems išsiaiškinti ir kitiems papasakoti. Taip ir atsirado knyga."

Senamiesčio panorama žvelgiant nuo Aleksoto šlaitų.

Turistus skaičiuoja vaškinė

Kaip LŽ pasakojo Kauno rotušės, aplink kurią nuolat sukiojasi turistai, ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, šalia esanti vaško lydymo krosnis tapo savotišku turistų geografijos rodikliu. "Tradicija tapo mėtyti čia pinigėlius. Metų pabaigoje juos surenkame ir matome, iš kur žmonės atvyksta, - teigė K.Ignatavičius. - Suskaičiavome, kad pernai lankėsi turistai iš 22 šalių, daugiausia - iš Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Norvegijos, Kazachstano, Anglijos JAV, Azerbaidžano. Kadangi buvo rasta ir daug eurų, tad geografija gali būti dar platesnė."

Vaško lydymo krosnis - unikalus praeities paminklas, eksponuojamas Rotušės aikštėje. Pasak knygos autorių, šis objektas nukelia į laikus, kai dar nebuvo rotušės, kai šioje vietoje veikė miestui priklausanti vaško lydymo, tikrinimo ir ruošimo eksportuoti įmonė - vaškinė. Per metus Nemunu į Vakarus būdavo išplukdoma dešimtys tonų vaško. Archeologai šioje vietoje surado net aštuonias lydymo krosnis, tačiau jos ilgą laiką glūdėjo po žeme. Ir tik 2002 metais K.Ignatavičiaus iniciatyva viena buvusių vaškinių tapo matoma aikštės lankytojams - ji uždengta patvariu stiklu. Tiems, kurie jau seniai viešėjo Kaune, šis eksponatas bus nematytas.

Rotušės aikštė - senamiesčio širdis, miesto savivaldos simbolis, kartu ir vienas gražiausių Kauno pastatų. Pasak knygos autorių, nuo tarpukario rotušė vadinama Baltąja gulbe.

Nemuno ir Neries santaka atšilus orams - mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų vieta.

Kaunas - Vilniaus užnugaris

Rašydami knygą autoriai į savo gimtąjį miestą žvelgė su meile ir didžiuodamiesi. "Kauno senamiestis turtingas, gana savitas ir lietuviškas, - sakė V.Almonaitis. - Mes, kauniečiai, turime didelę privilegiją gyventi praeities prisodrintoje aplinkoje. O, pavyzdžiui, eidami Vilniaus gatve, galime išdidžiai pakelti galvas. Juk kas būtų buvęs Vilnius, jei ne jo užnugaryje mūru stovinti laikinoji sostinė?" Knyga pristato ir tą laikotarpį menančius objektus, pastatus, kurie miestą daro išskirtinį. Kaunas bene labiausiai iš šalies miestų išsaugojęs tarpukario Lietuvos dvasią. Kai 1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybę, valdžios įstaigos telkėsi Vilniuje, tačiau kai tikrąją sostinę užėmė Raudonoji armija, vėliau - Lenkijos kariuomenė, Lietuvos valdžia 1919 metų pradžioje persikėlė į Kauną, kuris ir tapo laikinąja sostine. Dvi svarbios valstybės institucijos - prezidentūra ir Seimas - įsikūrė senamiestyje. Šie pastatai bene labiausiai turistus dominantys objektai, kuriuos galima aplankyti.

Turistų mėgstama M.Žilinsko dailės galerija ir Laisvės alėja į knygą nepateko, nes tai jau ne senamiestis. Tačiau autoriai nežada tenkintis vienintele Kaunui pažinti skirta knyga.

Atvira istorinė prezidentūra

Knygoje aprašoma, kaip kilo ir kito buvusios istorinės prezidentūros pastatas, kaip jis įgavo dabartinį vaizdą, kokius reikšmingus įvykius kitados rūmai fiksavo, kokie Lietuvai svarbūs dokumentai čia buvo pasirašyti. Nors sovietmečiu pastatas patyrė kapitalinių perstatymų, buvo suniokotas interjeras, išorės architektūra, 1989 metais, kai rūmai perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui, prasidėjo ilgai trukęs rūmų atgimimas. Vėliau istorinę prezidentūrą perėmė Krašto apsaugos ministerija, ji tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padaliniu. Panaudodami fonduose sukauptus autentiškus daiktus, muziejininkai įrengė nuolatinę ekspoziciją, kurią gali pamatyti turistai. Patrauklus lankytojams ir prezidentūros kiemelis su prezidentų paminklais.

Buvę Seimo rūmai laikinojoje sostinėje dabar - Maironio gimnazija.

Gojus upių santakoje

Tikrai nedaugelis, nors ir ne kartą lankėtės Kaune, buvote užsukę į Nemuno ir Neries santaką. Knygos autoriai miesto svečiams pataria būtinai čia pasivaikščioti. Tuo labiau kad tai visai netoli nuo Kauno pilies. Šių upių keliai lėmė miesto atsiradimą ir jo plėtrą. "Galime pasidžiaugti, kad miesto širdyje esanti santaka - tikra gamtos oazė. Pasukus nuo santakos smaigalio miesto link, palypėjus ant pylimo, atsiveria platesnė erdvė, už kurios kyla įstabi senamiesčio panorama, - rašo knygos autoriai. - Nuo senų laikų iki XX amžiaus pradžios ši vietovė vadinta Gojumi. Šis žodis turi apibendrinamąją reikšmę - mažas, gražus miškelis. Vis dėlto dažniausiai, ypač nuo XVI amžiaus, taip vadintos sakralios giraitės, ikikrikščioniškų laikų šventvietės. Galbūt todėl į romantizmą linkęs Teodoras Narbutas teigė, kad santakoje buvo šventasis miškas."

Pasak Almonaičių, nors žinių apie santakos sakralumą trūksta, tačiau galima neabejoti, kad XIV amžiuje kauniečiai kažkur pilies aplinkoje turėjo šventvietę. "Simboliška, jog santakoje ir dabar stovi akmenų mūro aukuras, kuriame nuo 2010 metų kartą per savaitę senojo baltų tikėjimo sekėjai romuviečiai ir jiems prijaučiantieji čia kursto ugnį", - sakė V.Almonaitis. Simboliška ir tai, kad 1988 metų  rugpjūčio 2 dieną santakoje įvyko pirmasis Kaune masinis Atgimimo laikų mitingas - Ekologinis protesto žygis. O 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje bei Santakos parke laikytas šv. Mišias mena 2011 metais čia pastatytas paminklas popiežiui.

Jūratės Mičiulienės nuotrauka/Rotušėje eksponuojama vėtrungė, kuri greitai bus užkelta ant Kauno pilies bokšto.

Pilis - seniausias statinys

Knyga kviečia aplankyti 50 įdomių senamiesčio objektų. Akivaizdu, kad jiems pritrūktų savaitgalio. Tačiau, jei stokojate laiko, galima pasirinkti raudonais kvadratukais pažymėtus pačius įdomiausius ir svarbiausius. Leidinio autoriai, be minėtų objektų, rekomenduoja užsukti į Maironio muziejų, Juozo Tumo-Vaižganto butą, Perkūno namus, Vytauto bažnyčią, Katedrą, Šv. Mikalojaus bažnyčią, šalia esantį Benediktinių vienuolyną, mažai žinomą ir žavią Šv. Gertrūdos bažnyčią, Pranciškonių (bernardinių) vienuolyną, dabar priklausantį Kauno kunigų seminarijai. Su Švč. Trejybės bažnyčia tvora apjuosta teritorija dabar vadinama Mažuoju Vatikanu. Kasdien 14-18 val. seminarija priima lankytojus.

Būtina užsukti ir į Kauno pilį. Nors jos restauravimas sulaukė gana prieštaringų nuomonių ir diskusijų, seniausiam miesto statiniui nėra abejingų kauniečių. Pilis, kaip ir Kaunas, pirmą kartą paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje 1361 metais. Tąkart Vokiečių ordino žvalgai atvyko "išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies mūrų storumo, gilumo ir aukštumo", nes ruošėsi pilies puolimui. Kitais metais galinga priešų armija šturmavo Kauno tvirtovę. Jos įgulą sudarė apie 400 vyrų, kuriems vadovavo Kęstučio sūnus kunigaikštis Vaidotas ir neįvardytas pilies viršininkas. Pralaimėtame mūšyje žuvo apie 350 gynėjų. Pasak knygos autorių, Vaidotas ir dar keliasdešimt kilmingų pilies gynėjų buvo paimti į nelaisvę (Vaidotas vėliau išpirktas ar išmainytas).

Iškels vėtrungę

Per knygos apie Kauno senamiestį sutiktuves rotušėje buvo parodyta ką tik miesto restauratorių pagaminta vėtrungė, kuri bus užkelta ant pilies bokšto. Kaip pasakojo K.Ignatavičius, ši idėja jam kilo dar tuomet, kai vėtrungė papuošė rotušę. "Restauravus pilį daug kas iš kauniečių pastebėjo, kad jos bokštas plikas atrodo nekaip - nei vėliavos, nei vėtrungės. Jų paragintas kreipiausi į miesto valdžią. Kultūros paveldo skyrius surengė konkursą, ir štai jau turime vėtrungę, - pasakojo K.Ignatavičius. - Ji kol kas eksponuojama rotušėje. Kai atšils ir bus galima aukštu kranu privažiuoti prie pilies bokšto, užkelsime ant jo viršūnės."

Vėtrungės autorius Augustas Ramonas, kurdamas vėtrungę, konsultavosi su istorikais Zigmantu Kiaupa ir Jonu Vaičenoniu. Buvo nuspręsta, kad vėtrungė turi įamžinti metus, kada Kaunas buvo paminėtas pirmąkart - 1361-uosius. Šalia užrašo "Kaunas" stovi ir Kęstučio laikų karys. Jo atvaizdas padarytas remiantis Kęstučio antspaudu.

"Vėtrungė - svarbus gynybinės pilies atributas. Ji ne tik žymėjo vėjo kryptį, bet ir padėdavo apskaičiuoti, kaip kokiam vėjui pučiant reikia koreguoti ginklus, - aiškino K.Ignatavičius. - O kartais specialiai pasukant vėtrungę būdavo galima suklaidinti priešus. Kol dar vėtrungė rotušėje, daug kas užsuka prie jos nusifotografuoti. Kai ji iškils į beveik 30 metrų pilies bokštą, to jau nebus įmanoma padaryti."

Kaip pasakojo K.Ignatavičius, vėtrungės autorius A.Ramonas jos matmenyse simboliškai užkodavo svarbias datas. "Vertikaliai nuo koto iki vėtrungės krašto yra 1410 centimetrų. Tai Žalgirio mūšio metai. Jei matuosime visą vėtrungės plotį, apimdami ir tą dalį, kuri su Kęstučio atvaizdu yra kitoje koto pusėje, bus 1930 centimetrai. Būtent 1930 metais pirmąkart surengtos iškilmės Kauno įkūrimui paminėti." Tada buvo labai populiari XVI amžiuje užrašyta legenda, kad Kauną įkūrė iš Romos į mūsų kraštus atkeliavusio kunigaikščio Palemono sūnus Kūnas, kuris esą pagal savo vardą ir pavadino miestą. Mokslininkai Kauno vardą sieja su būdvardžiu kaunus - žemas.

Tiems, kurie domisi Kaunu, naujoji knyga atskleis daug paslapčių, tikėtina, pateiks ir naujų mįslių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"