Neries slėnių gali pavydėti Europa

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2013-07-18 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2013-07-18 06:00
Iškirtus medžius nuo Bradeliškių piliakalnio viršūnės atsivėrė Buivydų piliakalnis. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Ša­lia Vil­niaus yra tiek daug na­tū­ra­lios gam­tos, kad pa­vy­dė­ti ga­li ne vie­na Eu­ro­pos sos­ti­nė. Šį­kart no­ri­me pri­sta­ty­ti Ne­ries re­gio­ni­nį par­ką, ku­rio gra­žiau­sius ob­jek­tus per sa­vait­ga­lio iš­vy­ką ga­li­ma ap­žiū­rė­ti vaikš­čio­jant ro­dyk­lė­mis ir in­for­ma­ci­niais sten­dais pa­žy­mė­tais ta­kais. Ti­kra at­gai­va tiems, kam at­os­to­gos jau pa­si­bai­gu­sios ar­ba dar to­li iki jų.

Ker­na­vės kryp­ti­mi va­žiuo­ja­me į Dūkš­tas. Ne­tu­rin­tie­ji au­to­mo­bi­lio pa­to­giai ga­li nu­vyk­ti au­to­bu­su. Ne­ries re­gio­ni­nio par­ko sve­tai­nė­je www.ne­ries­par­kas.lt pa­teik­ti ke­lei­vi­nio trans­por­to tvar­ka­raš­čiai, tad pla­nuo­ti ke­lio­nės die­ną vi­sai pa­pras­ta. Par­ke yra pen­ki pa­žin­ti­niai marš­ru­tai (ke­tu­ri pės­čių­jų, vie­nas - au­to­mo­bi­lių). Ne­ries re­gio­ni­nis par­kas iš­si­dės­tęs tu­ris­tams la­bai pa­trauk­lia­me, ge­rais kraš­to ke­liais su­jung­ta­me tri­kam­py­je Vil­nius–T­ra­kai–­Ker­na­vė.

"Kas užrašyta ant Dūkštų ąžuolyne esančio akmens, iki šiol nenustatyta", - teigė S.Pupininkas.

Tarp sostinių

Ne­ris, iš­trū­ku­si iš be­to­ni­nių Vil­niaus kran­ti­nių ir pra­dė­ju­si vin­giuo­ti Ker­na­vės link, ne­at­pa­žįs­ta­mai kei­čia­si. Mies­to gy­ven­to­jams tai leng­vai pa­sie­kia­mi na­tū­ra­lios gam­tos plo­tai, ten ti­krai yra kur akis pa­ga­ny­ti.

Upė, nu­te­kė­ju­si vos ke­le­tą ki­lo­me­trų už Gri­giš­kių, pa­ten­ka į le­dy­nų su­klos­ty­tų kal­vų tar­pek­lį. Nuo čia, pa­čia­me gra­žiau­sia­me Ne­ries ruo­že, be­veik iki pat Ker­na­vės, 1992 me­tais yra įsteig­tas Ne­ries re­gio­ni­nis par­kas. O 2009 me­tais Dūkš­to­se ati­da­ry­to nau­jo mo­der­naus par­ko in­for­ma­ci­nio lan­ky­to­jų cen­tro dar­buo­to­jai pa­tei­kia ne­mo­ka­mos in­for­ma­ci­jos apie lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, duo­da že­mė­la­piu­kų, lanks­ti­nu­kų ir pa­ly­di į gam­tą. Ke­liau­to­jams te­rei­kia elg­tis at­sa­kin­gai ir ne­sa­va­va­liau­ti. In­for­ma­ci­jos sten­dai pri­me­na, kad uni­ka­lus upės slė­nio kraš­to­vaiz­dis, jo aug­me­ni­ja ir gy­vū­ni­ja yra sau­go­mi vals­ty­bės.

Pa­sak par­ko gi­do Sau­liaus Pu­pi­nin­ko, ti­kras ste­buk­las, kad vi­siš­kai ne­to­li Vil­niaus ga­li­ma džiaug­tis na­tū­ra­lia gam­ta, at­odan­go­mis, gė­rė­tis ne­ap­sa­ko­mo gro­žio vaiz­dais, at­si­ve­rian­čiais nuo aukš­tų Ne­ries kran­tų, pi­lia­kal­nių. Šis sa­vi­tas kraš­to­vaiz­dis for­ma­vo­si tūks­tant­me­čius, slen­kan­tys le­dy­nai su­kū­rė įspū­din­gas kal­vas, Ne­ries ir jos in­ta­kų va­gas, ku­rios sa­vo pir­mykš­tį vaiz­dą iš­lai­kė iki mū­sų die­nų. Iš­skir­ti­nė par­ko pa­dė­tis – tarp dvie­jų Lie­tu­vos sos­ti­nių – se­no­sios Ker­na­vės ir Vil­niaus – le­mia kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų gau­są. Pa­lei upės kran­tus stūk­san­tys aukš­ti pi­lia­kal­niai, al­ka­kal­niai, šim­ta­me­čiai ąžuo­lai, se­no­vės gy­ven­vie­tės ir gau­sy­bė pil­ka­py­nų me­na pro­tė­vių lai­kus, jų gy­ven­se­ną, pa­pro­čius, ti­kė­ji­mą. Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mo­si lai­ko­tar­piu šios že­mės bu­vo lie­tu­vių že­mių vie­ni­ji­mo­si cen­tru ir be­si­ku­rian­čios Lie­tu­vos vals­ty­bės bran­duo­liu. Ne­ries re­gio­ni­nia­me par­ke yra net aš­tuo­ni pi­lia­kal­niai.

Prie Dūkštos nugarą išrietęs stūkso Bradeliškių piliakalnis.

Su­si­pa­žin­ti su par­ku S.Pu­pi­nin­kas siū­lo pra­dė­ti nuo Dūkš­tos pa­žin­ti­nio ta­ko, nes Dūkš­tos slė­nis - par­ko šir­dis. Marš­ru­tas drie­kia­si 5 ki­lo­me­trus, jis pra­si­de­da už Dūkš­tų Ker­na­vės link pa­va­žia­vus vos 2,5 ki­lo­me­tro. De­ši­nė­je - di­džiau­sias Lie­tu­vo­je iš­li­kęs na­tū­ra­lus ąžuo­ly­nas, kai­rė­je - Dūkš­tos pa­žin­ti­nio ta­ko pra­džia. No­rint nu­ei­ti jį vi­są Dūkš­tos upe­lį teks kirs­ti du kar­tus. Ša­lia Bra­de­liš­kių pi­lia­kal­nio yra til­tas, o ties Kar­ma­zi­nų at­odan­ga til­to nė­ra. Ta­čiau va­sa­rą, pa­sak S.Pu­pi­nin­ko, upe­lį leng­va perb­ris­ti. Pa­va­sa­rį, kai van­duo pa­ky­la, Dūkš­ta tam­pa šniokš­čian­čia kal­nų upe. Ta­da ja sku­ba pa­si­džiaug­ti eks­tre­ma­laus van­dens spor­to mė­gė­jai - čia kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mos van­dens sla­lo­mo var­žy­bos. Šie­met jo­se bu­vo net 80 da­ly­vių: grei­čiau­siai at­kar­pą nu­plau­kė per 8 mi­nu­tes, o il­giau­siai vi­sur kliū­da­mi plau­kė 3 va­lan­das.

"Iš­skir­ti­niai ob­jek­tai ties šiuo ta­ku - Bra­de­liš­kių ir Bui­vy­dų pi­lia­kal­niai. Jie la­bai gra­žūs, su­tvar­ky­ti, juos net va­di­na­me ma­žą­ja Ker­na­ve, - sa­kė S.Pu­pi­nin­kas. - Be­je, kai bu­vo iš­kirs­ti me­džiai Bui­vy­dų pi­lia­kal­nio šlai­tuo­se, jis at­si­vė­rė net nuo Bra­de­liš­kių pi­lia­kal­nio. Anks­čiau čia vie­šė­da­mi žmo­nės jo ne­ma­ty­da­vo, tad da­bar ge­ro­kai nu­stem­ba iš­vy­dę vi­sai ki­to­kį vaiz­dą."

Ties Bra­de­liš­kių pi­lia­kal­niu Dūkš­tos šlai­te yra at­si­vė­ru­si gra­ži at­odan­ga. Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ji su­si­for­ma­vo ga­na ne­se­niai ir ga­nė­ti­nai sim­bo­liš­kai. "Griū­vant so­vie­ti­nei sant­var­kai Dūkš­ta iš­si­lais­vi­no ties so­viet­me­čiu sta­ty­ta užt­van­ka. Van­dens bu­vo su­si­kau­pę tiek daug, kad užt­van­ką iš­ver­tė, o srau­ni tėk­mė nu­grau­žė da­lį šlai­to, - aiš­ki­no gam­ti­nin­kas. - Bu­vo nu­plau­tas ir ša­lia upės į ma­lū­ną ve­dan­tis ke­lias. Se­no­lis ąžuo­las at­si­dū­rė ant skar­džio kraš­to. Ka­dan­gi šlai­tą upė kas­met nu­grau­žia po ke­le­tą cen­ti­me­trų, spė­ja­ma, kad ąžuo­las čia sto­vės tik ke­le­tą me­tų." Pa­sak gi­do, užt­van­kos, truk­dan­čios čia veis­tis la­ši­ši­nėms žu­vims, nie­kas ne­ats­ta­ti­nės. Dūkš­tai bus leis­ta tvar­ky­tis, kaip ji pa­ti no­rės.

Ąžuolas ant atodangos krašto stovės vos keletą metų.

Kur ru­de­nį gi­lė­mis lyja

Ro­dy­da­mas Dūkš­tų ąžuo­ly­ną gam­ti­nin­kas pats ste­bė­jo­si, kaip jis čia iš­li­ko, kai daug kur Lie­tu­vo­je ąžuo­ly­nai bu­vo iš­kirs­ti. "Ma­tyt, ti­krai iš­skir­ti­nė vie­ta čia bu­vo, ir nie­kam ran­ka ne­ki­lo jį su­nai­kin­ti, - svars­tė jis. - 302 ha plo­to Dūkš­tų ąžuo­ly­nas yra ne tik iš­li­kęs di­džiau­sias na­tū­ra­lus Lie­tu­vo­je, bet ir vie­nas se­niau­sių. Ąžuo­lams po ke­lis šim­tus me­tų." Ver­tin­giau­sio­je ąžuo­ly­no da­ly­je įsteig­tas gam­tos re­zer­va­tas. Da­li­mi ąžuo­lų gi­rios vin­giuo­ja me­di­nis, pri­tai­ky­tas ir ne­įga­lie­siems, pu­san­tro ki­lo­me­tro ta­kas. Tad ga­li­ma žval­gy­tis ir įsi­vaiz­duo­ti, kaip ki­ta­dos ga­lė­jo at­ro­dy­ti ąžuo­lų gi­rios. Pa­sak S.Pu­pi­nin­ko, šis miš­kas įvai­riais me­tų lai­kais vis ki­toks. "Kol nė­ra la­pų, ąžuo­ly­nas bū­na tar­si per­re­gi­mas, o že­mė bal­tuo­ja nuo pra­žy­du­sių plu­kių. Va­sa­rą, me­džiams su­ža­lia­vus, gi­ria sa­vo­tiš­kai už­si­ve­ria. Ru­de­nį vėl mai­no spal­vas, gi­lė­mis ly­ja ant ta­ko, - in­tri­ga­vo gam­ti­nin­kas. - Pa­sa­ko­ja­ma, kad dar iki 1950 me­tų ap­lin­ki­nių kai­mų žmo­nės ąžuo­ly­ne ga­ny­da­vo kar­ves, tad krū­my­nai ne­su­ve­šė­da­vo, ir gi­ria bu­vo ga­na švie­si. Vė­liau ga­ny­ti užd­raus­ta, miš­kas su­žė­lė. Iš gi­lių iš­dy­gu­siems ąžuo­liu­kams trūks­ta švie­sos ir jie ne­au­ga."

Gam­ti­nin­kai, iš­va­lę ša­bakš­ty­nus, iš­kir­tę men­ka­ver­čius krū­my­nus ap­link se­nus ąžuo­lus, lei­džia na­tū­ra­liai iš gi­lių aug­ti me­de­liams. Ūg­te­lė­ję ap­gau­bia­mi ap­sau­gi­niais tink­le­liais, kad ąžuo­liu­kų ne­iš­min­dy­tų ir ne­nug­rauž­tų žvė­rys.

Ąžuo­ly­ne yra ak­muo su iki šiol ne­nus­ta­ty­tais ke­tu­riais sim­bo­liais. "Eg­zis­tuo­ja dvi teo­ri­jos. Vie­ni sa­ko, kad čia už­ra­šė dau­giau nei prieš šim­tą me­tų iš Ru­si­jos glū­du­mos at­kel­ti sla­vai. Spė­ja­ma, kad ženk­lai se­ną­ja ru­sų kal­ba reiš­kė val­dų ri­bas, - dės­tė S.Pu­pi­nin­kas. - Ki­ta teo­ri­ja ban­do įro­dy­ti, kad tai se­no­jo bal­tų ti­kė­ji­mo ru­nos, ku­rioms ga­li bū­ti apie 600 me­tų. Ži­nau, jog nu­fo­tog­ra­fuo­tas ak­muo su raš­me­ni­mis bu­vo siųs­tas dau­ge­liui pa­sau­lio moks­li­nin­kų, kad pa­tvir­tin­tų šią hi­po­te­zę. Vie­ni at­sa­kė, jog tai ru­nos, ki­ti to ne­pat­vir­ti­no."

Saidės upelis prieš krisdamas į Nerį surideno krūvas akmenų.

Trys "jei­gu"

Prie Dūkš­tos gam­ti­nin­kai sau­go pie­vą, ku­rio­je gy­ve­na ypa­tin­gas dru­ge­lis - gen­ci­jo­ni­nis mels­vys. Kaip pa­sa­ko­jo S.Pu­pi­nin­kas, mels­vus dru­ge­lius daug kur ga­li­ma iš­vys­ti, ta­čiau jų yra ne vie­na rū­šis, ir ne­spe­cia­lis­tui su­nku pa­sa­ky­ti, ar čia bū­tent ta re­te­ny­bė. Gen­ci­jo­ni­nis mels­vys iš­sis­ki­ria tuo, kad bal­tus kiau­ši­nė­lius de­da tik ant mels­vo­jo gen­ci­jo­no, įra­šy­to į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą. No­rint pra­tęs­ti gi­mi­nę dru­ge­liams rei­kia ne tik su­si­ras­ti re­tai kur au­gan­tį šį au­ga­lą, bet dar bū­ti­na, kad iš­si­ri­tu­sį vikš­rą na­mo į po­že­mi­nius skruz­dė­ly­no ur­vus žie­mai par­si­neš­tų tam ti­kros rū­šies skruz­dės. Ne­bus rei­kia­mo au­ga­lo ar skruz­džių - gy­vy­bės cik­las nu­trūks. "Lie­pos mė­ne­sį po virš pie­vų plaz­dan­čių dru­ge­lių tuo­ktu­vių jie ieš­ko to vie­nin­te­lio au­ga­lo. Ir su­nku pa­sa­ky­ti, ko­dėl bū­tent jo, - svars­tė S.Pu­pi­nin­kas. - Iš­si­ri­tę vikš­rai pri­sig­rau­žia mė­sin­gų mels­vo­jo gen­ci­jo­no la­pų, po­rą sa­vai­čių pa­gy­ve­na ža­lu­mo­je, o pa­skui plo­na tar­si vo­ra­tink­lis gi­ja nu­si­lei­džia ant že­mės. Ta­da at­ei­na svar­biau­sias jo gy­ve­ni­me mo­men­tas - jį tu­ri ras­ti ir­gi ga­na re­tos skruz­dės - ru­do­sios mir­mi­kos. Jei ne­ras, vikš­ras žus, jei ras ki­tos rū­šies skruz­dės, jį su­val­gys. Tik kai prie jo pri­ar­tė­ja ru­do­sios mir­mi­kos, vikš­ras iš­ski­ria sal­dų skys­čio la­šą. Skruz­dės ap­są­la ir aik­te­li: "Ko­dėl šis mū­sų vai­kas vo­lio­ja­si lau­ke!" Pa­sii­ma ir ne­ša­si na­mo. De­šimt mė­ne­sių juo rū­pi­na­si kaip sa­vo vai­ku, mai­ti­na, pri­žiū­ri. Kai kas to­kią ap­ga­vys­tę ly­gi­na su ge­gu­žiu­ko el­ge­siu. Taip, vikš­ras iš tie­sų skruz­des ap­gau­na. Iki pa­va­sa­rio vikš­ras tam­pa lė­liu­ke, o iš­si­ri­tęs dru­ge­lis pa­va­sa­rį mels­vais spar­ne­liais iš­plas­no­ja iš skruz­dė­ly­no po­že­mių. Skuos­ti rei­kia kuo grei­čiau, nes sal­daus skys­čio jau ne­ga­mi­nan­tį dru­ge­lį ap­gau­tos skruz­dės su­ės­tų." Ir vėl pra­si­de­da nau­jas gy­vy­bės cik­las. Iš­gir­dus šią is­to­ri­ją ran­ka ne­ky­la skin­ti gė­lių pie­vo­je - gal ji vie­nin­te­lė kam nors ir bū­ti­na. Gam­ti­nin­kų rū­pes­tis, kad pie­vos ne­už­žel­tų krū­mais, ša­bakš­ty­nais, ir re­tie­ji au­ga­lai ne­iš­nyk­tų.

S.Pu­pi­nin­kas apie šį dru­ge­lį sa­ko, kad jo gy­ve­ni­me yra trys "jei­gu": "Jis gy­ve­na, jei­gu pie­vo­je yra tin­ka­mas au­ga­las, jei­gu jį ran­da rei­kia­mos skruz­dės ir jei­gu jam pa­skui pa­vyks­ta sėk­min­gai iš skruz­dė­ly­no pa­bėg­ti."

Lie­tu­vo­je ži­no­mos tik ke­tu­rios vie­tos, kur au­ga mels­vie­ji gen­ci­jo­nai. S.Pu­pi­nin­ko tei­gi­mu, dvi pie­vos yra prie Dūkš­tos, šlai­tas par­ke prie Ne­ries ir dar vie­na pie­va ne­to­li Jur­bar­ko.

Neseniai atsivėrusi Dūkštos atodanga.

Ne­pa­kaks savaitgalio

Par­ke yra daug nuo­sta­bių gam­tos kam­pe­lių, ir vi­sus iš­vaikš­čio­ti ti­krai ne­pa­kaks vie­no sa­vait­ga­lio. Pa­vyz­džiui, pa­lei Ne­rį vin­giuo­ja Kar­ma­zi­nų pa­žin­ti­nis ta­kas, ša­lia jo - Kar­ma­zi­nų pi­lia­kal­nis ir ne­se­niai su­tvar­ky­tas di­džiau­sias Vil­niaus apy­lin­kė­se pil­ka­py­nas. Di­džiau­sią Ne­ries me­ta­mą 18 km Vel­nia­kam­pio kil­pą ge­riau­sia iš­ma­tuo­ti va­žiuo­jant dvi­ra­čiu jos vi­di­ne da­li­mi. Pės­čio­mis žy­gis truk­tų vi­są die­ną.

Pi­nyk­los šal­ti­nis par­ko miš­kuo­se (be­je, jie uži­ma 90 proc. par­ko) yra la­bai šva­rus ir skaid­rus. At­li­kus ty­ri­mus pa­aiš­kė­jo, kad ko­ky­bės par­ame­trai yra kur kas aukš­tes­ni už įpras­ti­nes ge­ria­ma­jam van­de­niui tai­ko­mas nor­mas.

Nuo Dūkš­tų Ker­na­vės link pa­va­žia­vus 6 km, nuo Ne­ries skar­džio ties ka­vi­ne "Pu­šy­nė­lis" at­si­ve­rian­tis vaiz­das yra pats įspū­din­giau­sias vi­sa­me par­ke. Tai Verk­šio­nių re­gyk­la.

Į Ne­ries re­gio­ni­nį par­ką ver­ta už­suk­ti ir iš ki­tos pu­sės. Va­žiuo­jant au­to­ma­gis­tra­le Vil­nius - Kau­nas už Gri­giš­kių rei­kia ieš­ko­ti nuo­ro­dos į Stir­nius. Čia vin­giuo­ja Sai­dės pa­žin­ti­nis ta­kas. Se­nų ąžuo­lų pa­unks­nė­je ga­na gi­lia­me slė­ny­je šniokš­čian­ti Sai­dė pri­me­na kal­nų upokš­nį. Sku­bė­da­ma į Ne­rį ir į sa­vo va­gą su­ri­de­nu­si krū­vas ak­me­nų, iš­ver­tu­si pa­kran­tės me­džių Sai­dė čia su­ku­ria ma­giš­ką trau­ką. Nuo­tai­kai at­spal­vių su­tei­kia ir sa­ma­no­ti pa­go­niš­ką švent­vie­tę liu­di­jan­tys ak­me­nys, ir ša­lia stūk­san­tis Stir­nių pi­lia­kal­nis. Kiek ma­žai esa­me iš­vaikš­čio­ję ša­lia sos­ti­nės esan­čių gra­žių vie­tų, by­lo­ja fak­tas, kad šis pi­lia­kal­nis bu­vo at­ras­tas tik 1995 me­tais. Jį at­si­tik­ti­nai ap­ti­ko gam­ti­nin­kas Ri­čar­das Kaz­laus­kas, tuo me­tu gy­dy­da­ma­sis ša­lia esan­čio­je, o da­bar jau su­griu­vu­sio­je, sa­na­to­ri­jo­je ir vaikš­ti­nė­da­mas po apy­lin­kes.

S.Pupininkas pievoje apžiūrėjo melsvojo gencijono lapelius, bet gencijoninio melsvio kiaušinėlių dar nerado.

Taip atrodo unikali retenybė - gencijoninis melsvys. /flickr.com nuotrauka

....

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Parkas  78.60.225.196 2013-07-22 12:01:08
grazus, taciau prie Neries esantys takai, slaitai ir pakeles yra siaubingai apterstos, metosi baldai, medziu sakos, kelmai, siuksles. Toli eiti nereikia, tik siapus ir anapus Neries , pradedant Tuskulenu rumu kryptimi ir toliau, ten ir matosi musu netvarkingumas, kurio tikrai Europa niekada nepavydes
4 0  Netinkamas komentaras
Patikslinimas  88.119.188.118 2013-07-19 16:30:15
Melsvieji gencijonai auga ir Kauno marių regioniniame parke ;)
3 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami