Niujorkas: kvepianti pasaulio sostinė

Vaidas MIKAITIS 2016-03-17 06:00
Vaidas MIKAITIS
2016-03-17 06:00
Tikrai verta pereiti pėsčiomis nuostabiu Bruklino tiltu. Vaido Mikaičio nuotraukos
Ar ži­no­te, ko­dėl olan­dų kal­ba ne­ta­po po­pu­lia­riau­sia pa­sau­lio kal­ba? Pra­džia bu­vo daug ža­dan­ti. Šiau­rės Ame­ri­ko­je prie Had­so­no upės olan­dai įkū­rė mies­tą ir pa­va­di­no jį Nau­juo­ju Ams­ter­da­mu. Šis mies­tas grei­tai ta­po ga­lin­giau­sias pa­sau­ly­je, jo kal­bą šiais lai­kais vi­si mo­ko­si. Bet tai įvy­kus, jis bu­vo jau ne­be olan­dų mies­tas. Tik įkur­to mies­to kon­tro­lę iš olan­dų pe­rė­mę ang­lai su­tei­kė mies­tui Nau­jo­jo Jor­ko var­dą ir iš­au­gi­no jį iki did­mies­čio.

Da­bar jis ne šiaip pa­sau­lio did­mies­tis. Tai mies­tų mies­tas. Jis yra pa­sau­lio ko­mer­ci­nis, kul­tū­ri­nis bei fi­nan­si­nis cen­tras. Niu­jor­kas yra pa­sau­lio sos­ti­nė. Na­tū­ra­lu, kad kiek­vie­nas tu­ri mo­kė­ti pa­sau­lio sos­ti­nės kal­bą. Štai jums ir at­sa­ky­mas ko­dėl mes ne­kal­ba­me olan­diš­kai. Olan­dams tu­rė­tų bū­ti la­bai ap­mau­du, kad ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti šio mies­to sa­vo ran­ko­se.

Taimso aikštė.

Trau­kia nuo­lat grįžti

Man Niu­jor­kas yra mies­tas, ku­ris nie­ka­da ne­nu­si­bos­ta. Kiek­vie­ną kar­tą at­vy­kęs vis at­ran­du ką nors nau­ja, iš nau­jo nu­stem­bu, iš nau­jo su­si­ža­viu. Niu­jor­ke lan­kiau­si dau­gy­bę kar­tų ir ke­ti­nu dar ten vyk­ti. Man šis mies­tas yra mil­ži­niš­kas ener­gi­nis vam­py­ras, iš­siur­bian­tis ener­gi­jos li­ku­čius, bet vis trau­kian­tis vėl grįž­ti. Jis yra ir ener­gi­jos siur­bė­jas, ir drau­ge nar­ko­ti­kas.

Pa­me­nu dar ne­se­nus lai­kus, kai pa­siek­ti JAV bu­vo su­dė­tin­ga ir la­bai bran­gu. pa­sta­ruo­ju me­tu ke­lio­nės at­pi­go ir ta­po daug pa­pras­tes­nės. Anks­čiau, kad nu­kak­tum į JAV, rei­kė­jo pe­rei­ti su­dė­tin­gą ir kar­tais že­mi­nan­čią vi­zų ga­vi­mo pro­ce­dū­rą, o at­skri­dus dar ku­rį lai­ką dre­bė­ti pa­sie­ny­je, nes par­ei­gū­nai griež­tai žvelg­da­vo į at­vy­kė­lius iš Ry­tų Eu­ro­pos.

Da­bar te­rei­kia in­ter­ne­tu iš­siim­ti elek­tro­ni­nį lei­di­mą į JAV, su­mo­kė­ti sim­bo­li­nį mo­kes­tį ir pirk­ti lėk­tu­vo bi­lie­tus. At­virkš­čiai da­ry­ti ne­pa­ta­riu, nes įsi­gi­jus lėk­tu­vo bi­lie­tus ir iš­ki­lus prob­le­mai dėl elek­tro­ni­nio lei­di­mo, pi­ni­gų už bi­lie­tus nie­kas ne­grą­žins. Elek­tro­ni­niai lei­di­mai iš­duo­da­mi iš­kart ir daž­niau­siai be prob­le­mų.

Vietoj nugriautų verslo bokštų dvynių pastatytas naujas Laisvės bokštas.

Pa­to­gu per­sės­ti Kijeve

Lėk­tu­vo bi­lie­tų į Niu­jor­ką kai­nos šiais lai­kais taip pat daž­nai džiu­gi­na. Jei esi ne­la­bai jau­trus dėl per­sė­di­mo ir ne­pri­si­ri­ši prie kon­kre­čios da­tos, ga­li ras­ti bi­lie­tų iš di­des­nių Eu­ro­pos mies­tų, tar­kim, vos už 300 eu­rų. Ži­no­ma, dar tek­tų sa­vo lė­šo­mis nu­kak­ti į tam ti­krą Eu­ro­pos mies­tą. Man pa­si­se­kė bent du­kart to­kias kai­nas ras­ti iš Vil­niaus. Ta­da pa­ma­lo­ni­no ukrai­nie­čių oro li­ni­jos. Tad jei no­ri­te pa­to­giai skris­ti iš Vil­niaus ir tik kar­tą per­sės­ti Ki­je­ve, siū­lau pir­miau­sia pa­si­do­mė­ti, ką siū­lo ukrai­nie­čiai. Jų bai­min­tis ne­rei­kia, esu bent ke­lis­kart tu­rė­jęs il­gų skry­džių, ir vis­kas bu­vo sėk­min­gai. Jų kai­nos ga­li bū­ti ypač pa­trauk­lios.

Niu­jor­ke yra trys di­de­li oro uos­tai, bet lėk­tu­vai iš Eu­ro­pos pa­pras­tai lei­džia­si Niu­jor­ko JFK oro uos­te ar­ba Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jo­je esan­čia­me Niuar­ko „Li­ber­ty“. Niuar­kas gal kiek ar­čiau mies­to cen­tro, ta­čiau pa­siek­ti mies­tą iš abie­jų oro uos­tų yra pa­to­gu. Į cen­trą ga­li­ma ne­bran­giai nu­va­žiuo­ti trau­ki­niu ar­ba me­tro.

Pa­sie­nie­čių taip pat ne­de­ra bai­min­tis kaip anks­čiau. Dėl pa­ge­rė­ju­sios mū­sų ša­lies eu­roin­teg­ra­ci­jos ir lie­tu­vių gy­ve­ni­mo pe­rei­ti JAV pa­sie­nio pos­tus yra leng­viau. Į kiek­vie­ną lie­tu­vį ne­bež­vel­gia­ma kaip į po­ten­cia­lų juo­da­dar­bį. Ame­ri­kie­čiai mėgs­ta juo­kau­ti, tad vie­nas ki­tas šmaikš­tus juo­ke­lis si­tua­ci­jos ti­krai ne­pab­lo­gins. Nors ir la­bai re­tai, dar ten­ka iš­girs­ti, kad ko nors ne­įlei­do į JAV ir grą­ži­no at­gal į lėk­tu­vą. Grau­džios tų žmo­nių is­to­ri­jos, ta­čiau tei­sy­bės dė­lei rei­kia pa­žy­mė­ti, kad pa­sie­nie­čiai ga­na tiks­liai iden­ti­fi­kuo­ja at­vy­kė­lių į JAV tiks­lus.

Laisvės statula ir Manhatano vaizdas.

Man­ha­ta­nas – Niu­jor­ko širdis

Niu­jor­kas yra ga­lin­gas me­ga­po­lis. Jį su­da­ro pen­ki di­de­li ra­jo­nai – Man­ha­ta­nas, Bruk­li­nas, Bronk­sas, Kvin­sas ir Sta­ten Ai­lan­das. Jei jie vi­si bū­tų at­ski­ri mies­tai, ke­tu­ri jų pa­tek­tų į di­džiau­sių JAV mies­tų de­šim­tu­ką. Gar­siau­sias yra Man­ha­ta­nas. Jis yra cen­tri­nis ir tan­kiau­siai gy­ve­na­mas Niu­jor­ko ra­jo­nas, be­veik vi­sa­da sve­tim­tau­čių ta­pa­ti­na­mas su pa­čiu mies­tu. Vi­sos be­to­ni­nės dan­go­rai­žių džiung­lės, te­le­vi­zi­jos stu­di­jos, cen­tri­nis par­kas, vers­lo ir fi­nan­sų cen­trai, žy­miau­si pa­sta­tai yra įsi­kū­rę Man­ha­ta­ne. Mies­to sve­čiai daž­niau­siai ne­to­li šio ra­jo­no ir ap­sis­to­ja.

Ir tei­sin­gai da­ro, nes čia yra Niu­jor­ko šir­dis. Ir ne tik Niu­jor­ko. Man­ha­ta­nas aps­kri­tai yra pa­sau­lio ko­mer­ci­nis, kul­tū­ri­nis bei fi­nan­si­nis cen­tras. Bruk­li­no til­tas, Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­tas, Brod­vė­jus, Rok­fe­le­rio cen­tras, Taim­so aikš­tė, Lais­vės sta­tu­la, cen­tri­nis par­kas ir ki­ti mies­to ob­jek­tai vi­sa­da yra po­pu­lia­riau­sių pa­sau­lio lan­ky­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šo vir­šu­je. Jei Man­ha­ta­nas bū­tų at­ski­ras mies­tas, jis bū­tų šeš­tas pa­gal dy­dį JAV.

Man­ha­ta­nas gar­sus sa­vo dan­go­rai­žiais. Ži­no­ma, šiuo me­tu dau­ge­lis pa­sau­lio mies­tų, ypač Ry­tų ša­ly­se, sta­to vie­ną už ki­tą pra­ban­ges­nius ir pra­šmat­nes­nius stik­li­nius dan­go­rai­žius, bet Man­ha­ta­no dan­go­rai­žiai – ne to­kie. Jie jau sto­vė­jo, kai Pe­ki­no, Sin­ga­bū­ro, Du­ba­jaus ar Ban­ko­ko ar­chi­tek­tū­ro­je do­mi­na­vo kar­to­ni­niai lūš­ny­nai.

Niu­jor­ko dan­go­rai­žiai bu­vo pra­dė­ti sta­ty­ti XIX am­žiaus pa­bai­go­je. To­dėl dau­gu­ma jų yra ne stik­li­niai ar plas­ti­ki­niai, kaip da­bar, o gelž­be­to­ni­niai. Jau XX am­žiaus 4-aja­me de­šimt­me­ty­je Man­ha­ta­nas bu­vo dan­go­rai­žių mies­tas. Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, ką jau­tė tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos emig­ran­tas, į Niu­jor­ką at­vy­kęs iš sa­vo su­kry­pu­sios kai­mo ba­kū­žės plūk­ta as­la ir šiau­di­niu sto­gu. Tur­būt jau­tė­si, lyg bū­tų pa­te­kęs į kos­mo­są.

Pasiilgusieji rusų kalbos, silkių ar grikių gali nuvykti į Braiton Bičą.

Įsi­rė­žė į atmintį

Ne­rei­kia net tar­pu­ka­rio emig­ran­to. Kai prieš še­šio­li­ka me­tų aš pir­mą kar­tą iš Nau­jo­jo Džer­sio pu­sės nak­tį iš­vy­dau švie­čian­tį Man­ha­ta­ną, man tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­sme užė­mė kva­pą. Tai bu­vo tar­si vaiz­das iš at­ei­ties. Ži­no­ma, da­bar lai­kai ki­to­kie, žmo­nės dau­giau ke­liau­ja, jų taip pa­pras­tai ne­nus­te­bin­si, bet ta­da tas įspū­dis įsi­rė­žė į at­min­tį kaip vie­nas nuo­sta­biau­sių vaiz­dų.

Man Niu­jor­ko dan­go­rai­žiai su tar­pu­ka­rio „Em­pi­re Sta­te Buil­ding“ ir „Chrys­ler Buil­ding“ at­ro­do tar­si gy­vas kvė­puo­jan­tis or­ga­niz­mas. Į „Em­pi­re Sta­te Buil­ding“ pa­si­kel­ti pri­va­lo vi­si. Tai – Niu­jor­ko sim­bo­lis. Iš jo į ga­lin­giau­sią pa­sau­lio mies­tą rei­kia pa­žvelg­ti iš vir­šaus. Rei­kia, kad pa­ma­ty­tu­mė­te, koks jis di­din­gas.

Vie­nas Niu­jor­ko sim­bo­lių yra Lais­vės sta­tu­la, sto­vin­ti Lais­vės sa­lo­je. Ją su­pro­jek­ta­vo pra­ncū­zai ir pa­do­va­no­jo ame­ri­kie­čiams kaip lais­vės sim­bo­lį. Jos ka­rū­nos spyg­liai sim­bo­li­zuo­ja sep­ty­nis že­my­nus. Mo­kyk­lo­je mus mo­kė, kad pa­sau­ly­je yra pen­ki kon­ti­nen­tai, bet, pa­si­ro­do, kiek­vie­nos ša­lies mo­kyk­los ga­li skai­čiuo­ti skir­tin­gai, ir vi­si bus tei­sūs.

Prie Lais­vės sta­tu­los iš že­mu­ti­nio Man­ha­ta­no re­gu­lia­riai ga­be­na per­pil­dy­ti kel­tai. Prieš tai daž­niau­siai ten­ka sto­vė­ti il­gą ei­lę, ypač va­sa­rą. Gal tai ir ki­šo ko­ją bend­ram įspū­džiui, nes Lais­vės sta­tu­la man aš­tres­nių jaus­mų ne­su­kė­lė. Vie­nin­te­lis gra­žus da­ly­kas yra tai, kad tiek iš sa­los, tiek į ją plau­kiant kel­tu at­si­ve­ria pui­ki Man­ha­ta­no pa­no­ra­ma, ti­kras per­las akims. O sto­vint ei­lė­je kar­tais vi­sai ge­rai pa­links­mi­na gat­vės ar­tis­tai.

7-ojoje aveniu prie "Madison Square Garden".

Bokš­tų dvy­nių nebeliko

Prieš ke­lio­li­ka me­tų Man­ha­ta­no vaiz­das bu­vo dar įspū­din­ges­nis, nes ta­da ja­me dar sto­vė­jo bokš­tai dvy­niai. Jie bu­vo Niu­jor­ko ir pa­sau­lio fi­nan­sų cen­tro sim­bo­liai. Jie bu­vo nuo­sta­būs. Esu bu­vęs ant jų sto­go, ir tai bu­vo bep­ro­tiš­kai aukš­tai. Ne­su ti­kras, ar kur ki­tur pa­sau­ly­je įma­no­ma bū­ti taip aukš­tai po at­vi­ru dan­gu­mi.

De­ja, bokš­tų dvy­nių jau ne­bė­ra. Jie su­griu­vo per te­ro­ris­tų at­akas 2001 me­tų rug­sė­jo 11 die­ną. Tai bu­vo juo­džiau­sia die­na JAV is­to­ri­jo­je, kai šis, anot Fran­ko Si­na­tros, nie­ka­da ne­mie­gan­tis mies­tas bu­vo par­klup­dy­tas ant ke­lių.

Taip su­sik­los­tė ap­lin­ky­bės, kad ja­me te­ko lan­ky­tis pra­ėjus pen­kioms die­noms po tra­ge­di­jos. Jaus­mas bu­vo la­bai slo­gus. Mies­tas, pul­suo­jan­tis ne­slops­tan­čia ener­gi­ja, bu­vo ne­įti­ki­mai ty­lus. Žmo­nės vaikš­čio­jo, me­tro va­ži­nė­jo, ta­čiau jau­tei, tar­si kaž­koks gar­są slo­pi­nan­tis ty­los šy­das bu­vo nu­si­lei­dęs ant mies­to.

Tai tru­ko ne­il­gai. Niu­jor­kas grei­tai pa­ki­lo, at­si­ga­vo ir ta­po dar stip­res­nis. Nors ir pri­rei­kė lai­ko, nu­griau­tų dvy­nių vie­to­je bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas Lais­vės bokš­tas.

Šiame name gyveno aktoriai iš TV serialo "Draugai".

Lai­ko sa­vo miestu

To­mis die­no­mis mies­tie­čiai at­ra­do vie­ny­bę. Ta­da kiek­vie­nas žmo­gus, ne­svar­bu, ko­kia jo re­li­gi­ja, tau­ty­bė ar ra­sė, sa­kė: „Aš esu niu­jor­kie­tis, aš esu ame­ri­kie­tis, aš esu gais­ri­nin­kas.“. Tai bu­vo ne­pap­ras­tos vie­ny­bės ir su­si­kau­pi­mo me­tas.

Niu­jor­kas nė­ra tik ame­ri­kie­čių mies­tas. Tai vi­so pa­sau­lio mies­tas. Niu­jor­ke gy­ve­na tur­būt vi­sų pa­sau­lio tau­tų at­sto­vai. Čia jie tu­ri sa­vo gat­ves ar net ra­jo­nus. Ir vi­si jie Niu­jor­ką lai­ko sa­vo mies­tu. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad Niu­jor­ko kal­ba yra ang­lų su ak­cen­tu. Bū­na, jog mies­tie­čiai tar­pu­sa­vy­je šne­ka su to­kiu ryš­kiu ak­cen­tu, kad net ne­sup­ran­ta vie­nas ki­to.

Su­si­da­rė įspū­dis, kad niu­jor­kie­tis nė­ra šiaip žmo­gus, gy­ve­nan­tis mies­te. Nu­jor­kie­tis yra tas, kas įsi­lei­džia mies­tą į sa­vo šir­dį. Jis ga­li bū­ti net ir trum­pa­lai­kis sve­čias. Niu­jor­kas to­kiems žmo­nėms at­sisk­lei­džia ryš­kiau­sio­mis sa­vo spal­vo­mis ir at­ve­ria ne­ri­bo­tų ga­li­my­bų. Čia – pa­sau­lio sos­ti­nė, čia vis­kas įma­no­ma.

Pramogos miesto centre.

Au­to­mo­bi­lį ge­riau pamiršti

Sve­čiuo­da­ma­sis Niu­jor­ke au­to­mo­bi­lį ga­li pa­mirš­ti. Mies­te pui­kiai su­tvar­ky­tas vie­ša­sis trans­por­tas, jis pa­sie­kia net at­okiau­sius mies­to kam­pe­lius. Niu­jor­ko me­tro yra di­džiau­sia grei­to­jo tran­zi­to sis­te­ma pa­sau­ly­je ir tu­ri dau­giau sto­čių nei ku­ris ki­tas did­mies­tis. Be to, di­de­lis au­to­bu­sų par­kas ir ge­le­žin­ke­lių tink­las. Jis yra di­džiau­sias Šiau­rės Ame­ri­ko­je, jun­gia Niu­jor­ką su prie­mies­čiais. Tūks­tan­čiai žmo­nių iš prie­mies­čių, Nau­jo­jo Džer­sio ir Ko­nek­ti­ku­to kas­dien trau­ki­niais va­žiuo­ja į Niu­jor­ką dirb­ti, o va­ka­re grįž­ta na­mo. Mies­tas yra kai­my­nių vals­ti­jų dar­bo vie­tų do­no­ras.

Eis­mas Niu­jor­ke in­ten­sy­vus, gat­vės už­si­kim­šu­sios, vai­ruo­to­jai ne­rvin­gi, par­kuo­tis bran­gu. Vai­ruo­ti čia bū­tų ti­kras gal­vos skaus­mas. Jei va­žiuo­ja­te į Niu­jor­ką, siū­ly­čiau pa­lik­ti au­to­mo­bi­lį bent jau Man­ha­ta­no prie­igo­se ir to­liau nau­do­tis mies­to trans­por­tu. Jei jau vyks­ta­te į Man­ha­ta­ną, pa­ta­riu tai da­ry­ti vė­lų par­os me­tą ir veng­ti to­kių gat­vių kaip Brod­vė­jus ar 5–8 ave­niu.

Au­to­mo­bi­lių ne­rei­ka ne tik mies­to sve­čiams, bet ir gy­ven­to­jams. Net 75 proc. Man­ha­ta­no gy­ven­to­jų ne­tu­ri au­to­mo­bi­lių, kai vi­so­se Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se šis skai­čius sie­ka tik 8 pro­cen­tus. Tuo Niu­jor­kas yra uni­ka­lus ša­ly­je, ku­rio­je kiek­vie­na šei­ma tu­ri po ke­lis au­to­mo­bi­lius ir, sa­ko­ma, kad se­ni žmo­nės ne­be­ga­li vaikš­čio­ti, bet dar ga­li vai­ruo­ti.

Gyvenimas Niujorko centriniame parke.

Bruk­li­ne pi­giau

Di­džiau­sias pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių iš Niu­jor­ko ra­jo­nų yra Bruk­li­nas. Jis anks­čiau bu­vo at­ski­ras mies­tas. Bruk­li­ne pi­ges­nis ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ir pa­slau­gos. Jis la­bai įvai­rus et­ni­ne gy­ven­to­jų su­dė­ti­mi. Pa­siil­gę ru­sų kal­bos, sil­kių ar gri­kių ga­li nu­vyk­ti į Brai­ton Bi­čą, emig­ran­tų iš So­vie­tų Są­jun­gos ir vi­sos po­so­vie­ti­nės erd­vės ra­jo­ną Bruk­li­ne. Čia dir­ba ru­sa­kal­biai gy­dy­to­jai, ad­vo­ka­tai, odon­to­lo­gai, ku­rių pa­slau­gos orien­tuo­tos į ang­liš­kai ne­kal­ban­čius „a­me­ri­kie­čius“, ne­le­ga­lus ar klien­tus, ku­riems ne­įkan­da­mos ame­ri­kie­tiš­kos kai­nos.

Čia gy­ve­nan­tys vy­res­ni ru­sa­kal­biai ne­si­mo­ko ang­lų kal­bos, nuo­lat dū­sau­ja dėl So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo ir kei­kia JAV. Bet kraus­ty­tis į Ru­si­ją nė vie­nas ne­pa­gei­dau­ja.

Siū­lau pe­rei­ti pės­čio­mis nuo­sta­biu Bruk­li­no til­tu. Vaiz­das iš abie­jų upės pu­sių yra pui­kus, ypač su­te­mus. Po­re­lėms šis pa­si­vaikš­čio­ji­mas ga­li bū­ti itin ro­man­tiš­kas.

Bronk­se ir Kvin­se gy­ve­na vi­du­ti­nes ir ma­žes­nes pa­ja­mas gau­nan­tys ame­ri­kie­čiai. Ta­čiau bū­tent Bronk­se yra vie­nas žy­miau­sių JAV zoo­lo­gi­jos so­dų. Sta­ten Ai­lan­de dau­giau­sia sta­to­mi nuo­sa­vi na­mai. Čia įsi­kū­rę di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys ame­ri­kie­čiai, ne­no­rin­tys gy­ven­ti Man­ha­ta­no džiung­lė­se.

Anks­čiau Niu­jor­kas bu­vo lai­ko­mas ne­sau­giu mies­tu, bet per pa­sta­ruo­sius ke­lio­li­ka me­tų mies­to val­džia ir po­li­ci­ja at­li­ko mil­ži­niš­ką dar­bą ko­vo­da­ma su nu­si­kals­ta­mu­mu, tad šis mies­tas, ku­ris bu­vo vie­nas ne­sau­giau­sių, ta­po vie­nu sau­giau­sių JAV did­mies­čių.

Niu­jor­kas tu­ri sa­vo kva­pą. Jį jau­čiu kiek­vie­ną kar­tą at­vy­kęs. Tai sals­te­lė­jęs gat­vės mais­to, par­fu­me­ri­jos, iš­me­ta­mų du­jų, šiukš­lių ir ki­tų mies­to kva­pų mi­ši­nys. Jo ne­įma­no­ma api­bū­din­ti, jį rei­kia pa­jus­ti. Vė­liau prie jo pri­pran­ta­ma, bet at­vy­kus jis vi­sa­da jau­čia­mas. Tai pa­sau­lio sos­ti­nės kva­pas.

Rokfelerio centre čiuožykla veikia iki pat vasaros.

Į „Empire State Building“ pasikelti privalo visi. Iš jo į galingiausią pasaulio miestą reikia pažvelgti iš viršaus.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Renata  81.7.96.244 2016-09-13 14:47:47
Niujorkas, tai mano svajonių šalis tikiu vieną dieną pavyks nuvykti ir pamatyti bei patirti viską kas aprašyta ir dar daugiau.
1 0  Netinkamas komentaras
Cirkas  78.62.200.40 2016-03-23 15:14:13
Ir visgi pasaulio sostinė yra Roma.
0 1  Netinkamas komentaras
wat  78.58.195.65 2016-03-22 11:04:42
Kvepianti pasaulio sostinė?? skamba sarkastiškai.
0 1  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami