Niujorkas: per ilgiausią salų miesto salą

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS 2016-07-21 06:00
POVILAS SIGITAS KRIVICKAS
2016-07-21 06:00
Montauko švyturį šiauriniame Long Ailando salos smaigalyje, nutolusiame nuo Manhatano daugiau kaip per šimtą mylių, mėgsta iškylautojai. Povilo Sigito Krivicko nuotrauka
Du di­die­ji Niu­jor­ko re­gio­nai – Bruk­li­nas ir Kvin­sas – yra va­ka­ri­nė­je mil­ži­niš­kos Long Ai­lan­do sa­los da­ly­je. To­ji sa­la, pa­ti re­to­kai mi­ni­ma ke­liau­to­jų, iš Va­ka­rų į Ry­tus drie­kia­si per 190 km, o pla­čiau­sio­je vie­to­je yra 37 ki­lo­me­trai. Šį kar­tą mū­sų tiks­las – iš­si­verž­ti iš me­ga­po­lio gniauž­tų ir pa­si­mė­gau­ti ke­lio­ne per že­maaukš­tį Long Ai­lan­dą.

Niu­jor­kas yra sa­lų mies­tas. Gar­siau­sia iš jų – Man­ha­ta­nas, ja­me su­si­tel­ku­sios stam­biau­sios pa­sau­lio fi­nan­sų, ko­mu­ni­ka­ci­jų, pra­mo­gų ins­ti­tu­ci­jos ir net Jung­ti­nių Tau­tų cen­tri­nė būs­ti­nė. Ma­žiau gar­si Sta­ten Ai­lan­do sa­la – tai ra­jo­nas, tar­si to me­ga­po­lio prie­mies­tis, ku­ria­me dau­giau­sia sta­to­mi nuo­sa­vi na­mai, o juo­se gy­ve­na apie pu­sę mi­li­jo­no niu­jor­kie­čių. Su Man­ha­ta­nu pa­gal gar­su­mą ga­li rung­tis Bruk­li­nas, o jau gy­ven­to­jų skai­čiu­mi – tai ti­krai (2 511 408 ir 1 606 275, 2015 me­tų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis). Po Bruk­li­no ne­ką ma­žiau gy­ven­to­jų (2 256 576) pa­si­rin­kę Kvin­są, o ko­ne per pu­sę tiek (1 364 566) – Bronk­są.

Į to­li­mą kelią

Prie grei­to­jo mer­se­de­so vai­ro – pro­fe­so­rė fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė Gied­rė Kum­pi­kai­tė. Ji taip pat yra sa­vai­ti­nės Niu­jor­ko lie­tu­vių ra­di­jo lai­dos ve­dė­ja. Mes ką tik ati­da­vė­me lai­dos įra­šą trans­lia­vi­mo sto­ties Man­ha­ta­ne at­sto­vui ir per Vil­jams­bur­go til­tą grį­žo­me į Bruk­li­ną, o iš jo – į Kvin­są. Ki­tą die­ną vie­nu iš greit­ke­lių pa­trau­kia­me į ry­tus. Daž­nė­ja nuo­ro­dų į ma­žes­nius mies­te­lius ir par­kų ap­sup­tus ko­le­džus, spor­to komp­lek­sus, hi­pod­ro­mus, gol­fo lau­kus. Per­ne­lyg il­gai va­žiuo­ti greit­ke­liu nė­ra įdo­mu. Ta­čiau mū­sų tiks­las ga­na to­li­mas: tu­ri­me pa­siek­ti pa­čią at­okiau­sią sa­los, pa­na­šios į pra­si­žio­ju­sį kro­ko­di­lą, vie­tą – ry­tų Hamp­to­ną.

Pa­ke­liui – gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai ir vi­los, dir­ba­mi lau­kai, so­dai ir dar­žai, poil­sia­vie­tės, jų ypač gau­su pie­ti­nia­me kran­te su smė­lė­tais pa­plū­di­miais. At­ski­rai mi­nė­ti­ni gam­tos re­zer­va­tai. Vie­na­me jų šei­mi­nin­kau­ja ši­ne­ko­kų in­dė­nų gen­tis. Jai pri­klau­san­čios Sau­tamp­to­no že­mės yra prie įlan­kos. Re­zer­va­to cen­tras – Bruk­hei­ve­no mies­te­lis, la­bai pa­na­šus į Ho­li­vu­do fil­muo­se ro­do­mas gy­ven­vie­tes. Pa­gal pa­grin­di­nę gat­vę iš­si­ri­kia­vę vie­naukš­čiai – ne­be pir­mos jau­nys­tės. Pra­ban­ges­ni na­mai yra nu­to­lę į ža­lių­jų ma­sy­vų gi­lu­mą ar­ba prie van­dens.

In­dė­nai ir kazino

Iš­su­kę iš greit­ke­lio rie­da­me an­traei­lės reikš­mės plen­tu per pu­šy­nus, la­bai pri­me­nan­čius marš­ru­tą į Drus­ki­nin­kus. Pa­nū­dę iš­ger­ti ka­vos, su­sto­ja­me prie pa­ke­lės užei­gos „Lea­nin' Tree“ („Pa­lin­kęs me­dis“). Kol ba­ris­tas iš apa­ra­to lė­tai pri­pil­do puo­de­lius, spė­ja­me ap­si­dai­ry­ti po ne­di­de­lę in­dė­niš­kų su­ve­ny­rų par­duo­tu­vę. Įvai­raus dy­džio ir spal­vų mo­ka­si­nai, pa­puo­ša­lai, in­dė­niš­ki odi­niai dra­bu­žiai, mag­ne­tu­kai su vie­to­vės vaiz­dais, lanks­ti­nu­kai. Lan­ky­to­jų ne­daug. Mums dai­ran­tis pa­si­ro­dė vi­du­ti­nio am­žiaus vy­ras su ber­niu­ku, gal kiek in­dė­niš­kų bruo­žų, bet čiauš­kan­tys Bruk­li­no grei­ta­kal­be. Pa­siš­ne­ku­čia­vę su ba­ris­tu ir nie­ko ne­pir­kę, jie pa­li­ko užei­gą. At­ro­do, iš jos gau­na­ma ne itin daug pa­ja­mų. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kaip ra­šė te­nykš­tė spau­da, jog Bruk­hei­ve­no ir vi­sos Sau­tamp­to­no apy­lin­kės gy­ven­to­jai su di­de­lė­mis vil­ti­mis lau­kia, kad fe­de­ra­li­nė val­džia leis­tų jiems im­tis ka­zi­no vers­lo.

Il­go­kai tru­ko ši­ne­ko­kų gen­ties (ją su­da­ro 662 gy­ven­to­jai, ar­ba 256 šei­mų ūkiai) ir vie­tos val­džios dis­ku­si­ja, kur kon­kre­čiai sta­ty­ti tre­čios kla­sės ka­zi­no. Tos idė­jos rė­mė­jai ti­ki­si „ge­ne­ruo­ti pel­ną gen­ties eko­no­mi­nei plė­trai ir so­cia­li­nei ge­ro­vei.“ Kar­tu sie­kia­ma, kad ka­zi­no ne­įsi­kur­tų ry­ti­nė­je ar pie­ti­nė­je Hamp­to­no da­ly­se. Mat va­sa­rą ten gy­ven­to­jų pa­dvi­gu­bė­ja ir tai la­bai ap­sun­ki­na eis­mą. Ka­zi­no stei­gi­mo opo­nen­tai sa­ko, kad ten, kur at­ei­na azar­ti­niai žai­di­mai, ne­trun­ka pa­dau­gė­ti įvai­raus plau­ko ap­ga­vi­kų. Be­je, ši­ne­ko­kų gen­tis ir jos par­tne­riai ne­sė­dė­jo ran­kų su­dė­ję, o nu­si­sam­dė įta­kin­gų Va­šing­to­no lo­bis­tų. Tie, per ke­le­tą kar­tų ga­vę 1 140 000 do­le­rių, su­ge­bė­jo pa­veik­ti rei­kia­mus po­li­ti­kus, kad tie pa­tvir­tin­tų lo­ši­mų vers­lo lei­di­mus ši­ne­ko­kų gen­ties nau­dai. Be­je, Ame­ri­ko­je lo­biz­mas se­niai yra le­ga­lus vers­las ir ten nie­kas ne­per­da­vi­nė­ja di­džiu­lių pi­ni­gų su­mų pa­slap­čio­mis.

Iš­juo­kia sa­vo aukas

Ap­su­krių gud­ro­čių at­si­ran­da ir be ka­zi­no. Štai ry­tų Hamp­to­ne, į ku­rį ką tik at­va­žia­vo­me, prieš ke­le­tą me­tų nu­skam­bė­jo is­to­ri­ja, ku­rios pa­grin­di­nis „he­ro­jus“ yra Chris­top­he­ris Ro­can­cour­tas. Jo „vers­lai“ ga­na įvai­rūs: va­gys­tės, kon­tra­ban­da, ky­ši­nin­ka­vi­mas, me­la­gin­gi liu­di­ji­mai, ap­si­me­ti­nė­ji­mai. Tas Chris­top­he­ris su­ge­bė­jo iš­ra­din­gai mul­kin­ti Ho­li­vu­do žvaigž­des – pri­sis­ta­ty­da­vo ap­si­me­tęs pro­diu­se­riu, bok­so čem­pio­nu ar vers­li­nin­ku. Ry­ti­nia­me kran­te jis pre­ten­da­vo į Roc­ke­fel­le­rių šei­mos pra­ncū­ziš­ką li­ni­ją. Ne­si­gė­dy­da­mas tvir­ti­no, kad jo mo­ti­na – Sop­hia Lo­ren, o dė­dės – di­zai­ne­ris Os­ca­ras de la Ren­ta ir fil­mų kū­rė­jas Di­no de Lau­ren­tiis. Ap­ga­vi­kas net ve­dė žur­na­lo „Play­boy“ Fi­li­pi­nų mo­de­lį Pia Reyes ir ku­rį lai­ką gy­ve­no su Mic­key Rour­ke­“u.

Jam pa­vyk­da­vo įti­kin­ti gar­sius žmo­nes, kad pri­si­dė­tų prie ne­rea­lių in­ves­ti­ci­nių pla­nų, ir ding­ti be pėd­sa­kų su pi­ni­gais. Taip už­si­dir­bo be­veik pu­san­tro mi­li­jo­no do­le­rių. 1998-ai­siais jis bu­vo su­im­tas dėl da­ly­va­vi­mo su­si­šau­dy­me, bet pa­leis­tas už užs­ta­tą. 1999 me­tais jam pa­nai­kin­ti kal­ti­ni­mai dėl pa­sų klas­to­ji­mo. 2000-ai­siais ap­si­šau­kė­lis Roc­ke­fel­le­ris vėl su­im­tas Hamp­to­ne, Long Ai­lan­de, nes ne­ap­mo­kė­jo 19 tūkst. do­le­rių vieš­bu­čio sąs­kai­tos. Pa­ga­liau su­kčius rim­tai įkliu­vo 2001 me­tų ba­lan­dį Ka­na­do­je ir bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti dėl to, kad ap­si­me­tęs lenk­ty­ni­nio au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ju nu­gvel­bė 100 tūkst. do­le­rių.

Ka­lė­ji­me Chris­top­he­ris par­ašė au­to­biog­ra­fi­ją, jo­je be gai­les­čio iš­juo­kia sa­vo au­kas. 2003 me­tų spa­lį jis vėl nu­tei­sia­mas – gau­na pen­ke­rius me­tus ka­lė­ti ir tu­ri su­mo­kė­ti po­ros mi­li­jo­nų do­le­rių bau­dą. At­li­kęs baus­mę, di­dy­sis „kom­bi­na­to­rius“ ne­tru­kus vėl įkliū­va, o ei­li­nį kar­tą iš­ėjęs iš ka­lė­ji­mo grei­čiau­siai bus de­por­tuo­tas į gim­tą­ją Pra­ncū­zi­ją. Tai­gi iš­ban­dy­ti ši­ne­ko­ku gen­ties ka­zi­no ap­ga­vi­mo ga­li­my­bių jam ti­kriau­siai ne­be­pa­vyks.

Akip­lė­šos ki­rai ir bur­gun­diš­ka­sis vynas

Pa­sie­kia­me pa­tį to­li­miau­sią Long Ai­lan­do (Il­go­ji sala) ry­ti­nį taš­ką. Ja­me iš­di­džiai dunk­so Mon­tau­ko švy­tu­rys. At­si­ve­ria At­lan­to pla­ty­bės, ku­rios, pra­si­tę­su­sios per Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­ras, drie­kia­si iki pat Lie­tu­vos. Pa­na­šūs į klai­pė­diš­kius ir „jū­ros var­tai“ – tarp ak­me­nų mo­lo ir kran­to. Vi­sai to­kie pat ap­tin­gę di­die­ji ki­rai, tu­pi­nė­jan­tys ant po­lių ir žai­biš­kai nu­gvel­bian­tys mais­to ga­ba­lus iš jū­ros pei­za­žais su­si­ža­vė­ju­sių val­gy­to­jų. Apie tai įspė­ja bend­ra­ke­lei­vė Gied­rė, kai pa­kran­tės užei­go­je už­si­sa­ko­me po tu­no keps­nį ir at­si­sė­da­me prie at­vi­ro sta­liu­ko. Šį­kart ki­rai mū­sų pa­tie­ka­lais ne­su­si­do­mė­jo ir ga­lė­jo­me ra­miai už­kan­džiau­ti gurkš­no­da­mi vie­ti­nį vy­ną ar­ba alų. Sa­fol­ko apy­gar­dos, ku­rio­je tą­dien vie­šė­jo­me, ry­tų pa­kraš­tys gar­sė­ja bur­gun­diš­ko­jo vy­no at­mai­no­mis. Čia dėl pa­lan­kaus drėg­no­ko ir šil­tes­nio kli­ma­to ge­rai de­ra iš Pra­ncū­zi­jos at­si­ga­ben­tos vy­nuo­gės.

Šiaip jau bū­tų ga­li­ma pa­mė­gin­ti ir ori­gi­na­lios čio­nykš­tės Long Ai­lan­do va­di­na­mo­sios le­do ar­ba­tė­lės – ga­na stip­raus, il­gai siurb­čio­ja­mo kok­tei­lio. Jo su­de­da­mo­sios da­lys vi­sa­da yra ke­tu­rios ir mai­šo­mos po ly­giai – te­ki­la, deg­ti­nė, ro­mas ir dži­nas. Kar­tais dar už­pi­la­ma tru­pu­tė­lį sal­daus li­ke­rio ar­ba ko­ka­ko­los, ge­rai iš­mai­šo­ma ir pa­tie­kia­ma su le­du bei ci­tri­nos grie­ži­nė­liu. Ži­no­vai sa­ko, jog „Long Ai­lan­do le­do ar­ba­tą“ gurkš­no­ti leng­va, bet svai­gi­na ji pri­tren­kia­mai. To ne­ga­lė­jau iš­mė­gin­ti, nes po­niai Gied­rei ne­tru­kus rei­kė­jo to­liau vai­ruo­ti, o ša­lia ne­var­to­jan­čios svai­ga­lų da­mos vie­nam stip­riai svai­gin­tis bū­tų ne­pa­do­ru.

Par­duo­da­mas lie­tu­viš­kas židinys

Bet ku­ria­me ba­re, mo­te­ly­je, pa­šte ar šiaip vie­šo­je įstai­go­je ga­li­ma vel­tui gau­ti par­duo­da­mos nuo­sa­vy­bės pros­pek­tų. Tai tie­siog la­bai pra­šmat­niai iš­spaus­din­ti fo­toal­bu­mai su ryš­kio­mis in­ter­je­rų ir eks­ter­je­rų nuo­trau­ko­mis, ku­rio­se prie na­mų mė­ly­nuo­jan­tys ba­sei­nai, „iš pa­ukš­čio skry­džio“ nu­žy­mė­ti že­mės ar miš­kų plo­tai. Kai­nos – nuo ke­lių šim­tų tūks­tan­čių iki ke­le­to mi­li­jo­nų. Tuo­se pros­pek­tuo­se jau ga­li­ma ras­ti siū­lo­mus pirk­ti vie­nos gar­sios lie­tu­viš­kos šei­mos na­mus. Juos pa­ma­tė­me iš ar­ti va­žiuo­da­mi Ist Hamp­to­no pa­plū­di­mio link.

Prie so­dy­bos var­tų – bal­ta len­te­lė su už­ra­šu „For Sa­le“ („Par­duo­da­ma“) ir nuo­ro­da, į ką ir ko­kiu ad­re­su bei te­le­fo­nu kreip­tis. Tas pra­ne­ši­mas liūd­nai nu­tei­kė ma­no bend­ra­ke­lei­vę. Ji sa­kė ne kar­tą tu­rė­ju­si pro­gą lan­ky­tis šio­je gra­žio­je Alek­sand­ros ir Juo­zo Ka­zic­kų so­dy­bo­je. De­ja, ji pa­li­kuo­nims ne­be­rei­ka­lin­ga, to­dėl ir par­duo­da­ma.

A. ir J. Ka­zic­kai nuo­šir­džiai ir dos­niai rė­mė lie­tu­vy­bės pa­lai­ky­mą Ame­ri­ko­je. Ka­zic­kų šei­mos fon­das ap­tar­na­vo ry­ti­nio Long Ai­lan­do lie­tu­vių bend­ruo­me­nę, ku­rio­je yra apie 500 lie­tu­vių. 35 šeš­ta­die­nius kas­met per tris­de­šimt mo­ki­nių bu­vo mo­ko­mi lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ir geog­ra­fi­jos bei mu­zi­kos. Ak­va­bo­go vie­to­vė­je vei­ku­sio­je mo­kyk­lo­je dir­bo še­ši mo­ky­to­jai. Ka­zic­kų šei­mos fon­das nuo 2006 iki 2015 me­tų šios mo­kyk­los veik­lai yra sky­ręs 260 tūkst. do­le­rių. 2011-ai­siais per sa­vo 91-ąjį gim­ta­die­nį am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vo A. Ka­zic­kie­nė, o dar po tre­je­to me­tų – J. Ka­zic­kas. 2015-ai­siais bai­gė­si pa­sta­rų­jų tre­jų me­tų prog­ra­ma, ta­čiau da­bar į šei­mos fon­do veik­lą įsi­trau­kia Ka­zic­kų anū­kai, ku­rių yra vie­nuo­li­ka ir ku­rie tęs kil­nią se­ne­lių mi­si­ją – lie­tu­vy­bės iš­sau­go­ji­mo.

Ties is­to­ri­niais oro vartais

Rie­da­me at­gal į Niu­jor­ką. Ke­tur­juos­čia­me greit­ke­ly­je yra „a­va­ri­nė juo­sta“, at­skir­ta net dviem iš­ti­si­nė­mis bal­to­mis li­ni­jo­mis. Ta­čiau ja ga­li­ma va­žiuo­ti ir ne spe­cia­liam trans­por­tui, tai ir da­ro­me. Pri­rei­kus pa­si­trauk­tu­me į ki­tas juo­stas. Kai kur pa­si­tai­ko kamš­čių. Vai­ruo­to­jai vie­nas ki­tam ne­py­pi­na ir ne­ro­do ne­pa­do­rių ges­tų. Eis­mas vyks­ta ra­miai ir kiek įma­no­ma sklan­džiai.

Di­de­lė­je ža­lio­je len­to­je yra nuo­ro­da bal­to­mis rai­dė­mis į tarp­tau­ti­nį Joh­no F. Ken­ne­dy oro uos­tą, vie­ną di­džiau­sių pa­sau­ly­je. Į jį teks grįž­ti po ke­le­to die­nų ir pa­trauk­ti į na­mus. Ne­to­lie­se, Long Ai­lan­do pie­tuo­se, yra ir dau­giau „o­ro var­tų“. Tarp jų is­to­ri­niai „Roos­velt Field“ ir „Floyd Ben­net Field“. Iš pir­mo­jo sa­vo tran­sat­lan­ti­nį skry­dį 1927 me­tais pra­dė­jo Char­le­sas Lind­berg­has. Iš an­tro­jo 1933-ių­jų lie­pos pen­kio­lik­tą­ją lem­tin­go žy­gio į Lie­tu­vą pa­ki­lo Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas. Tuo pa­čiu be­to­no ta­ku, ku­riuo įsi­bė­gė­jo did­vy­riš­kie­ji la­kū­nai, prieš ke­le­tą me­tų G. Kum­pi­kai­tė mu­du su žmo­na pa­vė­žė­jo to­kiu di­de­liu grei­čiu, kad pa­si­ju­to­me, lyg tuoj at­sip­lėš­tu­me nuo že­mės ir kil­tu­me virš At­lan­to įlan­kos. Gied­rė pa­sa­ko­jo: „1944 me­tais, kai grė­sė, kad ru­sai vėl užims Lie­tu­vą ir pa­si­liks il­gam, tė­vai su­si­pa­ka­vo la­ga­mi­nus, ir iš­va­žia­vo­me į Va­ka­rus. Jau gy­ven­da­mas Ame­ri­ko­je tė­ve­lis mėg­da­vo žve­jo­ti prie „Floyd Ben­net Field“ ae­rod­ro­mo. Į tas iš­vy­kas daž­nai im­da­vo ir ma­ne. Taip iš­mo­kau žu­vau­ti. Ame­ri­ko­je tė­ve­lis dir­bo įvai­rų me­cha­ni­ko dar­bą, bet dau­giau skrai­dy­ti jam ne­pa­vy­ko.“

Ju­li­jo­nas Kum­pi­ke­vi­čius (vė­liau – Kum­pi­kas) vos po aš­tuo­nių mė­ne­sių po S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no odi­sė­jos ma­žu se­nu lėk­tu­vu iš Pra­hos at­skri­do į Kau­ną ir ta­po pir­muo­ju Lie­tu­vos ci­vi­li­nės avia­ci­jos la­kū­nu. Šian­dien jo var­du yra pa­va­din­tas gim­tų­jų Ma­žei­kių oro uos­tas, o ja­me nuo­lat vyks­ta gra­žios avia­ci­jos šven­tės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Povilas Sigitas K.  78.60.202.211 2016-07-22 07:50:37
Malonu, kad skaitote iki šiol gyvuojantį seniausią Lietuvos dienraštį. Apie Julijono Kumpikevičiaus (Kumpiko) skrydį iš Prahos į Kauną bei apie jo dukros Giedrės filmą esu rašęs 2012 metų lapkričio 2 d. Galima rasti internete. Prielankiai, autorius.
0 0  Netinkamas komentaras
buvusi  88.222.110.140 2016-07-21 21:19:35
gaila, kad daugiau neparašėte apie Kumpikų odisėją, kaip prof Giedrė pardavė dalį savo turto ir pastatė dokumentinį filmą apie savo tėvą, kuris Lietuvoje,deja, prieš kelis metus buvo rodomas tik keliose vietose. :Aleksote, Dariaus Girėno oro uoste šį nuostabų filmą mačiau. Filmui muziką grojo Čepinskis.Sveikatos ir sėkmės šiai nuostabiai profesorei Giedrei
0 0  Netinkamas komentaras
Jurga  78.60.75.36 2016-07-21 18:37:08
Taip ir norisi pakeliauti kartu - įdomus tekstas apie ne taip gerai pažįstamą Niujorko dalį.
0 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Ma­žiau­siai dvi sprog­me­nų pri­krau­tos sta­ti­nės šeš­ta­die­nį bu­vo nu­mes­tos ant di­džiau­sios li­go­ni­nės Si­ri­jos su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­je Ale­po mies­to da­ly­je, pra­ne­šė šiai įstaigai pa­gal­bą tei­kian­ti [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami