TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Nuo Bankoko šurmulio iki šventyklų Kambodžos džiunglėse

2011 05 06 0:00
Jono Jankūno nuotrauka

Po pusantro mėnesio, praleisto Tailande, vilniečiai Jonas ir Daiva Jankūnai sumanė pamatyti dar ir Vietnamą bei Kambodžą. Kai išvyko iš Lietuvos, dukrytei Evitai tebuvo metai ir du mėnesiai. Tačiau keliauti su mažyle buvo net patogiau - Azijos šalyse vaikai tiesiog dievinami.

Jankūnų šeima daugiau kaip tris mėnesius keliavo po Tailandą, Vietnamą, Kambodžą. Rinkodaros specialistas Jonas Jankūnas pasakojo, kad idėja grįžti į Tailandą kilo dar tada, kai prieš ketverius metus su žmona čia lankėsi pirmą kartą. Iš šios kelionės liko malonių įspūdžių, tad antrąkart išsirengus norėjosi pabūti ilgiau, šiek tiek pagyventi.

Kraštas pasikeitė

"Pirmasis įspūdis tik atvykus į Tailandą - per tuos ketverius metus kraštas labai pasikeitė. Komercializavosi, dar labiau išplėtojo turizmą, pristatė naujų viešbučių. Atvykėlių gerokai padaugėjo, kainos šoktelėjo dvigubai, jei ne daugiau. Ir santykiai tarp turistų ir vietinių pakito. Tailandiečiai jau nebe taip lankstosi, tarsi truputį asimiliavosi su atvykėliais", - pasakojo J.Jankūnas.

Aišku, tebėra vietų, kur turistai beveik neužsuka - ten viskas kaip buvę. Tokios yra atokesnės salos. Į jas greičiausiai atvažiuoja tik tie, kurie po Tailandą keliauja ne savaitę ar dvi, o mėnesius.

Iš pradžių Jankūnai įsikūrė nemažoje Koh Samui saloje, o vėliau išplaukė į kitą, Koh Phangano - kalvotą, apaugusią itin gražiomis palmių giraitėmis. Šioje saloje vyksta garsieji "Full Moon Party", - žmonės iš viso pasaulio per mėnulio pilnatį linksminasi paplūdimyje. Koh Phangane gyveno kartu su grupele draugų, ant bungalo plevėsuojant Lietuvos trispalvei. Saloje Jankūnai poilsiavo mėnesį. Netradiciškai sutiko Kalėdas - draugams išsivažinėjus, ant jūros kranto išsikepė kiaušinienės.

Vėliau patraukė į Tailando sostinę Bankoką, kur praleido tris savaites. Apsigyveno gėjų pamėgtame viešbutyje, kur buvo nemažai šios pakraipos vyrukų. Pasirinko jį dėl patogios vietos ir galimybės patogiai gyventi už akcijos kainą.

Anot J.Jankūno, priprasti prie Bankoko, prie jo nuolatinio triukšmo, tarakonų, žiurkių gatvėse iš pradžių buvo sudėtinga. Bet vėliau įsuko jo vakarinis gyvenimas, apsipirkinėjimas turguose, pasisėdėjimai gatvėje valgant puikų maistą, vaikščiojimas tarp dangoraižių, buvimas tarp minios žmonių. Paaiškėjo, kad mieste yra nemažai parkų. Tokios žalumos oazės labai svarbios užterštu oru kvėpuojančiame didmiestyje.

Antrieji Naujieji

Iš Bankoko šeima iškeliavo į Vietnamą, jo pietuose esantį Hošiminą (Saigoną). "Ten patyrėme šoką. Nors teigiama, kad Bankokas yra labiausiai pasaulyje užterštas didmiestis, bet manau, kad Hošiminas užterštas dar labiau. Ten akivaizdi netvarka. Susidarė įspūdis: kur žmonės - ten šiukšlynai. Per miesto vidurį eina kanalas, paverstas sąvartynu. Žmonės kur kas piktesni nei Tailande. Įsiminė ir tie didžiuliai srautai motorolerių, kurie važiuoja be jokių taisyklių. Tikėtis, kad praleis prie perėjos, - be šansų. Po tam tikro laiko supratome, kaip pereiti gatvę - po truputį, iš lėto, o tūkstančiai motorolerių tuo metu tave apvažiuoja", - dalijosi įspūdžiais Jonas.

Lietuvis įsidėmėjo ir socialistinės santvarkos apraiškų - nuolatinė propaganda per televiziją, raudonos vėliavos gatvėse, partijos lyderių atvaizdai ir pan. Vietnamo salose šie dalykai mažiau juntami. Vilniečių šeima mėnesį gyveno labai gražioje Phu Quoc saloje. Čia Jankūnai antrąkart sutiko Naujuosius metus. Įprastuosius - gruodžio 31-ąją - jie leido įspūdingai išpuoštame Bankoke. Vietname paaiškėjo, kad vasario 6-ąją šalis švenčia savus naujus metus pagal kinų kalendorių. Ta proga ant salos kranto buvo pastatyta scena, išpuošta raudonomis vėliavomis. Gal pusantros valandos šnekėjus partijos lyderiams, prasidėjo tikroji šventė su fejerverkais.

Saloje Jankūnai gyveno puikiame bungale, džiaugėsi įspūdingais laukiniais paplūdimiais, apsipirkdavo turguje, patys gamino maistą. Netoliese klykė povai, lakstė beždžionės. Jono žodžiais tariant, toks "super" gyvenimas. Pašnekovui susidarė įspūdis, kad į Vietnamo salas paprastai atvyksta pensininkai iš Australijos ar Amerikos, norintys ramiai pagyventi du tris mėnesius.

Plaukioja net degalinės

Viešnagė Kambodžoje buvo trumpiausia, - tiesiog neužteko laiko. Šiame krašte keliauninkus lydėjo išties geras jausmas. Pasak J.Jankūno, nors žmonės ten verčiasi sunkiai (tarkim, barmenė uždirba 40 dolerių per mėnesį), vis tiek atrodo laimingi, nuolat šypsosi. Dėl kalbos barjero su vietiniais bendrauti buvo sudėtinga, net ir jų ženklų kalba skiriasi nuo mūsiškės.

Įdomų įspūdį paliko Tonlesapo ežeras, didžiausias ne tik Kambodžoje, bet ir visoje Pietryčių Azijoje. Šiame vandens telkinyje įsikūrę ištisi plaukiojantys kaimai. Ant bambukų sijų suręsti nameliai tiesiog prikabinami inkaru netoli kranto. Plaukioja ne tik namai, bet ir tvartai su kiaulėmis ar krokodilais, mokyklos, krepšinio aikštelės, parduotuvės ar degalinės.

Žmonės susisiekia plaustais ar apvalius kubilus primenančiomis priemonėmis. Kai kurie gyventojai apskritai įsikuria valtyse. Yra pastogė, stovi tradicinis kepintuvas - ir pakanka. Taip gyventi, matyt, pigiausia. Vietiniai ežere gaudo krevetes, žuvis, tai ir verčiasi.

Viešbutyje su driežiuku

J.Jankūnas pasakojo, kad Kambodžoje mažai asfaltuotų kelių, daugelyje miestų nėra įprastų prekybos centrų, žmonės viską perka turguje.

Viešbutyje lubomis bėgiojo driežai. Kartais naktimis jie skleisdavo specifinį garsą, panašų į garsų čirpimą. Tailande teko girdėti šį garsą. "Lankantis šiuose kraštuose tikrai nereikia nustebti, jei kambaryje rasite driežiuką, vorą ar tarakoną", - paaiškino keliauninkas.

J.Jankūno teigimu, Kambodžoje nepavyks išsinuomoti automobilio, geriausiu atveju - dviratį. Todėl šeima visur vykdavo taksi - vadinamuoju tuktuku - motoroleriu su priekaba. Tokią transporto priemonę su vairuotoju visai dienai galima samdyti maždaug už 8 JAV dolerius.

Įdomu, kad Kambodžoje bene 95 proc. gyventojų važinėja vieno modelio - "Toyota Camry" - mašinomis. Kodėl, taip ir liko paslaptis.

"Įstrigo ir rekomendacijos neišklysti iš kelio. Mat šalyje likę labai daug minų. Net patariama: jei išgirdai, kad kažkur žmogus šaukia pagalbos, neik pas jį, nes ir pats gali užlipti ant minos", - pasakojo keliautojas.

Šventyklų mieste

Viena svarbiausių įžymybių, dėl kurių Kambodža traukia turistus, - netoli Siemreabo miesto esančios Ankoro miesto šventyklos, pastatytos IX-XIII amžiais, klestint Khmerų imperijai. Pastatų labai daug, - tai tarsi didžiulis miestas, išsidėstęs džiunglėse 30-40 km teritorijoje. Šis kompleksas vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Kai kurie atvykėliai šiuos senovės paminklus tyrinėja ištisas savaites.

Nors šventyklos apgriuvusios, bet vis tiek labai didingos. Kai kurių bokštai panašūs į žmonių veidus, o kitos apaugusios milžiniškais medžiais. Prie vienos šventyklų filmuotas kinas "Kapų plėšikė Lara Kroft".

Kai kurių šventyklų viduje gali sutikti vienuolių. Panorėjusiesiems jie užriša pašventintą ir užkalbėtą raudoną virvelę.

Baltasis vaikas

Iš Kambodžos į Tailandą šeima grįžo taksi. Jis nevežė iki pat valstybių sienos, - galbūt todėl, kad už 100 km, galima sakyti, vyko karas. "Išsodino likus maždaug pusei kilometro - toks jausmas, kad išlipi su lagaminu, vaiku ir laukais eini į Tailandą. Tačiau pamatę baltąjį vaiką tailandiečiai suminkštėjo ir mus tuoj pat praleido", - prisiminė LŽ pašnekovas.

Anot J.Jankūno, keliauti su baltaodžiu vaiku yra labai patogu - visur esi tarsi išrinktasis, apsuptas dėmesio. "Būdavo, ateini į bariuką pavalgyti, iš kažkur išdygsta moteriškė, pasiima mūsų vaiką ir nusineša į namus parodyti savo šeimai. Iš pradžių buvo keista, bet paskui apsipratome. Dažniausiai net po keletą auklių turėdavome. Patys ramiai vakarieniaudavome, o dukra visada būdavo užimta, tiesiog keliaudavo per rankas", - sakė J.Jankūnas.

Pasisekė, kad keliaujant su mažąja pavyko išvengti viduriavimo ir kitų problemų bei ligų. "Reikia matyti Vietnamo turgų - kokios ten sąlygos, kaip pardavinėjamas maistas ir kaip gaminamas čia pat. Vos Evita pasprunka į šalį, tuoj, žiūrėk, kas nors jau siūlo pomidorą, ir, žinoma, neplautą, ar dar kuo nors vaišina. Kita vertus, dėl žmonių meilės vaikams visur jautėmės labai saugiai. Pavyzdžiui, buvome policijos sustabdyti tiek Vietname, tiek Tailande, nes važiavome be šalmų. Tačiau pamatę, kad šalia sėdi vaikas, policininkai iškart paleido", - prisiminė J.Jankūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"