Nuo Gripkelių kaimo iki Indijos

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-03-13 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-03-13 06:00
Antanas Poška 1933 metais prie Tadžmahalo. Pasvalio krašto muziejaus archyvo nuotrauka
Da­bar jau nie­ko ne­ste­bi­na net ke­lio­nė dvi­ra­čiu ap­link Že­mės ru­tu­lį, ta­čiau kai 1929 me­tais An­ta­nas Poš­ka, jau­nuo­lis iš Grip­ke­lių kai­mo (Pa­sva­lio r.), su­si­ren­gė mo­to­cik­lu pa­siek­ti In­di­ją, tai pri­ly­go žyg­dar­biui. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, jo ta­kais bu­vo su­reng­ta ne vie­na eks­pe­di­ci­ja.

Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je Vil­niu­je šiuo me­tu vei­kia šių eks­pe­di­ci­jų fo­tog­ra­fi­jų par­oda, o čia sau­go­mas di­džiau­sias A. Poš­kos (1903-1992) ran­kraš­čių, kny­gų, ki­tų do­ku­men­tų rin­ki­nys pa­si­pil­dė ke­liais nau­jais eks­po­na­tais.

Ne­se­niai į šiam le­gen­di­niam ke­liau­to­jui skir­tą va­ka­rą su­si­rin­ku­sie­ji pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie jį, ke­lia­vu­sį ne šiaip sa­vo ma­lo­nu­mui, ta­čiau pa­ži­ni­mo bei moks­lo tiks­lais. Pri­si­min­ta, kaip ne­se­niai Kal­ku­tos uni­ver­si­te­tas In­di­jo­je su­tei­kė jam gar­bės dak­ta­ro var­dą.

Ke­liau­to­jas, an­tro­po­lo­gas, es­pe­ran­ti­nin­kas, žur­na­lis­tas apie ke­lio­nes yra ra­šęs: „Ke­lio­nę pla­nuo­ti - džiaugs­mas. Ke­lio­nę vyk­dy­ti - ka­tor­ga. Ke­lio­nę pri­si­min­ti - vi­sa ko at­pil­das. Fak­tiš­kai gy­ve­ni­mas ir yra ke­lio­nė. Ke­liau­ti - reiš­kia nu­si­pur­ty­ti vi­sas kas­die­ni­nes, men­ka­ver­tes, ydin­gas dul­kes, pa­mirš­ti smulk­me­nas, o kar­tais ir stam­bes­nes in­tri­gė­les, at­si­nau­jin­ti ir pa­pil­dy­ti sa­vo vi­di­nį aš - tap­ti di­des­niu žmo­gu­mi."

Bib­lio­te­ko­je trum­pai bu­vo eks­po­nuo­tas A. Poš­kos ant ber­žo to­šies 1946 me­tais ra­šy­tas "Laiš­kas iš Pe­čio­ros la­ge­rių", as­me­ni­nė 1939 me­tų ke­liau­to­jo už­ra­šų kny­ge­lė, jo laiš­kas Bom­bė­jaus (dab. Mum­ba­jus) uni­ver­si­te­tui, ku­ria­me jis įgi­jo ba­ka­lau­ro laips­nį.

Ne­iš­sen­kan­tis šaltinis

A. Poš­kos du­kra prof. Lai­mu­tė Ki­sie­lie­nė pri­si­pa­ži­no ne iš­kart su­vo­ku­si, kad jos tė­vas bu­vo ne­pap­ras­ta as­me­ny­bė. "Vai­kys­tė­je no­rė­jau nor­ma­laus tė­vo, lai­ku grįž­tan­čio iš įpras­to dar­bo ir va­ka­rus lei­džian­čio na­muo­se. Ta­čiau jis bu­vo ki­toks. Su ma­no bend­ra­moks­liais ke­liau­da­vo į vi­sus žy­gius, vaikš­čio­da­vo bas­nir­čia įsis­py­ręs į san­da­lus, jo plau­kai kri­to ant pe­čių. Jis mie­lai bend­rau­da­vo su vi­sais, - pa­sa­ko­jo ji. - Gy­ve­no­me pir­ma­me na­mo aukš­te, die­ną du­rys nie­ka­da ne­bu­vo ra­ki­na­mos. Vi­si at­ėju­sie­ji jo kam­ba­rė­ly­je pra­ding­da­vo va­lan­dų va­lan­das. Me­nu, ma­ma pa­ga­min­da­vo pie­tus ar va­ka­rie­nę, vis­kas at­auš­da­vo. Kai vė­liau ji klaus­da­vo, kas bu­vo at­ėjęs, kad jis net ne­ga­lė­jęs pa­va­ka­rie­niau­ti, tė­tė at­sa­ky­da­vo: "Ne­ži­nau. Žmo­gus bu­vo at­ėjęs."

"Kad mano tėvas - neeilinė asmenybė, supratau negreit", - sakė dukra Laimutė Kisielienė. /Vrublevskių bibliotekos nuotrauka

Pa­sak L. Ki­sie­lie­nės, ste­bi­no tė­vo kū­ry­biš­ku­mas, ge­bė­ji­mas iš nie­ko pa­si­da­ry­ti tai, ko jam rei­kia. "Tai pa­dė­jo ir trem­ty­je, ir šiaip gy­ve­ni­me, - pri­si­mi­nė du­kra. - Si­bi­re pri­drož­da­vo mo­te­rims vir­ba­lų, ki­tų rei­ka­lin­gų įna­gių. Drus­kos ga­myk­lo­je, kur te­ko dirb­ti, pa­tei­kė daug ra­cio­na­li­za­ci­nių pa­siū­ly­mų, dėl to net ta­po ce­cho vir­ši­nin­ku. Su­ži­no­jęs, kad vie­na lie­tu­vė su dviem vai­kais li­ko naš­lė, par­si­ve­žė ją nu­spren­dęs pa­dė­ti. Jie su­sie­jo ir sa­vo gy­ve­ni­mus. Aš - jų bend­ra du­kra. Ma­no var­dą gi­mi­mo liu­di­ji­me už­ra­šė - Lai­mu­tė."

Mo­ters tei­gi­mu, tė­vui gy­ve­ni­me už­tek­da­vo la­bai ne­daug, svar­bu, kad bū­tų pa­to­gu. "Pa­vyz­džiui, jo kam­ba­ry­je bu­vo že­mas sta­las, su­ma­nęs jį pa­aukš­tin­ti, pa­sta­tė ant tri­li­tri­nių stik­lai­nių. Su ma­ma grie­bė­mės už gal­vos - kaip čia at­ro­dys, juk tiek žmo­nių at­ei­na. Ta­da tė­vas pa­sa­kė: "Jei žmo­nės ei­na pa­žiū­rė­ti sta­lo, tai te­gu ei­na į bal­dų par­duo­tu­vę, o jei at­ei­na pa­bend­rau­ti su ma­nim, ta­da jiems ne­tu­rė­tų bū­ti svar­bu, koks sta­las", - sa­kė du­kra.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad tė­vo mi­ni­ma­liz­mas lei­do jam tiek daug pa­sau­lio ap­ke­liau­ti. "Be to, jo pa­vyz­dys tu­rė­tų įkvėp­ti no­rin­čiuo­sius ke­liau­ti. Jei tai su­ge­bė­jo jis, ki­lęs iš Grip­ke­lių kai­mo, va­di­na­si, įma­no­ma vi­siems", - sa­kė L. Ki­sie­lie­nė.

Es­pe­ran­to kal­ba at­vė­rė pasaulį

Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je bu­vo eks­po­nuo­tas A. Poš­kos su­da­ry­tas jo gau­tų laiš­kų są­ra­šas. Jis su­si­ra­ši­nė­jo su es­pe­ran­ti­nin­kais iš vi­so pa­sau­lio. Jau po ke­lio­nės į In­di­ją, nuo 1939 iki 1940 me­tų, jis ga­vo be­veik du tūks­tan­čius laiš­kų iš 36 vals­ty­bių.

Pa­sak Lie­tu­vos es­pe­ran­ti­nin­kų žur­na­lis­tų aso­cia­ci­jos vi­ce­pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Ši­lo, es­pe­ran­to kal­ba, ku­rią su­kū­rė Vei­sie­juo­se gy­ve­nęs La­za­ris Za­men­ho­fas, A. Poš­kai at­vė­rė ke­lius į pa­sau­lį, pa­dė­jo su­si­ras­ti drau­gų. "Bū­da­mas vos de­šim­ties me­tų iš sa­vo dė­dės An­ta­no Ru­džio ga­vęs "Tar­pau­ti­nės kal­bos va­do­vė­lį", ėmė mo­ky­tis dar ga­ny­da­mas avis, - tei­gė V. Ši­las. - Es­pe­ran­to kal­ba jam bu­vo prie­mo­nė ir pa­ska­ta ženg­ti į pa­sau­lį."

Diana Mickevičienė parodė Tarai Gandhi Antano Poškos išsaugotą jos senelio Mahatmos Gandhi dovanotą drobulę.

1926 me­tais A. Poš­ka ta­po ge­ne­ra­li­niu Vi­suo­ti­nės es­pe­ran­ti­nin­kų są­jun­gos (UEA) at­sto­vu Lie­tu­vo­je. Kai tų pa­čių me­tų bir­že­lio 12 die­ną Kau­ne pra­dė­jo veik­ti ra­di­jo sto­tis, pa­kei­tęs su­ne­ga­la­vu­sį pre­la­tą es­pe­ran­ti­nin­ką Ado­mą Damb­raus­ką-Jakš­tą, pir­muo­sius klau­sy­to­jus es­pe­ran­tiš­kai pa­svei­ki­no A. Poš­ka. Jis ta­po ra­di­jo lai­dų pa­sau­liui es­pe­ran­to kal­ba ve­dė­ju.

"Kar­tą iš ra­di­jo klau­sy­to­jo šve­dų stu­den­to jis ga­vo klau­si­mą apie lie­tu­vių ir in­dų kal­bų gi­mi­nys­tę. Li­te­ra­tū­ros apie tai ne­bu­vo, A. Poš­ka krei­pė­si į daug ką, ta­čiau nie­kas jam to pa­ko­men­tuo­ti ne­ga­lė­jo, - pa­sa­ko­jo V. Ši­las. - Tuo­met jis, me­di­ci­nos stu­den­tas, su­ma­nė nu­ke­liau­ti į In­di­ją ir pats vis­ką pa­ty­ri­nė­ti. UEA jam re­ko­men­da­vo pa­ke­liui ap­lan­ky­ti dau­giau Eu­ro­pos vals­ty­bių, ten skai­ty­ti pa­skai­tas apie es­pe­ran­to kal­bą ir apie sa­vo ša­lį. Taip 1929 me­tų ru­de­nį pra­si­dė­jo di­džio­ji A. Poš­kos ke­lio­nė mo­to­cik­lu nuo Bal­ti­jos iki Ben­ga­li­jos."

Antanas Poška 1928 metais išsirengė į kelionę motociklu aplink Baltijos jūrą. /Pasvalio krašto muziejaus archyvo nuotrauka

Pir­ma­sis am­ba­sa­do­rius Indijoje

In­di­ją pa­sie­kęs 1931 me­tais, A. Poš­ka Bom­bė­jaus uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo an­tro­po­lo­gi­ją, da­ly­va­vo moks­li­nė­se eks­pe­di­ci­jo­se. 1933 me­tais ga­vo ba­ka­lau­ro dip­lo­mą už dar­bą "Ari­jai, jų kil­mė ir mig­ra­ci­jos". 1934 me­tais iš­vy­ko į Kal­ku­tą, ten dir­bo an­tro­po­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je prie In­di­jos mu­zie­jaus, vy­ko į eks­pe­di­ci­jas. 1936 me­tais Kal­ku­tos uni­ver­si­te­tui pa­tei­kė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją "Va­ka­rų Hi­ma­la­jų ši­na­kal­bių gy­ven­to­jų fi­zio­lo­gi­niai pa­na­šu­mai".

Antanas Poška yra aplankęs 75 šalis, bendravęs su 120 tautų.

"Ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės su A. Poš­ka bend­rau­ti tie­sio­giai, ta­čiau mus su­ve­dė In­di­ja. Esu in­do­lo­gė, vi­są gy­ve­ni­mą do­mė­jau­si šia ša­li­mi. O kai kaip dip­lo­ma­tė at­si­dū­riau Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je In­di­jo­je, vie­nas ma­no pir­mų­jų pro­jek­tų bu­vo ieš­ko­ti lie­tu­viš­kų pėd­sa­kų, - sa­kė Dia­na Mic­ke­vi­čie­nė, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Af­ri­kos, Azi­jos ir Okea­ni­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. - Su­pran­ta­ma, kad pra­dė­jo­me nuo A. Poš­kos, įkvė­pu­sio lie­tu­vius ke­liau­ti, pa­žin­ti, mo­kiu­sio hu­ma­niš­ku­mo. Jį ga­li­ma lai­ky­ti pir­muo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi In­di­jo­je. Daug kar­tų skai­čiau jo raš­tus, mąs­čiau, kuo jis bu­vo ypa­tin­gas, kas jį sky­rė nuo ki­tų, tuo me­tu In­di­ją stu­di­ja­vu­sių eu­ro­pie­čių."

D. Mic­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, nors tuo me­tu In­di­ja bu­vo bri­tų ko­lo­ni­ja ir bal­tie­siems ga­lio­jo spe­cia­lus el­ge­sio ko­dek­sas (su in­dais bal­tie­ji tu­rė­jo bend­rau­ti iš­lai­ky­da­mi sa­vo vir­še­ny­bę), A. Poš­ka ne­sis­ten­gė to da­ry­ti. "Iš nuo­trau­kų ma­ty­ti, kad jis vie­no­dai links­mai bend­ra­vo ir su pro­fe­so­riais, ir su pa­pras­tais žmo­nė­mis, ir su aris­to­kra­tais", - pa­brė­žė ji.

Su bičiuliais ir palydovais Indijoje 1931 metais.

M. Gand­hi drobulė

Bu­vo ne vie­na Lie­tu­vos ke­liau­to­jų gru­pė, ke­lia­vu­si A. Poš­kos marš­ru­tu. Ke­lia­vo ne šiaip. Be­ne di­džiau­sias vi­so šio są­jū­džio lai­mė­ji­mas - Kal­ku­tos uni­ver­si­te­to spren­di­mas su­teik­ti A. Poš­kai gar­bės dak­ta­ro var­dą.

"In­di­jo­je ieš­ko­jo­me žmo­nių, su ku­riais yra bend­ra­vęs A. Poš­ka. Du­kart jis bu­vo su­si­ti­kęs su In­di­jos tau­ti­nio iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mo ly­de­riu Ma­hat­ma Gand­hi. Kai 2013 me­tų eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai jau bu­vo nu­si­pir­kę bi­lie­tus į In­di­ją, man par­ašė ma­no drau­gė geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja. Ji pri­si­mi­nė, kad kai stu­di­jų me­tais Vil­niu­je lan­kė­si pas A. Poš­ką, jis ta­da par­odė M. Gand­hi jam pa­do­va­no­tą dro­bu­lę, - tei­gė eks­pe­di­ci­jų da­ly­vė D. Mic­ke­vi­čie­nė. - Tuo­met pa­pra­šiau du­kros Lai­mu­tės at­siųs­ti dro­bu­lę į In­di­ją. Dro­bu­lę eks­po­na­vo­me am­ba­sa­do­je. Su­si­rin­ko Lie­tu­vos drau­gai. Vie­na jų - kla­si­ki­nių in­dų šo­kių šo­kė­ja, Ame­ri­kos žy­dė, ku­rios se­ne­liai yra iš Lie­tu­vos. Ji pa­ta­rė ap­lan­ky­ti Ta­rą Gand­hi - M. Gand­hi anū­kę. Kai su eks­pe­di­ci­jos da­ly­viais su­si­ti­ko­me M. Gand­hi me­mo­ria­le, bū­tu­mėt ma­tę jos reak­ci­ją iš­vy­dus dro­bu­lę. Pa­pa­sa­ko­jus is­to­ri­ją, kaip A. Poš­ka ją iš­sau­go­jo ir trem­ty­je, Ta­ra vos ne­pra­vir­ko, sa­kė, kad tai ne­įti­kė­ti­na. Lie­pė vež­tis į Lie­tu­vą ir sau­go­ti to­liau, nes, anot jos, In­di­jo­je dro­bu­lė se­niai bū­tų bu­vu­si par­duo­ta auk­cio­ne." T. Gand­hi yra tra­di­ci­nių in­dų ama­tų puo­se­lė­to­ja, tad vos pa­čiu­pi­nė­ju­si dro­bu­lę pa­ti­ki­no, kad tai ti­krai 1930 me­tų au­di­nys.

Mahadeo viršukalnėje Kašmyre 1932 metais.

Din­gu­si disertacija

De­ja, Kal­ku­tos uni­ver­si­te­tas ne­tu­rė­jo jo­kių ar­chy­vi­nių duo­me­nų apie A. Poš­ką. Pa­sak D. Mic­ke­vi­čie­nės, pro­fe­so­riai nuo­šir­džiai pri­si­pa­ži­no, kad is­to­ri­nės at­min­ties sau­go­ji­mas - jų prob­le­ma. "Nors įro­dy­mų, kad A. Poš­ka stu­di­ja­vo Kal­ku­to­je, uni­ver­si­te­te ir ne­ran­da­ma, ta­čiau dau­gy­bė­je jo straips­nių, kny­gų, par­ašy­tų jau Lie­tu­vo­je, ši veik­la aki­vaiz­di", - sa­kė dip­lo­ma­tė. Jos tei­gi­mu, Vil­niaus ke­liau­to­jų klu­bo pir­mi­nin­ko Al­gi­man­to Ju­ce­vi­čiaus ir bend­ra­min­čių nuo­sa­vo­mis lė­šo­mis iš­leis­ta A. Poš­kos bib­liog­ra­fi­ja (3700 įra­šų) ta­po rim­tu įro­dy­mu, kad jis daug dir­bęs moks­li­nin­kas. Bib­liog­ra­fi­ja, kaip moks­li­nės veik­los įro­dy­mas, bu­vo nu­siųs­ta Kal­ku­tos uni­ver­si­te­tui. Šis lei­di­nys, da­bar pa­do­va­no­tas ir Vrub­levs­kių bib­lio­te­kai, pa­dė­jo Kal­ku­tos uni­ver­si­te­tui ap­sisp­ręs­ti ir su­teik­ti A. Poš­kai gar­bės dak­ta­ro var­dą.

Sans­kri­to­lo­gas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Orien­ta­lis­ti­kos cen­tro lek­to­rius pro­fe­so­rius Vy­tis Vi­dū­nas, do­mė­ję­sis A. Poš­kos moks­li­ne veik­la, pa­sa­ko­jo: "Jo ke­lio­nė į In­di­ją ne­bu­vo at­si­tik­ti­nė, jo ten lau­kė es­pe­ran­ti­nin­kai. Po po­ros die­nų jis jau ta­po Bom­bė­jaus uni­ver­si­te­to an­tro­po­lo­gi­jos stu­den­tu (to­kie do­ku­men­tai yra iš­li­kę). Jis bu­vo pri­sta­ty­tas pa­tiems iš­ki­liau­siems to me­to In­di­jos moks­li­nin­kams. Vie­nas jų - gar­sus kal­bi­nin­kas dak­ta­ras Dzi­van­di Mood­hi, ku­ris yra lan­kę­sis ir Lie­tu­vo­je. Kar­tą vyk­da­mas į ling­vis­tų kong­re­są Sankt Pe­ter­bur­ge, Vir­ba­ly­je iš­li­po iš trau­ki­nio ir net nuo jo at­si­li­ko klau­sy­da­ma­sis ir ža­vė­da­ma­sis, kaip kal­ba vie­ti­niai. Jis pa­dė­jo A. Poš­kai įsto­ti į Bom­bė­jaus uni­ver­si­te­tą. Dar įdo­mu, kad D. Mood­hi su­si­ra­ši­nė­jo su mū­sų kal­bi­nin­ku Ka­zi­mie­ru Jau­niu­mi, Jo­nu Ba­sa­na­vi­čiu­mi. Iš kai ku­rių užuo­mi­nų ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą, kad D. Mood­hi pa­ska­ti­no J. Ba­sa­na­vi­čių rink­ti lie­tu­viš­kas pa­sa­kas."

Antanas Poška su Gediminu Ilgūnu (prie vairo) 1972 metais Kaukaze. /Asmeninio albumo nuotrauka

Pa­sak V. Vi­dū­no, A. Poš­ka In­di­jo­je ieš­ko­jęs lie­tu­vių ir in­dų kal­bų są­sa­jų ir bu­vo la­bai pa­lan­kiai su­tik­tas. Be to, In­di­jos švie­suo­me­nę jis mo­kė lie­tu­vių kal­bos. Jau dirb­da­mas Kal­ku­to­je A. Poš­ka or­ga­ni­za­vo eks­pe­di­ci­ją į Bal­tis­ta­ną, ku­ris jį jau bu­vo su­do­mi­nęs per anks­tes­nę eks­pe­di­ci­ją. Čia rin­ko me­džia­gą sa­vo di­ser­ta­ci­jai. Nors tos di­ser­ta­ci­jos iki šiol nie­kur ne­pa­vy­ko ras­ti, ta­čiau, pa­sak V. Vi­dū­no, nė­ra pa­grin­do ne­ti­kė­ti A. Poš­ka. "Jis yra ra­šęs, kad di­ser­ta­ci­ją jau pa­bai­gė ir iš­siun­tė į Lon­do­ną. De­ja, nie­kur ne­ras­tas ir jo ma­gis­tri­nis dar­bas. Gal reik­tų pa­ieš­ko­ti Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je", - spė­lio­jo V. Vi­dū­nas.

Jo tei­gi­mu, be ga­bu­mų grei­tai iš­mok­ti sve­ti­mas kal­bas, A. Poš­ka var­gu ar bū­tų ga­lė­jęs ke­liau­ti po ša­lį, kur be­veik kiek­vie­na­me slė­ny­je kal­ba­ma ki­ta pro­kal­be. "Pa­stu­di­ja­vęs sans­kri­tą pra­dė­jo vers­ti vie­ną svar­biau­sių in­duiz­mo šven­traš­čių Bha­ga­vad­gy­tą ir pir­muo­sius In­di­jos žo­džio is­to­ri­jo­je kul­tū­ros pa­mink­lus - ve­das. Šis jo pa­li­ki­mas ir­gi nė­ra iš­li­kęs. Ypač skau­di is­to­ri­ja nu­ti­ko su Bha­ga­vad­gy­tos ver­ti­mu, - pa­sa­ko­jo V. Vi­dū­nas. - Pa­ke­liui iš In­di­jos į Lie­tu­vą jį su­ėmė tur­kų mui­ti­nin­kai ir vis­ką at­ėmė. Gal­būt tas ver­ti­mas yra kur nors Tur­ki­jos mui­ti­nės ar­chy­vuo­se."

Iš kairės: Poškų žentas aktorius Juozas Kisielius, Jurga Kisieliūtė, Laima Kisielienė (Poškaitė), Goda Kisieliūtė, Marija Poškienė, Antanas Poška. Vilnius, 1977 metai. /Pasvalio krašto muziejaus archyvo nuotrauka

Be kel­nių ap­link Lietuvą

"A. Poš­kai ke­lio­nė bu­vo ne tiks­las, bet prie­mo­nė pa­žin­ti, ty­ri­nė­ti, - tei­gė jį pa­ži­no­jęs A. Ju­ce­vi­čius. - Es­pe­ran­to kal­ba ir­gi bu­vo tik prie­mo­nė ke­liau­ti po pa­sau­lį. Su­lau­kęs 60 me­tų su­skai­čia­vo, kad jau yra ap­lan­kęs 75 vals­ty­bes, bend­ra­vęs su 120 tau­tų. Pir­mo­ji jo ke­lio­nė - 1925 me­tais dvi­ra­čiu ap­link Lie­tu­vą. Pats tai pri­si­min­da­mas ti­ki­no, kaip kai­muo­se gąs­din­da­vęs mo­čiu­tes sa­vo trum­pa ap­ran­ga. Po ke­lio­nės par­ašė apyb­rai­žą "Be kel­nių ap­link Lie­tu­vą". Ap­va­žia­vęs gim­tą­ją ša­lį, mo­to­cik­lu iš­si­ruo­šė ap­link Bal­ti­jos jū­rą. Po šios ke­lio­nės 1928 me­tais par­ašė kny­gą "Mo­to­cik­lu per 12 vals­ty­bių". 1929 me­tų pa­va­sa­rį jau ke­ti­no va­žiuo­ti į In­di­ją, ta­čiau žur­na­lis­tas Ma­tas Šal­čius už­si­ma­nė vyk­ti kar­tu ir įkal­bė­jo pa­lauk­ti iki lap­kri­čio mė­ne­sio."

Dėl an­tro ke­lei­vio pri­rei­kė ga­lin­ges­nio mo­to­cik­lo. Jį, A. Ju­ce­vi­čiaus tei­gi­mu, A.Poš­ka nu­si­pir­ko pa­sis­ko­li­nęs pi­ni­gų. "Sklan­džiai pa­sa­ko­da­mi apie Lie­tu­vą dvie­se per­va­žia­vo Eu­ro­pą. Apie tai ra­šė tų ša­lių spau­da. Ta­čiau ne­iš­ban­dy­tas mo­to­cik­las pra­dė­jo by­rė­ti. Vi­siš­kai su­ge­do Ira­ne, dar ne­pa­sie­kus Te­he­ra­no. Čia A. Poš­ka su­sir­go dru­giu. Pu­sę me­tų jį glo­bo­jo es­pe­ran­ti­nin­kai. Ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti M. Šal­čiaus poel­gio. Iki šiol jį ži­no­jo­me kaip gar­sų tar­pu­ka­rio mo­to­cik­li­nin­ką, ke­liau­to­ją. De­ja, jis bu­vo tik ke­lei­vis, - tei­gė A. Ju­ce­vi­čius. - Te­ko ne kar­tą bend­rau­ti su A. Poš­ka. Jis pa­sa­ko­jo, kaip tas ke­lei­vis Ju­gos­la­vi­jo­je bu­vo nu­lai­pin­tas nuo jo mo­to­cik­lo. Įva­žiuo­jant į vie­ną mies­tą su­stab­dė po­li­ci­nin­kas ir lie­pė vie­nam nu­lip­ti nuo mo­to­cik­lo. "Mū­sų ša­ly­je ant asi­lo ga­li jo­ti tik vie­nas žmo­gus", - bu­vo pa­aiš­kin­ta ke­liau­nin­kams."

Vrublevskių bibliotekoje eksponuotas Antano Poškos ant beržo tošies rašytas laiškas iš Pečioros.

M. Šal­čiaus išdavystė

M. Šal­čius pa­siel­gė ne­gar­bin­gai - Te­he­ra­ne pa­li­ko ser­gan­tį A. Poš­ką ir vie­nas iš­vy­ko į In­di­ją. "Grį­žęs iš­lei­do še­šių to­mų kny­gą "Sve­čiuo­se pas 40 tau­tų". Jo­je - nė žo­džio apie A. Poš­ką. Tar­si vie­nas sa­vo mo­to­cik­lu bū­tų iš Lie­tu­vos iš­va­žia­vęs, - ste­bė­jo­si A. Ju­ce­vi­čius. - Ga­li­ma lenk­ti gal­vą už tai, kad M. Šal­čius vi­sur gar­si­no Lie­tu­vą, ta­čiau ir šio "de­tek­ty­vo" ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti."

Ke­liau­da­mas A. Poš­ka nuo­lat do­mė­da­vo­si ap­lan­ky­to­mis ša­li­mis, ra­šy­da­vo apie jas. Po ke­le­rių me­tų In­di­jo­je grįž­da­mas į Lie­tu­vą Tur­ki­jo­je net bu­vo at­si­dū­ręs ka­lė­ji­me, nes tur­kai jį pa­lai­kė už­sie­nio šni­pu. "Mat vie­ti­nė­je spau­do­je jis par­ašė straips­niu­ką "Kur­dų dva­sia". Ke­tu­ris mė­ne­sius sė­dė­jo areš­tuo­tas, - pa­sa­ko­jo A. Ju­ce­vi­čius. - Ke­liau­to­jas pa­skel­bė ba­do strei­ką. Dė­me­sį at­krei­pė ži­niask­lai­da. Ta­da val­džia lie­pė pa­leis­ti - su­ra­kin­tas an­tran­kiais, pri­riš­tas prie ark­lio 300 ki­lo­me­trų 14 par­ų bu­vo va­ro­mas iki Bul­ga­ri­jos sie­nos. Bul­ga­ri­jo­je taip pat tu­rė­jo ką ty­ri­nė­ti, už­tru­ko apie pu­sę me­tų."

Grį­žęs į Lie­tu­vą 1937 me­tais iš­lei­do kny­gų se­ri­jos "Nuo Bal­ti­jos iki Ben­ga­li­jos" pir­muo­sius du to­mus. Tre­čia­sis užė­jus so­vie­tams jau bu­vo spaus­tu­vė­je, ta­čiau val­džios nu­ro­dy­mu ati­duo­tas į ma­ku­la­tū­rą.

Iš parodos Vrublevskių bibliotekoje. Kairėje - Antano Poškos daryta kalnų takelio nuotrauka, viršuje ir apačioje - šio amžiaus ekspedicijų jo takais vaizdai. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pri­vers­ti­nės kelionės

A. Ju­ce­vi­čius iš­sky­rė ir pri­vers­ti­nes A. Poš­kos ke­lio­nes. "Vi­sas jo gy­ve­ni­mas sie­jo­si su ke­lio­nė­mis ir kny­go­mis, - tei­gė. - So­viet­me­čiu ke­liau­to­jas dir­bo Švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ria­to bib­lio­te­kų sky­riaus ve­dė­ju. Kai ko­mi­sa­ras Juo­zas Žiugž­da da­vė nu­ro­dy­mą su­nai­kin­ti "gel­to­ną­ją ir an­ti­ta­ry­bi­nę li­te­ra­tū­rą", su­pran­ta­ma, A. Poš­ka ne­pak­lu­so, ban­dė gel­bė­ti tas kny­gas. Bu­vo įskųs­tas, to­dėl at­si­dū­rė Si­bi­re. Krei­pė­si į Jus­tą Pa­lec­kį pra­šy­da­mas, kad jį iš­trauk­tų. Ne­pa­vy­ko. Bu­vo iš­trem­tas į Ka­zachs­ta­ną, vė­liau per­si­kė­lė į Kir­gi­zi­ją. Čia su­sid­rau­ga­vo su kraš­to­ty­ros mu­zie­ji­nin­kais, Oše ne­tgi pats įstei­gė mu­zie­jų. Ten lan­kan­tis te­ko ma­ty­ti, kad ma­žo­je bro­šiū­rė­lė­je yra par­ašy­ta, jog vie­nas iš mu­zie­jaus įkū­rė­jų - "An­ton Poš­ko".

1959 me­tais grį­žęs į Lie­tu­vą A. Poš­ka at­kū­rė es­pe­ran­ti­nin­kų drau­gi­ją, ku­rią so­vie­tai bu­vo užd­rau­dę. "Ta­čiau ke­liau­to­jo gys­le­lė ne­ri­mo. Kai 1962-ai­siais ta­po po­pu­lia­ru ke­liau­ti au­tos­to­pu, jis ši­taip nu­ke­lia­vo į Le­ning­ra­dą, Mol­da­vi­ją. Pa­mi­nė­ti­na ir pa­sku­ti­nė di­džio­ji jo ke­lio­nė 1972 me­tais. Bū­da­mas jau 69-erių su Bi­ru­te ir Ge­di­mi­nu Il­gū­nais mo­to­cik­lu nu­vy­ko į Kau­ka­zą", - pa­sa­ko­jo A. Ju­ce­vi­čius.

Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos di­rek­to­rius dr. Si­gi­tas Nar­bu­tas pa­si­džiau­gė dviem jau­nuo­liais - Jus­ti­na ir Do­man­tu - ku­rie A. Poš­kai skir­to va­ka­ro pa­bai­go­je bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo ne­ti­kė­tai vie­no­je sen­daik­čių par­duo­tu­vė­je nu­pirk­tą A. Poš­kos ran­kraš­tį. "Esa­me ais­trin­gi A. Poš­kos ger­bė­jai, nuo­lat dai­ro­mės po an­tik­va­ria­tus, su­pir­ki­nė­ja­me se­nus jo kny­gų lei­di­mus. Ta­čiau kai su­si­dū­rė­me su Bul­ga­ri­jo­je ra­šy­tu jo ran­kraš­čiu es­pe­ran­to kal­ba, nu­spren­dė­me, kad jo vie­ta - ne mū­sų na­muo­se, o bib­lio­te­ko­je", - sa­kė Do­man­tas.

Vytis Vidūnas - 2013 metais Antanui Poškai skirtos ekspedicijos dalyvis. Už jo - Kančendžanga, trečias pagal aukštį kalnas pasaulyje. /Asmeninio albumo nuotrauka

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Gintautas  84.46.161.73 2015-03-15 06:43:54
Ačiū už straipsnį
9 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami