Nykščių kilojimas afrikietiškoje pakelėje

Jonas KRIVICKAS 2009-07-24 00:00
Jonas KRIVICKAS 2009-07-24 00:00
Jono Krivicko nuotrauka
Per at­os­to­gas pa­pras­tai sten­gia­ma­si pa­bėg­ti kuo to­liau nuo kas­die­ny­bės, pa­si­ner­ti į pra­ban­gius ma­lo­nu­mus. Esa­ma ir ki­to kraš­tu­ti­nu­mo - iš­ban­dy­ti sa­ve kuo su­nkes­nė­mis są­ly­go­mis. Pa­sta­rą­jį va­rian­tą pa­si­rin­ko mū­sų gru­pė, pa­trau­ku­si į Af­ri­ką.

Pirmą kartą apie tokią kelionę išgirdau švęsdamas Naujuosius metus Stokholme. Tada ši mintis tikrai neatrodė turinti ką nors bendra su tikrove, nes visa mano panašaus keliavimo patirtis - nuo Vilniaus "tranzu" nuvažiuoti į pajūrį ir atgal. O kolegos, daug laiko praleidę prie interneto ir susipažinę su pigių skrydžių kainodaros subtilumais, po mėnesio paieškų sugebėjo rasti bilietus į Afriką, kainuojančius tiek pat, kiek atsieina autobusu nuvažiuoti iš mūsų sostinės į pajūrį.

Bet pigus daiktas visada turi ir savo prastąją pusę - reikėjo kaip nors nusigauti iki Krokuvos, iš ten skristi į Milaną ir tik po pusantros paros pasiekti Maroko miestą Fezą. Šiuo atveju visuotinis sunkmetis mums išėjo į naudą, nes atsirado giminių ir pažįstamų, pasišovusių pametėti iki Suvalkų (taigi ten jau Lenkija ir ten viskas "žymiai" pigiau). Pusę paros riedėjome traukiniu nuo Suvalkų iki Krokuvos, ten sėdome į lėktuvą (per įsodinimą muitininkai iš vieno kolegos atėmė visus metalinius palapinės kuoliukus), atskridome į naktinį Milano priemiestį Bergamą, o kitą vakarą vienuolika tranzuotojų iš Lietuvos jau kilojo nykščius afrikietiškoje pakelėje.

Per Maroką

Marokas - nuostabi, didžiulė šiaurinės Afrikos šalis, stebinanti tiek savo kultūrine, tiek kraštovaizdžio įvairove. Atrodo, kad ką tik važiavom pro snieguotus Atlaso kalnus, o dabar aplinkui jau vien Sacharos smėlis... Darė įspūdį neapsimestinis vietinių dėmesys turistams, ir "tranzavimas" per Maroką pasirodė kur kas paprastesnis bei smagesnis, nei galėjau įsivaizduoti. Aišku, buvome įstrigę kelete vietų, o naktį, praleistą Vakarų Sacharos dykumoje su dviem draugais, kai nepavyko susistabdyti jokios transporto priemonės, sunku bus kada nors pamiršti - ledinis vėjas, mažytė palapinė, trys keliautojai joje ir aidintys, lenkų muitininkams skirti prakeiksmai už atimtus palapinės kuoliukus...

Pasiskirstydavome į grupeles po 2-3 žmones ir tokiais ekipažais visi keliaudavome ta pačia kryptimi, iš anksto sutarę susitikimo ir poilsio vietą, kuri dažnai būdavo daugiau nei už pusės tūkstančio kilometrų. Vieni atsilikdavo, kiti išsiverždavo į priekį, bet nežinia kokiu mistiniu būdu visi kaskart susitikdavome.

Laiko pamiršta vieta

Taip susiklostė kelionės maršrutas, kad pavykdavo aplenkti stambiuosius Maroko miestus. Milijoniniai Marakešas ar Kasablanka labiau skirti tiems, kurie šiaurės Afriką nori pažinti neatsisakydami šiuolaikinių, europiečiams įprastų patogumų. Bet toliau nuo tokių didmiesčių visi patogumai bei turistams skirti pagražinimai išnyksta ir lieka tik autentiškas žmonių, gyvenviečių, gamtos grožis. Viena iš tokių vietų - prie pat Vakarų Sacharos sienos esanti Tarfaja. Šis vandenyno skalaujamas miestelis tarsi laiko užmiršta vieta, kurioje viskas atrodo lyg kokio meninio filmo didžiulė dekoracija. Nepaprastą atmosferą kuria labai draugiški vietos žmonės, nuostabus oras, Atlanto artumas, neįsivaizduojamai mažos kainos. Beje, šiose vietose mėgo lankytis ir nedideliu lėktuvu paskraidyti rašytojas Antoune'as de Saint Exupery (Tarfajoje yra jam skirtas muziejus, bet ten apsilankę bendrakeleiviai sakė, kad mūsų viešbučio kambaryje eksponatų yra kur kas daugiau negu jame). Jei jau paminėjau viešbutį, tai reikėtų taip pat pasakyti, kad kiekvienas už nakvynę mokėdavome nuo 2 iki 5 eurų. Už šią pinigų sumą gaudavau lovą su abejotino švarumo patalyne, ir viskas. Kažkuriame tokio tipo marokietiškame viešbutyje savininkas aiškino, neva mums nežmoniškai pasisekė, mat patalynė, anot jo, buvo pakeista tik prieš savaitę (suprask - ką tik).

Į Mauritaniją

Nuo piečiausio Vakarų Sacharos miesto Dakhlos iki Mauritanijos pasienio reikėjo įveikti dar apie 500 kilometrų dykumos ruožą. Pavyko susistabdyti du prancūzų vairuojamus automobilius, vežančius labdarą į Senegalą ir Malį. Beje, transporto priemones buvo rengiamasi parduoti Malio turguje, nes ten jų vertė, palyginti su Europa, išaugs tris kartus. Nemaloniai nustebino Mauritanijos pasienis - kelios medinės būdelės ir jose tūnantys, angliškai nekalbantys maurai pareigūnai. Jie ženklais sugebėjo paaiškinti tik vieną dalyką - kad viskas vyktų greitai ir sklandžiai, juos reikėtų pamaloninti pinigais ar kokia kita vertinga dovana. Matėme, kaip vienas pasienietis iš sunkvežimio vairuotojo gavo gyvą vištą, ją nusinešė už kampo, nukirto galvą ir pamojavęs ranka (turbūt gestas reiškė, kad laikytasi visų būtinų muitinės procedūrų) leido sunkvežimiui judėti toliau.

Aš ir du mano pakeleiviai nusprendėme nieko niekam nemokėti ir neduoti, todėl pasienyje prakiurksojome šešias valandas. Galų gale "susitranzavom" tuos pačius prancūzus ir per dieną pasiekėme Mauritanijos sostinę.

Nuakšotas - sostinė sąvartynas

Šiam miestui tinka posakis - geriau šimtą kartų išgirsti, nei vieną sykį pamatyti. Pačiame sostinės centre jautėmės lyg atvykę į Kariotiškių sąvartyną. Skirtumas tik tas, kad Kariotiškių sąvartyne turbūt mažiau šiukšlių. Būdami Nuakšote ne kartą pasijutome nesaugūs. Sunku atsipalaiduoti, kai aplink nuolat sukiojasi tuzinas vietos "verslininkų", įkyriai bandančių tau už 5 eurus parduoti "auksinį" laikrodį "Rolex". Kiti vietiniai tiesiog stovi per pusmetrį, kažką garsiai rėkia ir tave čiupinėja, o dar oro temperatūra siekia 50 laipsnių karščio. Ilgai nemąstę, nusprendėme kuo greičiau grįžti į Maroką, bet tai nebuvo taip paprasta. Teko pusę tūkstančio kilometrų važiuoti sausakimšu taksi automobiliu, guodė tik kelionės kaina - 9 eurai vienam žmogui.

Taigi patarimas norintiesiems važiuoti į Mauritaniją - geriau važiuokite į Maroką!

Hašišas

Tai neatsiejama Maroko detalė. Beribės kanapių plantacijos šalies šiaurėje yra tokios pelningos ir didžiulės, kad jų net "nepastebi" vietos valdžia. Didžioji dalis hašišo ir kanapių į Europą atkeliauja kaip tik iš Maroko. Eidamas gatve, sėdėdamas kavinėje, važiuodamas susistabdytu automobiliu ir daugelyje kitų vietų junti švelnų čia daugelio mėgstamo hašišo kvapą. Susidarė įspūdis, kad hašišą rūko beveik visi vos paauglystę perkopę vyrai. Bet užtat nemačiau nė vieno nuo alkoholio apsvaigusio, girto kaip pėdas marokiečio. Dideliame mieste dar įmanoma kokiame nors užsieniečiams skirtame viešbutyje už kelis eurus gauti mažą buteliuką alaus, bet provincijoje alkoholis - retenybė.

Vieną vakarą mūsiškiai užsimanė gurkštelėti ko nors stipresnio Tarfajoje, tai teko laukti septynias valandas, kol pažįstamas marokietis suveikė neaiškios spalvos spirituoto skysčio. Juokavome, kad Maroke turbūt lengviau būtų gauti prisodrinto urano nei alkoholio.

Laimingai - namo

Atgal keliavome ne taip darniai kaip į priekį, nes daugelis Lietuvon grįžo per skirtingas šalis - vieni per Prancūziją, kiti per Vokietiją ar Latviją. Dabar atrodo nerealu, kad ši avantiūrinė kelionė pavyko - niekas nesusižeidė ir nesusirgo, nepasiklydo, nebuvo jokių rimtesnių incidentų. Pridėjęs grįžimą nuo Marselio iki Lietuvos, suskaičiavau, kad iš viso "tranzu" nukeliavom apie 10 tūkst. kilometrų. Nežinia, kur dabar būčiau, jei ne geraširdiški automobilių vairuotojai, todėl visus juos mielai prisimenu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
Tarp­tau­ti­nė ty­rė­jų ko­man­da bai­gė dve­jus me­tus tru­ku­sį ty­ri­mą dėl Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo žū­ties virš Ry­tų Ukrai­nos 2014 me­tų lie­pos 17 die­ną ir pa­skel­bė sa­vo iš­va­das, ta­čiau la­bai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami