TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Nykštukinė Andora - mažų mokesčių rojus

2010 02 12 0:00
Andoros sostinės žvelgiant iš viršaus.
Vaido Mikaičio nuotrauka

Apsupta kalnų maža valstybėlė įsikūrusi nepatogioje vietoje. Tikras užkampis tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Į Andorą neskrenda lėktuvai, nevyksta traukiniai, tad patogiausia keliauti autobusu iš Barselonos.

Čia atvykę turistai yra tikri grynuoliai, nes kas jau atvyksta, vadinasi, atvyko specialiai į Andorą. Pravažiuojančiųjų nėra. Andoros kunigaikštystė yra maža valstybėlė, kurią iš visų pusių supa uolos ir kalnai. Labai stipri ekonomiškai. Svarbiausias šalies pajamų šaltinis - turizmas, ir pirmiausia slidinėjimas. Andora žinoma ir kaip mokesčių rojus, nes jie arba labai maži, arba jų iš viso nėra, tad valstybę garsina ir žemos kainos. Ispanai bei prancūzai vyksta į Andorą ir slidinėti, ir apsipirkti. Vien apsipirkti vykstama rečiau, nes Andora yra gana izoliuota, į ją sudėtinga ir toli atvykti. Degalų kainos čia mažesnės nei gretimose Ispanijoje ir Prancūzijoje. Andoroje gyvenimo trukmės indeksas yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje - 82,7 metai (vyrų - 80,35, moterų - 85,14). Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra 87 pasaulyje - lietuvių gyvenimo trukmė siekia 74,44 metų (vyrų - 69,46, moterų - 79,69).

Nekamuoja nedarbas

Andoroje gyvena apie 71 tūkst. gyventojų, o jos sostinėje Andoroje La Vella - apie 23 tūkstančius. Dėl nepatogios geografinės padėties Andora iš esmės išvengė XX amžiaus Europos karų audrų. Ji net neturi savo kariuomenės. Andoros gynimo funkcijas dalijasi Ispanija ir Prancūzija. Andoroje nėra nedarbo. Nors šalis nepriklauso Europos Sąjungai (ES), ji naudojasi specialiu statusu, suteikiančiu visas privilegijas ir funkcijas, galiojančias ES. Andora neturi savos valiutos, sėkmingai naudoja eurą. Kad ir kaip būtų keista, dauguma Andoros gyventojų yra ne andoriečiai. Pastarųjų yra tik apie 30 proc., kiti - ispanai, prancūzai ir t. t. Oficiali kalba - katalonų, čia išpažįstama katalikybė.

Gatvė baigiasi prie lifto

Iš Vilniaus į Barseloną mes skridome per Berlyną. Vilniuje buvo spalis, žvarbu, šalta ir drėgna, o Barselonoje pasitiko šilta saulė. Autobuso bilietas iš Barselonos į Andorą kainuoja 42 eurus į abi puses. Kelionė trunka apie keturias valandas.

Temsta. Autobusas stoja kamštyje kalnuose. Vėliau pamačiau, kad tai eilė prie Andoros sienos. Keista, kad pačiame Šengeno erdvės viduryje yra valstybėlė, kurioje yra pasienio kontrolė. Tiesa, vizų režimo čia nėra. Į autobusą įlipa du pasieniečiai su šunimi ir tikrina dokumentus. Šuniukui nepatiko du vaikinai, ir jie buvo išlaipinti iš autobuso.

Pirmas įspūdis jau tamsoje išlipus sostinėje Andoroje La Vella - užterštas oras. Automobilių išmetamos dujos neturi kur išsisklaidyti, nes miestas tarsi įstatytas į dėžutę, iš esmės miesto ribos yra uolos. Jos ir patį miestą dalija: viena miesto pusė yra uolos viršuje, kita - apačioje. Pavyzdžiui, eini gatve, o ji baigiasi... liftu. Nusileidi juo ir gatvė vėl tęsiasi.

Pėsčiomis klaidu

Andoroje daug vėsiau nei Barselonoje. Jei Barselonoje 20 laipsnių šilumos, čia bus apie 12. Nakvynę susiradau bene vieninteliame pigesniame viešbutėlyje Andoroje, Sisponio miestelyje, esančiame maždaug už 6 kilometrų nuo sostinės. Kaina - 20 eurų už lovą aštuonvietyje kambaryje. Kiti viešbučiai gerokai brangesni. Lietuvoje užsisakydamas nakvynę šiame viešbutuke lengvabūdiškai maniau, kad jei ir nerasiu kaip nusigauti į Sisponį vakare, nueisiu pėsčias. Tačiau atsidūręs Andoroje taip nebemaniau. Buvo tamsu, be to, išvažiuoti iš miesto į Sisponio pusę galima tik per tunelį, kuriame pėsčiųjų eismas draudžiamas...

Turėjau šiokį tokį žemėlapį, tad nusprendžiau pavažiuoti iki miesto La Masana, o iš ten dar apie 3 kilometrus žingsniuoti pėsčiomis. Pavažiavau, tačiau išlipęs La Masanoje pradėjau klaidžioti. Gatvių ir akligatvių daug. Žmonių labai mažai. Kalbinu ir angliškai, ir ispaniškai, tačiau man atsako kataloniškai. (Bent jau suprantu kuria kryptim eiti.) Po ilgų klaidžiojimų pagaliau pamačiau ženklą "Sispony". Pirmasis namas ir buvo manasis viešbutukas "Albergo Hostel".

Viešbutyje tuščia

Viešbutukas gražus kaip pasakų pilaitė su bokšteliu, tačiau visiškai tuščias. Yra veikiantis bariukas, kuriame angliškai nekalbantis šeimininkas žiūri televizorių. Mano kambarys aštuonvietis. Aš vienas ne tik jame, bet ir visame viešbutyje.

Mano kambaryje antrame aukšte pastebėjau skylę grindyse, pro kurią matėsi pirmas aukštas. Kadangi po mano kambariu buvo registratūra su bareliu, tad ir pats galėjau jaustis tarsi bare. Laimė, televizorių greitai išjungė.

Rytas ramus: saulėta, paukšteliai čiulba. Išlendu į bendrą balkoną. Vaizdas į kalnus nuostabus. Iš vienos viešbutuko-pilaitės pusės yra gatvelė, kuria atėjau, iš kitos - šlaitas ir panorama į miestelį. Nusileidžiu į apačią, kur laukia negausūs pusryčiai. Šeimininkas žiūri futbolą. Pavalgau ir iškeliauju. Šiandien skirsiu dieną Andoros sostinei, o vakarop grįšiu į Barseloną. Tarpduryje pasiveja šeimininkas ir praneša, kad lietuviai pralaimėjo serbams - 0:3.

Sumažintas miestukas

Susistabdau autobusiuką ir po 15 minučių jau išlipu Andoroje La Vella. Miestas nedidelis, tačiau didžiausias Andoroje. Švarus, jaukus. Labiau primena Šveicarijos nei Ispanijos miestelius, tačiau žmonės tamsesnio gymio, labiau panašūs į ispanus. Pasiimu žemėlapį ir keliauju pagal jį. Žmonių nedaug. Toks juokingas miestukas, tarsi sumažintas. Mažas senamiesčiukas su mažytėmis gatvytėmis. Ten stovi dvi mažytės, bet labai simpatiškos bažnytėlės. Ten pat yra Andoros parlamentas. Pilna mažyčių kavinukių. Pats miestas yra ilgas ir siauras. Siauras dėl to, kad uolos iš abiejų pusių. Abejose greitai tekančios upės pusėse yra krantinės, kuriomis galima lėtai vaikštinėti ir stebėti skubančią upę. Yra ir miesto parkelis, ir kiek triukšmingesnis rajonėlis už senamiestį. Ten susispietusios parduotuvės, prekybos centrai ir pasilinksminimo vietos, kiek jų gali būtų tokio dydžio mieste (prilygsta mūsų Plungei). Sunku išskirti kokius nors miesto traukos objektus, nes visas miestas yra traukos objektas. Toks kaip miniatiūrinis pasaulėlis-paminklėlis, labai žavus. Dar vienas įdomesnis traukos objektas - Caldea. Tai didelis stiklinių ornamentų statinys su bokštu. Viduje yra terminiai baseinai, SPA, saunos, tačiau jei visa tai nerūpi, galima už eurą pasikelti į bokštą ir išvysti visą miestą iš viršaus. Aš taip ir padariau, su didžiausiu malonumu.

Jei į Andorą važiuoji automobiliu, daug geresnės galimybės pamatyti visą šalį, nes ne vien tik sostinė yra patraukli, bet ir daug kitų kalnuotų šalies vietų. O mano kelionė iš Andoros truko ilgėliau: įstrigome dideliame kamštyje likus keletui kilometrų iki Ispanijos sienos, teko stovėti valandą...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"