Nykštukinė Andora - mažų mokesčių rojus

LŽ 2010-02-12 00:00
2010-02-12 00:00
Andoros sostinės žvelgiant iš viršaus. Vaido Mikaičio nuotrauka
Ap­sup­ta kal­nų ma­ža vals­ty­bė­lė įsi­kū­ru­si ne­pa­to­gio­je vie­to­je. Ti­kras už­kam­pis tarp Pra­ncū­zi­jos ir Is­pa­ni­jos. Į An­do­rą ne­skren­da lėk­tu­vai, ne­vyks­ta trau­ki­niai, tad pa­to­giau­sia ke­liau­ti au­to­bu­su iš Bar­se­lo­nos.

Čia atvykę turistai yra tikri grynuoliai, nes kas jau atvyksta, vadinasi, atvyko specialiai į Andorą. Pravažiuojančiųjų nėra. Andoros kunigaikštystė yra maža valstybėlė, kurią iš visų pusių supa uolos ir kalnai. Labai stipri ekonomiškai. Svarbiausias šalies pajamų šaltinis - turizmas, ir pirmiausia slidinėjimas. Andora žinoma ir kaip mokesčių rojus, nes jie arba labai maži, arba jų iš viso nėra, tad valstybę garsina ir žemos kainos. Ispanai bei prancūzai vyksta į Andorą ir slidinėti, ir apsipirkti. Vien apsipirkti vykstama rečiau, nes Andora yra gana izoliuota, į ją sudėtinga ir toli atvykti. Degalų kainos čia mažesnės nei gretimose Ispanijoje ir Prancūzijoje. Andoroje gyvenimo trukmės indeksas yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje - 82,7 metai (vyrų - 80,35, moterų - 85,14). Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra 87 pasaulyje - lietuvių gyvenimo trukmė siekia 74,44 metų (vyrų - 69,46, moterų - 79,69).

Nekamuoja nedarbas

Andoroje gyvena apie 71 tūkst. gyventojų, o jos sostinėje Andoroje La Vella - apie 23 tūkstančius. Dėl nepatogios geografinės padėties Andora iš esmės išvengė XX amžiaus Europos karų audrų. Ji net neturi savo kariuomenės. Andoros gynimo funkcijas dalijasi Ispanija ir Prancūzija. Andoroje nėra nedarbo. Nors šalis nepriklauso Europos Sąjungai (ES), ji naudojasi specialiu statusu, suteikiančiu visas privilegijas ir funkcijas, galiojančias ES. Andora neturi savos valiutos, sėkmingai naudoja eurą. Kad ir kaip būtų keista, dauguma Andoros gyventojų yra ne andoriečiai. Pastarųjų yra tik apie 30 proc., kiti - ispanai, prancūzai ir t. t. Oficiali kalba - katalonų, čia išpažįstama katalikybė.

Gatvė baigiasi prie lifto

Iš Vilniaus į Barseloną mes skridome per Berlyną. Vilniuje buvo spalis, žvarbu, šalta ir drėgna, o Barselonoje pasitiko šilta saulė. Autobuso bilietas iš Barselonos į Andorą kainuoja 42 eurus į abi puses. Kelionė trunka apie keturias valandas.

Temsta. Autobusas stoja kamštyje kalnuose. Vėliau pamačiau, kad tai eilė prie Andoros sienos. Keista, kad pačiame Šengeno erdvės viduryje yra valstybėlė, kurioje yra pasienio kontrolė. Tiesa, vizų režimo čia nėra. Į autobusą įlipa du pasieniečiai su šunimi ir tikrina dokumentus. Šuniukui nepatiko du vaikinai, ir jie buvo išlaipinti iš autobuso.

Pirmas įspūdis jau tamsoje išlipus sostinėje Andoroje La Vella - užterštas oras. Automobilių išmetamos dujos neturi kur išsisklaidyti, nes miestas tarsi įstatytas į dėžutę, iš esmės miesto ribos yra uolos. Jos ir patį miestą dalija: viena miesto pusė yra uolos viršuje, kita - apačioje. Pavyzdžiui, eini gatve, o ji baigiasi... liftu. Nusileidi juo ir gatvė vėl tęsiasi.

Pėsčiomis klaidu

Andoroje daug vėsiau nei Barselonoje. Jei Barselonoje 20 laipsnių šilumos, čia bus apie 12. Nakvynę susiradau bene vieninteliame pigesniame viešbutėlyje Andoroje, Sisponio miestelyje, esančiame maždaug už 6 kilometrų nuo sostinės. Kaina - 20 eurų už lovą aštuonvietyje kambaryje. Kiti viešbučiai gerokai brangesni. Lietuvoje užsisakydamas nakvynę šiame viešbutuke lengvabūdiškai maniau, kad jei ir nerasiu kaip nusigauti į Sisponį vakare, nueisiu pėsčias. Tačiau atsidūręs Andoroje taip nebemaniau. Buvo tamsu, be to, išvažiuoti iš miesto į Sisponio pusę galima tik per tunelį, kuriame pėsčiųjų eismas draudžiamas...

Turėjau šiokį tokį žemėlapį, tad nusprendžiau pavažiuoti iki miesto La Masana, o iš ten dar apie 3 kilometrus žingsniuoti pėsčiomis. Pavažiavau, tačiau išlipęs La Masanoje pradėjau klaidžioti. Gatvių ir akligatvių daug. Žmonių labai mažai. Kalbinu ir angliškai, ir ispaniškai, tačiau man atsako kataloniškai. (Bent jau suprantu kuria kryptim eiti.) Po ilgų klaidžiojimų pagaliau pamačiau ženklą "Sispony". Pirmasis namas ir buvo manasis viešbutukas "Albergo Hostel".

Viešbutyje tuščia

Viešbutukas gražus kaip pasakų pilaitė su bokšteliu, tačiau visiškai tuščias. Yra veikiantis bariukas, kuriame angliškai nekalbantis šeimininkas žiūri televizorių. Mano kambarys aštuonvietis. Aš vienas ne tik jame, bet ir visame viešbutyje.

Mano kambaryje antrame aukšte pastebėjau skylę grindyse, pro kurią matėsi pirmas aukštas. Kadangi po mano kambariu buvo registratūra su bareliu, tad ir pats galėjau jaustis tarsi bare. Laimė, televizorių greitai išjungė.

Rytas ramus: saulėta, paukšteliai čiulba. Išlendu į bendrą balkoną. Vaizdas į kalnus nuostabus. Iš vienos viešbutuko-pilaitės pusės yra gatvelė, kuria atėjau, iš kitos - šlaitas ir panorama į miestelį. Nusileidžiu į apačią, kur laukia negausūs pusryčiai. Šeimininkas žiūri futbolą. Pavalgau ir iškeliauju. Šiandien skirsiu dieną Andoros sostinei, o vakarop grįšiu į Barseloną. Tarpduryje pasiveja šeimininkas ir praneša, kad lietuviai pralaimėjo serbams - 0:3.

Sumažintas miestukas

Susistabdau autobusiuką ir po 15 minučių jau išlipu Andoroje La Vella. Miestas nedidelis, tačiau didžiausias Andoroje. Švarus, jaukus. Labiau primena Šveicarijos nei Ispanijos miestelius, tačiau žmonės tamsesnio gymio, labiau panašūs į ispanus. Pasiimu žemėlapį ir keliauju pagal jį. Žmonių nedaug. Toks juokingas miestukas, tarsi sumažintas. Mažas senamiesčiukas su mažytėmis gatvytėmis. Ten stovi dvi mažytės, bet labai simpatiškos bažnytėlės. Ten pat yra Andoros parlamentas. Pilna mažyčių kavinukių. Pats miestas yra ilgas ir siauras. Siauras dėl to, kad uolos iš abiejų pusių. Abejose greitai tekančios upės pusėse yra krantinės, kuriomis galima lėtai vaikštinėti ir stebėti skubančią upę. Yra ir miesto parkelis, ir kiek triukšmingesnis rajonėlis už senamiestį. Ten susispietusios parduotuvės, prekybos centrai ir pasilinksminimo vietos, kiek jų gali būtų tokio dydžio mieste (prilygsta mūsų Plungei). Sunku išskirti kokius nors miesto traukos objektus, nes visas miestas yra traukos objektas. Toks kaip miniatiūrinis pasaulėlis-paminklėlis, labai žavus. Dar vienas įdomesnis traukos objektas - Caldea. Tai didelis stiklinių ornamentų statinys su bokštu. Viduje yra terminiai baseinai, SPA, saunos, tačiau jei visa tai nerūpi, galima už eurą pasikelti į bokštą ir išvysti visą miestą iš viršaus. Aš taip ir padariau, su didžiausiu malonumu.

Jei į Andorą važiuoji automobiliu, daug geresnės galimybės pamatyti visą šalį, nes ne vien tik sostinė yra patraukli, bet ir daug kitų kalnuotų šalies vietų. O mano kelionė iš Andoros truko ilgėliau: įstrigome dideliame kamštyje likus keletui kilometrų iki Ispanijos sienos, teko stovėti valandą...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami