TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

O Paryžius plaukia pro tavo akis

2009 03 06 0:00
Notre Damme katedra - gražiausia Paryžiaus dama.
Autoriaus nuotrauka

Paryžiuje, meilės sostinėje, ryškėja pirmieji pavasario ženklai. Prabudimą liudija ne tik sprogstantys medžių pumpurai, bet ir dailininkai, mimai ir gatvės muzikantai, suskubę pasitikti pirmųjų sezono turistų.

Laiko Paryžiui - nedaug. Tik dvi dienos. Su šiauliečiu magu Gintu Gustu nusileidžiame Charles'io de Gaulle'io oro uoste. Mus pasitinka Maksimas, gimęs Paryžiaus rusų šeimoje. Jis turi pasirūpinti magu, kuris kitą dieną linksmins vieno rusų vakarėlio dalyvius. Pakviesti prisidėti ir Paryžiaus lietuvių bendruomenės nariai, juk šventė bendra - Užgavėnės ("maslenica").

Maksimas iškart mus veža į Monmartrą - patį bohemiškiausią Paryžiaus rajoną, kuriame, beje, ruošiamės įsikurti. Mums nusišypso laimė - 25 eurai už nakvynę, tačiau jokių čekių. Džiaugiamės, nes ir trigubai didesnė kaina čia būtų maža. Apsistojame kukliame viešbutyje, kuriame kadaise gyveno ir kūrė Pierre'as Auguste'as Renoiras, Vincentas van Goghas, Pablo Picasso...

Einame pasmalsauti į miestą. Iki Šventosios Širdies bazilikos - keletas žingsnių. Nors ji stovi ir taip jau aukštai, tačiau vis dar kylame ant aukščiausios Paryžiaus kalvos, iš kur atsiveria visa miesto panorama.

Baltai lyg gulbė bažnyčiai - vos per šimtą metų. Jai statyti nebuvo pinigų, tačiau atsirado gudrus vadybininkas, kuris viską sutvarkė - pasiūlė žmonėms atnešti po akmenį, ant jo užrašyti savo vardą ir dar... tą patį riedulį nusipirkti. Kuo didesnis akmuo, tuo daugiau garbės rėmėjui. Rinkodara suveikė - Šventosios Širdies bazilika, akinanti savo baltumu, pastatyta.

Tačiau dar baltesni už bažnyčią - šalia jos vaidinantys mimai. Dažniausia jie išsitepa veidus baltais dažais, susisupa į antklodes ir vaidina antikines skulptūras. Stovi lyg įbesti ir staiga - krust, šypt. O įmetusiajam pinigą net ranką paspaudžia.

Šiek tiek į šoną nuo šios šventovės - menininkų turgelis, į kurį dailininkui pakliūti esą reikia ryšių. Nors ir ne kažin kokie tie menai, smagu stebėti, kaip kiekvienas savaip mato Eifelio bokštą, Notre Damme de Paris katedrą. Keistas barzdočius eksponuoja savo portretus. Suprask, ir tave galiu taip gražiai nupiešti. Šventosios Širdies papėdėje apima jausmas, kad daugiau niekur nereikia eiti - Paryžius pats plaukia pro tavo akis.

Bohemiška egzotika

Kuo žemiau leidžiamės, tuo mažiau romantikos ir daugiau egzotikos. Žmonių šurmulyje išsiskiria apsukruolių būrys. Greitakalbis prancūzas ant kartono dėžės dėlioja tris guminius skrituliukus. Po vienu nupieštas baltas taškas. Vyriškis pirštais meistriškai kaitalioja skrituliukus, po nosimi murmėdamas kažkokį burtažodį. Keturi azarto apimti vyrai "stato" po dešimt ar net šimtą eurų. Atspėja ir laimi dvigubai. Kokia laimė! Tačiau po kelių minučių laimėtojas slapčiomis manipuliuotojui grąžina pinigus. Tai tebuvo triukas neišmanėliams privilioti.

Monmartras tęsiasi ir nusileidus nuo kalvos. Siaurose gatvelėse gausu suvenyrų krautuvėlių, skalbyklų, kirpyklų. O kodėl neapsikirpus mados sostinėje! Ir dar Monmartre. Pirmas kirpėjas prisipažįsta, kad moka kirpti tik trumpai ir mašinėle. Ūsuotas tamsus vyras pavelia plaukus tabaku atsiduodančiu delnu, pirštais pavalo šukas ir imasi darbo. Papildomame kirpyklos "meniu" nėra odekolono ar plaukų kaukės. Tik sprandą nuskuta.

Apie širdį ir sielą

Štai ir garsusis Monmartro "Muolin rouge". Erotinių šou perlas. Tiesa, šiame rajone tai ne vienintelė panaši įstaiga. Aplinkui dešimtys erotikos klubų, sekso prekių parduotuvių, o siauresnėse gatvelėse - kavinės su pusnuogėmis gražuolėmis languose. Pavieniai turistai čia vaikšto greitai, tarsi netyčia užmeta akį į atvertas langines. Gal architektūra domisi? Vietiniai paaugliai drąsesni - jie įsistebeilija į gražuoles languose, o kai tarpduryje pasirodo augalotas vyras, dumia šalin. Rimtų praeivių - tokių kaip mes - pasiteirauja angliškai, ar nepageidaujame merginų?

Jei Šventosios Širdies bazilika yra Paryžiaus širdis, tai Notre Damme katedra - Paryžiaus siela.

Vakaras, į kurį pakvietė mus Maksimas, vyko prie pat Notre Damme katedros, Senos upėje plūduriuojančioje baržoje. Čia virte virė darbas - vyrai ir moterys rengėsi Užgavėnėms. Kilo keli kibirai užmaišytos tešlos. Kaito keptuvės. Į vakarą susirinko per pusantro šimto žmonių. Magas G.Gustas per pasirodymą suskėlė komplimentą apie rusų moterų grožį, tačiau po spektaklio sulaukė dailiosios lyties kritikos. Čia rusių mažai, jos tik rusakalbės.

Denyje sutikau vieną rusakalbį lietuvį. "Ar yra toks vardas Algirdas? Mane kartais močiutė taip vadindavo, - teiravosi Olegas ir prisipažino esąs tikras lietuvis. - Mano tėvai lietuviai. Tačiau buvo ištremti. Vėliau persikėlė į Kirgiziją. Iš ten emigravau į Paryžių. Noriu išmokti lietuvių kalbą. Noriu pažinti Lietuvą", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"