Odesa - Juodosios jūros perlas

Vaidas MIKAITIS 2014-02-07 06:00
Vaidas MIKAITIS
2014-02-07 06:00
Vykstantiesiems į Odesą vasarą, be abejo, svarbiausia yra Juodosios jūros pakrantė. Jos visa teritorija, išskyrus uostą, yra paplūdimių zona. Vaido Mikaičio nuotraukos
Ode­sa, ket­vir­tas pa­gal dy­dį Ukrai­nos mies­tas, So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais bu­vo iš­skir­ti­nis, vie­nas la­biau­siai ap­dai­nuo­tų, ži­no­mu­mu nu­si­lei­do tik Mask­vai ar Sankt Pe­ter­bur­gui. Tuo­met svar­biau­sias uos­ta­mies­tis gar­sė­jo dau­gia­tau­tiš­ku­mu, lais­va dva­sia, links­my­bė­mis ir sa­vi­ta au­ra. Sa­vo na­mais ją lai­kė dau­gy­bė žy­mių to me­to ar­tis­tų, me­ni­nin­kų, jū­ri­nin­kų ir šiaip lais­ves­nį gy­ve­ni­mą mėgs­tan­čių pi­lie­čių.

Mies­tas gar­sė­jo ir sa­vo sa­na­to­ri­jo­mis, poil­sio na­mais, to­dėl šil­tuo­ju se­zo­nu į Ode­są trau­kė mi­nios tu­ris­tų, ne­pa­liau­ja­mai ko­vo­jan­čių dėl vie­tų ne tik vieš­bu­čiuo­se ar res­to­ra­nuo­se, bet ir pa­plū­di­miuo­se. Leng­vai pa­teik­ti į šį pres­ti­ži­nį ku­ror­tą ga­lė­jo tik no­menk­la­tū­ros dar­buo­to­jai ir jų šei­mų na­riai.

Po to­ta­li­ta­ri­nės vals­ty­bės žlu­gi­mo pra­ėjo ne­ma­žai lai­ko. Įdo­mu, kuo ir kaip šis mies­tas gy­ve­na da­bar, to­dėl su dar tė­vų įskie­py­ta ro­man­tiš­ka nuo­sta­ta per­nai rug­sė­jį nu­spren­dė­me ap­lan­ky­ti Juo­do­sios jū­ros per­lu va­di­na­mą Ode­są.

Su­si­sie­ki­mas nei pa­to­gus, nei pi­gus, tie­sio­gi­nių skry­džių nė­ra. Va­sa­rą ga­li­ma skris­ti per Ry­gą ar Ki­je­vą, ta­čiau bi­lie­tai pa­pras­tai bran­gūs. Be­je, Ode­sos oro uos­tas uni­ka­lus tuo, kad ke­lei­vių ba­ga­žas yra ne iš­krau­na­mas ant ka­ru­se­lės, o jau lau­ke jį at­ve­ža trak­to­riu­kas. Iš oro uos­to į mies­tą ne­bran­giai ve­ža mi­kroau­to­bu­sai.

Ke­liai prasti

Dau­gu­ma ke­liau­jan­čių­jų iš Lie­tu­vos į Ode­są va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liais. Ta­čiau ma­lo­naus va­ži­nė­ji­mo pa­tir­ti ne­teks, nes Ukrai­nos ke­lių ko­ky­bė kar­tais ne­at­lai­ko jo­kios kri­ti­kos. Ge­riau­siu lai­ko­mas Ki­je­vą ir Ode­są jun­gian­tis greit­ke­lis gal­būt ir bu­vo pui­kus prieš pen­kio­li­ka me­tų, o da­bar dau­gu­ma ke­lio ruo­žų la­bai duo­bė­ti. Be to, ne­pa­to­gu­mų ke­lia ir Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­ti­nės vi­zos. Va­žiuo­jant per Len­ki­ją si­tua­ci­ja blo­ges­nė, nes va­ka­ri­nės Ukrai­nos ke­liai dar pra­stes­ni.

Ne­blo­gas va­rian­tas - skris­ti į Ki­je­vą lėk­tu­vu, ten nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lį ir per še­šias va­lan­das pa­siek­ti Ode­są. Nuo­mos punk­to dar­buo­to­jai įspė­ja apie ke­lių būk­lę. Pa­ke­liui ga­li­ma ap­lan­ky­ti Per­vo­mais­ko bran­duo­li­nių ra­ke­tų mu­zie­jų po že­me – vie­nin­te­lį pa­sau­ly­je lan­ky­to­jams at­vi­rą mu­zie­jų, ku­ria­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti stra­te­gi­nių so­vie­tų lai­kų bran­duo­li­nių gink­lų.

Ki­ta ver­tus, ga­li­ma pri­si­min­ti jau­nas die­ne­les ir į Ode­są vyk­ti taip, kaip bu­vo pa­to­giau­sia so­viet­me­čiu – trau­ki­niais. Ta­čiau šiuo me­tu - tai ir­gi ne vi­sai pa­to­gu, nes rei­kia per­sės­ti ar­ba Mins­ke, ar­ba ir Mins­ke, ir Ki­je­ve. Taip pat rei­kia pirk­ti Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­ti­nę vi­zą.

Mes rin­ko­mės pa­to­giau­sią ir tur­būt pi­giau­sią va­rian­tą: ne­bran­giai nu­skri­do­me į Ki­je­vą ir ne­tru­kus li­po­me į Ode­sos trau­ki­nį. Po aš­tuo­nių va­lan­dų pa­to­gia­me va­go­ne vė­lų va­ka­rą iš­li­po­me va­gių ka­ra­liaus Miš­kos Ja­pon­či­ko ir su­kčiaus Os­ta­po Ben­de­rio pa­mėg­ta­me mies­te.

Pra­ver­čia ru­sų kalba

Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Ode­sa bu­vo la­bai apg­riau­ta. Iš­kart po ka­ro mies­te ki­lo chao­sas, nu­si­kals­ta­mu­mas bu­vo ne­kon­tro­liuo­ja­mas, ta­čiau si­tua­ci­jai pa­ge­rė­jus mies­tas pra­dė­jo spar­čiai aug­ti ir aš­tun­tą­jį de­šimt­me­tį pa­sie­kė sa­vo ap­dai­nuo­tą šlo­vę.

Kai Ukrai­na ta­po ne­prik­lau­so­ma, mies­to svar­ba, tu­riz­mo mas­tas ir pa­klau­sa dras­tiš­kai kri­to. Vis­kam ėmė trūk­ti pi­ni­gų, už­da­ry­ta dau­gy­bė sa­na­to­ri­jų, pra­dė­jo mer­dė­ti krui­zi­nių lai­vų tu­riz­mas. Ta­čiau Ode­sa, net ir pa­ty­ru­si kri­zę, yra vie­nas svar­biau­sių ir reikš­min­giau­sių Ukrai­nos mies­tų ir di­džiau­si jū­ros var­tai į pa­sau­lį.

Miesto parke senukai iš pinigų pliekia šachmatais arba domino ir labai pyksta fotografuojami.

Ode­sa vi­sais lai­kais bu­vo kos­mo­po­li­ti­nis mies­tas, čia vi­suo­met gy­ve­no dau­gy­bė et­ni­nių gru­pių. Iki ka­ro Ode­so­je bu­vo įsi­kū­ru­si vie­na di­džiau­sių žy­dų po­pu­lia­ci­jų Eu­ro­po­je, ta­čiau per ka­rą mies­tą pa­li­ko ar­ba bu­vo su­nai­kin­ta dau­gu­ma ja­me gy­ve­nu­sių žy­dų. Po ka­ro jų vie­tą užė­mė nau­ja­ku­riai ru­sai. Tau­tų ka­ti­las Ode­so­je kun­ku­liuo­ja ir da­bar. Žy­dų be­veik ne­bė­ra, bet drau­giš­kai su­ta­ria ukrai­nie­čiai, ru­sai, Kry­mo to­to­riai, ar­mė­nai, aze­rai, gru­zi­nai, ru­mu­nai, tur­kai, bul­ga­rai, ki­tų tau­tų at­sto­vai.

Nuo se­nų lai­kų apie Ode­sos gy­ven­to­jus kal­bė­ta, esą jie ne­tu­ri tau­ty­bės, yra tie­siog ode­sie­čiai, ru­siš­kai sa­ve va­di­nan­tys ode­si­tais. Jie api­bū­di­na­mi kaip am­ži­ni op­ti­mis­tai, są­mo­jin­gi, šmaikš­tūs žmo­nės. Net yra spe­ci­fi­nė ode­sie­čių tar­mė, ku­rią ga­li­ma pa­ly­gin­ti su dia­lek­tu žy­do, ru­siš­kai kal­ban­čio su ak­cen­tu. Ku­ria­mi anek­do­tai apie ode­sie­čius, kal­ban­čius sa­vo tar­me.

Nors di­džiau­sia mies­to gy­ven­to­jų et­ni­nė gru­pė yra ukrai­nie­čiai, vi­sur vy­rau­ja ru­sų kal­ba. Ang­liš­kai šne­ka­ma ma­žai, to­dėl "di­džio­sios tė­vy­nės" dė­ka mo­kan­tys ru­sų kal­bą lie­tu­viai Ode­so­je ga­li jaus­tis tie­siog pui­kiai.

Ga­li­ma apei­ti pėsčiomis

Mies­to cen­tras - ga­na kom­pak­tiš­kas, to­dėl ne­sun­ku jį apei­ti pės­čio­mis. Ta­čiau daug rei­ka­lin­gų ar lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, tar­kim, pa­plū­di­miai, Šev­čen­kos par­kas ar ge­le­žin­ke­lio sto­tis, ge­ro­kai nu­to­lę nuo cen­tro ir juos pa­siek­ti leng­viau­sia vie­šuo­ju trans­por­tu. Jis Ode­so­je la­bai pi­gus. Va­žia­vi­mo tram­va­ju­mi ar tro­lei­bu­su bi­lie­tas kai­nuo­ja cen­tus. Kiek bran­ges­ni yra mi­kroau­to­bu­sai, bet ir jų bi­lie­to kai­na ne­sie­kia nė li­to. Ode­sos vie­šą­jį trans­por­tą ga­li­ma api­bū­din­ti žo­džiais "nau­do­kis ir no­rėk". Tie­sa, per tu­riz­mo se­zo­ną jis bū­na ge­ro­kai per­krau­tas, ypač tram­va­jai, ve­žan­tys į pa­plū­di­mius.

Už­sie­nie­čiai sa­ko, kad Ode­sos vie­ša­sis trans­por­tas yra la­bai pa­inus, bet taip at­ro­do tiems, ku­rie ne­mo­ka ru­sų kal­bos. Lie­tu­vai­čiai ga­li leng­vai iš­siaiš­kin­ti, kur koks tram­va­jus ar tro­lei­bu­sas ve­ža. Kar­tais juo­se ga­li­ma pa­tir­ti links­mų nuo­ty­kių. Mums va­žiuo­jant dėl be­ne tris­de­šim­ties cen­tų įsip­lies­kė aš­trus gin­čas tarp kon­duk­to­rės ir ke­lei­vio. Gin­čas tru­ko il­gai, į jį įsi­trau­kė vi­sas tram­va­jus, ki­lo ki­tų te­mų. Ar­šu­sis ke­lei­vis ne tik pats vel­tui nu­va­žia­vo, kur jam rei­kia, bet ir pa­dė­jo ki­tiems ke­lei­viams lik­ti zui­kiais, mat kon­duk­to­rė, kol gin­či­jo­si, ne­par­da­vi­nė­jo bi­lie­tų.

Mieste vairuoti automobilį nėra sudėtinga.

Vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį mies­te nė­ra la­bai su­dė­tin­ga. Su­nku­mų ga­li kil­ti ne­bent dėl nuo­ro­dų ir ženk­lų sto­kos, ta­čiau ži­nant, kad dau­gu­ma vai­ruo­to­jų da­bar nau­do­ja­si pa­ly­do­vi­niais drau­gais, prob­le­mų ne­tu­rė­tų kil­ti.

Il­gi­si praeities

Vie­ti­niai gy­ven­to­jai, me­nan­tys so­vie­ti­nę pra­ei­tį, kaip su­si­ta­rę sa­ko, kad anks­čiau bu­vo ge­riau. Mies­tas kles­tė­jo, bu­vo iš­puo­se­lė­tas, tvar­kin­gas, tur­tin­gas ir lai­ko­mas vie­nu pres­ti­žiš­kiau­sių gy­ven­ti ir il­sė­tis. Da­bar mies­tie­čiai - pik­ti, nu­skur­dę, pa­var­gę ir pa­siil­gę tvar­kos. Sa­ko, kad kai ku­rios gat­vės ir pa­sta­tai ne­re­mon­tuo­ti dar nuo so­viet­me­čio.

Vieš­bu­tis „Cen­tral­nyj“, ku­ria­me ap­sis­to­jo­me, tar­si pa­liu­di­jo jų žo­džius. Bu­vu­sią šlo­vę me­na pui­kios de­ko­ra­ci­jos, or­na­men­tai, di­de­li veid­ro­džiai, ko­ri­do­rių ki­li­mai. Vi­sa tai iš­li­kę, bet daug lė­mė lai­kas. Šian­dien vis­kas at­ro­do ap­še­pę. Dėl to la­bai ne­nu­si­mi­nė­me, net džiau­gė­mės ga­lė­da­mi nors kiek pri­si­lies­ti prie gar­sio­sios so­viet­me­čio Ode­sos. Pus­ry­čiai, be­je, vieš­bu­ty­je bu­vo pui­kūs.

Ne vi­sur taip, ži­no­ma. Ode­so­je yra ir gra­žiai su­tvar­ky­tų, mo­der­nių vieš­bu­čių. Ta­čiau jų kai­nos ga­na di­de­lės ir pa­gal tai ne­atro­do, kad tai mies­tas, ku­ria­me vi­du­ti­nė pen­si­ja tė­ra 100 do­le­rių.

Vyks­tan­tie­siems į Ode­są va­sa­rą, be abe­jo, svar­biau­sia yra Juo­do­sios jū­ros pa­kran­tė. Jos vi­sa te­ri­to­ri­ja, iš­sky­rus uos­tą, yra pa­plū­di­mių zo­na. Po­pu­lia­riau­sias plia­žas - Ar­ka­di­ja. Ja­me gau­su ka­vi­nių, res­to­ra­nų, ba­rų, nak­ti­nių klu­bų, ki­tų pra­mo­gų poil­siau­to­jams. Šia­me pa­plū­di­my­je ver­da ir nak­ti­nis gy­ve­ni­mas. Ar­ka­di­ja yra mies­to pa­kraš­ty­je, ge­ro­kai nu­to­lu­si nuo cen­tro, ta­čiau pa­sie­kia­ma vie­šuo­ju mies­to trans­por­tu. Vie­ti­niai kal­ba, kad kai tam­su, šis ra­jo­nas nė­ra vie­nas sau­giau­sių.

Ar­čiau­siai mies­to cen­tro drie­kia­si Lan­že­ro­no pa­plū­di­mys. Į jį ve­da ta­kas per se­niau­sią ir di­džiau­sią Šev­čen­kos par­ką. Čia sto­vi ga­lin­gas obe­lis­kas An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro au­koms at­min­ti. Pa­plū­di­my­je įkur­din­tas ir del­fi­na­riu­mas. Del­fi­nų šou ga­li­ma ste­bė­ti už de­šimt eu­rų.

Jau­kus ir sau­gus senamiestis

Odesos pasididžiavimas – operos ir baleto teatro rūmai.

Ži­no­ma, Ode­so­je yra ką veik­ti ne tik prie jū­ros. Mies­to se­na­mies­tis, nors ir men­kai re­no­vuo­tas, la­bai jau­kus ir sau­gus. Jo ar­chi­tek­tū­ra, skir­tin­gai nei ki­tų Ukrai­nos mies­tų, ne­ma­žai pa­lies­ta Vi­dur­že­mio jū­ros sti­liaus ar­chi­tek­tų dar­bų.

Ma­lo­nu vaikš­čio­ti ža­lio­mis, to­po­liais ap­so­din­to­mis se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis, aps­ta­ty­to­mis „sme­to­ni­nė­mis“ vi­lo­mis. Se­na­mies­tis čia ne toks, ko­kį pa­pras­tai įsi­vaiz­duo­ja­me. Jis - nau­jes­nis, ža­les­nis, pa­na­šes­nis į Kau­no Ža­lia­kal­nį nei į įpras­tą lie­tu­viš­ką se­na­mies­tį.

Vaikš­ti­nė­da­mi bū­ti­nai at­si­dur­ki­te N.Go­go­lio gat­vė­je. Ji bai­gia­si va­di­na­muo­ju Uoš­vės til­te­liu. Čia yra par­ke­lis, ku­ria­me ga­li­ma pa­il­sė­ti, ste­bė­ti nuo­lat ei­nan­čius ves­tu­vi­nin­kus, ant til­to ka­bi­nan­čius spy­nas, ku­rios sim­bo­li­zuo­ja ne­nu­trūk­sian­čią san­tuo­ką.

Nuo til­te­lio at­si­ve­ria uos­to pa­no­ra­ma, nors ją kiek ir užs­to­ja ža­liuo­jan­tys me­džiai. Tą pa­tį trū­ku­mą tu­ri Pri­mors­ko bul­va­ras, esan­tis iš­kart už Uoš­vės til­to. Tai gra­ži ir ža­lia Lais­vės alė­jos sti­liaus gat­vė, ku­rios vie­no­je pu­sė­je - vi­du­ram­žių bei tar­pu­ka­rio pa­sta­tai, o ki­ta­pus - nuo­kal­nė bei vaiz­das į uos­tą. Šia­me bul­va­re - ir gra­žiau­sia mies­to ar­chi­tek­tū­ra. Ki­ta­pus bul­va­ro vaiz­dą nuo kal­no už­go­žia ža­liuo­jan­tys me­džiai. Tie­siog no­ri­si pa­tar­ti, kad iš­kir­tus net ir ne­di­de­lį me­džių plo­tą ga­lė­tų at­si­ver­ti pui­kus vaiz­das į jū­rą. Tur­būt esa­ma ko­kių nors prie­žas­čių, jei­gu taip ne­da­ro­ma.

Vi­du­ry­je Pri­mors­ko bul­va­ro sto­vi pa­mink­las vie­nam Ode­sos įkū­rė­jų kar­di­no­lui Ar­mand'ui-Jea­nui du Ples­sis de Ri­che­lieu ir vie­nas Ode­sos sim­bo­lių – Po­tiom­ki­no laip­tai. Juos sa­vo žmo­nai ka­dai­se su­klo­jo gra­fas Alek­sand­ras Vo­ron­co­vas. 192 laip­te­liais ga­li­ma nu­si­leis­ti tie­siai į iš­tuš­tė­ju­sį ke­lei­vi­nių ir kru­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą. Tin­gin­tie­siems lip­ti laip­tais už pu­sę li­to pa­slau­gas siū­lo fu­ni­ku­lie­rius.

Bul­va­ro pa­bai­go­je sto­vi Ode­sos pa­si­di­džia­vi­mas – ope­ros ir ba­le­to tea­tro rū­mai, pa­sta­ty­ti XIX am­žiaus pa­bai­go­je pa­gal ita­lų ar­chi­tek­tų pro­jek­tą. Ša­lia yra mies­to ro­tu­šė, ku­rio­je vie­na po ki­tos tuo­kia­mos ves­tu­vi­nin­kų po­ros ir tur­būt dau­gy­bė me­tų da­ro­mos to­kios pat ves­tu­vių nuo­trau­kos.

Ki­sos ir Ben­de­rio skulptūros

Straipsnio autorius prisigretino prie Ostapo Benderio.

Ti­kra­sis Ode­sos sim­bo­lis ir mies­to šir­dis – De­ri­ba­so­vo pės­čių­jų gat­vė. Kaip so­viet­me­čiu, taip ir da­bar gat­vė­je įsi­kū­rę bran­giau­si res­to­ra­nai, iš­tai­gios par­duo­tu­vės, lau­ko ka­vi­nės, bu­ria­si gat­vės mu­zi­kan­tai, pui­kuo­ja­si skulp­tū­ros. Tai po­pu­lia­riau­sia mies­tie­čių lais­va­lai­kio vie­ta. Čia yra ir mies­to so­das bei par­kas. Ma­ne, kaip di­de­lį Il­fo ir Pe­tro­vo kū­ry­bos ger­bė­ją, la­bai nu­džiu­gi­no „Dvy­li­kos kė­džių“ he­ro­jų Ki­sos Vo­rob­ja­ni­no­vo ir Os­ta­po Ben­de­rio skulp­tū­ros. Čia sto­vi pa­mink­las ir vie­nai iš dvy­li­kos kė­džių. Prie jos vi­suo­met ei­lė lau­kian­čių­jų nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti.

Dar vie­nas pla­čiai ži­no­mas, bet kiek eks­tre­ma­lus lan­ky­ti­nas ob­jek­tas yra 3 tūkst. ki­lo­me­trų il­gio po­že­mi­niai la­bi­rin­tai, va­di­na­mi ka­ta­kom­bo­mis, ku­rios su­si­da­rė dėl XIX am­žiu­je ma­siš­kai ka­sa­mo kal­kak­me­nio. Dėl jų šia­me mi­li­jo­ni­nia­me mies­te so­vie­tai ne­ga­lė­jo nu­ties­ti me­tro. Tu­ris­tams ren­gia­mi net spe­cia­lūs tu­rai per ka­ta­kom­bas, de­ja, jie ne­le­ga­lūs, mat tu­ne­liai nė­ra sau­gūs, be to, net nė­ra tiks­laus ka­ta­kom­bų že­mė­la­pio. Net ir ly­dint gi­dui yra ne­ma­ža ti­ki­my­bė pa­sik­lys­ti. To­kių ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų bū­ta ne kar­tą.

Mies­to so­de yra pui­ki alaus da­ryk­la „Piv­noj sad“. Re­ko­men­duo­ju ap­si­lan­ky­ti, kai­nos jo­je lie­tu­viš­kos. Ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti ir vie­no pa­trauk­liau­sių vieš­na­gės Ode­so­je as­pek­tų - tai kai­nos. Mais­to pro­duk­tų, gė­ri­mų, pa­slau­gų ir pra­mo­gų kai­nos pa­na­šios kaip Lie­tu­vo­je. Ta­čiau rū­ka­lai, al­ko­ho­lis ar de­ga­lai kai­nuo­ja ge­ro­kai ma­žiau. Tie­sa, rei­kia pri­pa­žin­ti, ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bė kar­tais nė per žings­nį ne­pa­žen­gu­si nuo so­viet­me­čio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
bronius  213.103.250.44 2014-02-12 09:12:59
Nieks cia apie viduramziu architektura neraso. Vidurzemio...
3 0  Netinkamas komentaras
rima  78.60.124.146 2014-02-11 22:48:37
nesaudykit is pustusciu patronu, lengviau gyvensis
2 1  Netinkamas komentaras
virvai  78.62.185.228 2014-02-11 10:59:59
O Deribasovskaja gatvė Odesoje tikrai yra. Bent jau pernai rudenį buvo
3 0  Netinkamas komentaras
virvai  78.62.185.228 2014-02-11 10:58:39
Ir iš kur Odesoje viduramžių architektūra? Miestas įkurtas pačioje 18a. pabaigoje, iki tol buvo toks kaimelis Chadžibėj. O važiuoti į Ukrainą per Lenkiją visai patogu, nes nereikia tranzitinės belorusų vizos ir kerti tik vieną sieną (sutaupai nervų). Kelias per Kovelį į Kijeva tikrai neblogas ir labai neapkrautas. Sudėtingiau važiuoti per Lucką-Rovną-Žitomirą
2 0  Netinkamas komentaras
Dar  78.62.105.128 2014-02-07 21:38:41
Mielas autoriau, turėtumėt žinoti, kad Odesoje nėra Deribasovo gatvės, o yra gatvė, pavadinta miesto įkūrėjo, ispanų kilmės rusų admirolo Don Jose de Ribas garbei.
4 4  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami