Panemunės pilių ir dvarų virtinė

Jūratė MARKELIŪNAITĖ 2009-04-24 00:00
Jūratė MARKELIŪNAITĖ 2009-04-24 00:00
Nuo Panemunės pilies bokštų atsiveria Nemuno tėkmė. Agentūros "Wrislit" archyvo nuotrauka
Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus "Wris­lit" siū­lo­mos te­mi­nės ke­lio­nės ga­li su­do­min­ti ne vie­ną is­to­ri­jos mė­gė­ją ir tuos, ku­riems ke­liau­ti no­ri­si ple­čiant aki­ra­tį.

Viena iš tokių kelionių - pasižvalgymas po Panemunės pilis gegužės 9 d. Nuo Kauno išsiruošus panemunės keliu Jurbarko link lankytinų objektų netrūksta. Iš kairės kelio pusės akis galima ganyti po vaizdingus Nenumo vingius, o dešinėje - vis stabtelint aplankyti daugybę pilių ir piliakalnių. Tai - buvusi garsi gynybinė pilių siena, atlaikiusi ne vieną kryžiuočių veržimąsi į mūsų kraštą. Važiuojant šiuo maršrutu būtinai užsukama į Kauno pilį, Raudondvarį, Seredžių, Veliuoną, Belvederį, Raudonę ir panemunę.

Seniausia mūrinė

Kauno pilies kadaise būta didingos, šiuo metu išlikęs tik maždaug trečdalis jos. Daug jos didybės XVII a. nuardė Neries upė.

Tai yra seniausia Lietuvoje mūrinė pilis, pastatyta XIV a. viduryje.

Kad čia gyveno narsūs savo krašto gynėjai, byloja kronikos, kuriose aprašyta, kaip 1362 m. kryžiuočiai apsupę pilį laikė net tris savaites, tačiau lietuvių nepalaužė. Gynybą, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas, įveikė tik gaisras. Po šešerių metų ant senų pamatų buvo sumūryta antroji pilis. Didelį vidinį kiemą, kuriame turėję tilpti daug gynėjų, juosė net 3,5 m storio ir 9-12 m aukščio sienos. Savo strateginės reikšmės pilis neteko tik po Žalgirio mūšio.

Sudeginta pilis

Vingiuojant toliau keliu palei Nemuną būtina užsukti į Raudondvarį. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose dabar įrengtos įdomios istorinės ekspozicijos. Atstatyta čia nemažai dvaro pastatų - šiaurinė ir pietinė oficina, oranžerija, liokajaus, ūkvedžio nameliai, arklidės, svirnai, ledainė.

Iš tolo akį traukia 40 metrų aukščio Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Ant jo stovinčią pilį kryžiuočiai puldinėjo nuo 1293 m., tačiau gynėjai atsilaikė beveik šimtmetį.

1363 m. pilis buvo sudeginta ir daugiau niekada neatstatyta. Iš jos dažnai naikintų papilių išsikėlę gyventojai XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, suformavo Seredžiaus miestelį, ir dabar stovintį ties Nemuno ir Dubysos santaka.

Seredžiaus piliakalnis krūmais neapaugęs, tad gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir nuo Kauno-Jurbarko plento.

Gedimino kapas

Turistų traukos taškas - padavimų ir legendų gaubiama Veliuona. Nemuno krante stūksantis piliakalnis dar vadinamas kunigaikščio Gedimino kapu. Veliuona buvo svarbi kovų su kryžiuočiais metais. Manoma, kad priešai čia pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą, ir nuo jo žuvo Gediminas. Čia jis buvo ir palaidotas.

Per visą sovietmetį Veliuonoje išliko nenugriautas 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Netoli šio paminklo - mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią jį norėta įmūryti, tačiau velnias pagrobė ir norėjo nusinešti. Akmenį iš velnio atėmė Mergelė Marija, ant jo ir liko įspausta jos pėda. Istorikų nuomone, akmenys su pėdomis dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias teritorijas.

Nerealus sumanymas

Smagu pasidairyti ir po Belvederį, suskaičiuoti į romantizmo stiliaus rūmus vedančius 365 laiptelius. Rūmuose išlikusi čia gyvenusių didikų koplyčia, giminės laidojimo navos.

1860 m. dvaro savininkas Kleofas Burba ketino Belvederyje statyti cukraus fabriką, o jo sukurtos bendrovės nariu buvo ir vyskupas Motiejus Valančius. Tačiau sumanymas tiems laikams pasirodė nerealus, o K.Burba už dalyvavimą sukilime buvo sušaudytas. Taip Lietuva ilgai dar liko be cukraus fabriko.

Raudoni bokštai

Iš tolo raudonuoja Raudonės pilies kuorai. Bokštas siekia net 33,5 metro. Nuo jo atsiveria Panemunės panorama. Istorikų tyrimai byloja, kad tai buvusi privati rezidencija. Kai po Žalgirio mūšio visos Panemunės pilys prarado savo strateginę reikšmę, Raudonės pilis, Nemunui tapus prekybiniu keliu (XVI-XVII a.) atgimė antram gyvenimui. XVI a. pabaigoje iš Prūsijos kilęs miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas buvusią pilį perstatė į renesanso stiliaus rūmus. Vėliau ji ėjo iš rankų į rankas. 1811 m. pilį buvo nusipirkęs carienės Jakaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas. Jis rūmus vėl rekonstravo, parke iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinį malūną. Vėliau nuskurdusi pilis (1934 m.) buvo parduota iš varžytynių, ją įsigijo Švietimo ministerija. Šiuo metu pilyje veikia pagrindinė Raudonės mokykla.

Dvaro parke, kurį užveisė dar K.Kiršenšteinas, išlikusi šimtamečių liepų alėja, keletas kitų egzotiškų medžių, 200 metų senumo kaštonas, kurio skersmuo siekia beveik 1,5 m.

Atgyja per parodas

Paskutinė kelionių agentūros "Wrislit" aprodoma pilis - Panemunės. Ji gana didinga. Tai viena įspūdingiausių Lietuvoje rezidencinė renesanso stiliaus pilis, stovinti ant Nemuno kranto. XVI a. šią pilį įsigijo vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Jonušas Eperješas. Po kelerių metų ji buvo perstatyta. manoma, kad architektas - Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorius P.Nonhartas. Vėliau ji dar ne kartą buvo pertvarkoma. XVIII a. atiteko LDK vėliavnešiui Antanui Gelgaudui. Po jo vadovautos rekonstrukcijos įgavo klasicizmo bruožų.

A.Gelgaudas tapo vienu iš 1831 m. sukilimo vadų. Pralaimėjus sukilimą ir žuvus pilies savininkui, statinys buvo apleistas, sparčiai nyko. 1925 m. Panemunės pilį nusavino Lietuvos valstybė. Tarpukariu čia veikė saleziečių vienuolynas. Šiuo metu pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilis ypač atgyja vasarą, kai čia rengiamos studentų darbų parodos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
to Fede  84.15.38.201 2013-03-26 16:03:06
Jusu ziniai i Panemunes pili iejimas yra, tik reikia vaziuot sezono metu, kaina - 4 Lt/asm. Taigi neskleiskite prasau klaidingu duomenu !
2 0  Netinkamas komentaras
Komentatorius  195.182.71.241 2013-03-26 16:03:06
Nuostabios vietos, puikus krastovaizdis. Gal atsibus musu valdzios monstrai ir pagaliau skirs lesas piliu restauravimui pabaigti. Cia tikras Lietuvos kulturinis paveldas, tik gaila, kad sio str. autoriai apie tai neraso.
2 0  Netinkamas komentaras
Fede  82.140.190.161 2013-03-26 16:03:06
Raudondvari menka ekspozicija, Veliuonoje supuve laiptai, Seredziuje tukikas jau 20 metu nevalytas ir labai faini pardaveja, o siaip piliakalnis ir viskas, Raudone be boksto daugiau nieko neturi, panemune uzdaryta, apeik aplink ir gerekis. Dar karta ten nevaziuosiu ner ko ziureti. Cia priskiesta. Vaziuoti, kad murus paliesti yra zmoniu apgavyste.
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami