TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Paplaukioti su rykliais, pasimatyti su primatais

2015 04 02 6:00
Nacionaliniai šokiai atrodo pavojingi - šokėjos turi taip sinchroniškai dėlioti kojas, kad jų nesužeistų į grindis trankomos lazdos. Danos Miškinytės nuotraukos

Vilnietei Danai Miškinytei kelionė į Filipinų salas įsimins ilgam – šis tolimas Azijos kraštas, pasak keliautojos, išsiskiria keliais unikaliais, niekur kitur neaptinkamais reiškiniais.

D. Miškinytė kelionei į Filipinus rengėsi keletą mėnesių. Pirmiausia išsiaiškino, kaip patogiausia nuskristi į egzotišką vietovę, ar saugu ten keliauti, ką galima pamatyti. „Prieš kelionę aiškiai žinojau, kad noriu paplaukioti su rykliais ir savo akimis pasigėrėti šokolado kalvomis. Tačiau tai, ką patyriau, buvo daug daugiau“, - tikino pašnekovė.

Vizos į Filipinus lietuviams nereikia. Iki Sebu salos iš Vilniaus ji nukako netrumpą kelią. Lietuvė skrido per Stambulą ir Honkongą, mat šio skrydžio kaina buvo mažiausia, o aptarnavimas puikus.

„Maniau, kad Filipinuose yra lankęsi nedaug lietuvių. Tačiau nuolaidų akcijos lėktuvų bilietams turėjo nemažai įtakos ištroškusiųjų egzotikos atostogų pasirinkimui. Netgi aptikome tokių restoranų, kuriuose gerai žinojo, kur gyvena lietuviai. Oro uostuose sutikau bent dešimt tautiečių, tuo pat metu lankiusių skirtingas Filipinų salas“, - prisiminė D. Miškinytė.

Nors vykstant į Filipinus rekomenduojama pasiskiepyti, keliautoja to nepadarė, tik išgėrė vaistų nuo maliarijos.

Pasak D.Miškinytės, jai susidarė įspūdis, kad sausį ir vasarį Filipinuose nėra nei lietaus, nei uodų.

„Tiesa, saulutė taip pat kaitino ne visose salose, todėl drabužiai ilgomis rankovėmis pravertė“, - teigė vilnietė.

Tinkamai pasirinkti daiktus

Vienas rimtesnių namų darbų – kelioms savaitėms reikalingus daiktus susikrauti į kuprinę ir nedidelį lagaminą. Keliaujant tarp salų bagažas yra sveriamas, o kai kurios oro linijos neleidžia gabenti daugiau nei 8 kilogramus sveriančios kuprinės.

„Kremus, šampūną ir panašius skysčius gabenau mažuose indeliuose. Gerai pamąsčiau, kiek ir kokių drabužių man reikės. Viską pavyko susikrauti taip, kad nesijaučiau ne tik ką nors pamiršusi namie, bet ir nė sykio neturėjau problemų dėl per didelio bagažo svorio“, - tikino D. Miškinytė.

Dar ji būtinai pataria pasirūpinti kredito kortele ir kelionės draudimu – egzotiškuose kraštuose visko gali nutikti.

Skrydis iš Vilniaus iki Sebu truko apie 20 valandų, neįskaičiuojant laiko, praleisto oro uostuose, kai laukta išvykos.

Laikas nuo lietuviško Filipinuose skiriasi - šiuo metu tai yra plius 8 valandos.

Medžiuose gyvenanti maža beždžionėlė švelniu kailiuku ir didelėmis akimis - tarsijas - itin retas gyvūnas, tačiau keliautojai pavyko jį išvysti iš arti.

Maistu mėgaujasi ir gatvėse

Atskridusi į Sebu salą D. Miškinytė joje ilgai nebuvo, keltu išsirengė į Boholio vietovę. Bilietas į vieną pusę kainavo apie 8 eurus.

„Gerai, kad nepirkau bilieto į abi puses, nes atgal grįžau nebe keltu“, - sakė keliautoja. Iš pradžių ji šiek tiek baiminosi įsigydama ekonominės klasės bilietą, nes internete buvo skaičiusi, jog jos lygis – labai prastas. Tačiau tai, ką išvydo, lietuvės neišgąsdino.

„Išskirtinio komforto nebuvo, bet nuo vėjo saugojo tentas, o ant kėdžių buvo galima pamiegoti. Apskritai, kelionė vyko sparčiai, o aš užsnūsdavau visur, kur tik pasitaikydavo proga“, - šypsodamasi prisiminė pašnekovė.

Pirmą vakarą praleidusi nedidelėje gyvenvietėje, kur pajūryje gausu jūrų gėrybių restoranų, užsisakė egzotišką vakarienę. 100 gramų šviežių krevečių kainavo apie 4 eurus. Ant grotelių keptų daržovių vėrinio kaina nesiekė nė 2 eurų.

„Valgiau ir gerokai kukliau. Pavyzdžiui, už gardų vištienos vėrinuką ir daržoves sumokėjau 2 eurus“, - pasakojo moteris.

O keksiukų kaina kepyklėlėje jai buvo nesuvokiama – vos keli euro centai. Tiek pat gatvėje kainuoja nedidelis iešmelis keptos kiaulienos.

Anot D. Miškinytės, Filipinuose daug greito maisto užkandinių ir jos tarpusavyje aršiai konkuruoja. Norėdamos pritraukti kuo daugiau lankytojų, moksleiviams ir senjorams netgi taiko specialias nuolaidų akcijas.

Filipinuose būtina paragauti vietinio deserto hola hola. Tai ledai, jogurtas, saldžiosios pupelės ir įvairūs vaisiai.

Vietos gyventojai valgo daug kiaulienos, o iš šios mėsos pagaminti užkandžiai – jiems tikras gardumynas. Filipiniečiai beveik negeria arbatos, bet mėgsta gaiviuosius gėrimus.

Rytą ir vakare daugumoje gyvenviečių galima užkąsti tiesiog gatvėje. Ir taip stengiamasi ne dėl turistų. Tiesiog patys filipiniečiai yra linkę parsinešti namo ant laužo keptos kiaulienos, vištienos ar daržovių. Pusryčiams dažniausiai įsigyjama virtų kiaušinių.

Šokolado kalvos - vienas Filipinų simbolių.

Boholio salos šokolado kalvos

D. Miškinytė Boholio salą apžiūrėjo įsigijusi ekskursijos bilietą. Gerokai pasiderėjusi už apžvalginę kelionę ir nuplukdymą į Oslobą ji sumokėjo apie 22 eurus.

Tiems, kurie perka ekskursijas į Boholį, būtina žinoti, kad jie moka tik už vairuotojo paslaugas. Jei norėsite aplankyti muziejus, nacionalinius parkus, paplaukioti laivu ar papietauti – mokėsite papildomai. Filipinų pesų kursas kinta, tačiau už 2 eurus jų galima gauti maždaug 100.

Boholyje D. Miškinytė užsuko į drugelių paviljoną, apžiūrėjo stalaktitus ir stalagmitus, leidosi lynu. Ši pramoga, kainavusi 8 eurus, itin sužavėjo. Mergina buvo paguldyta į specialų maišą, pritaisytą prie lyno. Jos kelių kilometrų kelionė virš skardžio priminė paukščio skrydį.

Įspūdžių lietuvaitė pasisėmė ir parke, kur gyvena aštuoni mažiausi pasaulio primatai - tarsijai. Skaičiuojama, kad gamtoje jų yra tik 200.

„Mieli meškiukai... Vieną mačiau iš labai labai arti“, - džiaugėsi D. Miškinytė.

Ji iki šiol prisimena ir natūraliai susiformavusių šokoladinių kalvų vaizdą. Į jas žvelgė mėgaudamasi 15 minučių nugaros masažu, kainuojančiu vieną eurą.

„Tai buvo vieta, kurioje masažas kainavo mažiausiai. Paplūdimyje jis siekia apie 7 eurus“, - pasakojo pašnekovė.

Iš viso lankytiniems turizmo objektams per dieną keliautoja išleido apie 11 eurų.

Turistai saugūs

Dvi naktis praleidusi Boholyje Dana laiveliu išplaukė į Oslobo salą. Kelionė truko bene tris valandas, bet buvo verta vargo. Už 20 eurų lietuvė galėjo paplaukioti kartu su bangininiais rykliais. Planktonu mintantys gyviai yra didžiausios pasaulyje žuvys.

„Gaila, kad už 10 eurų išsinuomota vandens kamera, kurią naudojo gidas, tinkamai nesuveikė ir parsivežtų nuotraukų neįmanoma pasižiūrėti“, - apgailestavo D. Miškinytė. Tačiau emocijų, patirtų nardant greta gigantiškų ryklių, užteks ilgam.

Visą dieną praleidusi pajūryje vakare ji autobusu išvyko iki Sebu. Keturių valandų kelionė tekainavo 3 eurus. Oslobe ji nutarė nelikti, nes nakvynė asmeniui šiaudiniame namelyje be karšto vandens būtų atsiėjusi 8 eurus. Tik truputį daugiau ji mokėjo už viešbučio kambarį Sebu.

D. Miškinytę sužavėjo dvi Filipinų transporto priemonės – itin spalvingi autobusai ir triračiai. Šiems keliautoja ilgai galvojo deramą pavadinimą. Tai – motociklai su pritvirtintomis kabinomis. Vienu metu tokiu triračiu gali keliauti ir penki asmenys.

„Filipiniečiai iš tiesų stebino draugiškumu ir paslaugumu. Savo daiktus saugojome, bet negirdėjome, kad turistai būtų apvogti“, - teigė D. Miškinytė.

Paskutinė sala, kurią Dana aplankė, buvo užsieniečių rojumi vadinamas Borakajus. Čia yra du paplūdimiai, kuriuos skiria vos penkiolikos minučių atstumas. Tačiau jie – visiškai skirtingi. Viename paplūdimyje iki 18 valandos mėgaujamasi kaitria saule, o vakare – plaukiojama laivais. Kitame apsigyvenę jėgos aitvarų garbintojai. Čia veikia kelios dešimtys norinčiųjų juos valdyti mokyklų. Internete galima rasti informacijos, kad keletą žiemų Borakajuje praleido ir treneriai iš Lietuvos. Tačiau visas mokyklas aplankiusiai D. Miškinytei teko susidurti tik su baltarusiais ir rusais.

„Laikas Filipinuose skriete praskriejo. Net pasimėgauti saule nelabai buvo kada. Čia tikrai dar sugrįšiu. Žinoma, ne į tas pačias jau aplankytas salas. Nors... gal dar sykį reikėtų pasiplaukioti su rykliais?“ - įsisvajojo D. Miškinytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"