Pašėlusios poilsiautojų dienos Tenerifėje

KRISTINA STALNIONYTĖ 2016-05-26 06:00
KRISTINA STALNIONYTĖ
2016-05-26 06:00
Tolumoje - Teidės ugnikalnio viršūnė.
Kristinos Stalnionytės nuotrauka

Sau­lės pa­ža­din­ta rau­do­nuo­ja Tei­dės vir­šū­nė, ki­ta­pus bun­da At­lan­to van­de­ny­nas. So­de žy­di ci­trin­me­džiai ir apel­sin­me­džiai, kar­tu no­kin­da­mi vai­sius. Kve­pia eg­zo­tiš­kais žie­dais, ku­rių pa­va­di­ni­mų net ne­įs­teng­čiau iš­tar­ti. Iš ne­di­du­ko šiau­ri­nė­je sa­los da­ly­je įsi­kū­ru­sio „Ka­sab­lan­kos“ vieš­bu­tė­lio van­de­ny­nas at­ro­do mil­ži­niš­kas, o ho­ri­zon­tas, žvel­giant nuo 600 m aukš­čio šlai­to, – kaž­kur pa­de­be­siuo­se.

Icod del Alto kai­me­ly­je įsi­kū­ręs vieš­bu­tė­lis to­li nuo mies­tų šur­mu­lio. Čia sa­vait­ga­lius lei­džia Te­ne­ri­fės gy­ven­to­jai, poil­siau­ja vie­na ki­ta is­pa­nų po­re­lė iš že­my­no, už­sie­nie­čių – ma­žu­ma. Se­no­vi­nį XVIII am­žiaus na­mą, ku­ria­me sve­čiams įreng­ta dvi­de­šimt kam­ba­rių, su­pa so­das, ja­me čir­pau­ja pa­ukš­čiai, o iš te­ra­sos ga­li­ma nu­sis­kin­ti eko­lo­giš­ką apel­si­ną ar ci­tri­ną.

To­kių ne­di­du­kų kai­mo vieš­bu­tė­lių sa­lo­je dau­gy­bė. Vie­ni – ar­ti kran­to, ki­ti – aukš­tai kal­ne, tre­ti – pu­šy­nų prie­globs­ty­je. Poil­sį čia daž­niau­siai ren­ka­si triukš­min­gų tu­ris­ti­nių mies­te­lių per­si­so­ti­nę at­os­to­gau­to­jai. Ži­no­ma, no­rint kas­dien ne­var­žo­mai ju­dė­ti, teks nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lį. O ra­tuo­tam vi­sa sa­la pa­sie­kia­ma.

Dvi­ra­čiais – per miš­ko karūną

Auš­tant nuo vieš­bu­čio var­tų mo­ja Unay, kie­me burz­gia jo au­to­mo­bi­lis. Į ma­ši­ną jau įkel­ti trys kal­nų dvi­ra­čiai, bet nie­kur va­žiuo­ti ne­si­no­ri. Raus­vo kal­no ir bun­dan­čio van­de­ny­no ar­tu­ma už­bu­ria, ver­čia sė­dė­ti te­ra­so­je įsmei­gus akis į to­lį, įkvėp­ti ir vėl iš­kvėp­ti gai­vaus ry­to oro, klau­sy­tis ty­los ir so­do pa­ukš­te­lių. Pa­žvel­gu­si į sa­vo bend­ra­ke­lei­vę įskai­tau tą pa­čią min­tį: „Pa­sė­dė­ki­me čia dar tru­pu­tį.“

Unay prieš ke­le­tą me­tų per­si­kraus­tė į Te­ne­ri­fę iš gim­to­jo Bas­kų kraš­to, dėl trau­mos bai­gęs pro­fe­sio­na­laus dvi­ra­ti­nin­ko kar­je­rą. Jis ne kar­tą da­ly­va­vo „Tour de Fran­ce var­žy­bo­se“. Sa­los rel­je­fas spor­ti­nin­kui pri­me­na gim­ti­nę ir pui­kiai tin­ka tre­ni­ruo­tis. Pie­ti­nė­je ir šiau­ri­nė­je Te­ne­ri­fės da­ly­je Unay ati­da­rė dvi­ra­čių nuo­mos punk­tų bei par­duo­tu­vių, pats ren­gia eks­kur­si­jas kal­nų dvi­ra­čiais po vi­są sa­lą.

Unay au­to­bu­sė­liu tri­se ke­liau­ja­me iš Ikod del Alto šiau­ri­niais sa­los ke­liu­kais, kol pa­sie­kia­me prie Los Lja­nos (Los Llanos) ža­liuo­jan­čius „ka­rū­nos“ miš­ke­lius. Čia Unay su­stab­do au­to­mo­bi­lį ir lie­pia per­si­reng­ti. Va­žiuo­si­me spyg­lių pa­ta­lais nu­klo­tu ta­ke­liu, ku­ris drie­kia­si į kal­ną. Miš­ko ka­rū­no­je yra maž­daug 200 ki­lo­me­trų to­kių ke­liu­kų.

Daž­niau­siai Unay va­do­vau­ja dvi­ra­ti­nin­kų gru­pe­lėms iki de­šim­ties žmo­nių, ta­čiau kar­tais ke­liau­nin­kų bū­na ir dau­giau. Jis pats at­vyks­ta pa­siim­ti sve­čių iš vieš­bu­čio, at­ve­ža dvi­ra­čius, pa­skui – par­ve­ža. Vie­no kal­nų dvi­ra­čio die­nos nuo­mos kai­na be va­do­vo – 35–40 eu­rų, o jei pa­ima ir par­ve­ža į vieš­bu­tį, Unay ly­di per vi­są tu­rą, – apie 80 eu­rų. Tu­rai trun­ka tris-še­šias va­lan­das – lai­kas pri­klau­so nuo marš­ru­to.

Ry­tas vė­sus, vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra Te­ne­ri­fė­je vi­sus me­tus bū­na apie 22 laips­nius ši­lu­mos, tik kal­ne kiek šal­čiau. Anks­tų ba­lan­džio ry­tą čia net žvar­bu, no­ri­si kuo grei­čiau sės­ti ant dvi­ra­čio. Bet jį min­ti kal­nais – ne juo­ko dar­bas. Mi­nu į kal­ną, ne­beįs­ten­giu, nu­šo­ku, pa­sis­tu­miu dvi­ra­tį ir vėl mi­nu. Vi­sai kas ki­ta, kai ke­liu­kas lei­džia­si že­myn.

Su­sto­ja­me pa­il­sė­ti miš­ko aikš­te­lė­je prie šal­ti­nė­lio. Pro pu­šų pro­per­šas ma­ty­ti jū­ros mė­lis. Kve­pia spyg­liais ir kan­ko­rė­žiais. Au­sis ma­lo­niai ku­te­na pa­ukš­čių čir­pa­vi­mas. Tai poil­sis pro­tui ir min­tims, bet ne kū­nui. Po ke­lių va­lan­dų prie au­to­mo­bi­lio grįž­ta­me ki­tu ke­liu, ap­su­kę ra­tą miš­ke­ly­je. Įvei­kia­me vos de­šimt ki­lo­me­trų, ir tai Unay spe­cia­liai par­ink­to­je ly­giau­sio­je kal­no vie­to­je. Tiek pa­si­va­ži­nė­ji­mo – per akis, no­ri­si kuo grei­čiau ne­rti į ban­gas.

Nar­dy­mo malonumai

Sva­jo­nė ne­tru­kus iš­si­pil­do Pla­ja de las Ame­ri­kas (Playa de Las Americas) ku­ror­te, į ku­rį Unay at­ve­ža po eks­kur­si­jos. Iš­lei­dęs prie „A­qua Ma­ri­na“ PA­DI nar­dy­mo cen­tro ir pa­mo­ja­vęs su­ka sa­vo dvi­ra­čių par­duo­tu­vės link, įsi­kū­ru­sios prie Los Kris­tia­no­so (Los Christianos) uos­to.

Į ban­gas šok­si­me drau­ge su Ma­xu, ta­čiau pir­miau­sia ten­ka iš­klau­sy­ti il­gą ins­truk­ta­žą. To­kius mo­ky­mus nau­jo­kams, ne­tu­rin­tiems nar­dy­mo pa­žy­mė­ji­mo, ren­gia kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis nar­dy­mo cen­tras. Tik ta­da ga­li­ma ju­dė­ti pa­plū­di­mio link, o tai ne itin leng­va tem­piant nar­dy­mo įran­gą ant kup­ros. Leng­viau at­sik­ve­piu, kai ba­sos ko­jos pa­sie­kia ban­gas. Įbri­du­si iki pu­sės at­si­tū­piu ir pa­kim­bu van­dens pa­vir­šiu­je. Svo­rio kaip ne­bū­ta. Te­lie­ka pri­sit­vir­tin­ti plauk­me­nis.

Ri­ba tarp oro ir van­dens pa­sau­lių iš­nyks­ta, vis­ką už­go­žia ty­li, spal­vo­ta ir la­bai lė­ta rea­ly­bė. Van­duo skaid­rus, nu­plau­kus vos ke­le­tą me­trų nuo kran­to ma­ty­ti 10–30 me­trų į to­lį. Keis­ta ne­jaus­ti svo­rio, plū­du­riuo­ti po ban­gų su­šiauš­tu van­de­ny­no pa­vir­šiu­mi. Vie­nas spy­ris pe­le­kais, du... ko­ra­lai sklei­džia­si prieš akis, iš la­vos ply­šių spok­so smal­sios žu­vys, drą­ses­nės pri­siar­ti­na pa­sis­vei­kin­ti. Veiks­mas lė­tas, bet įspū­din­gas.

Min­tys po van­de­niu – gied­ros ir švie­sios, tar­si jas bū­tų iš­plo­vęs ty­ras At­lan­to van­duo. Ma­xas ženk­lais ro­do žiū­rė­ti tai šen, tai ten, klau­sia, ar vis­kas ge­rai, ar jau ne­riam į vir­šų. Ne, tik ne į vir­šų. Jei ga­lė­čiau, lik­čiau čia iki va­ka­ro. Gai­la, kad va­lan­da po van­de­niu pra­bė­ga aki­mirks­niu.

Pa­vy­džiu Ma­xui to­kio dar­bo – plū­du­riuo­ji sau šil­ta­me van­de­ny­je, iš­ne­ri pa­kal­bė­ti ir vėl ne­ri pas žu­vis. Vai­ki­nui – vos tris­de­šimt, jis ne­se­niai iš­kei­tė gy­ve­ni­mą An­do­ro­je į ne­si­bai­gian­čias at­os­to­gas Te­ne­ri­fė­je. Ma­xo tei­gi­mu, Ka­na­rų sa­los – vie­na ge­riau­sių Eu­ro­pos nar­dy­mo zo­nų, nors geog­ra­fiš­kai pri­klau­so Af­ri­kai. Van­de­ny­je vi­sus me­tus ga­li­ma taš­ky­tis kiek šir­dis gei­džia. Jo tem­pe­ra­tū­ra va­sa­rą sie­kia 24, žie­mą – 18 laips­nių ši­lu­mos. La­vos su­for­muo­tuo­se dug­no lin­kiuo­se, ko­ra­lų gi­rai­tė­se sle­pia­si dau­gy­bė gy­ven­to­jų: ga­li­ma iš­vys­ti ra­jų, jū­ros vėž­lių, aš­tuon­ko­jų, ryk­lių, ba­ra­ku­dų, jū­ros žvaigž­džių. Ap­link Te­ne­ri­fę yra dau­giau kaip pu­sė šim­to nar­dy­mo vie­tų.

Pės­čio­mis per la­vos dy­kras

Ki­tą ry­tą mes jau pa­čia­me Te­ne­ri­fės vi­du­ry­je, ki­to­je aukš­čiau­sio Is­pa­ni­jos kal­no pu­sė­je. Su­ka­me į Tei­dės na­cio­na­li­nio par­ko (Par­que Na­cio­nal del Teide) El Por­ti­lo lan­ky­to­jų cen­tro aikš­te­lę. Čia mus at­ve­žu­si gam­tos gi­dė Yed­ra pir­mo­ji iš­šo­ka iš au­to­mo­bi­lio pa­ti­krin­ti, koks oras. Ry­tą ant kal­no vė­so­ka, bet sau­lė plies­kia ne­siil­sė­da­ma. Dan­gu­je – nė de­be­sė­lio.

Mė­gė­jams pa­si­vaikš­čio­ti šio­je sa­lo­je ten­ka pa­suk­ti gal­vą – at­os­to­gų lai­kas ri­bo­tas, o nu­žings­niuo­ti gam­tos ta­kais ga­li­ma net pu­san­tro tūks­tan­čio ki­lo­me­trų. Į žy­gį ge­riau­sia iš­si­ruoš­ti ry­tą, kai gai­vu, o tu­ris­tų – vos vie­nas ki­tas. Įspū­din­giau­si ta­kai iš­si­rai­tę ap­link 3716 m aukš­čio Tei­dės vir­šū­nę. Į UNES­CO pa­sau­lio gam­tos pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­ta­me Tei­dės na­cio­na­li­nia­me par­ke akys raibs­ta nuo la­vos spal­vų ir for­mų.

De­vin­tą ry­to jau mi­na­me ta­ke­liu, vin­giuo­jan­čiu di­de­lio su­bliūš­ku­sio kra­te­rio dug­nu, iš ku­rio la­va iš­te­kė­jo pro šo­ną. To­je vie­to­je li­ku­sią di­džiu­lę ap­va­lią aikš­te­lę iš vi­sų pu­sių su­pa skir­tin­gų spal­vų uo­lie­nos ir pei­za­žai, vie­nur pri­me­nan­tys Mė­nu­lio pa­vir­šių, ki­tur – su­grūs­tą juo­dą as­fal­tą, dar ki­tur – su­ar­tą ru­dą dir­vą. Iš že­mės lyg dan­tys sty­ro su­vers­tų uo­lie­nų stul­pai, mė­to­si rie­du­liai. O šo­ne vi­su gro­žiu pui­kuo­ja­si Tei­dė.

Yed­ra, iš­trau­ku­si iš kup­ri­nės sau­lės kre­mo 50 SPF stip­ru­mo, lie­pia sto­ru sluoks­niu iš­si­tep­ti vei­dus ir ne­pri­deng­tas kū­no vie­tas. 2000 m aukš­ty­je virš jū­ros kan­dūs spin­du­liai odą nu­de­gi­na aki­mirks­niu. Už­si­maukš­li­nu­si ke­pu­rę ir mums nu­ro­džiu­si pa­da­ry­ti tą pa­tį, su­ka link Gar­si­jos uo­lų (Ro­ques de García), it spyg­liai sty­ran­čių iš že­mės.

Į akis pir­miau­sia krin­ta ant siau­ro kak­lo ba­lan­suo­jan­ti Čin­ča­do (El Ro­que Chinchado) – Iš­er­zin­to­ji – uo­la. Re­gis, ge­ro­kai „pa­my­luo­ta“ vė­jų ir gam­tos iš­dai­gų – jos kak­le pra­trin­tos gi­lios raukš­les, iš­di­lin­ti šo­nai. Ta­čiau kan­trio­ji uo­la vis dar sto­vi, iš­kė­lu­si di­de­lę gal­vą, ir žvel­gia į apa­čio­je ply­tin­tį slė­nį.

Pa­li­kę Iš­er­zin­tą­ją, pa­su­ka­me ta­ke­liu, ve­dan­čiu ap­link ki­tas Gar­si­jos uo­las. Už jų lei­džia­mės į slė­nį, ap­su­kę juo pla­tų ra­tą grįž­ta­me prie uo­lų iš ki­ta­pus. Ta­ko il­gis – 3,5 ki­lo­me­tro. Kai­rė­je uo­los mai­no si­lue­tus, virs­da­mos tai liū­tu, tai bež­džio­ne, tai dra­ko­nu, sie­kian­čiu pra­ry­ti mė­nu­lį. De­ši­nė­je links­mi­na ap­ta­kios la­vos for­mos, su­si­rai­čiu­sios tarp smul­kių gel­to­nų gė­ly­čių tar­si di­džiu­liai kar­vių bly­nai. Slė­ny­je, kaip ir ki­to­se Tei­dės na­cio­na­li­nio par­ko vie­to­se, au­ga daug en­de­mi­nių au­ga­lų.

Ap­link Tei­dę sty­ro iš­džiū­vę ala­vi­ji­nių ežei­nių (echium wildpretii) ske­le­tai. Į la­pės uo­de­gas pa­na­šios rau­do­nų žie­dų šluo­tos kas dve­jus me­tus pa­ver­čia la­vos dy­krą eg­zo­tiš­kų gė­lių dar­že­liu. Vi­si ežei­niai žy­di tais pa­čiais me­tais ba­lan­džio-bir­že­lio mė­ne­siais. Di­džiau­sios uo­de­gos sie­kia tris me­trus. Šios en­de­mi­nės Te­ne­ri­fės gė­lės au­ga tik Tei­dės na­cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, o žy­di vos kar­tą per gy­ve­ni­mą.

La­va po ko­jo­mis kei­čia spal­vą – iš juo­dos virs­ta ru­da, pa­skui – gel­to­na, rau­do­na, pil­ka, vėl juo­da... Ap­link gu­li vul­ka­no iš­spjau­ti pem­zos lui­tai, di­du­mo su­lig su­nkve­ži­miu. Šlai­tu be­si­lei­džian­tis ru­dos dan­ty­tos la­vos lau­kas iš to­lo at­ro­do it mil­ži­niš­ko­mis rie­kė­mis su­ar­tas skly­pas. Pri­ėjus ar­čiau po­rė­tų va­gų dy­dis aps­tul­bi­na.

Oras vis la­biau kais­ta, o slė­ny­je, kur ne­už­pu­čia joks vė­je­lis, da­ro­si ne­pa­ke­lia­mai karš­ta. Stai­ga sau­lę užs­to­ja aukš­ta ir sta­ti uo­la, lyg iš nie­kur iš­ni­ru­si slė­nio pa­kraš­ty­je. Pa­pė­dė­je ant ta­ke­lio sto­vi vai­ki­nas ir lai­ko vir­ves nu­krei­pęs žvilgs­nį į vir­šų. Maž­daug uo­los vi­du­ry­je pri­ki­bęs prie jos ro­po­ja ki­tas lyg va­ba­las sta­čiu pa­vir­šiu­mi, auk­čiau – dar vie­nas.

Apž­velg­ti vi­są sie­ną su­ge­bu tik ati­to­lu­si nuo jos. Tai aukš­čiau­sia iš Gar­si­jos uo­lų, ko­pė­jų va­di­na­ma Ka­ted­ra (La Catedral). Du lai­pio­to­jai, jau pa­sie­kę tiks­lą, šū­kau­ja nuo 120 me­trų vir­šū­nės. Nė ne­įž­velg­čiau jų, jei ne šūks­niai ir vir­šu­je švys­čio­jan­čios ryš­kios striu­kės. Už uo­los ta­ke­lis ima kil­ti į vir­šų ir po tri­jų va­lan­dų at­si­du­ria­me ten pat, iš kur iš­ėjo­me. Vi­dur­die­nis, lai­kas pie­tau­ti.

Iš­ban­dy­mai Kap­ri­zų tarpeklyje

Pa­pie­ta­vę prie Gar­si­jos uo­lų įsi­kū­ru­sia­me „Pa­ra­do­ro“ res­to­ra­ne, lei­džia­mės į dar di­des­nį nuo­ty­kį. Pa­aiš­kė­ja, kad au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je mū­sų lau­kian­tys lai­pio­ji­mo ins­truk­to­riai Iva­nas ir Sa­mue­lis, su ku­riais Kap­ri­zų tar­pek­ly­je (Ca­ña­da del Capriccio) ke­ti­na­me pra­leis­ti li­ku­sią die­nos da­lį, yra tie pa­tys drą­suo­liai, prieš­piet ma­ty­ti ant Ka­ted­ros vir­šū­nės. Kol pie­ta­vo­me, jie spė­jo nu­si­leis­ti ir at­ei­ti į aikš­te­lę.

Iva­nas at­sis­vei­ki­na, o Sa­mue­lis, čiu­pęs ry­šu­lį vir­vių, ve­da­si mus į ki­tą slė­nio pu­sę, kur gel­to­nuo­ja Kap­ri­zų tar­pek­lis. Čia iš­mė­gin­si­me lai­pio­ji­mą uo­lo­mis. Kad bū­tų ti­kras, jog ne­bi­jo­me aukš­čio, Sa­mue­lis pir­miau­sia mus pa­ti­kri­na, ves­da­mas siau­ro­mis sta­čios uo­los at­brai­lo­mis aukš­tyn, ra­tu ap­link uo­lą, kol pa­sie­kia­me vir­šū­nę. Įsi­ti­ki­nęs, kad ke­liai ne­dre­ba, lei­džia pa­siž­val­gy­ti že­myn nuo at­brai­lų. Iš čia ma­ty­ti vi­sas kra­te­ris ir jį va­go­jan­tys ke­liu­kai. Pa­sak Sa­mue­lio, no­rint lai­pio­ti uo­lo­mis te­rei­kia ne­bi­jo­ti aukš­čio ir avė­ti tin­ka­mus ba­tus.

Ati­tin­ka­me abi są­ly­gas, to­dėl po va­lan­dė­lės vėl at­si­du­ria­me apa­čio­je, sta­čios uo­los pa­pė­dė­je, už­si­dė­ję šal­mus ir ki­tas ap­sau­gi­nes prie­mo­nes, pa­si­ruo­šę lip­ti į Kap­ri­zin­gą­ją uo­lą. Pa­si­bai­sė­ju­si ste­biu, kaip Sa­mue­lis, čiu­pęs vir­vės ga­lą, be jo­kių ap­sau­gų įsliuo­gia į vir­šū­nę, kad ten per­kiš­tų vir­vę per ge­le­ži­nę kil­pą. Krau­jas stings­ta gys­lo­se. Po pen­kių mi­nu­čių, pa­sis­pir­da­mas į sie­ną, nu­li­pa že­myn.

Kas ki­ta ro­po­ti į vir­šų ži­nant, kad esi pri­riš­tas, o ta­vo svo­rį pa­sly­dus ko­jai iš­lai­kys apa­čio­je prie vir­vės pri­si­ka­bi­nęs bi­čiu­lis. Man sliuo­giant vir­šū­nės link Yed­ra vy­nio­ja vir­vę su­lig kiek­vie­nu ma­no pa­sis­py­ri­mu. Ne­leng­va – rei­kia ras­ti vie­tą ko­jai pa­sta­ty­ti, iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­rą, įveik­ti uo­los lin­kius ir kau­bu­rė­lius. Kap­ri­zin­go­ji sta­ti, kie­ta, kaip­mat ga­li nu­si­dauž­ti ke­lį ar įsi­tai­sy­ti mė­ly­nę.

Kad ne­ap­nik­tų bai­mė, žiū­riu į trum­pė­jan­tį at­stu­mą iki vir­šū­nės ir į to­lu­mo­je stūk­san­tį Tei­dės kal­ną. Kur ra­si vaiz­din­ges­nę vie­tą pir­mą kar­tą iš­mė­gin­ti lai­pio­ji­mą uo­lo­mis? Ba­lan­dį ant Tei­dės – nė kris­le­lio snie­go. Net žie­mą čia pa­snin­ga tik kar­tą ar du, o snie­gas nu­tirps­ta per ke­le­tą die­nų.

Vir­šu­je sau­lės kai­trą slo­pi­na švel­niai dvel­kian­tis vė­je­lis. Dar žings­nis – ir pa­lie­čiu ge­le­ži­nę kil­pą. Ran­kos apib­roz­din­tos, dra­bu­žiai dul­kė­ti, jau­čiu mė­ly­nę ant ke­lio, ta­čiau koks ma­lo­nu­mas! Lau­kia bai­siau­sia – iš­ties­ti ko­jas, at­sis­pir­ti ir pa­kib­ti ant vir­vės, kad Yed­ra nu­leis­tų ma­ne že­myn. Ne­ap­sa­ko­mas po­jū­tis – prie Tei­dės ga­li dar ir pa­skrai­dy­ti.

Kap­ri­zų slė­ny­je lai­pio­jant uo­lo­mis ga­li­ma pra­leis­ti ne tik pus­die­nį, bet ir vi­są sa­vait­ga­lį, iš­klau­sy­ti ko­pi­mo į uo­las kur­są ir gau­ti pa­žy­mė­ji­mą. Ak­ty­vaus tu­riz­mo fir­ma „Te­no Ac­ti­vo“, ku­rio­je dir­ba Yed­ra, Iva­nas ir Sa­mue­lis, pa­si­ren­gę pa­dė­ti vi­siems, no­rin­tiems iš­mė­gin­ti sa­vo jė­gas. Pus­die­nį pa­lai­pio­ti uo­la su vie­nu iš ins­truk­to­rių žmo­gui kai­nuo­ja 25 eu­rus. Pa­pras­tai gru­pė­je bū­na 5–10 lai­pio­to­jų. Jo­kio spe­cia­laus pa­si­ruo­ši­mo ne­rei­kia, svar­bu, kad ne­bi­jo­tu­mė­te aukš­čio.

Po die­nos – į ra­mius namus

Kol grįž­ta­me prie au­to­mo­bi­lio, sau­lė nu­da­žo la­vos lau­kus auk­so spal­va. Vieš­bu­tė­lį pa­sie­kia­me gęs­tant pa­sku­ti­niams spin­du­liams. Šei­mi­nin­kė mums ruo­šia va­ka­rie­nę – dar va­kar už­si­sa­kė­me du­be­nį raukš­lė­tų bul­vių (pa­pas arugadas), tra­di­ci­nio Ka­na­rų sa­lų pa­tie­ka­lo. Šios bul­vės ver­da­mos su lu­pe­no­mis, vos ap­sem­tos sū­raus van­dens, kol iš­ga­ruo­ja drus­ka. Jos val­go­mos su mė­sos pa­tie­ka­lais, sa­lo­to­mis ar­ba vie­nos su rau­do­nuo­ju ir ža­liuo­ju mo­cho (mo­jo) pa­da­žu.

Ap­link „Ka­sab­lan­kos“ vieš­bu­tė­lį bul­vių lau­kai drie­kia­si že­myn te­ra­so­mis, be­veik iki ban­gų. Keis­tas de­ri­nys – pa­plū­di­miai, bul­vių lau­kai, van­de­ny­nas. To­kį vaiz­dą iš­vy­si tik sa­los šiau­rė­je, nes pie­tuo­se šioms dar­žo­vėms per karš­ta ir per sau­sa.

Po veiks­mo ir įspū­džių ku­pi­nos die­nos mie­la grįž­ti į ra­mius, ža­lu­mo­je pa­sken­du­sius na­mus, ku­riuo­se kas va­ka­rą ant sta­lo ga­ruo­ja va­ka­rie­nė, o rū­pes­tin­ga šei­mi­nin­kė, įpy­lu­si tau­rę vy­no, ne­pa­mirš­ta pa­lin­kė­ti la­bos nak­ties.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami