TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Pasivažinėjimas rytine Ispanijos pakrante

2013 03 29 7:07
Vaido Mikaičio nuotraukos/Pavasaris yra puikiausias metas aplankyti Valensiją ir dėl smagaus nuotykio - žymiausio Ispanijoje "Las Fallas" festivalio.

Kol niekaip neišsivaduojame iš žiemos gniaužtų, verta keliauti ten, kur nėra sniego ir nereikia maukšlintis kepurių. Pasirinkome Ispanijos pietus. Kadangi iki Valensijos tik dvi valandos greituoju traukiniu nuo sostinės Madrido, nusprendėme į kelionės maršrutą įtraukti ir šį miestą.

Patekti į bet kurią Ispanijos vietovę paprasta ir nebrangu. Pigios oro linijos skraidina į daugybę šalies oro uostų. Iš Vilniaus tiesiogiai galima pasiekti Barseloną, o Kauno oro uostas jau nuo balandžio siūlys tiesioginius skrydžius į Ispanijos kurortus Alikantę ir Palma de Maljorką.

Mes skridome į sostinę Madridą pasirinkę Čekijos oro linijas, kurios pasiūlė patogų skrydžio tvarkaraštį iš Vilniaus, ir tik nedaug brangiau nei pigios oro linijos.

Madridas pasitiko tikru pavasariu, tačiau atidėję pažintį su miestu suskubome pirkti traukinio bilietus į Valensiją, mat savaitgalį, kai vyksta festivalis "Las Fallas", gali jų pritrūkti. Šįkart mums pasisekė, nes nusprendėme vykti į lėktuvą panašiu greituoju traukiniu. Trijų su puse šimto kilometrų atstumą jis įveikia per dvi valandas, stoja tik dviejose stotelėse. Automobiliu šį atstumą įveikti trunka bene keturias valandas.

Valensijos senamiestį nesunku išvaikščioti pėsčiomis.

Pametę galvas dėl dviračių

Valensija - trečias pagal dydį Ispanijos miestas Valensijos autonominiame regione. Jis net turi savo kalbą - valensiečių, kuri yra katalonų kalbos dialektas. Nemokant katalonietiškai nekils problemų susikalbėti ispaniškai - Valensijos gyventojai, skirtingai nei barseloniečiai, nejaučia diskomforto bendraudami ispaniškai.

Tai senas ir žaismingas Ispanijos miestas, jis yra nacionaliniu laikomo Ispanijos patiekalo - paelijos - tėvynė. Dabar miestas žinomas dėl žymaus architekto Santiago Calatravos kūrinio - meno ir mokslo miestelio. Šis penkių statinių architektūros kompleksas - operos teatras, planetariumas, galerija, mokslo muziejus ir okeanografijos parkas po atviru dangumi - įkurdintas ant nusausintos Turijos upės dugno. Tai turbūt žymiausias ispanų moderniosios architektūros pavyzdys.

Viešėdami Valensijoje, aplankykite miesto katedrą.

Nors Valensija yra prie jūros, neoficialiai kalbama, esą miestas nusigręžęs nuo jos: čia vykstantys renginiai ir pramogos dažniausiai nesusiję su jūra. Nors yra paplūdimių, jie - ne traukos objektas, dėl kurio turistui derėtų vykti į Valensiją.

Miestas gražus, žalias, turi jaukių parkų ir įspūdingų pastatų, tokių kaip Valensijos katedra, centrinio turgaus pastatas, kiti. Čia gausybė muziejų, bažnyčių, smalsu pasivaikščioti nusausintos Turijos upės vaga, tačiau bene maloniausia tiesiog sėdėti atsipalaidavus senamiesčio lauko kavinėse ir gurkšnojant kokį gėrimą stebėti kasdienį gyvenimą.

Valensijoje kursuoja patogūs autobusai ir metro. Tačiau pastaraisiais metais miestiečiai tiesiog pamišę dėl dviračių. Turistams irgi patogu pažinti miestą dviračiu, nes jų nuomos punktų daugiau nei du šimtai ir už 14 eurų gali išsinuomoti jį visai savaitei. Jei neplanuojate vykti į paplūdimius ar meno ir mokslo miestelį, svarbiausius traukos objektus nesunku apeiti pėsčiomis.

Santa Barbaros pilis Alikantėje iškilusi Benakantilo kalno viršūnėje (166 metrai).

Aukso vertės nakvynė

Pavasaris yra puikiausias metas aplankyti Valensiją ir dar dėl vieno nuotykio - žymiausio Ispanijoje festivalio "Las Fallas". Tai tarsi gamtos pabudimo šventė, panaši į mūsų Užgavėnes.

Penkias dienas trunkantis fejerverkų ir procesijų reginys skirtas darbininkų globėjo šv. Juozapo garbei. Teigiama, kad visą miestą įtraukiančios šventės tradicija kilo iš senos dailidžių gildijos šventės. Minėdami savo globėjo dieną dailidės išeidavo į lauką ir degindavo per metus susikaupusius senus, nereikalingus daiktus.

Dabartiniais laikais mieste festivalio dienomis statomos didžiulės politikus ir visuomenės veikėjus vaizduojančios, iš popieriaus bei medžio pagamintos lėlės. Paskutinį vakarą jos padegamos. Kiekviename skersgatvyje degančios lėlės kuria įspūdį, kad dega ir sproginėja visas miestas: liepsna suryja bene penkis šimtus skulptūrų.

Pakrantės alėja.

"Las Fallas" - ir nepakartojamų fejerverkų šventė. Nors jie dieną sproginėja triskart, paskutinį vakarą tiesiog atima žadą. Reikia čia pabūti, kad suprastum. Po kelių dienų fejerverkų jautiesi tarsi apimtas transo, kai nenori nei valgyti, nei miegoti. Tačiau viskam pasibaigus atrodo, kad krisi negyvas. Taip yra ne tik dėl įspūdžių, bet ir dėl žmonių gausos. Į festivalį "Las Fallas" plūsta milijonai turistų ir vadina jį pačiu įspūdingiausiu ugnies bei triukšmo renginiu pasaulyje.

Festivalio dienomis miesto centras būna uždarytas, automobiliu neatvažiuosi. Be to, nakvyne būtina pasirūpinti iš anksto, nes kitaip teks miegoti tiesiog gatvėje. Mes suklydome, kad atvykdami nerezervavome vietų iš anksto. Po visos dienos beviltiškų paieškų atėjus nakčiai netikėtai privačiame name radome brangų, mažą ir nešvarų kambariuką be lango, kuriame tilpo tik viena dvigulė lova. Nors patalpa buvo panaši į palėpę, o ne į kambarį, tąkart džiaugėmės bene labiau, nei būtume laimėję milijoną.

Paplūdimiai dar apytuščiai, tačiau vandens temperatūra siekia apie 18 laipsnių šilumos.

Paplūdimiai jau bruzda

Iš Valensijos traukiniu vykome į piečiau esančią Alikantę. Tai žinomas Ispanijos kurortas prie Viduržemio jūros, garsus savo paplūdimiais. Į šį kurortą tiesiogiai galima nuskristi "Ryanair" avialinijomis iš Kauno oro uosto.

Alikantė bemaž Kauno dydžio, antras pagal dydį Valensijos autonominio regiono miestas. Šiuo metu jis yra vienas labiausiai augančių miestų Ispanijoje, nes daugelis ispanų jį laiko geriausiu šalies kurortu ir kraustosi ten gyventi. Dėl to mieste sparčiai kyla nauji namai. Vietinę ekonomiką taip pat labai skatina turizmas.

Alikantė, skirtingai nei Valensija, - atsisukusi tarsi veidu į jūrą. Nors mieste gausu kavinių, restoranų, pasilinksminimo ar pasivaikščiojimo vietų, daugiausia veiksmo vyksta būtent prie jūros. Kovo pabaigoje dar nekaršta, tačiau vandens temperatūra siekia 18 laipsnių ir paplūdimiuose jau bruzdama. Svarbiausias yra Postiguet paplūdimys. Jis populiarus ne tik dieną, bet ir vakare, nes gretimose alėjose užsidegus natrio lempoms paplūdimys ir jūros bangos įgauna tarsi siurrealų efektą. Žmonėms tai patinka ir jie mielai leidžia laiką prie jūros.

Valensijos meno ir mokslo miestelio okeanografijos parkas, įkurdintas ant nusausintos Turijos upės dugno.

Iš miesto šurmulio - į salą

Miesto autobusu galima pasiekti San Juano paplūdimį, kuris laikomas vienu geriausių šalyje. Taip pat iš Alikantės siūlomos ekskursijos į netoliese esančią Tabarkos salą. Ten plaukia turistai, norintys šiek tiek atitrūkti nuo triukšmo, nes Alikantė, kad ir koks geras kurortas būtų, vis dėlto yra didelis miestas.

Kovą ir balandį miestas pradeda sezoną, tad turistų antplūdžio dar nėra. Čia palyginti ramu, o nakvynę gali gauti nesunkiai ir nebrangiai. Kas kita vasarą, per sezono įkarštį. Jei būsite Alikantėje birželį, būtinai dalyvaukite didžiausioje miesto šventėje "Las Hogueras de San Juan". Tai vasaros saulėgrįža, arba Joninės. Čia kaip ir Valensijoje deginamos lėlės ir skulptūros.

Kai jūra išvargina, galima maloniai pasivaikščioti labai kompaktiškame senamiestyje. Tai įprastas šio Ispanijos regiono senamiestis su viduramžių pastatais, siauromis ir vingiuotomis gatvelėmis. Verta aplankyti rotušę, miesto katedrą, bažnyčias, muziejus arba tiesiog išgerti kavos vienoje iš daugelio mažų kavinukių.

Tačiau žymiausias po paplūdimių miesto traukos objektas yra Santa Barbaros pilis. Tai viena didžiausių viduramžių pilių, IX amžiuje statyta musulmonų. Nuo jos atsiveria puikus vaizdas į miestą, uostą ir paplūdimius. Pilis iškilusi Benakantilo kalno viršūnėje (166 metrai). Įkopti nesunku pėsčiomis, tačiau galima naudotis funikulieriumi ar automobiliu. Įėjimas į pilį nemokamas.

Keletą dienų pailsėję Alikantėje patraukėme ten, kur dar šilčiau, - į Ispanijos pietinį Andalūzijos regioną.

Mūsų Užgavėnes primenantis "Las Fallas" festivalis sutraukia minias žmonių.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"