Paskui Sicilijos baroką

Ramūnas TERLECKAS ramunas.terleckas@lzinios.lt 2014-05-09 06:00
Ramūnas TERLECKAS
ramunas.terleckas@lzinios.lt
2014-05-09 06:00
Šv. Mikalojaus katedra Note. Ramūno Terlecko (LŽ) nuotraukos
No­rė­da­mi iš­veng­ti šal­to lie­tu­viš­ko pa­va­sa­rio ir so­čių pa­si­sė­dė­ji­mų prie šv. Ve­ly­kų sta­lo, su di­džią­ja da­li­mi šei­mos ir pa­sku­ti­nę mi­nu­tę pri­si­dė­ju­sia gi­mi­nai­te iš­vy­ko­me pie­čiau, į nu­my­lė­tą Ita­li­ją, o tiks­liau - į Si­ci­li­ją. Pi­gių skry­džių bend­ro­vė siū­lo du sa­los mies­tus – Tra­pa­nį ir Ko­mi­zą.

Į pir­mą­jį skry­džių da­tos ne­ti­ko, nes lie­tu­viai jau pa­mė­gę šią kryp­tį ir dau­gu­ma bi­lie­tų iš­pirk­ti, o štai į Ko­mi­zą (Comiso) – pa­si­rin­ki­mas ge­ro­kai di­des­nis, ma­tyt, to­dėl, kad skry­džiai į šį mies­tą - nau­jo­vė. Ko­mi­zo oro uos­tas ne­se­niai pri­tai­ky­tas ci­vi­liams, šiuo me­tu ja­me vei­kia vie­na ka­vi­nė, o pe­rė­jus pa­ti­krą grįž­tant pa­si­tin­ka tik ke­li su­muš­ti­nių ir vais­van­de­nių au­to­ma­tai.

At­os­to­gų tiks­las vie­nas – kuo dau­giau pa­ma­ty­ti, to­dėl su­si­da­ry­ti marš­ru­tą bu­vo la­bai leng­va, nes daž­nai ke­liau­jan­čios drau­gės at­odū­siai apie Si­ci­li­jos ba­ro­ko slė­nio ste­buk­lus nu­ve­dė tin­ka­ma link­me: 1693 me­tais pie­try­ti­nę Si­ci­li­jos da­lį su­krė­tė ga­lin­gas že­mės dre­bė­ji­mas, po ku­rio vė­ly­vo­jo ba­ro­ko sti­liu­mi bu­vo at­sta­ty­ta dau­ge­lis baž­ny­čių ir rū­mų, o 2002 me­tais 8 mies­tai įtrauk­ti į UNES­CO pa­vel­do są­ra­šą. Tai­gi kryp­tis aiš­ki, me­tas rū­pin­tis nak­vy­ne. Nu­spren­dė­me gy­ven­ti to­kio­je vie­to­je, ku­ri bū­tų ne­to­li oro uos­to ir iš ku­rios bū­tų pa­to­gu vie­šuo­ju trans­por­tu va­ži­nė­ti į pa­si­rink­tas vie­to­ves. Ši­taip ti­kė­jo­mės su­tau­py­ti lai­ko, užuot kraus­tę­si iš vie­no būs­to į ki­tą. Dė­me­sį pa­trau­kė Ra­gū­zos mies­te­lis, pro­vin­ci­jos cen­tras. Rin­ko­mės tau­pų va­rian­tą – bu­tą, ku­ria­me ga­li ap­sis­to­ti ke­tu­rie­se. Ka­dan­gi ne kar­tą te­ko su­si­dur­ti su ita­lų pa­gar­biu po­žiū­riu į šven­tes ir ne­dar­bo die­nas, ne­ri­mą kė­lė su­si­sie­ki­mo vie­šuo­ju trans­por­tu ga­li­my­bė Ver­bų sek­ma­die­nio po­pie­tę, ta­čiau nu­si­žiū­rė­to bu­to sa­vi­nin­kas Mas­si­mo mie­lai pa­si­siū­lė pa­dė­ti – jo ko­le­gė už 30 eu­rų pa­im­sian­ti mus iš oro uos­to ir at­ve­šian­ti į vie­tą. Tai­gi vis­kas vy­ko sklan­džiai. Ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no tik oras, net mi­nė­tas bu­to sa­vi­nin­kas pir­miau­sia puo­lė at­sip­ra­ši­nė­ti dėl smar­kaus lie­taus, nes iki tol bu­vęs pui­kus oras, bet jį greit nu­ra­mi­no­me, pa­ti­ki­nę, kad at­va­žia­vo­me iš lie­taus ša­lies ir esa­me prie to pri­pra­tę...

Šv. Jurgio katedra Ragūzos Ibloje.

Tą pa­tį va­ka­rą sku­bė­jo­me pa­siž­val­gy­ti po mies­te­lį. Pir­ma pa­žin­tis su Si­ci­li­jos ba­ro­ku ne­nu­vy­lė - ša­lia esan­ti Šv. Jo­no ka­ted­ra ti­krai įspū­din­ga, į akis kri­to vi­du­je gau­siai nau­do­ja­mas rau­do­nas ak­so­mas, Ver­bų sek­ma­die­nio pro­ga ka­ted­ra iš­puoš­ta pa­lmių ša­ko­mis, šven­to­riu­je – jau­kus par­ke­lis su gė­ly­nais ir se­nais me­džiais. Kiek su­nkiau se­kė­si ras­ti pe­no ita­liš­ko mais­to iš­siil­gu­siems skran­džiams. Pa­ga­liau ap­ti­ko­me pi­ce­ri­ją, kur pi­cos ke­pa­mos kros­ny­je. Ti­krai ne­nu­si­vy­lė­me: ska­nu, ne­bran­gu, ma­lo­niai mus kal­bi­no (ži­no­ma, ita­liš­kai), net pa­aiš­ki­no ne­su­sip­ra­tė­liams lie­tu­viams, ko­dėl sek­ma­die­nio va­ka­rą di­džio­ji da­lis ba­rų ir ka­vi­nių už­da­ry­ta – juk šian­dien Do­me­ni­ca del­le Palme (Ver­bų sek­ma­die­nis)! Vi­siems bu­vo įdo­mu, iš kur mes, o iš­gir­dę Lie­tu­vos var­dą, si­ci­lie­čiai mįs­lin­gai my­kė: hmm... Aki­vaiz­du, nie­ko ne­gir­dė­ję, tie­sa, per sa­vai­tę su­ti­ko­me tris vie­ti­nius, ku­rie iš­kart puo­lė de­mons­truo­ti geog­ra­fi­jos ži­nių su­ge­bė­da­mi tai­syk­lin­gai iš­var­dy­ti mū­sų kai­my­nus.

Aukš­tyn žemyn

Pir­ma­die­nis. Dar­bo die­na ir mums: sku­bė­jo­me į Ra­gū­zos se­na­mies­tį – Ib­lą, esan­tį ant ki­tos kal­vos, ieš­ko­ti ba­ro­ko. Pa­kal­bin­ta šu­nį ve­džio­jan­ti ra­gū­zie­tė griež­tai nu­kir­to, kad į Ib­lą rei­kia va­žiuo­ti, nes pės­tu­te – la­bai to­li. Ka­dan­gi ke­liau­da­mi va­do­vau­ja­mės pri­nci­pu, jog ei­da­mas ga­li dau­giau pa­ma­ty­ti, nu­spren­dė­me ne­pai­sy­ti mie­los po­nios nu­ro­dy­mų ir įdar­bin­ti ko­jas. Leis­da­mie­si že­myn nuo nau­jo­sios Ra­gū­zos, ar­ba, kaip vie­ti­niai sa­ko „mies­to“, pri­ėjo­me S. Ma­ria del­le Scale baž­ny­čią, ku­ri tar­si jun­gia Ra­gū­zą su Ib­la, ir kaip sa­ko pa­va­di­ni­mas – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Laip­tų baž­ny­čia – no­rė­da­mas į ją pa­tek­ti iš bet ku­rios vie­tos tu­ri įveik­ti ne­men­ką laip­tų bar­je­rą. Tei­gia­ma, kad ji bu­vu­si pa­sta­ty­ta XIV am­žiu­je, ta­čiau su­griau­ta per jau mi­nė­tą že­mės dre­bė­ji­mą ir at­sta­ty­ta. De­ja, vi­dun ne­pa­te­ko­me, nes baž­ny­čia res­tau­ruo­ja­ma. Ir vėl že­myn iki Res­pub­li­kos aikš­tės, ku­rios puo­šme­na - dar vie­na baž­ny­čia Chie­sa del Purgatorio su įspū­din­gu ba­ro­kiš­kai tur­tin­gu įėji­mu. Nuo šios vie­tos pra­si­dė­jo ko­pi­mas siau­ro­mis ža­vio­mis gat­ve­lė­mis į kal­ną, į Ib­lą, ku­rios aukš­čiau­sia­me taš­ke yra ti­kras ba­ro­ko per­las – mies­to glo­bė­jo Šv. Jur­gio ti­tu­lo ka­ted­ra. Pa­ke­liui ža­vė­jo­mės mies­to ar­chi­tek­tū­ra, per siau­rų gat­ve­lių ply­šius at­si­ve­rian­čiais nuo­sta­biais apy­lin­kių vaiz­dais. Gar­sūs ne tik ba­ro­ko sti­liu­mi pa­sta­ty­ti mal­dos na­mai, bet ir rū­mai – Palazzi. Ne­priė­ję Šv. Jur­gio ka­ted­ros stab­te­lė­jo­me prie Pa­laz­zo La Rocca: už­ver­tę gal­vas ne­ga­lė­jo­me at­sis­te­bė­ti si­ci­lie­tiš­kam ba­ro­kui bū­din­ga bal­ko­nų puo­šy­ba ir ar­chi­tek­to fan­ta­zi­ja – bal­ko­nus čia „lai­ko“ ir ma­ma, be­si­rū­pi­nan­ti kū­di­kiu, ir mu­zi­kan­tai, gro­jan­tys įvai­riais ins­tru­men­tais, ir mei­liai su­sig­lau­dę an­ge­liu­kai, ir vy­ras su sta­ti­nai­te ant pe­čių, ir rūs­tus at­lan­tas, ran­ko­mis įsi­rė­męs į bal­ko­ną... O Šv. Jur­gio ka­ted­ra abe­jin­gų pa­lik­ti ne­ga­li: di­din­ga ir ele­gan­tiš­ka, lyg žva­kė šau­nan­ti į dan­gų, gau­siai pa­puoš­ta ko­rin­ti­nė­mis ko­lo­no­mis, vo­liu­to­mis, šven­tų­jų skulp­tū­ro­mis, pa­sta­tas šiek tiek lyg pa­suk­tas šo­nu, kas su­tei­kia dar dau­giau grakš­tu­mo. Vi­sa tai ta­len­tin­go­jo si­ci­lie­čio ar­chi­tek­to Ro­sa­rio Gag­liar­di dar­bas. Ša­lia vei­kia Ka­ted­ros mu­zie­jus ir lo­by­nas. Ele­gan­ci­ja ir grakš­tu­mu su gar­sią­ja ka­ted­ra drą­siai kon­ku­ruo­ja ne­to­li esan­ti elip­sės for­mos Šv. Juo­za­po baž­ny­čia. Vie­ti­niai di­džiuo­ja­si ir Ib­los par­ku Giar­di­no Ibleo, at­ve­rian­čiu pui­kias apy­lin­kių pa­no­ra­mas. Par­ko te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma ap­lan­ky­ti tris baž­ny­čias ir vie­ną se­niau­sių Ib­los ob­jek­tų – po že­mės dre­bė­ji­mo iš­li­ku­sias se­ną­sias Šv. Jur­gio ka­ted­ros du­ris (XV am­žius) su ba­rel­je­fu, vaiz­duo­jan­čiu šv. Jur­gio ko­vą su dra­ko­nu.

Vie­ti­nis Susaninas

Šv.Jurgio bažnyčia Modikoje.

An­tra­die­nio tiks­las – ar­čiau­siai Ra­gū­zos esan­ti Mo­di­ka (Modica). Iš va­ka­ro su­ra­dę ge­le­žin­ke­lio sto­tį, ku­ri, be­je, už­da­ry­ta, o tvar­ka­raš­tis ka­bo ant sie­nos pe­ro­ne, bi­lie­tus pir­ko­me ta­ba­ko par­duo­tu­vė­lė­je (Tabaccheria). Ga­li­ma įsi­gy­ti ir trau­ki­ny­je, tik kai­nuos bran­giau. Ry­te at­sip­ra­šę sa­vo ko­jų už va­ka­rykš­čius lai­pio­ji­mus, puo­de­liui esp­re­so pa­si­rin­ko­me ba­rą, ku­ria­me yra Wi-Fi ry­šys, (to­kių vi­so­je Ra­gū­zo­je ti­krai ne­daug!), nes to pa­gei­da­vo jau­nie­ji ke­lio­nės ko­le­gos. Pa­ga­liau įsė­do­me į dvie­jų va­go­nų trau­ki­nu­ką, mus ma­lo­niai su­ti­ko pa­gy­ve­nęs pa­ly­do­vas ir pa­ma­tęs, jog var­to­me kny­gą apie Si­ci­li­ją, jau­tė par­ei­gą pa­ti­kin­ti, kad Mo­di­ka – ti­krai ge­ras pa­si­rin­ki­mas, pa­aiš­ki­no, kur­link iš­li­pus ei­ti, kad pa­tek­tu­me į cen­tro storico. Pa­ėję siau­ro­mis gat­ve­lė­mis pa­te­ko­me į Že­mo­sios Mo­di­kos pa­grin­di­nę gat­vę Cor­so Um­ber­to I, kur yra pir­ma­sis mū­sų ob­jek­tas - Šv. Pe­tro baž­ny­čia su įspū­din­gu ba­ro­kiš­ku fa­sa­du, laip­tų šo­nus puo­šian­čio­mis dvy­li­ka apaš­ta­lų skulp­tū­rų, vi­du­je – trys na­vos, at­skir­tos įspū­din­go­mis ko­rin­ti­nė­mis ko­lo­no­mis, vy­rau­jan­čią bal­tą spal­vą pa­gy­vi­na auk­suo­tos de­ta­lės. At­ėjęs į šv. Mi­šias vie­ti­nis už­kal­bi­no ir pu­siau ang­liš­kai, pu­siau vo­kiš­kai iš­di­džiai ban­dė pa­sa­ky­ti, kad vis­kas čia la­bai bran­gu, daug auk­so pa­nau­do­ta... Įdo­mi ir tik 1997 me­tais at­kas­ta XI - XII am­žiaus baž­ny­čia uo­lo­je Chie­sa ru­pes­tre di S. Ni­co­lo Inferiore su ne­blo­gai iš­li­ku­sia bi­zan­ti­ne sie­nų ta­py­ba. Už­su­ko­me į ma­žu­tį, bet la­bai jau­kų ir ele­gan­tiš­ką XIX am­žiu­je sta­ty­tą Ga­ri­bal­di tea­trą, kur lei­džia­ma pa­si­dai­ry­ti ir po sa­lę. Pa­grin­di­nė­je gat­vė­je gau­su ba­ro­ki­nių rū­mų puo­šniai­siais bal­ko­nais. To­liau – me­tas į pa­grin­di­nę mies­to baž­ny­čią – Duo­mo di S. Giorgio, ku­ri su Ra­gū­zos Ib­los ka­ted­ra tu­ri ne vie­ną bend­rą bruo­žą: abi yra to pa­ties – Šv. Jur­gio ti­tu­lo, abi pro­jek­ta­vo R.Gag­liar­di, į abi ve­da il­ga laip­tų ei­lė (Mo­di­ko­je – 250!), abi ele­gan­tiš­kos ir puo­šnios. Pa­siž­val­gę po mies­to pa­no­ra­mą ir nu­ei­tą ke­lią, nu­spren­dė­me štur­muo­ti Aukš­tu­ti­nės Mo­di­kos vir­šū­nę, kur sto­vi Šv. Jo­no Evan­ge­lis­to baž­ny­čia. Že­mė­la­py­je ne­atro­dė, kad ji taip to­li ir taip aukš­tai, to­dėl vis ko­pė­me ko­pė­me... Įdie­no­jus sau­lė plies­kė ne­gai­les­tin­gai, tarp siau­rų skers­gat­vių ir ma­žų kie­mų iš­ties karš­ta, o vie­ti­nių ti­ki­ni­mai, pa­ly­di­mi mįs­lin­gais gal­vos pa­lin­ga­vi­mais, kad tei­sin­ga kryp­ti­mi ei­na­me, tik dar to­li, ne­pri­dė­jo jė­gų. Bet už­si­si­py­ri­mas ir no­ras dar ras­ti ba­ro­ko įvei­kė aukš­tį. Ap­žiū­rė­ję baž­ny­čią ir pa­pie­ta­vę be­veik šven­to­riu­je įsi­kū­ru­sio­je pi­ce­ri­jo­je, lei­do­mės ki­tu ke­liu į že­mu­ti­nį mies­tą. Vėl gė­rė­jo­mės ar­chi­tek­tū­ra, o no­rė­da­mi su­ras­ti trum­piau­sią ke­lią, klau­sė­me vie­ti­nio, kaip grei­čiau pa­siek­ti au­to­bu­sų sto­tį. Nuo­šir­dus si­ci­lie­tis ro­dė, anot jo, tie­siau­sią ke­lią, ku­ris, kaip greit pa­aiš­kė­jo, gal ir bu­vo ta­kas prieš ke­lias­de­šimt me­tų, o da­bar žen­gė­me per brūz­gy­nus, pro ap­leis­tas so­dy­bas, su­griu­vu­sias tvo­ras, bliau­nan­čias ož­kas... Bet ne­sis­kun­dė­me – juk tai pa­ži­ni­mo džiaugs­mas! Kal­bė­da­mas apie Mo­di­ką ne­ga­li ne­pa­mi­nė­ti šo­ko­la­do. Sa­ko­ma, kad Mo­di­ka per is­pa­nus pe­rė­mu­si ypa­tin­gą ac­te­kų šo­ko­la­do ga­my­bos re­cep­tū­rą, ku­rios lai­ko­si ir šian­dien. Šo­ko­la­das ti­krai pui­kus!

"Iki pa­va­sa­rio"

Dar vie­na die­na – dar vie­nas mies­tas. Šį­kart ne­di­du­kas Šik­lis (Scicli), įsi­kū­ręs slė­ny­je, į ku­rį lei­džian­tis au­to­bu­su vaiz­dai už­bu­ria. Stip­riau­sias įspū­dis – ne­įti­kė­ti­na gam­tos ir ar­chi­tek­tū­ros dar­na. Aukš­tyn be­sis­tie­bian­čios baž­ny­čios tar­si kon­ku­ruo­ja su mies­te­lį su­pan­čio­mis di­džiu­lė­mis uo­lo­mis sa­vo di­dy­be ir ele­gan­ci­ja, ypač Šv. Bal­tra­mie­jaus ir Nau­jo­ji Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios. Čia su­si­dū­rė­me su ti­kra pie­tie­tiš­ka rea­ly­be – in­for­ma­ci­jos prie baž­ny­čių, ko­kio jos ti­tu­lo, ka­da sta­ty­tos, šv. Mi­šių tvar­ka­raš­čio ar šiaip ka­da ati­da­ry­tos – nė su ži­bu­riu ne­ra­si. Te­ko kreip­tis į vie­ti­nius, tiks­lų baž­ny­čių pa­va­di­ni­mą jie ži­no­jo, bet į klau­si­mą, ka­da ga­li­ma į jas pa­tek­ti, nie­kas ne­at­sa­kė, to­dėl iš 9 ar 10 Šik­lio baž­ny­čių pa­te­ko­me vos į dvi. Ta­čiau tai ne­su­ga­di­no nuo­tai­kos, klai­džio­da­mi siau­ro­mis gat­ve­lė­mis pa­ma­tė­me dau­gy­bę pui­kaus ba­ro­ko pa­vyz­džių (rū­mų, gy­ve­na­mų­jų na­mai, vie­nuo­ly­nų), net grį­žus na­mo pri­si­mi­ni­mai apie Šik­lį ir jo žmo­nes – pa­tys ryš­kiau­si ir šil­čiau­si.

Šv. Baltramiejaus bažnyčia Šiklyje.

To­li­miau­sias ke­lio­nės taš­kas – Si­ra­kū­zai (Siracusa), vie­nas se­niau­sių ir žy­miau­sių Si­ci­li­jos mies­tų: čia gy­ve­no Ar­chi­me­das, čia bu­vo nu­kan­kin­ta šv. Liu­ci­ja, fi­zi­nę ir dva­si­nę ne­re­gys­tę tu­rin­čių žmo­nių glo­bė­ja, čia Ca­ra­vag­gio su­kū­rė vie­ną iš sa­vo še­dev­rų - “Šv. Liu­ci­jos pa­lai­do­ji­mą”, čia an­ti­ka var­žo­si su ba­ro­ku… Pir­muo­ju trau­ki­niu Si­ra­kū­zus pa­sie­kė­me ga­na anks­ti. Ži­no­da­mi, kad tu­ri­me daug ką pa­ma­ty­ti, spar­čiu žings­niu sku­bė­jo­me į Nau­jo­jo mies­to ar­cheo­lo­gi­nį par­ką, be­je, vie­ti­niams jis aso­ci­juo­ja­si tik su grai­kų tea­tru, nors ten ir tre­čias pa­gal dy­dį ro­mė­nų am­fi­tea­tras (po Ro­mos Ko­li­zie­jaus ir Ve­ro­nos am­fi­tea­tro), di­džiu­lės Hie­ro­no II šven­tyk­los griu­vė­siai, ne­pap­ras­to gro­žio bu­vu­sios ak­mens skal­dyk­los uo­los su ypa­tin­ga akus­ti­ka gar­sė­jan­čia Dio­ni­si­jo au­si­mi (taip ją pa­va­di­nęs Ca­ra­vag­gio). Nors dar ne­pra­si­dė­jęs tu­ris­ti­nis se­zo­nas, čia žmo­nių daug. Te­ko pa­tir­ti ir di­džiau­sią ke­lio­nės nu­si­vy­li­mą – grai­kų tea­tro be­veik ne­si­ma­to: or­ches­tros vie­to­je užg­rioz­din­ta mo­der­ni sce­na, dar­bi­nin­kai bai­gė deng­ti žiū­ro­vų vie­tas, aki­vaiz­du, kad ruo­šia­ma­si ko­kiam nors ren­gi­niui… Ta­čiau tu­rė­jo­me pro­gą pa­si­džiaug­ti pa­čia gam­ta ir ypa­tin­gu se­no­vės grai­kų ge­bė­ji­mu par­ink­ti tea­trams nuo­sta­biau­sius gam­tos kam­pe­lius. Ne­vei­kian­tis Or­si ar­cheo­lo­gi­jos mu­zie­jus – dar vie­nas pie­tie­čių “at­si­pū­ti­mo” įro­dy­mas: prieš iš­vyks­tant mu­zie­jaus in­ter­ne­to pus­la­pis skel­bė, kad jis už­da­ry­tas re­kons­truk­ci­jai iki pa­va­sa­rio. Taip ir ne­sup­ra­to­me, kas si­ci­lie­čiams yra ba­lan­džio vi­du­rys… Gra­žiau­sia Si­ra­kū­zų da­lis – Or­ti­gi­jos sa­la, ku­rio­je yra ir an­ti­kos pa­mink­lų, ir nuo­sta­baus ba­ro­ko, ir žy­dų kvar­ta­las, ir siau­rų gat­ve­lių la­bi­rin­tų. Tur­būt la­biau­siai pri­bloš­kė Ka­ted­ra - iš iš­orės pui­kiu ba­ro­ki­niu fa­sa­du, o iš vi­daus ne­įti­kė­ti­nai ge­rai iš­li­ku­sio­mis V a. pr. Kr. sta­ty­tos At­ėnės šven­tyk­los do­rė­ni­nė­mis ko­lo­no­mis, tai lyg sa­vo­tiš­ka pa­go­niš­ko ir krikš­čio­niš­ko me­no sim­bio­zė. Gre­ta esan­čio­je S. Lu­cia al­la Ba­dia baž­ny­čio­je da­bar eks­po­nuo­ja­ma Ca­ra­vag­gio dro­bė “Šv. Liu­ci­jos pa­lai­do­ji­mas”. Iš mies­to mus iš­vi­jo liū­tis su griaus­ti­niu. Iš­va­da vie­na – čia dar grį­ši­me, vie­nos die­nos Si­ra­kū­zams ti­krai ne­už­ten­ka.

Ak­mens sostinė

Penk­ta­die­nis. Ba­ro­ko sos­ti­nė No­tas, tu­rin­tis dar vie­ną pa­va­di­ni­mą – Ak­mens so­das. Gal tiks­liau rei­kė­tų sa­ky­ti Kal­kak­me­nio so­das, bū­tent šis ak­muo daž­niau­siai bu­vo nau­do­ja­mas kaip sta­ty­bi­nė me­džia­ga. Ba­ro­ko per­lai iš­bars­ty­ti dvie­jo­se pa­grin­di­nė­se gat­vė­se, ku­rio­mis ei­da­mas jau­tie­si lyg mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gum: baž­ny­čia, vie­nuo­ly­nas, rū­mai ir vėl – baž­ny­čia, vie­nuo­ly­nas, rū­mai ir t. t. Aiš­ku, in­tar­puo­se – ka­vi­nės ir su­ve­ny­rų par­duo­tu­vės. Ti­krai ne­įma­no­ma vi­sų ob­jek­tų iš­var­dy­ti, ką jau kal­bė­ti apie iš­sa­mes­nį ap­ra­šy­mą. Iš­kir­ti­nio dė­me­sio ver­ta Šv. Mi­ka­lo­jaus ka­ted­ra, ku­ri, kaip ir dau­ge­lis ki­tų Ba­ro­ko slė­nio sta­ti­nių, bu­vo nau­jai pri­kel­ta po že­mės dre­bė­ji­mo, su­krė­tu­sio Si­ci­li­ją 1693 me­tais. Ta­čiau tai ne vie­nin­te­lė mal­dos na­mų griū­tis – per 1990 me­tais vy­ku­sį že­mės dre­bė­ji­mą bu­vo stip­riai ap­ga­din­tas pa­sta­tas, ypač bokš­tas, o 1996-ųjų ko­vo 13 die­ną ka­ted­ra dar kar­tą griu­vo. Ir tik 2007 me­tais an­trą­kart at­sta­ty­ta ran­ko­mis, ply­ta po ply­tos, taip kaip bu­vo dir­ba­ma XVIII am­žiu­je. Tie­sa, vi­daus puo­šy­ba ne vi­sur pri­me­na XVIII am­žių, pa­vyz­džiui, at­ro­do, kad ke­tu­rių evan­ge­lis­tų at­vaiz­dus ta­piu­siems me­ni­nin­kams bū­tų po­za­vę ką tik nuo po­diu­mo nu­žen­gę mo­de­liai…

Di­džio­jo penk­ta­die­nio va­ka­ras. Prieš ke­lio­nę te­ko skai­ty­ti, kad Ra­gū­zo­je vyks­ta ypa­tin­ga Kry­žiaus ke­lio pro­ce­si­ja, gar­si vi­so­je Si­ci­li­jo­je. Iš­ties to­kio re­gi­nio ne­bu­vo­me ma­tę: Šv. Jo­no ka­ted­ros šven­to­riu­je, apie 20 val. ėmė rink­tis še­šių par­api­jų at­sto­vai gie­do­da­mi su žva­kė­mis ran­ko­se, ve­da­mi sa­vo kle­bo­no. Kiek­vie­na par­api­ja iš­kil­min­gai ve­žė pa­puoš­tas ir apš­vies­tas skulp­tū­ras ar skulp­tū­ri­nes gru­pes, pa­im­tas iš sa­vo baž­ny­čių, vaiz­duo­jan­čias Kris­tų, Ma­ri­ją su Kris­tu­mi ar Kris­tų, gu­lin­tį stik­li­nia­me kars­te. Iš­klau­sę vys­ku­po pa­svei­ki­ni­mo kar­tu su iš­kil­min­ga pro­ce­si­ja be­veik trims va­lan­doms pa­ju­dė­jo­me mies­te­lio gat­vė­mis.

Pro­ziš­kas šeš­ta­die­nis. Mū­sų pla­nuo­se bu­vo nu­ma­ty­tas ne­to­li esan­tis Ko­mi­zo mies­te­lis, bet pa­žiū­rė­ję au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čius, nu­spren­dė­me ne­ri­zi­kuo­ti, mat dar­bo die­no­mis jų va­ži­nė­ja ga­na daug, o poil­sio – vos du. Ta­čiau ti­krai ne­nuo­bo­džia­vo­me, ap­lan­kė­me dar ne­ma­ty­tas vie­tas tiek Ra­gū­zo­je, tiek Ib­lo­je, nie­kur ne­sku­bė­da­mi pa­si­mė­ga­vo­me nuo­sta­biais si­ci­lie­tiš­kos vir­tu­vės pa­tie­ka­lais: bur­no­je tirps­tan­čiais ra­vio­liais su ri­ko­tos įda­ru, so­čiai­siais spa­ge­čiais su sar­di­nė­mis ir duo­nos tru­pi­niais, ne­iš­vaiz­džiuo­ju (nes vi­siš­kai juo­das!), bet nuo­sta­biuo­ju ri­zo­tu su se­pi­jo­mis, o ką jau kal­bė­ti apie sau­lė­to­sios Si­ci­li­jos vyną…

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Simona  86.100.87.59 2014-08-25 10:31:04
Iš oro uosto į Comiso miestelį, o iš Comiso į Ragusą taip pat kursuoja Giamporcaro autobusai, tiesa, labai retai, verta pasitikrinki laikus. Iš Comiso oro usto į Comiso miestelį autobusas važiuoja 10:50 (10 min). Galima vykti autobusu iki Ragusos (pasitikrink laikus Giamporcaro puslapyje), iš Ragusos - į Modiką (AST autobusai), o iš Modikos - į Donnalucata. Nors Donnalucata nebuvome, bet Raguzos provincijoje rekomenduočiau Punta Secca miestelį - tai autentiškas sicilietiškas paplūdimys, labai mažai turistų. Į Puna Secca galima nuvykti Tumino autobusu iš Ragusos (tvarkaraštis yra internete). O šiaip šilčiausias vanduo ir skaidrus it stiklas pietrytinėje pakrantėje. Sėkmės!
2 0  Netinkamas komentaras
Simona  86.100.87.59 2014-08-25 10:28:10
Labas, Ilja, į Donnalucata važiuoja AST autobusas iš Modicos - kelionė trunka 35 min. Iš oro uosto galima nuvykti taxi į Comiso miestelį (apie 10 eur), o iš čia autobusu į Modiką - kelionė truks 55 min. Autobusas taip pat stabteli Ragusoje. Iš Comiso autobusas išvyksta 11:05, tiesa, transportas ten chaotiškas, autobusas gali atvažiuoti ir nuvažiuoti nebūtinai laikydamasis grafiko. Stotelė nepažymėta, reikia laukti ant sankryžos kampo netoli 'normalios' stotelės - pasiklauskite vietinių, iš kurios vietos važiuoja autobusas į Modiką. Comiso yra dvi nedidukės autobusų stotys.
2 0  Netinkamas komentaras
Ija  5.18.183.216 2014-08-16 22:00:43
Labai ačiū už žavingą pasakojimą. Gal kas nors galėtų pasakyti, kaip vis dėlto nesinuomojant automobilio iš Komizo oro uosto nusigauti iki pajūrio (Donalukata)?
2 0  Netinkamas komentaras
regina  24.146.200.219 2014-07-07 15:48:08
mano dukra gyvena serakuzuose jau 6 metai ,nieko baisaus iki siol nemate,neteko susidurti ir su taip bauginanciais mafijozais,gyventojai ten labai mieli ir labai megstantis futbola,mazyliai dar neisauge is pampersu,jau spardo futbola ,,,,,taip kad Milieji drasiai skriskit I Serakuzus,ten be galo grazu geguzes antroi pusei ,kada zydi vaiskrumiai ir bekoratyviniai krumai ,pasakisko grozio architektura
2 0  Netinkamas komentaras
Gabija  88.118.169.89 2014-05-28 18:40:40
Gyvenu Italijoj jau 19 metų, o nei karto nebuvau Sicilijoj.lombardiečiai tarp kurių gyvenu vis mane sulaiko nuo noro aplankyti šitą nepažįstamą kraštą,sakydami,kad ten gyvena barbarai ir mafij,kad ten labai pavojinga ir t.t. Ačiū už tokį gražų pasakojimą.dabar tai jau tikrai ten vyksiu.Gaila,kad sakoma,jog itališkai siciliečiai nesupranta. o aš aišku,nesuprasiu jų kalbos,nes kalbu tik dviem itališkom kalbom tai "alla toscana ir bergamasco"
3 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami