Paskui Vytautą - į Žalgirio mūšį

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2010-06-18 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2010-06-18 00:00
Į Senuosius Trakus atjojusi žirgininkystės klubo "Perkūno žirgai" narė aštuoniolikmetė Sandra pademonstravo kovinę lietuvių aprangą. Tokiais žemaitukais į Žalgirio mūšį traukė ir Vytauto pulkai. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Žal­gi­rio mū­šio 600 me­tų mi­nė­ji­mo iš­kil­mės mū­šio vie­to­je da­bar­ti­nės Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je, ne­to­li Olš­ty­no mies­to, vyks lie­pos 15-17 die­no­mis, kau­ty­nių ins­ce­ni­za­ci­ja - lie­pos 17-ąją. Iki to lai­ko dar ga­li­ma spė­ti pa­ke­liau­ti vie­to­vė­mis, su­si­ju­sio­mis su Žal­gi­riu, pa­si­gi­lin­ti į to me­to epo­chą, pri­si­min­ti Vy­tau­to Di­džio­jo nuo­pel­nus, ap­lan­ky­ti pi­lia­vie­tes, ku­rio­se prieš žy­gį į Kry­žiuo­čių or­di­no ma­gis­tro būs­ti­nę, Ma­rien­bur­go pi­lį, bu­vo tel­kia­ma mū­sų ka­riuo­me­nė.

Vytauto Didžiojo vaidmuo per Žalgirio mūšį, kai 1410 metų liepos 15 dieną buvo sutriuškintas Kryžiuočių ordinas, regis, niekam nekelia abejonių. Tačiau sužinojus faktą, kad iki šiol daugiau kaip dešimt metų buvusio mūšio vietoje istorijos entuziastų rengiamoje Žalgirio inscenizacijoje Vytauto vaidmens išvis niekas neįkūnijo, kyla įvairių minčių dėl žaidimo istorijos. Tuose inscenizuotuose mūšiuose jungtinius Lietuvos ir Lenkijos pulkus iki šiol į pergalę vesdavo Jogaila, kuris, pasak istorikų, per kovas kaip tik laikėsi atokiau ir meldėsi. Todėl Europos turistams, atvykdavusiems stebėti vieno didžiausių viduramžių mūšių, galėjo susidaryti vaizdas, kad Vytauto išvis nebūta. Šiemet istoriniame žaidime bus atkurta tiesa - jubiliejiniame renginyje pirmąkart dalyvaus ir Vytautas Didysis. Kadangi žiūrovų akys kryps į jį, prieš kelias dienas buvo organizuota oficiali šio vaidmens kūrėjo atranka. Komisija iš daugelio kandidatų, mokančių puikiai laikytis balne ir mojuoti kalaviju, šį svarbų vaidmenį patikėjo 39 metų Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Planuojama, kad Vytautas su raitąja palyda į mūšio inscenizacijos lauką ves maždaug 50 riterių. Mūsų pulkus sudarys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, dėvintys atkurtus XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) riterių šarvus, ir daugelio istorijos klubų entuziastai. Jie neš Gedimino stulpų ir Vyčio vėliavas. Liepos 6 dieną prie Valdovų rūmų vyks teatralizuotos Vytauto Didžiojo palydėtuvės į Žalgirio mūšį.

Istorinės kelionės

Prognozuojama, kad šįkart mūšio lauke susirinks apie 10 tūkst. žiūrovų, kautynių dalyvių bus daugiau kaip tūkstantis. Kelionių agentūra "Švitė", jau ne pirmus metus organizuojanti istorines pažintines išvykas, ir šiemet veža į Žalgirio mūšiui skirtą renginį Lenkijoje. Galima rinktis dviejų ar trijų dienų keliones: per ilgesnę dar bus galima pasidairyti po Marienburgo pilį - buvusią Teutonų ordino Didžiojo magistro rezidenciją Malborke, - kurios link po Žalgirio mūšio pasuko Lietuvos ir Lenkijos jungtinės pajėgos.

Siekdamas paskatinti vietinį turizmą ir keliautojų domėjimąsi istorinėmis vietomis šią vasarą Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos paskelbė "Lietuvos-Lenkijos kelionių maratoną Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti". Internetiniame puslapyje www.zalgiriomaratonas.lt galima rasti siūlomą maršrutą. Keliautojai, aplankę visus 10 istorinių objektų ir atsiuntę tai įrodančias nuotraukas, maratonui pasibaigus rugsėjo 26 dieną gali tikėtis puikių prizų. Beveik visi objektai susiję su Vytautu.

Kur rinkosi kariuomenė

Lankytinus maratono objektus atrinkęs istorikas Tomas Baranauskas pasakojo, kad vienose vietovėse, susijusiose su Žalgirio mūšiu, gyveno, ilsėjosi ir jas valdė Vytautas, kitose prieš kautynes rinkosi Lietuvos kariuomenė. Pavyzdžiui, Trakuose žygiui į Žalgirio mūšį telkėsi šios žemės kariai. "O mūšio išvakarėse baigta statyti Salos pilis iš karto tapo mėgstamiausia Vytauto rezidencija, - kalbėjo T.Baranauskas. - Iki tol Vytautas daugiausia laiko praleisdavo Vilniuje (Vilniaus pilių kompleksas taip pat įtrauktas į kelionių maratoną). Senieji Trakai - Žalgirio mūšio vado gimtinė."

Norintiesiems pažinti mūšio, užkirtusio kryžiuočiams kelią į Lietuvą, epochą dera aplankyti ir Medininkų pilį. Ji, kaip didžiausia aptvarinė pilis, kartu su Vilniaus, Trakų ir Kauno pilimis taip pat buvo vienas svarbiausių kariuomenės telkimo punktų žygiui į Žalgirio mūšį. Manoma, kad Lietuvos kariuomenės kelias galėjo eiti ir per Merkinę. Ši vietovė taip pat įtraukta į maratoną.

Paminklai Vytautui

Medinė Birštono pilis, kurioje Vytautas mėgdavo apsistoti medžiodamas, sunykusi, tačiau čia galima aplankyti piliakalnį, vadinamą Vytauto kalnu, o miestelyje stovi 1998 metais skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Apskritai Lietuvoje yra 29 Vytauto paminklai. Dauguma statyti 1930 metais, kai minėtos Vytauto mirties 500-osios metinės, tik sovietmečiu didžioji dalis jų buvo nugriauti. 1930-aisiais kiekvienas miestelis stengėsi kaip nors įamžinti Vytauto vardą. Daugelis tais metais gimusių berniukų buvo pavadinti Vytautais. Kunigaikščio vardą turėjo saldainiai, tabakas, odekolonas. Vienas ūkininkas net naują obelų veislę norėjo pavadinti Vytautu, tačiau iš jo pareikalauta įrodyti, kad visi obuoliai bus pačios aukščiausios rūšies.

Lietuvos totoriai šiemet birželio 26 dieną Alytaus rajone, Raižių kaime, kuriame susitelkusi nemaža jų bendruomenė, atidengia naują

paminklą Vytautui. Žalgirio mūšyje dalyvavusiuose Lietuvos ir Lenkijos pulkuose tarnavo ir samdytos totorių pajėgos, vadovaujamos Aukso Ordos chano Tochtamyšo sūnaus caraičio Džeral-ed-Dino. Ant 5,20 metro aukščio granito paminklo iškaltos trys svarbios datos: Vytauto valdymo metai (1392-1430), totorių atsikėlimo į LDK metai (1397) ir Žalgirio mūšio metai.

Įdomių diskusijų buvo kilę dėl sovietmečiu nugriauto ir 1990 metais Kaune atstatyto skulptoriaus Vinco Grybo paminklo "Lietuvos galybės kūrėjui". Po Vytauto kojomis vaizduojami nugalėtų tautų atstovai -

rusas, totorius, vokietis ir lenkas, prisidengęs veidą, nes negali matyti Vytauto didybės. Tąkart svarstyta, gal nederėtų tokio paminklo statyti Kauno centre, kur nuolat vaikšto turistų iš įvairių kraštų, gal jie įsižeis... Tačiau buvo prieita prie nuomonės, kad kiekvienai tautai reikia turėti savo didvyrį. Aleksandras Makedonietis irgi ne visoms tautoms patinka.

Vytauto kalno ašarėlės

Birštonas galbūt labiausiai atskleidžia, kaip istorinė atmintis po reikšmingo mūšio perėjo į žmonių gyvenimą. Pasak Birštono turizmo informacijos centro vadovės Henrietos Miliauskienės, pagarba Vytautui ir prisiminimas, kad jis čia lankydavosi, su garbingais Europos svečiais Nemuno kilpoje medžiodavo, gyvas nuo seno. "Didžiausias mūsų turtas, leidžiantis kurortui gyvuoti, - mineralinis vanduo "Vytautas". Tačiau lygiai tokio paties "Vytauto", kurį gėrė Antanas Smetona, Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Maironis, mes jau neturime, - apgailestavo H.Miliauskienė. - Jo ištakas apsėmė 4 metrus po Kauno hidroelektrinės statybos pakilęs Nemuno vanduo. Dar J.Tumo-Vaižganto laikais buvo atkovota, kad šaltinis, atrastas prieš 132 metus ir iš pradžių pavadintas tų žemių savininko Kvintos dukters

Viktorijos vardu, būtų pervadintas į Vytauto. J.Tumas-Vaižgantas dažnai lankydavosi Birštone, gerdavo mineralinį vandenį. Po vienos iš viešnagių rašė: "Negražu ir nusikalstama šaltinį buržuaziškai vadinti "Viktorka". Jis turėtų būti vadinamas Vytauto kalno ašarėlėmis." Prigijo ir antras vardas. Taip abiem jais žmonės ir vadino iki 1930 metų, kai Lietuvoje labai iškilmingai buvo švenčiamos Vytauto mirties 500-osios metinės. Tada kiekvienas miestelis ką nors darė jubiliejui paminėti. Tuometė Sveikatos ministerija įpareigojo Birštono kurorto valdybą pervadinti šaltinį Vytauto vardu."

Kai Birštonas, pakilus Nemunui, neteko savo istorinio šaltinio, kitas, atrastas tolėliau ir savo chemine sudėtimi labai artimas buvusiajam, vėl gavo Vytauto vardą. Beje, dabar vienas Birštono viešbučių kiekvieną kambarį pavadinęs su miesteliu susijusių didikų vardais. Yra ir Vytauto Didžiojo kambarys. Visa aplinka dvelkia viduramžiais.

Ant Nemuno kranto

Pajusti Vytauto epochą galima ir Kaune - vietos gidai šiemet siūlo puikias teatralizuotas ekskursijas. Kai mus lydėjo viduramžių drabužiais apsitaisęs gidas Bernardas, šalia buvusi lenkų turistų grupė puolė prie jo fotografuotis ir teirautis: "Vytovt?" Tačiau gidas paaiškino, kad jis - tik Vytauto laikų pirklys Jurgis, kuris gerai tais laikais gyveno, kartu su kariuomene žygiuodavo į daugelį tolimų kraštų, kunigaikščiui tiekdavo drabužius, apavą, maistą, vašką ir medieną. "Mes keliaudavome su armija, o per paliaubas su priešų pirkliais net leisdavomės į sandorius, daug kuo mainydavomės. Taip Lietuvą pasiekė pirmieji šarvai, pirmieji variniai indai, sidabrinės šakutės", - dėstė pirklį vaidinantis Bernardas.

Kunigaikštienės drabužius vilkinti gidė, prisistačiusi Vytauto žmona Ona, pasakojo: "Dėl savo krašto pirklių ir amatininkų Vytautas ant Nemuno kranto Kaune pastatė nuostabaus grožio bažnyčią. Šiandien ji vadinama Vytautine. Kam reikėjo bažnyčios? Europoje mes visiems buvome pagoniškas kraštas, visi manė, kad čia gyvena kažin kokie laukiniai. Norėdamas pakeisti tokį įvaizdį, Vytautas pastatė bažnyčią. Ją išvydę atplaukiantys pirkliai jausdavosi saugiau, suprasdavo patekę į krikščionišką aplinką. Tai seniausia bažnyčia Kaune, manoma, pastatyta 1400 metais. Ji dar turi ir kitą vardą - Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų. Šis pavadinimas duotas todėl, kad tuomet, kai Vytautas kovojo su totoriais ir jam grėsė nelaisvė, apsireiškė Marija ir parodė kunigaikščiui kelią iš apsiausties."

Be barzdos ir negėrė

Pasak gidės - Vytauto žmonos Onos, lydėjusios per teatralizuotą ekskursiją, nėra išlikusio jokio Vytauto atvaizdo. "Jis nenešiojo nei barzdos, nei ūsų, visiškai nevartojo alkoholio. Buvo neaukštas, tad galėjo persirengti tarnaitės drabužiais ir pabėgti iš Krėvos pilies, kurioje buvo įkalintas su tėvu Kęstučiu, - kalbėjo gidė. - Vytautas mokėjo šnekėti vokiškai, lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, žemaitiškai, suprato totorių kalbą. Mėgo žaisti šachmatais. Sekė to meto madas, puošėsi puikiomis flamandų, anglų gelumbėmis. Garsėjo kaip mažakalbis, tačiau mokėjo taikliai atrėžti. Kai vienas tarnas, prisivogęs dvare, pabėgo pas kryžiuočius, Vytautas paprašė šių išduoti jį. Kryžiuočiai nesutiko, ėmė priekaištauti, kad pas Vytautą slepiasi iš Ordino pabėgę vienuoliai, jo rūmuose atsisako skaistybės ir veda. Vytautas atsakė: "Vesti ir vogti - labai skirtingi dalykai."

Kerštas kryžiuočiams

Kryžiuočių ordinas, kovomis nešęs savo tikėjimą į pagoniškus kraštus, užkariaudavo vis naujų žemių. Po 1236 metų Saulės mūšio tarp Livonijos ir dar XIII amžiuje užgrobtos Prūsijos liko laisvas ruoželis - Žemaitija ir Lietuva. Šią teritoriją kryžiuočiai taip pat norėjo prisijungti. Slavai suprato: jei bus paimtas tas kraštas, kitas kryžiuočių žingsnis bus į jų žemes. Todėl bendromis jėgomis Kaune buvo pastatyta ir moderniai įrengta aptvarinė gynybinė pilis. Ją ginti buvo pasirengusi 600 vyrų įgula. 1362 metais kryžiuočiai, padedami Livonijos ordino, atvyko į Kauną. Kronikos užsimena, kad pirkliais persirengę kryžiuočių vienuoliai prieš tai šnipinėjo, išsiaiškino, kaip pilis įrengta, tad žinojo, kokiomis priemonėmis galima pralaužti gynybą. Po trijų savaičių mūšio ji buvo užimta. Iš 600 vyrų su kunigaikščio Kęstučio sūnumi Vaidotu, organizavusiu pilies gynybą, liko tik 36 gynėjai. Vaidoto broliui Vytautui tada buvo 12 metų. Jis su dėde Algirdu ir tėvu Kęstučiu atvyko į pilį ir prisiekė atkeršyti Kryžiuočių ordinui už tai, kad šis sugriovė Kauną.

Keliaujant Vytauto pasirengimo Žalgirio mūšiui keliais reikėtų užsukti ir ant Birutės, Vytauto motinos, kalno Palangoje. Čia gražiąją vaidilutę, kadaise kūrenusią šventąją ugnį, pamilo Kęstutis ir pagrobęs parsigabeno į savo pilį. Jie susilaukė septynių sūnų ir trijų dukterų. "Kartą vienas Vokiečių ordino riterių Markvardas Zalcbachas per derybas pavadino Vytauto motiną nedorovinga moterimi. Kai tas riteris po Žalgirio mūšio pateko į Vytauto rankas, prisiminęs įžeidimą Vytautas įsakė jį nužudyti", - pasakojo T.Baranauskas.

Kiek svėrė Vytauto kardas?

Per teatralizuotą ekskursiją prie Kauno pilies pasirodė viduramžių šarvus dėvintys Kauno karo istorijos klubo atstovai ir išsamiai išdėstė, kaip galima kautis taip apsirengus: "Tuo metu Europoje šarvai buvo labai panašūs, o kuris karys iš kurios šalies, spręsdavo pagal vėliavą. Apranga skyrėsi tuo, kad lietuviai niekada nenešiojo antveidžių. Jie saugo veidą ir akis, tačiau labai riboja matymo lauką. Po antveidžiu sunku kvėpuoti. Dar vienas mitas - esą vado kalavijas svėrė 30 kilogramų. Galite įsitikinti, jis tesveria vos keletą."

Pasakojama, kad lietuviai turėjo gudrybę, kaip savo jėga išgąsdinti priešus. "Vienas medinio skydo kraštas būdavo nupjaunamas ir užlipdomas duona. Artėdamas priešo link karys demonstruodavo, koks yra stiprus - atsikąsdavo to skydo krašto. Priešui tai pakirsdavo

jėgas. Kita legenda tvirtina, neva su šarvais nuo arklio nukritęs karys jau nesugebėtų atsikelti, - kalbėjo vaikinai ir čia pat pademonstravo, jog tai visiškai įmanoma. - Apsirengti tokius kojas, rankas ir dalį kūno dengiančius šarvus mums trunka apie valandą. Todėl riteriams būdavo labai pavojinga miegoti be šarvų."

Pasak pašnekovų, Žalgirio mūšio laikais lietuviai dėvėdavo odinius arba grandininius šarvus, dar vadinamus žiedmarškėmis. Ši apsauga išėjo iš mados po Žalgirio mūšio, XV amžiaus pabaigoje, kai atsirado gotikiniai šarvai.

Vaikinai teigė, jog vilkėdami vilnonį pošarvį ir metalinius plokštelinius šarvus karštą vasaros dieną ilgai neišbūsi. "Metalas taip įkaista, kad plika ranka ilgai neišlaikysi", - pridūrė istorijos entuziastai, vyksiantys į Žalgirio mūšio minėjimą ir per teatralizuotą mūšį kovosiantys kryžiuočių pusėje. Jie rekonstruoja Šventosios Marijos Teutonų ordiną.

"Viena Griunvaldo renginio taisyklių - pusė iš kiekvienos šalies atvykusių riterių turi "tapti" kryžiuočiais. Be šio privalomo nurodymo vargu ar kas norėtų vaidinti nugalėtuosius. Iš Vokietijos paprastai atvyksta labai nedaug dalyvių", - aiškino vaikinai, jau ne kartą dalyvavę Žalgirio mūšio inscenizacijoje.

Trumpai

Nuo liepos 6 dienos Vilniaus taikomosios dailės muziejuje atidaryta paroda pristatys, kaip Žalgirio mūšis vaizduojamas literatūroje ir mene, o rudenį mėnesiui bus atvežtas dabar po Lenkijos miestus keliaujantis panoraminis Tadeuszo Popielos ir Zygmunto Rozwadowskio paveikslas "Žalgirio mūšis", nutapytas minint mūšio 500-ąsias metines. Šis kūrinys (10x5 m) didesnis už Vilniuje jau eksponuotą XIX amžiuje tapytą Jano Matejkos paveikslą "Žalgirio mūšis".

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Istoriniai klausimai  213.246.66.34 2013-03-26 16:03:06
Nuotraukoje si rimta lietuvaite demonstruoja sunkiojo raitelio apranga. Tokiu raiteliu paprastai budavo nedaug, o ir sunkioji ginkluote buvo brangi. Vytautas greiciausiai vede maisytos paskirties karius, ne vien tik sunkiuosius raitelius. Tada klausimas - kokiu ir kiek?
2 0  Netinkamas komentaras
vic  92.13.50.117 2013-03-26 16:03:06
ar galetu uzdekti tauta tevynes meiles ugnimi sis nuostabus praeities faktas. Tautieti nebederk savo krasto slyksciais komentaras- tai nuodeme
2 0  Netinkamas komentaras
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai per du mė­ne­sius ne­pas­ky­rus nau­jo vi­ce­me­ro, ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus ar ne­su­da­rius nors vie­nos ko­mi­si­jos, grės tie­sio­gi­nis val­dy­mas. Tai nu­ma­ty­ta antradienį Sei­mo pri­im­to­se [...]
Sei­mas an­tra­die­nį pri­ėmė pa­tai­są, ku­ri nu­ma­to, kad per­kant al­ko­ho­lį do­ku­men­to bū­tų rei­ka­lau­ja­ma tik ki­lus abejonių dėl pil­na­me­tys­tės.
Ko­lum­bi­jos mark­sis­tų su­ki­lė­lių gru­puo­tė FARC pir­ma­die­nį pa­si­ra­šė is­to­ri­nę tai­kos su­tar­tį su vy­riau­sy­be ir at­sip­ra­šė dėl ne­sus­kai­čiuo­ja­mos dau­gy­bės gy­vy­bių, ku­rias nusinešė pu­sę šimt­me­čio [...]
JAV de­mo­kra­tė Hil­la­ry Clin­ton ir res­pub­li­ko­nas Do­nal­das Trum­pas pir­ma­die­nį kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu ir svai­dė­si įžei­di­mais per ug­nin­gus pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos de­ba­tus, agresyviai stum­da­mi sa­vo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami