Pasroviui Šalčia – kol šalna neužrakino

JŪRATĖ LITVINAITĖ 2015-09-10 06:00
JŪRATĖ LITVINAITĖ
2015-09-10 06:00
Rudenėjant žaluma nusispalvins, tad plaukti bus dar įspūdingiau. Kristinos Stalionytės nuotraukos
Žvel­giant į pa­sta­rą­sias die­nas ru­de­niš­kai už­si­trau­ku­sį dan­gų, bet ku­ris upei­vis Lie­tu­vo­je tu­rė­tų džiū­gau­ti. Ir ne tik dėl to, kad va­sa­riš­kų kai­trų ir saus­rų nu­var­gin­tos upės bent kaž­kiek at­si­gaus. Ru­de­niš­ki lie­tūs rug­sė­jo pra­džio­je pa­pras­tai pra­na­šau­ja nuo­sta­bią Bo­bų va­sa­rą – su vi­so­mis įma­no­mo­mis gam­tos spal­vo­mis. Nė­ra nie­ko gra­žiau, kaip lie­tu­viš­kų upių kran­tai auk­si­nį ru­de­nį.

Tad tie, ku­rie šią sau­są va­sa­rą ne­pa­si­so­ti­no bai­da­rių žy­giais, tai ga­li pa­da­ry­ti rug­sė­jį, spa­lį. Be abe­jo, ver­ta ir tiems, ku­rie pa­žįs­ta tik va­sa­ros upes ir jų kran­tus. Žy­giai ru­de­niop ir žy­giai ru­de­nį – vi­sai ki­ta, įspū­din­ges­nė, spal­vin­ges­nė pa­tir­tis.

Vie­na vin­guo­čiau­sių upių

Šalčios upė teka šiuo metu menkai gyvenamomis teritorijomis.

Iš pa­tir­ties sa­kau - tei­gia­mas emo­ci­jas, plau­ki­mo ma­lo­nu­mą ir švel­nią įtam­pą bei es­te­ti­nį džiu­ge­sį su­kel­tų plau­ki­mas vie­na vin­giuo­čiau­sių (ket­vir­tas vin­giuo­tu­mo laips­nis) Lie­tu­vos upių – Šal­čia. Ši Šal­či­nin­kų ir Va­rė­nos ra­jo­nus ker­tan­ti upė – di­džiau­sias Mer­kio in­ta­kas, pa­bai­gian­tis sa­vo ke­lią ties Val­ki­nin­kais. Upė sa­vo var­dą yra ga­vu­si ne šiaip sau – jos van­duo ypač šal­tas ir ty­ras dėl šal­ti­nių, trykš­tan­čių abie­jo­se upės pu­sė­se pra­ktiš­kai pa­lei vi­są va­gą. Bend­ras upės il­gis – 76 ki­lo­me­trai, iš ku­rių da­lis drie­kia­si Lie­tu­vos – Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je ar­ba Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, tad mū­sų upei­viams yra su­nkiau pa­sie­kia­mi. Ta­čiau ir tų ki­lo­me­trų, ku­rie tin­ka­mi pra­plauk­ti bai­da­rė­mis Lie­tu­vo­je, ti­krai yra pa­kan­ka­mai ne­tgi ke­lių die­nų žy­giams: vien Šal­čia ga­li­ma plauk­ti 63 ki­lo­me­trus, o, jei jų ne­ga­na, nuo Val­ki­nin­kų Mer­kiu ga­li­ma dar nu­plauk­ti apie 25 km.

Plau­kiant nuo Ka­niū­kų gy­ven­vie­tės iki Žy­gi­man­tiš­kių, su­si­da­ro apie 25 ki­lo­me­trus, pra­tę­siant žy­gį iki Val­ki­nin­kų, bū­tų apie 55 ki­lo­me­trus.

Va­sa­rą la­bai nenuseko

Rytas prie Tetervinų piliakalnio.Vladimiro Davydovo nuotrauka

Nors va­sa­ra bu­vo kai­tri, į žy­gį iš­si­ruo­šus pa­čio­je rugp­jū­čio pa­bai­go­je, vi­sa upė bu­vo pra­plau­kia­ma, bai­da­rių nie­kur temp­ti ne­rei­kė­jo. Tie­sa, kar­tais upė la­bai su­siau­rė­ja, ją už­go­žia ne­ndrės, bet čia pat, už po­sū­kių, kiek­vie­nas su­siau­rė­ji­mas bai­gia­si gi­lio­mis įlan­ko­mis, pri­me­nan­čio­mis eže­rė­lius. Nuo san­ta­kos su Vi­sin­čia, Šal­čia pa­gi­lė­ja vie­to­mis iki 2 me­trų. Nors upė pra­mai­šiui te­ka ir per smė­ly­nus, ir per dur­py­nus, vie­tų mau­dy­nėms, iš­si­lai­pi­ni­mui ti­krai pa­kan­ka.

Ne­prik­lau­so­mai nuo to, ko­kio il­gio žy­gį pa­si­rink­si­te, jo me­tu tu­rė­si­te ga­li­my­bių ir pa­si­gė­rė­ti gam­ta, ir su­si­pa­žin­ti su mū­sų kraš­to is­to­ri­ja, ap­lan­ky­ti ke­le­tą ver­tin­gų ob­jek­tų. Be abe­jo, ir sma­giai, sau­giai pa­sto­vyk­lau­ti.

Be­veik ne­gy­ve­na­mos teritorijos

Šal­čios upė te­ka šiuo me­tu men­kai gy­ve­na­mo­mis te­ri­to­ri­jo­mis. Tad jos area­las – pui­ki vie­ta tiems, ku­rie mėgs­ta ste­bė­ti lau­ki­nės gam­tos gy­ven­to­jus. Upės kran­tai nė­ra aukš­ti, tik vie­to­mis ga­li­ma gė­rė­tis aukš­tais smė­lin­gais skar­džiais. Šiuo­se skar­džiuo­se iš pie­ti­nės pu­sės ga­li­ma ap­tik­ti ur­vi­nių kregž­džių lan­das. Šių rus­vų pa­ukš­čių, grei­čiau­siai, jau ne­pa­ma­ty­si­te – žie­mo­ti į Af­ri­ką jos iš­skren­da maž­daug rug­sė­jo vi­du­ry­je. Ta­čiau pel­kė­tes­nė­se Šal­čios vie­to­se, ties san­ta­ko­mis ga­li­ma iš­vys­ti be­si­bū­riuo­jan­čius žą­sų ir an­čių pul­kus. Pa­pras­tai jie iš Lie­tu­vos iš­skren­da apie spa­lio vi­du­rį.

Smėlingi krantai - puikios prieplaukos sumanius atsikvėpti.

Ne­ma­žai an­čių ap­tik­si­te ir pa­čio­je upė­je – ka­dan­gi ji la­bai vin­giuo­ta, vie­to­mis siau­ra, už­gož­ta ne­ndrių, pa­ukš­čiai čia jau­čia­si pui­kiai pa­sis­lė­pę ir sau­gūs. At­okes­nė­se vie­to­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir ger­ves – kaž­ka­da la­bai su­ny­ku­si šių pa­ukš­čių rū­šis da­bar at­si­ku­ria, tad bus leng­vai at­pa­žįs­ta­ma ne tik pa­gal dy­dį, bet ir pa­gal cha­rak­te­rin­gą riks­mą. Šie pa­ukš­čiai Lie­tu­vo­je sve­čiuo­sis taip pat iki spa­lio vi­du­rio. Na, o vi­siems me­tams prie Šal­čios pa­si­liks ge­niai, kėkš­tai – pa­ukš­čiai, ku­rie ti­krai ne­si­bai­do žmo­nių ir juos gir­dė­si­te ne­to­li sa­vo sto­vyk­la­vie­tės.

Be pa­ukš­čių, Šal­čios pa­kran­tė­se te­ko pa­ste­bė­ti ūd­rų, ma­ty­ti beb­rų nu­grauž­tų me­džių. Di­des­nių rū­pes­čių šie gy­vū­nai nė­ra pri­da­rę – upės va­ga vie­ti­nių gi­ri­nin­ki­jų dar­buo­to­jų, bai­da­rių nuo­mo­to­jų pui­kiai pri­žiū­ri­ma. Ke­le­tas tra­so­je iš­vir­tu­sių me­džių - tai dau­giau at­rak­ci­ja, ma­lo­nūs gal­vo­sū­kiai kiek­vie­nam bai­da­ri­nin­kui. Pa­čiuo­se miš­kuo­se, kaip pa­sa­ko­jo bai­da­rių šei­mi­nin­kas, gau­su la­pių, ku­rios yra tiek su­įžū­lė­ju­sios, kad net ap­va­gian­čios sto­vyk­lau­to­jus. Kaip rim­čiau­sią nu­ti­ki­mą po­nas Val­di­man­tas pa­sa­ko­jo apie tu­ris­ti­nio puo­do va­gys­tę – esą la­pės nak­tį nu­si­tem­pė puo­dą su va­ka­rie­nės li­ku­čiais į krū­my­nus. Kaip ti­ki­no pa­sa­ko­to­jas, dau­giau jo­kių va­gys­čių Šal­čios area­le per jo dvi­de­šim­ties me­tų bai­da­rių nuo­mos vers­lo pa­tir­tį nė­ra bu­vę. Da­lis mū­sų gru­pės la­pių va­gi­šių is­to­ri­ja at­si­sa­kė pa­ti­kė­ti, bet daik­tus nak­čiai su­dė­jo­me sau­giai.

Kai kur upė gerokai išplatėja.

Pa­kran­tės kve­pia mėtomis

Šal­čios kran­tai pa­trauk­lūs ir sa­vo aug­me­ni­ja. Plauk­da­mi siau­res­nė­mis upės vie­to­mis, ne­pa­tin­gė­ki­te pri­sis­kin­ti lau­ki­nių upi­nių mė­tų – bus pui­ki, gai­vi­nan­ti ar­ba­ta ir va­ka­rie­nei, ir pus­ry­čiams. Mė­tų la­pe­liais de­ra pa­gar­din­ti ve­ge­ta­riš­ką gri­kių ir mor­kų troš­ki­nį. Pa­lei vi­są upę gau­su pu­ti­nų. Šiuo me­tu jie vi­siš­kai su­rau­dę. Jei šias uo­gas pa­kąs šal­na, jos pra­ras sa­vo kar­to­ką sko­nį. Vis dėl to jų la­bai daug val­gy­ti ne­re­ko­men­duo­ja­ma – jos šiek tiek tok­siš­kos. Ta­čiau ar­ba­tai, mal­ši­nan­čiai bron­chi­tą, ko­su­lį, skran­džio skaus­mus, ti­krai ver­ta pa­si­rink­ti. Ga­li­ma jų pri­si­džio­vin­ti ir žie­mai – ne tik mū­sų pro­tė­viai, bet ir šian­die­ni­nė me­di­ci­na pri­pa­žįs­ta, kad pu­ti­nų uo­gos - ti­kra vi­ta­mi­nų bom­ba.

Dau­ge­ly­je vie­tų iš­li­pus į kran­tą ap­tin­ka­mi šie­met ypa­tin­gai der­lūs bruk­nie­no­jai. Įru­de­nė­jus bruk­nės tam­pa ypa­tin­gai sal­džios. Rug­sė­jis – ge­riau­sias mė­nuo rink­ti šias uo­gas. Jo­mis ver­ta pa­si­gar­din­ti ry­ti­nę ko­šę – įme­tę ke­le­tą sau­jų į bet ko­kias kruo­pas, pa­sis­tip­rin­si­te gai­vi­nan­čiais pus­ry­čiais. Bruk­nė­se gau­su vi­ta­mi­no C, ge­le­žies – tad jas bū­ti­na val­gy­ti il­gai va­ka­ro­ju­siems prie lau­žo. Tiek bruk­nes, tiek mė­tas ga­li­ma dė­ti ir į mė­siš­kus pa­tie­ka­lus – su­tei­kia ypa­tin­gą sko­nį. Ir jei tie pa­tie­ka­lai dar ga­mi­na­mi ant lau­žo ir per­sis­mel­kia dū­mų aro­ma­tu, jū­sų žy­gis įgis ir nuo­sta­bių ku­li­na­ri­nių at­spal­vių.

Dar vie­na Šal­čios do­va­na ku­li­na­rams – žu­vys. Ši upė tur­tin­ga ša­pa­lų, ly­de­kų, eše­rių, ne­tgi, sa­ko, ga­li­ma pa­gau­ti upė­ta­kių ir vė­gė­lių. Skaid­ria­me van­de­ny­je ti­krai bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai įvai­raus dy­džio žu­vų. Žve­jy­ba Šal­čio­je ne­drau­džia­ma, tik rei­kia žve­jo­ti dirb­ti­niais ma­sa­lais, mu­se­li­ne meš­ke­re ir spi­nin­gu. Be abe­jo, rei­kia tu­rė­ti lei­di­mą. Sa­ko­ma, kad žu­vin­giau­sios vie­tos ten, kur Šal­čia įte­ka į Mer­kį.

Natūralios kliūtys.

Ko­pos, rud­nios ir ki­ti vaizdai

Dar vie­nas įspū­din­gas gam­tos tur­tas – že­my­ni­nių ko­pų ma­sy­vas, pra­si­de­dan­tis prie Žy­gi­man­tiš­kių kai­mo ir apie 2 ki­lo­me­trus be­si­tę­sian­tis iki pat Mer­kio prie Rū­di­nin­kų. Vi­du­ti­nis ko­pų aukš­tis – apie 4, 5 me­tro, aukš­čiau­sios - ne­tgi iki 18 me­trų aukš­čio. Šios ko­pos bu­vo su­pūs­tos le­dy­nams pa­si­trau­kus.

Be abe­jo, di­džiau­sias Šal­čios tur­tas – jos van­duo. Pa­ti­kė­ki­te, ti­krai šva­rus, ti­krai šal­tas, pui­kiai tin­ka­mas mais­tui ga­min­ti.

Tie, kam su­nku ,,iš­jung­ti“ ci­vi­li­za­ci­jos re­ži­mą ir at­si­duo­ti lau­ki­nei gam­tai, Šal­čios ba­sei­ne ne­nu­si­vils. Upė te­ka pa­čią se­niau­sią mū­sų kraš­to pra­ei­tį me­nan­čia te­ri­to­ri­ja. Da­lis upės te­ka per Rū­di­nin­kų gi­rią. Kaip sa­ko šios gi­rios pa­va­di­ni­mas, čia bu­vo iš­gau­na­ma ir ly­do­ma ge­le­žies rū­da. Ty­ri­nė­to­jai tvir­ti­na, kad ties Šal­čios ir Mer­kio kran­tais bu­vu­sios ma­žiau­siai dvi rud­nios – ge­le­žies lie­jyk­los. Ger­viš­kių se­niū­ni­jo­je vie­nas iš kai­mų prie upės taip ir va­di­na­si – Rud­nia. Da­bar prie šio kai­mo ga­li­ma pa­ma­ty­ti iš­griau­to van­dens ma­lū­no lie­ka­nas.

Jei plauk­si­te nuo Ka­niū­kų, ne­pra­leis­ki­te pro­gos ap­lan­ky­ti miš­ke į va­ka­rus nuo kai­mo esan­čius pil­ka­pius, me­nan­čius VIII-IX am­žius Tie­sa, jie ge­ro­kai apar­dy­ti, ta­čiau pats bu­vi­mas prie pro­tė­vių ka­pų įkve­pia vi­sam to­les­niam žy­giui.

Pakrantės vaizdai džiugina akis.

Upės pa­kran­tė­se ar šiek tiek nuo jų nu­to­lę se­no­vės bal­tai bu­vo įkū­rę ke­le­tą įtvir­tin­tų gy­ven­vie­čių. Jas ir da­bar me­na iš­li­kę pi­lia­kal­niai. Pa­ba­rės se­niū­ni­jo­je, Te­ter­vi­nų kai­me iš­li­kęs Te­ter­vi­nų pi­lia­kal­nis me­na IX-XI am­žius. Tai­syk­lin­ga pi­lia­kal­nio for­ma, aki­vaiz­dūs gam­ti­nių gy­ny­bi­nių įtvir­ti­ni­mų pėd­sa­kai pui­kiai ilius­truo­ja vė­ly­vo­jo ge­le­žies am­žiaus bal­tų gy­ve­ni­mo bū­dą. Tik šiau­ri­nis kraš­tas pa­ar­dy­tas upės. Ša­lia pi­lia­kal­nio te­bė­ra iš­li­ku­si sen­va­gė ir se­nas liep­tas. Mėgs­tan­tiems fo­tog­ra­fuo­ti – tai idea­li vie­ta ru­de­nio ryt­me­čiuiįam­žin­ti.

Ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį ir į ke­lis til­tus. Ties Ger­viš­kių-Šli­žiū­nų ir ties Vil­niaus Ei­šiš­kių (ne­to­li Žy­gi­man­tiš­kių) plen­tų til­tais te­bė­ra iš­li­kę se­nie­ji po­liai.

Šal­čios in­ta­ko Bras­tos pa­kran­tė­je stūg­so du mi­to­lo­gi­niai kur­šių ak­me­nys. Juo­se te­bė­ra iš­li­ku­sios duo­bu­tės, liu­di­jan­čios se­ną­jį bal­tų ti­kė­ji­mą.

Šal­čios gi­ri­nin­ki­ja no­rin­tiems šiek tiek at­sik­vėp­ti nuo upės, siū­lo ir ne­pap­ras­tai įspū­din­gą pa­žin­ti­nį ta­ką ,,Žo­dis gi­rios drau­gui“. Šis ta­kas, pra­dė­tas reng­ti dar 2004 me­tais miš­ki­nin­ko Vin­co Čer­vo­ko, su­pa­žin­di­na su aug­me­ni­ja, at­ve­ria nuo­sta­bius vaiz­dus. Tai pui­ki vie­ta pa­il­sė­ti.

Vešlioje pakrantės augmenijoje galima prisiskinti ir kvapnių mėtų.

Ma­lo­nu gė­rė­tis ir Val­ki­nin­kų miš­kų urė­di­jos pa­stan­go­mis įreng­to­mis poil­sia­vie­tė­mis prie upės. Į gam­tą įsi­kom­po­nuo­jan­čios pa­vė­si­nės, lau­ko bal­dai, šiukš­lia­dė­žės, tua­le­tai, sū­py­nės, lau­ža­vie­tės ma­lo­niai ste­bi­no ir kė­lė nuo­tai­ką. Iš tie­sų, jau­tė­si, kad šios upės apy­lin­kes pri­žiū­rin­tys žmo­nės – ti­kri sa­vo kraš­to puo­se­lė­to­jai.

Nak­vy­nė prie Te­ter­vi­nų piliakalnio

Be­ne ge­riau­sia vie­ta ap­sis­to­ti nak­čiai – di­de­lė aikš­te­lė ne­to­li Te­ter­vi­nų pi­lia­kal­nio. Aukš­čiau upe nuo aikš­te­lės yra pui­ki vie­ta mau­dy­nėms, nuo­sta­bus smė­lin­gas skar­dis. Bet čia vie­tos už­teks tik 2-3 pa­la­pi­nėms, o mi­nė­to­je aikš­te­lė­je prie Te­ter­vi­nų pi­lia­kal­nio ga­li poil­siau­ti ir 600 žmo­nių. Bai­da­rių šei­mi­nin­kas, po­nas Val­di­man­tas, mus pa­si­ti­kęs prie kran­to ir pa­dė­jęs įkur­ti sto­vyk­la­vie­tę, pa­sa­ko­jo, kad čia nuo ne­at­me­na­mų lai­kų rin­ko­si vie­ti­nės bend­ruo­me­nės ir šven­tė sa­vo šven­tes. Vie­ta bu­vu­si to­kia ypa­tin­ga ir svar­bi, kad so­viet­me­čiu į miš­ko aikš­te­lę bu­vo nu­ties­ta elek­tros li­ni­ja – mat šven­tės bu­vo re­gu­lia­rios. Miš­ke, nors ap­lin­kui yra tik po­ra at­okių so­dy­bų, te­bes­to­vi elek­tros stul­pai. Tei­gia­ma vie­tos au­ra te­be­si­jau­čia: aikš­te­lė­je ap­sis­to­jan­tys ke­liau­to­jai ją pa­lie­ka su­tvar­ky­tą, šva­rią ir ne­tgi su ma­lo­nio­mis staig­me­no­mis – šio­je aikš­te­lė­je mus pa­si­ti­ko iš kan­ko­rė­žių iš­dė­lio­tas di­džiu­lis ,,La­bas“.

Šalčios vanduo puikiai tinka maistui gaminti.

Nors Šal­čios upė ir jos kran­tai gau­siai lan­ko­mi tu­ris­tų, ta­čiau ap­lin­ka šva­ri. Val­di­man­tas pa­ste­bė­jo, kad ke­liau­to­jai da­ro­si kul­tū­rin­ges­ni – la­bai re­ta gru­pė ne­su­sit­var­ko ap­lin­kos, ku­rio­je vie­šė­jo. Šiek tiek šiukš­lių mū­sų ke­ly­je pa­si­tai­kė, bet po žy­gio jų li­ko dar ma­žiau. Gied­riaus ir Eri­kos par­ody­ta ini­cia­ty­va už­krė­tė ir ki­tus – plau­kė­me ir rin­ko­me tik kur ne kur plū­du­riuo­jan­čius tu­ris­tų vieš­na­gės li­ku­čius. Su­rink­ti mai­šai su šiukš­lė­mis di­des­nių rū­pes­čių ne­su­kė­lė. Bai­da­rių šei­mi­nin­kas mums pa­ta­rė juos pa­lik­ti įreng­to­se sto­vyk­la­vie­tė­se – iš čia po ak­ty­vių sa­vait­ga­lių jis pats juos iš­ve­ža sa­vo mi­kroau­to­bu­su.

Tad – no­rin­tiems pa­si­gė­rė­ti ru­de­nio gam­ta, pa­si­mė­gau­ti jos gė­ry­bė­mis, pri­si­lies­ti prie se­niau­sios mū­sų is­to­ri­jos pa­vel­do ar tie­siog ap­lan­ky­ti dar vie­ną nuo­sta­bų mū­sų tė­vy­nės kam­pe­lį re­ko­men­duo­ja­me pa­si­rink­ti Šal­čią – šal­tą, vin­giuo­tą sa­vo van­de­ni­mis, bet šil­tą sa­vo dva­sia ir ša­lia gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis, puo­se­lė­jan­čiais gro­žį ir sve­tin­gu­mą. Lai­kas, pra­leis­tas šio­je upė­je ir prie jos – ge­riau­sia ru­de­ni­nė me­di­ta­ci­ja prieš lie­tu­viš­ką žie­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Aras  78.60.234.212 2015-09-17 11:32:24
O kaip tutejšiai vadina Šalčią, jei Šalčininkus - Solečnikais?
0 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami