Pavasario malonumus gaudė Ispanijoje

Vaidas MIKAITIS 2013-05-10 07:47
Vaidas MIKAITIS
2013-05-10 07:47
Žymiausias Granados lankytinas objektas - Alhambros maurų valdovų rūmų ansamblis. Vaido Mikaičio nuotraukos
Nu­ta­rę ke­liau­ti į Is­pa­ni­jos pie­tuo­se esan­tį An­da­lū­zi­jos re­gio­ną, su­ma­nė­me vieš­na­gę pra­plės­ti į marš­ru­tą įtrauk­da­mi Mad­ri­dą ir Va­len­si­jos au­to­no­mi­nį re­gio­ną. Ba­lan­dį orai bu­vo pui­kūs ir nuo­tai­ka ge­ra, tad mė­ga­vo­mės sau­le, jū­ra, pui­kiu mais­tu ir gar­džiu vy­nu.

Pa­tek­ti į bet ku­rią Is­pa­ni­jos vie­to­vę pa­pras­ta ir ne­bran­gu. Pi­gios oro li­ni­jos skrai­di­na į dau­gy­bę šios ša­lies oro uos­tų. Iš Vil­niaus tie­sio­giai ga­li­ma pa­siek­ti Bar­se­lo­ną, o Kau­no oro uos­tas siū­lo tie­sio­gi­nius skry­džius į Is­pa­ni­jos ku­ror­tus Ali­kan­tę ir Pa­lma de Mal­jor­ką.

Mes rin­ko­mės sos­ti­nę Mad­ri­dą, jį pa­siek­da­mi Če­ki­jos oro li­ni­jo­mis, mat jos siū­lė pa­to­gų skry­džio tvar­ka­raš­tį iš Vil­niaus, ir tik ne­ką bran­giau nei pi­gūs skry­džiai. Dvi die­nas pa­vie­šė­ję Mad­ri­de, grei­tuo­ju trau­ki­niu lei­do­mės į Va­len­si­ją ir ten il­sė­jo­mės ke­tu­rias die­nas mė­gau­da­mie­si vie­nu žy­miau­sių ug­nies ir fe­jer­ver­kų fes­ti­va­liu pa­sau­ly­je "Las Fal­las". Dar tris die­nas bu­vo­me vie­na­me po­pu­lia­riau­sių Is­pa­ni­jos ku­ror­tų Ali­kan­tė­je ir tik ta­da pa­trau­kė­me ten, kur pla­na­vo­me iš pat pra­džių, - į An­da­lū­zi­ją.

Liūtai Alhambros valdovų rūmuose. Granada.

Ste­buk­las švintant

An­da­lū­zi­ja - tai Is­pa­ni­jos pie­tuo­se esan­tis au­to­no­mi­nis re­gio­nas, lai­ko­mas kraš­to per­lu. Jo tur­tin­ga is­to­ri­ja, kul­tū­ra, gau­su se­no­vi­nių mies­tų, kal­nų ir pui­kių pa­plū­di­mių. Dėl nuo­lat vy­ku­sių ka­rų su Šiau­rės Af­ri­kos mau­rais ir ar­chi­tek­tū­ro­je, ir ki­to­se sri­ty­se jau­čia­ma mau­rų įta­ka, o tai šian­dien re­gio­ną da­ro tur­tin­ges­nį kul­tū­ros po­žiū­riu.

Vie­na se­niau­sių ir žy­miau­sių An­da­lū­zi­jos vie­to­vių yra Gra­na­dos mies­tas, įsi­kū­ręs Sie­ra Ne­va­dos kal­nų pa­pė­dė­je. Į vie­ną iš lan­ko­miau­sių mies­tų ša­ly­je at­vy­ko­me la­bai anks­tų ry­tą nak­ti­niu au­to­bu­su iš Ali­kan­tės. Pir­mą įspū­dį su­stip­ri­no tai, kad iš­li­po­me Gra­na­do­je sau­lei te­kant. Tai toks par­os me­tas, kai mie­gan­tis, dar ne­pri­sig­rū­dęs žmo­nių mies­tas at­sisk­lei­džia vi­su gra­žu­mu, ryš­kio­mis spal­vo­mis ir mis­ti­ka. Pui­kus me­tas fo­tog­ra­fuo­ti, gro­žė­tis sau­lė­te­kiu ste­bint se­no­vi­nio mies­to mū­rus, me­nan­čius ko­vas su mau­rais, ku­rie lai­kė užim­tą mies­tą dau­giau nei 700 me­tų.

Malagos katedrą noriai lanko turistai.

Gra­na­da įkur­ta prie vie­nos svar­biau­sių An­da­lū­zi­jos tiek ke­lių, tiek ge­le­žin­ke­lio li­ni­jų, to­dėl su­si­sie­ki­mas su mies­tu pa­to­gus iš bet ku­rios ša­lies vie­tos. Mies­te yra oro uos­tas, bet jis ne­di­de­lis ir ne­po­pu­lia­rus, tad dau­gu­ma Gra­na­dos lan­ky­to­jų skren­da į Ma­la­gą ar Al­me­ri­ją. Ka­dan­gi mies­tas nė­ra la­bai di­de­lis, jį ty­ri­nė­ti pa­to­giau­sia pės­čio­mis. Gal kiek su­dė­tin­giau vaikš­čio­ti pa­gal že­mė­la­pį, nes se­na­mies­čio gat­vės to­kios siau­ros ir trum­pos, kad ja­me net ne­pa­žy­mė­tos.

Mies­tą ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir va­ži­nė­jant mies­to au­to­bu­sais, ta­čiau pri­myg­ti­nai pa­ta­ria­ma veng­ti vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį. Cen­tri­nė­je mies­to da­ly­je la­bai pa­ini gat­vių sis­te­ma, jos siau­ros, dau­giau­sia vien­pu­sis eis­mas ar­ba gat­vės skir­tos tik vie­ša­jam trans­por­tui. Au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo sis­te­ma taip pat la­bai su­dė­tin­ga. Žo­džiu, tau­py­da­mi ne­rvus ven­ki­te cen­tri­nės mies­to da­lies, jei vai­ruo­ja­te au­to­mo­bi­lį. Ne­bent at­va­žiuo­tu­mė­te į Gra­na­dą kaip mes - švin­tant.

Albaisino musulmonų kvartalas Granadoje.

Gra­na­dos lobiai

Svar­biau­si Gra­na­dos lan­ky­ti­ni ob­jek­tai yra mies­to cen­tre, žy­miau­sias jų - ka­ted­ra, an­tra pa­gal dy­dį Is­pa­ni­jo­je, pa­sta­ty­ta čia vie­toj anks­čiau bu­vu­sios me­če­tės, kai iš mies­to bu­vo iš­vy­ti mau­rai. Ša­lia jos esan­čio­je ka­ra­liš­ko­je kop­ly­čio­je pa­lai­do­ti mies­tą už­ka­ria­vę val­do­vai - ka­ra­lius Fer­di­nan­das II ir ka­ra­lie­nė Iza­be­lė I. Čia yra ir šių ka­ra­lių mu­zie­jus, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi jų val­dy­mo lai­ko­tar­pio re­lik­tai, as­me­ni­niai daik­tai, Iza­be­lės I me­no ko­lek­ci­ja, ka­rū­na, skep­tras, Fer­di­nan­do II kar­das.

Iza­be­lės aikš­tė­je sto­vi pa­mink­las Kris­tu­pui Ko­lum­bui, mat ma­no­ma, kad Gra­na­do­je jis pa­si­ra­šė su­tar­tį su ka­ra­lie­ne Iza­be­le I dėl sa­vo ke­lio­nės, kai at­ra­do Ame­ri­ką. Aikš­tė­je ga­li­ma tie­siog pa­sė­dė­ti ka­vi­nė­je ar ant suo­le­lio ir pa­si­mė­gau­ti ap­link vyks­tan­čiu se­no­sios Gra­na­dos gy­ve­ni­mu.

Ša­lia ka­ted­ros esan­tis Al­cai­ce­rios tur­gus mau­rų val­dy­mo lai­kais bu­vo di­de­lė šil­ko pre­ky­vie­tė. Nors krikš­čio­nys vė­liau šį tur­gų už­da­rė, šian­dien jis vėl vei­kia tu­riz­mo tiks­lais. Ži­no­ma, jis ne­be toks kaip mau­rų val­dy­mo lai­kais, bet se­no­jo tur­gaus dva­sios iš­li­kę pa­kan­ka­mai.

Granados panorama žvelgiant iš Alhambros.

Žy­miau­sias Gra­na­dos lan­ky­ti­nas ob­jek­tas yra Al­hamb­ra - mau­rų val­do­vų rū­mų an­samb­lis. Ja­me gy­ve­no Nas­ri­do di­nas­ti­jos su­lto­nai. Šie XIV am­žiu­je pa­sta­ty­ti rū­mai bu­vo An­da­lū­zi­jos kul­tū­ros, me­nų ir moks­lo cen­tras. Šian­dien iš­li­kę ci­ta­de­lės (al­ka­sa­bos) bokš­tai, iš­ori­nės sie­nos, py­li­mai, taip pat Al­hamb­ros val­do­vų rū­mai, aukš­tu­ti­nė Al­hamb­ra (val­džios rū­mai me­di­na) ir mau­rų val­do­vų so­dai.

Šis komp­lek­sas yra vie­nas po­pu­lia­riau­sių trau­kos ob­jek­tų vi­so­je ša­ly­je. Dau­gu­ma tu­ris­tų į Gra­na­dą at­vyks­ta bū­tent pa­sig­ro­žė­ti Al­hamb­ros vi­du­ram­žių mies­tu ir pa­sku­ti­ne mau­rų tvir­to­ve Eu­ro­po­je. Al­hamb­ra yra lai­ko­ma mau­rų ar­chi­tek­tū­ros ir me­no še­dev­ru.

Ci­ta­de­lės bokš­tai yra se­niau­sia komp­lek­so da­lis, bet čia la­biau­siai re­ko­men­duo­ju ap­si­lan­ky­ti, nes nuo jų at­si­ve­ria pui­ki komp­lek­so, Gra­na­dos mies­to ir Sie­ra Ne­va­dos kal­nų pa­no­ra­ma.

Al­hamb­ra yra ne­to­li mies­to cen­tro, to­dėl ne­sun­kiai ga­li­ma ją pa­siek­ti pės­čio­mis. Pri­tin­gin­tie­ji ga­li va­žiuo­ti ir mies­to au­to­bu­su, bet bi­lie­tus į komp­lek­są de­rė­tų įsi­gy­ti iš anks­to, nes ne­re­tai jų ne­lie­ka.

Malagos senamiestyje gausu jaukių kavinukių.

Šven­to­ji siesta

Dar vie­na įspū­din­ga Gra­na­dos vie­ta - Al­bai­si­no mu­sul­mo­nų kvar­ta­las. Jis įsi­kū­ręs ant ki­tos kal­vos, ki­to­je mies­to da­ly­je nei Al­hamb­ra. Kaip ir Al­hamb­ra, Al­bai­si­nas įtrauk­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Ma­lo­nu vaikš­čio­ti siau­ro­mis šio kvar­ta­lo gat­ve­lė­mis, už­suk­ti į ara­bų par­duo­tu­vė­les ar ka­vi­nu­kes. Ta­čiau be­ne įspū­din­giau­sias vaiz­das at­si­ve­ria iš aukš­tai į mies­to cen­trą ir į ant ki­to kal­no stūk­san­čią Al­hamb­rą.

Ne toks po­pu­lia­rus, bet ne ma­žiau in­tri­guo­jan­tis yra či­go­nų kvar­ta­las Sa­kro­mon­te. Nors ara­bų kvar­ta­lą vie­ti­niai va­di­na ki­to­kiu pa­sau­liu, ro­mų kvar­ta­lui uni­ka­lu­mu ir izo­lia­ci­ja nie­kas ne­pri­lygs­ta. Ja­me ret­kar­čiais vyks­ta fla­men­ko šo­kių pa­si­ro­dy­mai tu­ris­tams.

Tie­sa, ne­pa­mirš­ki­te, kad, kaip ir įpras­ta Is­pa­ni­jo­je, An­da­lū­zi­jo­je po­pu­lia­ri sies­ta. Nuo 13 iki 17 va­lan­dos ri­zi­kuo­ji ne­ras­ti nė vie­nos dir­ban­čios par­duo­tu­vės.

P.Pi­cas­so gimtinėje

Pa­sis­ve­čia­vę Gra­na­do­je, au­to­bu­su vy­ko­me į di­džiau­sią An­da­lū­zi­jos mies­tą Ma­la­gą. Tau jau vi­siš­ki Is­pa­ni­jos pie­tūs. Ba­lan­džio mė­ne­sį čia orai jau bu­vo la­bai ma­lo­nūs, šil­tas Vi­dur­že­mio jū­ros kli­ma­tas. Bu­vo aki­vaiz­di va­sa­ros se­zo­no pra­džia.

Čia at­vyk­ti pa­pras­ta ir ne­bran­gu. Ma­la­gos oro uos­tas yra tre­čias pa­gal dy­dį Is­pa­ni­jo­je, jis ypač po­pu­lia­rus tarp pi­gių oro li­ni­jų, siū­lan­čių dau­gy­bę skry­džių iš at­okiau­sių Eu­ro­pos kam­pe­lių. Iš­sky­rus Lie­tu­vą, iš čia kol kas į Is­pa­ni­jos pie­tus tie­sio­giai ne­skrai­do­ma.

Ma­la­ga yra vie­nas di­džiau­sių Is­pa­ni­jos mies­tų, gar­sus pa­plū­di­miais, va­sa­rą užp­lūs­ta­mais mi­nios poil­siau­to­jų.

Daugumai turistų Malagoje svarbiausi yra jūros malonumai.

Mies­tas siū­lo tu­ris­tams daug kul­tū­ri­nių, is­to­ri­nių, gas­tro­no­mi­nių, ap­si­pir­ki­nė­ji­mo ir ki­tų at­rak­ci­jų. Vie­na to­kių Al­ka­sa­ba - mau­rų val­do­vo pi­lis. Ji sto­vi mies­to vi­du­ry­je ant kal­no, iš čia at­si­ve­ria ža­vi mies­to pa­no­ra­ma. Kal­no pa­pė­dė­je stūk­so ro­mė­nų amfiteatras

Jei ne­do­mi­na mau­rų pa­li­ki­mas, ga­li­ma ras­ti ir daug is­pa­niš­ko­sios is­to­ri­jos. Žy­miau­sias ob­jek­tas - Ma­la­gos ka­ted­ra, ku­ri yra taip pat mies­to cen­tre.

Ma­la­gos mies­tą tur­būt bet ku­ris ke­liau­to­jas ži­no kaip Pa­blo Pi­cas­so gim­ti­nę. Mies­te yra dai­li­nin­ko mu­zie­jus, čia eks­po­nuo­ja­mi jo pa­veiks­lai. Eks­kur­si­jos siū­lo­mos ir į P.Pi­cas­so gim­tą­jį na­mą, sto­vin­tį vie­no­je jau­kio­je Ma­la­gos cen­tri­nės da­lies gat­ve­lių. Ten dai­li­nin­ko kū­ri­nių be­veik nė­ra, ne­bent tik tie, ku­riuos jis su­kū­rė vai­kys­tė­je.

Granados senamiestyje įsikūręs turgus.

Gal kep­tos ryk­lie­nos?

Ta­čiau dau­gu­mai ke­liau­to­jų Ma­la­go­je svar­biau­si yra jū­ros ma­lo­nu­mai. Ar­ti­miau­sias pa­plū­di­mys ke­liau­jant iš mies­to cen­tro yra La Ma­la­gue­ta. Jis ge­ras, ta­čiau vie­ti­niai tei­gė, kad pa­va­žia­vus mies­to au­to­bu­su šiek tiek ry­tų pu­sėn ga­li­ma ras­ti jau­kes­nių ir šva­res­nių pa­plū­di­mių. Ga­li­ma juos pa­siek­ti ir pės­čio­mis, ta­čiau tik il­gų pa­si­vaikš­čio­ji­mų mė­gė­jams.

Ma­lo­nu vaikš­čio­ti pa­lei jū­rą nu­sid­rie­kian­čia kran­ti­ne. Jo­je va­sa­ros se­zo­nu tie­siog kun­ku­liuo­ja gy­ve­ni­mas. Kaip tik čia vie­ti­niai re­ko­men­duo­ja už­suk­ti į res­to­ra­nė­lius, va­di­na­mą­sias či­rin­gi­tas, ir par­agau­ti jū­rų gė­ry­bių. Po­pu­lia­riau­sias ma­la­gie­tiš­kas pa­tie­ka­las yra "es­pe­tos" - sar­di­nės, už­mau­tos ant bam­bu­ki­nio ieš­mo ir iš­kep­tos ke­pin­tu­ve. Jei ne­pa­tin­ka sar­di­nės, ga­li­ma rink­tis ki­to­kių žu­vų. Jū­rų gė­ry­bės An­da­lū­zi­jo­je yra na­cio­na­li­nis pa­tie­ka­las. La­bai po­pu­lia­ri kep­ta ryk­lie­na ar­ba tu­nai, par­uoš­ti čes­na­ko ir ac­to ma­ri­na­te. Ir dar vie­nas per­liu­kas - vy­ne kep­ti mo­lius­kai. Fan­tas­tiš­kas sko­nis, siū­lau par­agau­ti. Po­pu­lia­riau­sias gė­ri­mas - sal­dus vy­nas "Mos­to", pa­ga­min­tas iš mus­ka­ti­nių vy­nuo­gių.

Ma­la­ga ti­krai pa­tiks nak­ti­nių nuo­ty­kių mė­gė­jams. Bū­da­mas pu­siau ku­ror­tas, mies­tas gy­vas net dar­bo die­no­mis, o sa­vait­ga­liais iš­vis pri­me­na ne­si­bai­gian­čią fies­tą.

Romų kvartalas Granadoje.

Ka­dan­gi orai bu­vo pui­kūs ir nuo­tai­ka ge­ra, pa­si­li­ko­me Ma­la­go­je ke­le­tą die­nų mė­gau­tis sau­le, jū­ra, pui­kiu mais­tu ir vy­nu. O pa­skui, ly­di­mi mau­rų kva­pą ne­šan­čio Šiau­rės Af­ri­kos dy­ku­mų vė­jo, pro Gib­ral­ta­rą ke­lia­vo­me į An­da­lū­zi­jos sos­ti­nę Se­vi­li­ją.

Malaga nemiega ir naktį. Vaizdas iš uosto.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami