TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Pavojai neaplenkia žemės rojaus

2009 01 30 0:00
Įspūdingoms šventyklos sukurti prireikė nemažai fantazijos ir laiko.
Asmeninio albumo nuotrauka

Senieji jūrų keliautojai greta Indijos esančią Šri Lanką vadino rojaus sala. Vienas padavimų byloja, esą Adomą iš rojaus išvariusiam Dievui netrukus jo pagailo ir šis buvo įkurdintas Šri Lankoje.

Ne vieną Europos ir Azijos šalį aplankęs vilnietis pedagogas Algirdas Ragauskas įdomiausia savo išvyka laiko kelionę po Šri Lanką. Šioje Indijos vandenyno saloje jis praleido porą savaičių prieš Naujuosius metus. "Tai tarsi kitas pasaulis", - stebisi vilnietis. Jame, saulės ir šilto atogrąžų lietaus lepinami, tarpsta milijonai mums egzotiškų augalų ir gyvūnų.

Šri Lankos Respublika tik šiek tiek didesnė už Lietuvą, tačiau joje - per 20 mln. gyventojų. "Daugelis jų gyvena skurdžiai, tačiau yra patenkinti likimu, ramūs, neįkyrūs, visada šypsosi ir nesistengia apgauti turistų", - sako A.Ragauskas.

Galbūt tokį žmonių būdą lėmė palankus jūrų klimatas ir kitos gamtos sąlygos, o gal taip yra todėl, kad dauguma Šri Lankos gyventojų - budistai. Šios religijos pagrindinis priesakas: mylėk viską, kas gyva, ir niekam netrukdyk.

Turistai tamilų bijo

Tačiau nesantaikos nestinga ir tame žemiškame rojuje. Ramų sinhalų - o šios tautybės žmonės Šri Lankoje sudaro daugumą - gyvenimą trukdo tamilai. Jie užplūdo šalį iš kaimynystėje esančios Indijos valstijos Tamilnado. Daug tamilų, kurie yra induistai, įsikūrė Šri Lankos šiaurėje ir ginklu siekia paskelbti savo nepriklausomybę.

Tiesa, patys sinhalai irgi ateiviai iš Indijos, kadaise nustūmę į prasčiausius Šri Lankos rajonus tikruosius vietos gyventojus vedus. Šių liko nebedaug.

Pastaruoju metu padažnėję "Tamilų tigrų" išpuoliai išbaidė daug turtingų užsieniečių, mėgdavusių atostogauti Šri Lankoje. Dalį jų išgąsdino ir streikai Tailande bei teroristų atakos Mumbajuje - Šri Lanka nuo jų netoli. O dar kartkartėmis vandenynu atūžiantys cunamiai, dabartinė pasaulio ekonomikos krizė...

Iš šešių lietuvių, kurie praėjusių metų gruodžio viduryje buvo užsisakę kelionę į Šri Lanką, išvyko keturi. "Užtat mums pasisekė - buvome itin lepinami. Viešbutyje - 140 kambarių, o turistų - tik 14", - džiaugiasi A.Ragauskas.

Daugiausia kainavo lėktuvo bilietai. Keliautojai iš Vilniaus pirmiausia skrido į Vokietijos miestą Frankfurtą, iš jo kitu orlaiviu - į Šri Lankos sostinę Kolombą. Kelionė per Europos ir Azijos žemynus truko 10 valandų.

Kolombe turistus pasitiko šiluma ir kareiviai. "Šri Lankoje gruodis ir sausis - geriausias metas mums, europiečiams, nes šilumos - tik 25-30 laipsnių. Kitais mėnesiais ten būna šilčiau", - juokauja A.Ragauskas. Šri Lankoje, skirtingai nei Egipte, beveik kasdien po pietų palyja šiltas lietus.

Automatais ginkluoti sargybiniai saugo viešbučius ir kitus svarbius pastatus, budi gatvėse ir vandenyno pakrantėje. "Kolombe jie neleidžia eiti net į paplūdimį, jei tik kas artinasi - švilpia. Stovi kas keliasdešimt metrų, o kas keletą šimtų metrų - bunkeriai ir kulkosvaidžiai. Fotografuoti, filmuoti juos draudžiama", - pasakoja vilnietis. Taip Šri Lankos valdžia saugo savo piliečius ir turistus nuo teroristų.

Nakties valdovai drambliai

Keliautojai lengviau atsikvėpė kitą dieną, kai išvažiavo iš Kolombo į šalies gilumą, - kitose Šri Lankos vietose kariškių mažiau, be to, slogų karo vaizdą nustelbia egzotiška gamta ir vietinių šypsenos.

Abipus krataus kelio, kuriuo dardėjo lietuvių išsinuomotas mikroautobusas, driekiasi gyventojų pašiūrės, parduotuvėlės. Visas žmonių gyvenimas šioje šalyje - prie kelių, o toliau nuo jų - džiunglės. Šalia trobelių, o daug kur ir ant kelio drybso taikūs šunys. Pamatę automobilį neretai nė nepajuda. Vairuotojas nepyksta - atsargiai apvažiuoja aplink.

"Šri Lankoje šunys nepratinami gyventi po vienu stogu su žmonėmis. Mat jie neretai aploja dramblius, o kai šie įniršę imtų šunis gainioti, tie skuostų slėptis į trobeles. Drambliai jas suniokotų", - svarsto A.Ragauskas.

Beje, keliautojams buvo patariama vakarais neiti iš namų. Kad šis įspėjimas ne be pagrindo, jie suprato pamatę laukinių dramblių sutryptą žmogų. Tikriausiai netyčia - tie didžiuliai gyvūnai mėgsta naktį patikrinti, ar prie žmonių namų yra kokio nors maisto.

Dar visai neseniai Šri Lankoje gyveno kelios dešimtys tūkstančių dramblių, o dabar jų liko tik apie porą tūkstančių. Netoli nuo Kolombo, Pinaveloje, įsteigta šių gyvūnų jauniklių prieglauda, kurioje globojama keliasdešimt be motinos likusių drambliukų. Jie tokie jaukūs, kad leidžiasi turistų šeriami čia pat nupirktais vaisiais.

Šalyje globojami ir jūros vėžlių jaunikliai. Šių gyvūnų taip pat sparčiai mažėja - dėl to kalta vandens tarša, be to, nemažai jų kiaušinių, ką tik išsiritusių jauniklių ar suaugusių vėžlių suvalgo žmonės.

Akistata su gyvate

Skirtingai negu mūsų nacionaliniuose parkuose, Šri Lankos saugomas gamtos teritorijas turistai gali lankyti tik vadovaujami gidų. "Po Yalos nacionalinį parką buvome vežiojami visureigiu, palydovai neleido net lipti iš mašinos. Pamaniau, kam toks atsargumas? Vienoje vietoje žiūrime - ant kelio didžiulė gyvatė. Turbūt suvažinėta. Stabtelime apžiūrėti. Vos prisiartiname, o dvimetrinė gyvatė sujuda ir nuvinguriuoja tolyn. Taip greitai, kad jei vytųsi - nepabėgčiau", - pasakoja A.Ragauskas.

Lietuvių turistams pavyko pamatyti net krokodilų ir juodųjų lokių, vienoje džiunglių vietoje pro medžius šmėstelėjo leopardas. Daugybė įvairių spalvingų paukščių. Būriai jų marguoja net ryžių laukuose, tarp čia dirbančių žmonių.

O beždžionės, kurios iš pradžių atrodė labai įdomios, netrukus įkyrėjo. "Jos gudrios ir įžūlios. Žiaumoja paduotą bananą, o akys įsmeigtos į kambarį tau už nugaros - gal ten yra ką nukniaukti? Kaimynai uždarė balkono duris, bet neužrakino, tad beždžionės jas atsidarė ir pavogė iš kambario riešutus. Gerai, kad ne pasą", - sako vilnietis.

Kandžio botanikos sode turistai gėrėjosi milžinišku fikusu, kurio šakos siekia kelias dešimtis metrų. "Šri Lankoje išvydau, kaip natūraliomis sąlygomis auga ananasai, bananai, kakavos, cinamono medžiai, kiti egzotiški augalai, dera kokoso vaisiai", - džiaugiasi A.Ragauskas.

Daugybę jų vietos žmonės naudoja kosmetikai, vaistams. Antai Šri Lankoje nepamatysi plikių. Gyventojai tvirtina, esą taip yra dėl to, kad jie tepa plaukus raudonųjų palmių aliejumi.

Alkoholis budistų nedomina

Šri Lankoje svaigalus vartoja tik užsieniečiai. "Kadangi kai kurie tenykščiai valgiai mūsų skrandžiams, pilvams neįprasti, kartais dėl dezinfekcijos užsisakydavome po 50 gramų arako - degtinę primenančio vietinio konjako. Kitą dieną padavėjas rūpindavosi, ar neskaudėjo galvos", - juokiasi A.Ragauskas.

Vietos žmonės mėgaujasi arbata - žaliąja, juodąja. Ceilono (taip buvo vadinama Šri Lanka iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio) arbata garsėja visame pasaulyje. Ją auginti pradėjo XIX amžiuje salą kolonizavę anglai. Prieš tai Šri Lanką buvo okupavę olandai. Jie bandė auginti kavamedžius, tačiau šiuos apnikdavo grybų ligos.

Dauguma automobilių Šri Lankoje - seni japoniški, bet netrūksta ir indiškų. Tarp jų populiariausias nebrangus "tuktukas" - dengtas triratis motoroleris. Eismas vyksta kairiąja kelio puse, šviesoforų mūsų turistai matė tik Kolombe.

"Mūsų akimis, jų važiavimas - chaosas, taisyklių lyg ir nėra. Kas didesnis, to ir pirmenybė. Ypač tenka saugotis didelių autobusų. Jie ten tokie pat landūs ir nenuspėjami kaip mūsų "mikriukai". Tačiau vairuotojai ramūs, o avarijų mažai", - sako A.Ragauskas.

Moterys Šri Lankoje veidų neslepia, tačiau tokio nuogumo kaip mūsų krašte ten neišvysi... "Mačiau, kaip būrelis merginų atėjo į paplūdimį. Įbrido į vandenį iki kelių, pasitaškė ir grįžo į krantą. Į mus, mirkstančius iki kaklo vandenyje, jos žiūrėjo pavydžiai", - pasakoja vilnietis.

Neatsuk nugaros Budai

Mūsiškiams buvo smalsu apsilankyti budistų šventyklose. Į jas užsieniečiai įleidžiami, tik būtina vilkėti pečius ir kelius dengiančius drabužius, nusiauti batus, be to, draudžiama atsukti nugarą Budos atvaizdui. A.Ragauskas mūvėjo šortus, tad jam teko apsijuosti strėnas skara.

Kandžio mieste turistai užsuko į Budos danties šventyklą - pagrindinę Šri Lankos šventovę. Teigiama, esą Buda po mirties ne visas sudegė lauže. Jo dantis buvo atgabentas į Šri Lanką ir salos karalius šiai relikvijai saugoti pastatė šventyklą. Joje - gausybė kitų šalių vadovų atvežtų brangių dovanų Budai, iš jazminų žiedlapių sudėliotos kompozicijos.

Šri Lankoje Buda garbinamas, jo statulų ir kitokių atvaizdų daugybė. Vienur šis pranašas medituoja, kitur - ilsisi ir t. t. Seniausioje Dambulos šventykloje, kuri įrengta uolose dar I amžiuje prieš Kristų, yra daugiau kaip 150 Budos atvaizdų, didžiausias jų - 14 metrų.

Daugelis turistų Šri Lankoje aplanko ir Sigiriją - vadinamąjį aštuntąjį pasaulio stebuklą. Tai miestas, kurį Šri Lankos valdovas kadaise pastatė ant milžiniškos 200 metrų aukščio uolos. "Iš tolo ji primena liūtą, todėl ir buvo pavadinta Liūto uola. Paskui vietos žmonės dar "prilipdė" jai liūto letenas", - pasakoja A.Ragauskas.

Ant uolos galima užkopti spirale vingiuojančiais laiptais, o užlipus pasigėrėti buvusių karaliaus rūmų parku, fontanais. Tačiau daugumos turistų akį traukia dangiškųjų mergelių freskos. Jose nutapytos, kaip manoma, anuometinio Šri Lankos karaliaus žmonos. Keri ir vaizdai aplink: kiek akys aprėpia - džiunglės, jose vienur kitur baltuoja budistų šventyklų kupolai.

Krizė - kaip cunamis

Nemažą Šri Lankos salos dalį 2004 metais nuniokojo cunamis - didžiulė vandenyno banga. Ji nepasigailėjo nei vietos žmonių, nei turistų. Pavyzdžiui, Yalos nacionaliniame parke į vandenyną buvo nunešta kelios dešimtys japonų turistų. Pasitraukti spėjo tik dalis gyvūnų, pajutusių cunamį iš anksto. Žmonės stebėjosi keistu jų elgesiu, tačiau nesusiprato pasekti įkandin.

Cunamio nusiaubti kaimeliai dabar atstatomi, tiesiami keliai. Tačiau Šri Lankos gyventojai kalba, jog daugybę turistų "nuplovusi" dabartinė pasaulio ekonomikos krizė - ne ką geriau už cunamį, ir spėlioja, kada jie sugrįš į šį žemiškąjį rojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"