Pavojai nemalšina kalnų traukos

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2011-10-07 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2011-10-07 00:00
Al­pi­nis­tas Er­nes­tas Mark­šai­tis, kas­met po ke­le­tą kar­tų ko­pian­tis į ku­rią nors dar ne­pa­žin­tą pa­sau­lio vir­šū­nę, sa­ko, kad kal­nų ne­už­ka­riau­ja. "Jų ne­rei­kia už­ka­riau­ti. Man tie­siog pa­tin­ka į juos už­lip­ti, o pa­skui nu­si­leis­ti. Kaip ki­tiems pa­tin­ka, tar­kim, prie jū­ros gu­lė­ti", - per­ne­lyg ne­teik­da­mas reikš­mės ri­zi­kin­gam po­mė­giui tei­gia 42 me­tų al­pi­nis­tas.

Buvusiam matematikui E.Markšaičiui aistra kalnams taip sudėliojo gyvenimą, kad iš gebėjimo laipioti vertikaliomis sienomis jis dabar ir duoną užsidirba: alpinizmo technika praverčia aukštalipio darbe. "Dar žiemą su kolegomis susukiojome šviestuvus naujosios Kauno "Žalgirio" arenos palubėje. Iki tokio aukščio nutiesti keltuvus būtų buvę daug brangiau, o mes darbavomės prisirišę ant virvių, taip, kaip, pavyzdžiui, keliamasi per upę. Darbininkams buvo atrakcija, užvertę galvas spoksojo, kaip mes montuojame lovelius ir kilometrais tiesiame kabelius", - prisiminė Ernestas.

E.Markšaitis Maskvos universitete studijavo matematiką. "Vasaromis su kambario draugu jo gimtinėje Sevastopolyje prie Juodosios jūros karstydavomės uolomis. Gal tuomet ir paviliojo kalnai. Baigęs mokslus Maskvoje, dėsčiau Vilniaus universitete, tačiau kai su žmona laukėmės antros dukros, supratau, kad iš dėstytojo algos neišgyvensime. Keičiau darbą. Vėliau - skyrybos. Kadangi alpinizmas buvo pomėgis, pamaniau: gal aukštalipiu galėčiau dirbti ar kalnų gidu, - pasakojo alpinistas, savo hobį pavertęs darbu. - Aukštalipių erdvės - ne vien dangoraižiai. Tarkim, jie geni medžius, kur negalima privažiuoti automobiliais ir iškelti bokštelio, dažo fasadus, sandarina siūles, montuoja oro kondicionierius."

Pastaruosius šešerius metus E.Markšaitis gana aktyviai pasinėręs į alpinizmą, kasmet po 6-7 kartus važiuoja į kalnus ir kopia į viršūnes, kurioms įveikti reikia nemenkų alpinizmo gebėjimų.

Kirgizstano kalnuose

Vasaros pabaigoje lankęsis Kirgizstane E.Markšaitis nesikremta, kad iš planuotų dviejų aukščiausių Tian Šanio viršūnių, siekiančių daugiau kaip 7 kilometrus, jam pavyko įveikti tik vieną. Alpinistas liko sužavėtas šių keturiose valstybėse - Kirgizstane, Kazachstane, Uzbekistane, Kinijoje - plytinčių kalnų grožio. Aukščiausios, daugiau kaip 6 ir 7 kilometrų viršūnės susitelkusios Kirgizstane. Čia yra ir dvi viršūnės, kurių link jis planavo nukeliauti.

"Gamta Kirgizstane unikali. Pavažinėjome po apylinkes, pasidairėme į krašto platumas nuo mažesnių kalvų. Stebino, kad atsiveria tolimi horizontai, kad galima matyti dešimtimis kilometrų, - mėgavosi E.Markšaitis. - Pavyzdžiui, matai Isyk Kulio ežerą, už jo - snieguotas viršūnes. Ežero plotis - 60 kilometrų, o gali matyti kitą krantą (ilgis - 178 km). Turistai, atvykstantys pailsėti prie šio didžiausio šalies ežero, tyvuliuojančio 1600 metrų aukštyje, - vienas didžiausių kirgizų pajamų šaltinių. Čia dažniausiai lankosi rusai iš atokių Rusijos kraštų - Uralo, Novosibirsko, Krasnojarsko. Visa prekyba orientuota į juos, pakelėse prekiaujama arbūzais, vaisiais."

Kaip pabrėžė pašnekovas, kirgizai daugiausia ir verčiasi prekyba. "Visos prekės turguje iš Kinijos, mat su ja Kirgizstanas turi sieną, nors prekeiviai aiškina, kad tai garsių pasaulio firmų gaminiai. Turgavietės labai didelės, mūsų Gariūnai, palyginti su sostinės Biškeko turgumi, labai maži. Ten gali pasiklysti, tai tiesiog miestas mieste", - pasakojo keliautojas.

Jurtose - kalnų žmonės

Nors geografijos vadovėliuose parašyta, kad kirgizai jurtose kaip klajokliai gyveno iki XIX amžiaus pabaigos, o XX amžiuje jau persikėlė į sėslias gyvenvietes - kišlakus, tačiau jurtų ir dabar čia netrūksta. Važiuodamas slėniais viršūnių link, į kurias planavo užkopti, E.Markšaitis matė daug ten gyvenančių klajoklių šeimų. "Pasistatė jurtas ir gano sau avis. Neįsivaizduoju, ar ir žiemas jie taip leidžia. Galbūt, juk ir sostinėje Biškeke, sako, tik kartais sniego iškrinta", - teigė pašnekovas. Jį stebino vaikai - kokių aštuonerių metų jau puikiai jodinėja žirgais. Už nugaros pasisodinę dar už save mažesnį pyplį laisvai jodinėja po kalnus, gano avis. Tikri gamtos vaikai.

"Daugelis žino Lietuvą, būdavo tokių, kurie paklausdavo, ar teisybė, kad mes nemėgstame rusų", - prisiminė keliautojas. Kažkodėl tokia nuomonė apie mus ten gaji. Nors dabar kirgizai dažniau kalba rusiškai nei kirgizų kalba, prisimena, kad jų tautai carinė Rusija padarė daug žalos. "Vienas taksistas sakė, kad jei ne tuo metu vykdytas genocidas, kirgizų dabar būtų apie 20 mln., o yra tik 4", - pridūrė pašnekovas.

Negailestinga stichija

"Mano tikslas buvo įkopti į aukščiausią Kirgizstano kalną Pobedą (Pergalės viršūnė), siekiantį 7439 metrus, bei antrą pagal aukštį šalies kalną Chan Tengrį (7010 m). Kai kas aiškina, kad šis kalnas tiek nesiekia, kad jam trūksta 5 metrų iki 7 kilometrų, esą užaugusi 15 metrų sniego ir ledo kepurė. Todėl žinynuose galima rasti nurodytą dvejopą aukštį, - pasakojo alpinistas. - Planavau, jei užteks laiko, jėgų ir lėšų, po Tian Šanio persikelti į šalia esančius Pamyro kalnus ir ten dar įveikti Lenino viršūnę (7134 m), neseniai pervadintą Nepriklausomybės vardu." Beje, Pamyre yra trys pirmąkart lietuvių alpinistų įveiktos ir lietuviškais vardais pavadintos buvusios bevardės viršūnės - tai Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5837 m) ir Lietuvos (6080 m).

Į Chan Tengrį E.Markšaitis užkopė su pažįstamu alpinistu Romanu iš Sankt Peterburgo. "Vienas kitą nufotografavome ir nulipome", - nesipuikuodamas trumpai apibūdino kelionę alpinistas. Kelias į Pergalę buvo sunkesnis.

"Ši viršūnė ypatinga, nes tenka lipti gana stačia ledo siena. Tai antras pagal aukštį kalnas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Jis nusileidžia tik 7495 metrus siekiančiai Komunizmo viršūnei, anksčiau vadintai Stalino vardu, o pastaruoju metu tadžikai ją perkrikštijo Ismailo Samani vardu, - teigė pašnekovas. - Pergalės viršūnė, nors ir žemesnė už minėtąją, yra daug sunkiau įveikiamas kalnas. Tai šiauriausias septyniatūkstantininkas pasaulyje. Aplink šį kalną susidaręs specifinis mikroklimatas labai sunkina kopimą. Kinijos pusėje - žali slėniai, šildo saulė, o kai įšilęs oras maišosi su ledynų šalčiu, esančiu kitoje Pergalės pusėje, Kirgizstane, greitai susidaro debesys. Tad tirštos miglos gali staigiai užstoti kelią arba per dieną prisnigti kelių metrų sluoksnį. Kopiant į Pergalę ir nakvojant palapinėje, per naktį reikia paeiliui budėti ir vis atkasinėti sniegą, antraip rytą nubudęs gali neišlipti."

Pasak alpinisto, pakilus į 6400 metrų aukštį, Pergalės šlaite siaučia uraganiniai vėjai, kartais siekiantys 100 km/val. greitį. Kai tokiomis oro sąlygomis reikia kopti stačia ledine siena, tikrai nelengva. Dėl to Pergalė laikoma labai sudėtinga viršūne.

"Finalinė ketera, kuria reikia nueiti iki viršūnės, driekiasi apie keturis kilometrus. Įsivaizduokite, jūs jau 7 kilometrų aukštyje, o dar 4 kilometrus reikia nueiti iki viršūnės, taip pat ir nusileisti. Ir visa tai įveikti privalai per vieną dieną. Taip ilgai išbūti 7 kilometrų aukštyje reikia gero fizinio pasirengimo, gebėti aklimatizuotis, - tvirtino E.Markšaitis. - O jei užkluptų audra ir tektų ilgiau tūnoti sniego urve, vieną naktį gal ir ištvertumėte, o antros, trečios gali ir nepasisekti. Be to, kai trūksta deguonies, sudėtingiau orientuotis, kopti. Būna, žmonės bando keletą valandų kovoti, bet per jas pajuda 15-20 metrų, grįžta atgal į slėptuvę ir laukia, kol stichija nurims. Pernai, kaip pasakojo ten buvusieji, sniego priversdavo virš galvos. Tunelius tekdavo kastis. Vienai alpinistų grupei dėl tokių orų tris naktis teko nakvoti 7 kilometrų aukštyje. Trys alpinistai neišlaikė ir mirė."

Viršūnės dar palauks

E.Markšaičiui kopiant į Pergalės viršūnę, ties 6 kilometrų aukščiu teko apsisukti ir grįžti atgal. "Kartu ėjau su Kazachstano ir Kirgizstano alpinistais. Vienai grupės alpinistei prasidėjo ausies uždegimas, stiprus kosulys, man - bronchitas. Nusprendėme leistis žemyn. Dvi dienas užtrukome, kol pasiekėme bazę, ten abiem diagnozavo plaučių uždegimą. Per tas dvi dienas mūsų kolegos įveikė Pergalę. Tačiau sveikata kalnuose negalima rizikuoti. Sąlygos buvo atšiaurios, 6 kilometrų aukštyje jau spausdavo ir 20 laipsnių šaltis. Plaučių uždegimas - ne juokai, net jei neblogai jausies, pakilus aukštyn nebeliks jėgų nusileisti. Tad neverta kelti kitiems problemų, kad ir kaip norėtųsi į viršūnę, kai ji jau, rodos, čia pat", - sakė Pergalės viršūnę kitam kartui pasilikęs alpinistas.

Kaip pasakojo E.Markšaitis, į jo įveiktą Chan Tengrį dviem tautiečiams nepavyko įkopti taip pat dėl ligos. "Jie kopė iš kitos, šiaurinės, pusės. Paskui pietinis ir šiaurinis maršrutas 6 kilometrų aukštyje susijungia ir kilometras aukštyn vingiuoja bendra uolų ketera, tačiau tie lietuviai viršūnės atsisakė vienam susirgus. Viršūnę vienas vaikinas paaukojo ir padėjo draugui saugiai nusileisti. Vienam kilti pavojinga. Gali akmuo kristi, gali koją išsisukti. Dviese visada saugiau, - aiškino pašnekovas. - Kalnas stovės, o jie galės bet kada ten užlipti."

Kasdienybė kalnuose

Iš paskutinės bazės kylant į pačią viršūnę, alpinistai apsistoja tarpinėse stovyklose, kuriose iš dalies būna saugu. Kaip pasakojo pašnekovas, atėjus į tokią stovyklą gana atšiauriomis sąlygomis reikia išsirausti urvą nakvynei arba pasistatyti palapinę. "Tada jau galima virti vakarienę ir grožėtis gamta, - pasakojo jis. - Ilgai po sunkios dienos nevakarojame. Be to, keltis kalnuose reikia anksti, apie 3-4 val., ir išeiti prieš aušrą, kol šaltis dar būna sukaustęs sniego paviršių ir ledynus. Pakaitinus saulei sniegas greitai tyžta, eiti tampa sunkiau. Suminkštėjusi sniego danga pavojinga, mat galima įkristi į plyšius, kuriuos dengia sniegas."

Šalia alpinistų takų, galima sakyti, nuolat tyko pavojai, tad kiekvienas žingsnis turi būti atsargus. Šiemet pavasarį E.Markšaitis su Artūru Baziu Alpėse kopė į Les Droites viršūnę, kur prieš keletą dienų buvo žuvę du alpinistai. Net ir nežinodami jų mirties priežasties (gal siena nestabili, gal kabliai kurioje nors vietoje nelaikė), lietuviai neišsigando ir atgal nesuko. Kopdami rado žuvusiųjų ledkirčius, kitų įrankių. "Klysti negalėjome, ėjome tikrindami kiekvieną žingsnį. Tąkart lipdami labai atsargiai sugaišome ilgiau - į viršūnę pakilome per 14 valandų, nors įprastai tą atstumą žmonės įveikia per 8 valandas", - prisiminė alpinistas. Tačiau jiems taip ir liko mįslė, kur suklydo prieš juos ėjusieji.

E.Markšaitis namuose ilgai neužsibūna. Pavasarį keliavo į Alpes, o vasarą jau vadovavo aštuonių žmonių grupei, sėkmingai įkopusiai į aukščiausią Šiaurės Amerikos kalną Aliaskoje - Makinlį.

Neseniai E.Markšaitį pasiekė liūdna žinia - prieš pusantros savaitės Himalajuose sniego lavinoje žuvo vienas jo pažįstamas alpinistas, pernai su draugu įkopęs į Ismailo Samani viršūnę. "Kitas mano pažįstamas šiemet dingo be žinios Pergalės šlaituose. Abu buvo nuostabūs žmonės, gyveno kalnais, tačiau tragiškai susiklosčius aplinkybėms ten ir pasiliko amžiams", - atsiduso pašnekovas. Alpinistams dažnai tenka susidurti su nelaimingais atsitikimais, dalyvauti gelbėjimo darbuose, tačiau tai nemalšina dar nepasiektų viršūnių traukos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami