TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Pažadėtosios Žemės stebuklai

2010 10 01 0:00
Atnaujinant krikštą Jordano upėje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Izraelis traukia turistus biblinėmis vietomis ir stebina šiuolaikinio gyvenimo modernumu, dykumoje užveistų sodų derlingumu, gyventojų įvairove. Tik žmonės su automatais primena, kokia trapi gali būti ši taika ir klestėjimas.

"Ir kur jūs važiuojate?!" - juokavo pagyvenęs žydas, Rygos oro uoste kartu su mumis, trimis keliautojomis iš Lietuvos, laukiantis lėktuvo į Tel Avivą. Aplink šurmuliavo gausybė įvairaus amžiaus žydų ortodoksų - juodais drabužiais vilkinčių, skrybėlėtų, su tradicinėmis plaukų sruogelėmis prie ausų. Matėme, kaip jie linkčiodami meldžiasi, suaugusieji ir vaikai kartu šoka ratelį.

"Žydų Naujieji metai", - paaiškino bendrakeleivis. "Roš ha šana" - ne tik metų pradžia, bet ir pabaiga, kai Dievas sprendžia, kas kitąmet nutiks žmonėms ir atsitiks visame pasaulyje. Po Naujųjų metų prasideda dešimties dienų atgailavimo periodas, dar vadinamas rūsčiosiomis dienomis. Jų kulminacija - dešimtoji Jom Kipuro, arba Paskutinio teismo, Išpirkimo, diena. Visą tą laiką ir teko būti Izraelyje.

"Boker-tov" ir "Šalom"

Į Tel Avivą atskridome naktį. Leidomės, galima sakyti, į šviesų jūrą. Visame Izraelyje gerai apšviestos gatvės, keliai, o juose - gausu automobilių, nes dėl begalinių spūsčių dienomis daug ką stengiamasi sutvarkyti, pergabenti būtent naktį.

Ben Guriono oro uosto pasų kontrolės punkte atsakėme į pasienio pareigūnės klausimus, kodėl, pas ką, kokiu tikslu keliaujame, ir kartu su turistais, neįvežančiais jokių uždraustų daiktų, pavyzdžiui, ginklų ar narkotinių medžiagų, patraukėme vadinamuoju žaliuoju muitinės kontrolės koridoriumi. Dar Lietuvoje buvome įspėtos, kad muitininkai vis dėlto gali tikrinti atskirai pasirinktus turistus.

Galiausiai oro uosto registracijos salėje mus pasitiko kelionių agentūros atstovas, rusiškai kalbantis mikroautobuso vairuotojas. Jis nebuvo itin draugiškas, tačiau kraudamas lagaminus dėl jų svorio pašmaikštavo: "Pridannoje" (rus. "kraitis"). Gautus arbatpinigius įvertino ir jau mūsų atostogų pabaigoje veždamas atgal į oro uostą kur kas maloniau bendravo.

Emigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos, kaip netrukus įsitikinome, Izraelyje tikrai daug. Jų dirbo ir mūsų viešbutyje prie pat Viduržemio jūros Netanijos mieste. Didžiausias Izraelio kurortas šiauriau nuo Tel Avivo garsėja švelnaus smėlio paplūdimiais. Mūsų viešbutyje, pasirinktame dėl nebrangios nakvynės su pusryčiais, buvo švaru ir tvarkinga. Kasdien keičiami rankšluosčiai ir net patalynė.

Pusryčių valgiaraštis įvairiam skoniui - nuo gardžiųjų Izraelio jogurtų, sėlenų dribsnių su pienu iki silkutės su keptomis bulvėmis ir, žinoma, gausybė daržovių. Viešbučio tradicija nuo pat įsikūrimo - popieriniai padėkliukai ant stalų. Juose anglų, vokiečių ir hebrajų kalbomis surašyti žodžiai, kuriuos turistui būtų smagu ir naudinga žinoti. Pavyzdžiui, "boker-tov" - labas rytas arba "shalom" - iki pasimatymo.

Marijos žemėje

Kai per 30 laipsnių šilumos, supranti, kokie gyvybiškai svarbūs gali būti kondicionieriai ne tik viešbučio kambariuose, bet ir autobusuose. Juolab kad beveik kasdien laukė pažintinės kelionės.

Pirmąją dieną važiavome į Nazaretą. Autobusas atvyko beveik minutės tikslumu, ir kitais kartais nevėluodavo, nebent dėl pačių turistų kaltės. Greitkelio, vedančio iš Netanijos, žaliojoje juostoje smagiai nuteikė pūpsančios metrinės granatų vaisių, tulpių žiedų, baravykų ar musmirių pulkelių skulptūros. Apsauginėje tinklo užtvaroje netikėtai sumirgėdavo piešti paukščių siluetai. Nors gyvybės ar žalumos ir taip netrūko - tiesiog kekėmis sviro bugenvilijų, oleandrų ir kitokių krūmų rausvi, balti, melsvi žiedai. Nokino vaisius palmės ir kiti vaismedžiai.

Marijos žemėje tiesiogine prasme, nes Nazareto miestelyje buvo jos namai, krikščionybei svarbių vietų dvasią pajusti trukdė klestinti prekyba atseit šventomis relikvijomis. Nori - pirk vyno, kokį gėrė Kristus per paskutinę vakarienę, arba aliejaus, kokiu buvo numazgotas, ar galbūt segę, Šventąją dvasią simbolizuojančio balandžio formos, o kur dar erškėčių vainikai, rožiniai ir pakabukai, bibliniais siužetais išpaišyti puodukai, lėkštutės, marškinėliai...

Galbūt todėl šiuolaikiška skulptūra, vaizduojanti Mariją su arkangelu Gabrieliumi, pasirodė kur kas artimesnė ir iškalbingesnė, nors jos į Apreiškimo Švč. Marijos bazilikos vidų nesiryžta įleisti - stovi bažnyčios kieme.

Galilėjos ežero apylinkės - Kristaus tarnavimo vietos. Čia, kaip skelbia evangelijos, jis "sudraudė vėjus bei ežerą", mokė iš Petro valties, padaugino duoną ir žuvis, vaikščiojo ežero paviršiumi. Galilėjos jūra (21 km ilgio ir 13 km pločio) yra didžiausias gėlo vandens ežeras Izraelyje ir Sirijoje, taip pat žemiausiai pasaulyje (213 m žemiau jūros lygio) tyvuliuojantis ežeras. Jo šiauriniame krante įteka, o pietuose išteka Jordano upė ir dar apie 100 km teka į pietus, kol pasiekia Negyvąją jūrą.

Marijos Magdalenos tėviškėje Magdaloje, Jėzaus laikais klestėjusiame žvejų miestelyje, pietavome. Aišku, buvo patiekta žuvų. Dar salotų įvairovė. Desertui - meduje mirkytos figos su tikrai skanios kavos gurkšneliu. Suplojome po 25 dolerius ir iškeliavome į Jardonitą, vietovę pietiniame Galilėjos ežero smaigalyje. Pagal krikščioniškąją tradiciją manoma, kad būtent ten Jėzų pakrikštijo Jonas Krikštytojas. Kas jau buvo nusipirkę suvenyrinius krikšto marškinius, kas Jardonite gerokai brangiau juos gavo ir po kelis ar būreliais brido į Jordano upę. Švarutėliame vandenyje plaukiojo žuvys, šmėžavo bebro ir ūsuotojo šamo siluetai. Tiesa, jau grįžtant gidas pasakojo ir apie kitą galimą Jėzaus krikšto vietą dabartinėje Jordanijoje, tačiau ji neišliko, nes ten išseko Jordano upė.

Susikalbėti, išklausyti, įsiklausyti

Kelionė į Jeruzalę buvo turbūt sunkiausia ir turiningiausia. Senosios ir dabartinės Jeruzalės panorama. Į senąją žydų šventovę vedantys Aukso vartai, į kuriuos atsigręžę prisikels palaidotieji žydų kapinėse ir pro kuriuos Verbų sekmadienį į Jeruzalę įžengė Jėzus. Getsemanės sodas, Alyvų kalnas. Paskutinės penkios Kryžiaus kelio stotys Kristaus kapo bazilikoje - Jėzaus nukryžiavimo ir mirties vietoje, žinomoje Golgotos vardu. Turistų minios ir nusidriekiančios eilės norinčiųjų prisiliesti prie stebuklingo, mirų aliejumi permirkusio akmens, ant kurio buvo numazgotas nuo kryžiaus nuimtas Kristus. Visur spūstis, skuba ir tik biblinių laikų sodelyje, iki mūsų dienų išlikusių aštuonių alyvmedžių, pasodintų dar I amžiuje, paunksnėje, padvelkė tikra amžinybė ir skausminga rimtis. Būtent čia atėjo Kristus prieš nukryžiavimą, išgyveno išdavystės kartėlį ir buvo suimtas.

Į Vakarų Kranto miestą Betliejų maždaug 10 km į pietus nuo Jeruzalės patekti dar sunkiau. Skiria Izraelio ir Palestinos siena. Žmonės su automatais, pasų tikrinimas. Spygliuotomis vielomis atitverta šiukšlina niekieno žemė. Ilgame dengtame koridoriuje jau pasitinka įkyrūs prekeiviai. Palestiniečių gidas oficialiai pristato kostiumuotą verslininką. Jis lydi mus į savo suvenyrų parduotuvę, kalba apie nuolaidas. Ir vėl suvenyrai, žvakės, rožiniai... Tada siauromis Dovydo gimtinės ir Naujojo Testamento Mariją ir Juozapą priglaudusio Betliejaus gatvelėmis - į didingąją Jėzaus gimimo baziliką. Įeini nusilenkdamas, nes tokios žemos durys. Vėl eilė norinčiųjų prisiliesti prie Jėzaus gimimo grotos. Kita eilė - įkišus ranką į penkių pirštų formos plyšius bažnyčios sienoje paprašyti sveikatos, laimės ar kitokių malonių. Skubėjimą, bruzdesį ir nuovargį dar kartą nustelbia amžinybė, netikėtai itin stipriai padvelkusi iš mažyčio neseniai atkastos grindų mozaikos lopinėlio. Vos įžiūrimas žuvies ženklas liudija čia buvus seniausią krikščionių šventovę.

Vėl atgal į Jeruzalę - per užtvaras, dalijančias istoriją ir dabartį, naiviai stengiantis suprasti, kodėl taip yra. Aikštėje prie Raudų sienos, švenčiausios judėjų vietos, - minios žmonių. Prieš Jom Kipuro dieną tikintieji meldžiasi prie šventųjų akmenų, to, kas išlikę iš svarbiausios žydų šventovės. Susikaupę skaito ritmingai linkčiodami. Atskirai moterys ir vyrai. Vėl matyti daugybė juodai vilkinčių, skrybėlėtų, su plaukų sruogomis prie ausų žydų ortodoksų. Praeina skubėdami, nusigręždami nuo blyksinčių aparatų. Toks turistų dėmesys jiems ne naujiena. Kaip ir pastangos įkišti lapelius su savo prašymais į Raudų sienos plyšelius. Gal bus išklausyti?!

Šventinė ramybė

Penktadienis ir šeštadienis buvo skirti poilsiui prie jūros, tačiau pirmiausia nuskubėjome į turgų. Jau žinojome, kad penktadienį apie pirmą valandą visas miestas ištuštės. Bus uždarytos parduotuvės, valstybinės įstaigos, nebevažinės viešasis transportas, taksi, apskritai jokie automobiliai.

Tačiau rytą turgus ūžte ūžė. Moterys ir vyrai nešė namo pirkinių krepšius, dažnas - baltų gėlių puokštes. Tokių gaivių didžiuliais žiedais kardelių dar nebuvo tekę matyti. O jie Izraelyje, pasirodo, labai mėgstami. Daug kur matėme pamerktas puokštes. Netanijos gyventojai ruošėsi šventėms, laukė jų ir 25 valandų pasninkas, kai net vandens negalima gerti. Paplūdimyje saule ir neįtikimai šiltu vandeniu mėgavosi turistai ir tik keletas vietinių.

Šeštadienį miestas be automobilių tik iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip išmiręs. Niekur neskubantys žmonės rinkosi neveikiančiose lauko kavinėse ir sėdosi prie tuščių stalų. Tuščiose gatvėse vaikai važinėjosi dviračiais. Saulei nusileidus Netanija vėl sugaudė. Į gatves išėjo baltai apsirengę gyventojai. Ėmė zuiti automobiliai. Vėl tęsėsi įprastas gyvenimas.

Nepavirstant į druskos stulpą

Kelionėje prie Negyvosios jūros biblinius laikus dar priminė pasakojimas apie miestus Sodomą ir Gomorą, kuriuos Dievas už gyventojų ištvirkimą ir pasipūtimą tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Manoma, kad buvusi Sodomos vieta yra Negyvosios jūros pietinės dalies dugne. Pradžios knygoje minimas Lotas, Jahvės per angelus įspėtas, su šeima pasitraukė iš pasmerktosios Sodomos, tačiau jo žmona, nepaisydama draudimo, atsigręžė į liepsnojantį miestą ir pavirto druskos stulpu.

Negyvojoje jūroje ne tik druskos gausu. Ten, galima sakyti, visa Mendelejevo lentelė, ir vanduo ne sūrus, o kartus. Ilgau kaip pusvalandį nerekomenduojama plūduriuoti į viršų vis keliančiame vandenyje. Gresia organizmo dehidratacija. Gidas prisiminė dviejų jaunuolių istoriją, kai jie sumanė gumine valtimi perplaukti jūrą ir pasiekti nuo Izraelio kranto pro nuolat tvyrantį rūką matomus Jordanijos krantus. Sraigtasparniu aptiktų jaunuolių gyvybei jau grėsė pavojus, oda trūkinėjo nuo menkiausio judesio, tačiau, nugabenti į ligoninę, jie liko gyvi.

Gyvybės jūra dar vadinamo tiršto vandens malonumais saikingai mėgautis tikrai smagu. Izraelis garsėja ir kosmetikos priemonėmis, pagamintomis iš Negyvosios jūros mineralų. Nemažai turistų ilgėliau pasilieka druskingoje pakrantėje iškilusiuose viešbučiuose. Pailsėti ir atgauti jėgas. Mes vakarop kalnų ir dykumų keliais, pro beduinų kaimelius grįžome į Netaniją.

Bus kaip nori

Paskutinę dieną skyrėme senajam Jafos miestui, turinčiam keturių tūkstantmečių istoriją. Vaikštinėjome Zodiako ženklais pavadintomis gatvelėmis, karštyje gaudydami šešėlius namų, kuriuose daugiausia gyvena ir kuria menininkai. Buvome ir ant norų išsipildymo tilto. Padedi ranką ant savojo Zodiako ženklo, iškalto ant tilto turėklo, pažvelgi į dangų, jūrą, žemę - ir bus kaip nori.

Po trumpos apžvalginės ekskursijos mikroautobusu po Tel Avivą, dabar didžiausią Izraelio uostamiestį, o 1909 metais įkurtą kaip Jafos priemiestį, - Deimantų biržos dovanota ekskursija. Mikroautobuso vairuotojas, emigrantas iš buvusios Sovietų Sąjungos, jau grįžtant juokavo, kad verčiau būtume tas valandas praleidę prie jūros. Deimantų parduotuvėlėje, gundomi pirkti tūkstančius kainuojančius papuošalus su 70 proc. nuolaida, tikrai taip ir pamanėme. Juo labiau kad ir vėl reikėjo patirti griežtą tikrinimą, be to, fotografavo leidimams, ėmė pirštų atspaudus. Kita vertus, pasakojimas apie deimantus ir didžiausios pasaulyje Deimantų biržos įkūrimą buvo įdomus. Čia jau naujosios Izraelio istorijos puslapiai. Ši valstybė nenustoja dominti pasaulio: 7 mln. gyventojų ir kasmet daugiau kaip du milijonai turistų. O kur dar verslo, politikos, kitų sričių žmonių kelionės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"