Pažadėtosios Žemės stebuklai

MILDA KNIEŽAITĖ   2010-10-01 00:00
MILDA KNIEŽAITĖ
 
2010-10-01 00:00
Atnaujinant krikštą Jordano upėje. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Iz­rae­lis trau­kia tu­ris­tus bib­li­nė­mis vie­to­mis ir ste­bi­na šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo mo­der­nu­mu, dy­ku­mo­je už­veis­tų so­dų der­lin­gu­mu, gy­ven­to­jų įvai­ro­ve. Tik žmo­nės su au­to­ma­tais pri­me­na, ko­kia tra­pi ga­li bū­ti ši tai­ka ir kles­tė­ji­mas.

"Ir kur jūs važiuojate?!" - juokavo pagyvenęs žydas, Rygos oro uoste kartu su mumis, trimis keliautojomis iš Lietuvos, laukiantis lėktuvo į Tel Avivą. Aplink šurmuliavo gausybė įvairaus amžiaus žydų ortodoksų - juodais drabužiais vilkinčių, skrybėlėtų, su tradicinėmis plaukų sruogelėmis prie ausų. Matėme, kaip jie linkčiodami meldžiasi, suaugusieji ir vaikai kartu šoka ratelį.

"Žydų Naujieji metai", - paaiškino bendrakeleivis. "Roš ha šana" - ne tik metų pradžia, bet ir pabaiga, kai Dievas sprendžia, kas kitąmet nutiks žmonėms ir atsitiks visame pasaulyje. Po Naujųjų metų prasideda dešimties dienų atgailavimo periodas, dar vadinamas rūsčiosiomis dienomis. Jų kulminacija - dešimtoji Jom Kipuro, arba Paskutinio teismo, Išpirkimo, diena. Visą tą laiką ir teko būti Izraelyje.

"Boker-tov" ir "Šalom"

Į Tel Avivą atskridome naktį. Leidomės, galima sakyti, į šviesų jūrą. Visame Izraelyje gerai apšviestos gatvės, keliai, o juose - gausu automobilių, nes dėl begalinių spūsčių dienomis daug ką stengiamasi sutvarkyti, pergabenti būtent naktį.

Ben Guriono oro uosto pasų kontrolės punkte atsakėme į pasienio pareigūnės klausimus, kodėl, pas ką, kokiu tikslu keliaujame, ir kartu su turistais, neįvežančiais jokių uždraustų daiktų, pavyzdžiui, ginklų ar narkotinių medžiagų, patraukėme vadinamuoju žaliuoju muitinės kontrolės koridoriumi. Dar Lietuvoje buvome įspėtos, kad muitininkai vis dėlto gali tikrinti atskirai pasirinktus turistus.

Galiausiai oro uosto registracijos salėje mus pasitiko kelionių agentūros atstovas, rusiškai kalbantis mikroautobuso vairuotojas. Jis nebuvo itin draugiškas, tačiau kraudamas lagaminus dėl jų svorio pašmaikštavo: "Pridannoje" (rus. "kraitis"). Gautus arbatpinigius įvertino ir jau mūsų atostogų pabaigoje veždamas atgal į oro uostą kur kas maloniau bendravo.

Emigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos, kaip netrukus įsitikinome, Izraelyje tikrai daug. Jų dirbo ir mūsų viešbutyje prie pat Viduržemio jūros Netanijos mieste. Didžiausias Izraelio kurortas šiauriau nuo Tel Avivo garsėja švelnaus smėlio paplūdimiais. Mūsų viešbutyje, pasirinktame dėl nebrangios nakvynės su pusryčiais, buvo švaru ir tvarkinga. Kasdien keičiami rankšluosčiai ir net patalynė.

Pusryčių valgiaraštis įvairiam skoniui - nuo gardžiųjų Izraelio jogurtų, sėlenų dribsnių su pienu iki silkutės su keptomis bulvėmis ir, žinoma, gausybė daržovių. Viešbučio tradicija nuo pat įsikūrimo - popieriniai padėkliukai ant stalų. Juose anglų, vokiečių ir hebrajų kalbomis surašyti žodžiai, kuriuos turistui būtų smagu ir naudinga žinoti. Pavyzdžiui, "boker-tov" - labas rytas arba "shalom" - iki pasimatymo.

Marijos žemėje

Kai per 30 laipsnių šilumos, supranti, kokie gyvybiškai svarbūs gali būti kondicionieriai ne tik viešbučio kambariuose, bet ir autobusuose. Juolab kad beveik kasdien laukė pažintinės kelionės.

Pirmąją dieną važiavome į Nazaretą. Autobusas atvyko beveik minutės tikslumu, ir kitais kartais nevėluodavo, nebent dėl pačių turistų kaltės. Greitkelio, vedančio iš Netanijos, žaliojoje juostoje smagiai nuteikė pūpsančios metrinės granatų vaisių, tulpių žiedų, baravykų ar musmirių pulkelių skulptūros. Apsauginėje tinklo užtvaroje netikėtai sumirgėdavo piešti paukščių siluetai. Nors gyvybės ar žalumos ir taip netrūko - tiesiog kekėmis sviro bugenvilijų, oleandrų ir kitokių krūmų rausvi, balti, melsvi žiedai. Nokino vaisius palmės ir kiti vaismedžiai.

Marijos žemėje tiesiogine prasme, nes Nazareto miestelyje buvo jos namai, krikščionybei svarbių vietų dvasią pajusti trukdė klestinti prekyba atseit šventomis relikvijomis. Nori - pirk vyno, kokį gėrė Kristus per paskutinę vakarienę, arba aliejaus, kokiu buvo numazgotas, ar galbūt segę, Šventąją dvasią simbolizuojančio balandžio formos, o kur dar erškėčių vainikai, rožiniai ir pakabukai, bibliniais siužetais išpaišyti puodukai, lėkštutės, marškinėliai...

Galbūt todėl šiuolaikiška skulptūra, vaizduojanti Mariją su arkangelu Gabrieliumi, pasirodė kur kas artimesnė ir iškalbingesnė, nors jos į Apreiškimo Švč. Marijos bazilikos vidų nesiryžta įleisti - stovi bažnyčios kieme.

Galilėjos ežero apylinkės - Kristaus tarnavimo vietos. Čia, kaip skelbia evangelijos, jis "sudraudė vėjus bei ežerą", mokė iš Petro valties, padaugino duoną ir žuvis, vaikščiojo ežero paviršiumi. Galilėjos jūra (21 km ilgio ir 13 km pločio) yra didžiausias gėlo vandens ežeras Izraelyje ir Sirijoje, taip pat žemiausiai pasaulyje (213 m žemiau jūros lygio) tyvuliuojantis ežeras. Jo šiauriniame krante įteka, o pietuose išteka Jordano upė ir dar apie 100 km teka į pietus, kol pasiekia Negyvąją jūrą.

Marijos Magdalenos tėviškėje Magdaloje, Jėzaus laikais klestėjusiame žvejų miestelyje, pietavome. Aišku, buvo patiekta žuvų. Dar salotų įvairovė. Desertui - meduje mirkytos figos su tikrai skanios kavos gurkšneliu. Suplojome po 25 dolerius ir iškeliavome į Jardonitą, vietovę pietiniame Galilėjos ežero smaigalyje. Pagal krikščioniškąją tradiciją manoma, kad būtent ten Jėzų pakrikštijo Jonas Krikštytojas. Kas jau buvo nusipirkę suvenyrinius krikšto marškinius, kas Jardonite gerokai brangiau juos gavo ir po kelis ar būreliais brido į Jordano upę. Švarutėliame vandenyje plaukiojo žuvys, šmėžavo bebro ir ūsuotojo šamo siluetai. Tiesa, jau grįžtant gidas pasakojo ir apie kitą galimą Jėzaus krikšto vietą dabartinėje Jordanijoje, tačiau ji neišliko, nes ten išseko Jordano upė.

Susikalbėti, išklausyti, įsiklausyti

Kelionė į Jeruzalę buvo turbūt sunkiausia ir turiningiausia. Senosios ir dabartinės Jeruzalės panorama. Į senąją žydų šventovę vedantys Aukso vartai, į kuriuos atsigręžę prisikels palaidotieji žydų kapinėse ir pro kuriuos Verbų sekmadienį į Jeruzalę įžengė Jėzus. Getsemanės sodas, Alyvų kalnas. Paskutinės penkios Kryžiaus kelio stotys Kristaus kapo bazilikoje - Jėzaus nukryžiavimo ir mirties vietoje, žinomoje Golgotos vardu. Turistų minios ir nusidriekiančios eilės norinčiųjų prisiliesti prie stebuklingo, mirų aliejumi permirkusio akmens, ant kurio buvo numazgotas nuo kryžiaus nuimtas Kristus. Visur spūstis, skuba ir tik biblinių laikų sodelyje, iki mūsų dienų išlikusių aštuonių alyvmedžių, pasodintų dar I amžiuje, paunksnėje, padvelkė tikra amžinybė ir skausminga rimtis. Būtent čia atėjo Kristus prieš nukryžiavimą, išgyveno išdavystės kartėlį ir buvo suimtas.

Į Vakarų Kranto miestą Betliejų maždaug 10 km į pietus nuo Jeruzalės patekti dar sunkiau. Skiria Izraelio ir Palestinos siena. Žmonės su automatais, pasų tikrinimas. Spygliuotomis vielomis atitverta šiukšlina niekieno žemė. Ilgame dengtame koridoriuje jau pasitinka įkyrūs prekeiviai. Palestiniečių gidas oficialiai pristato kostiumuotą verslininką. Jis lydi mus į savo suvenyrų parduotuvę, kalba apie nuolaidas. Ir vėl suvenyrai, žvakės, rožiniai... Tada siauromis Dovydo gimtinės ir Naujojo Testamento Mariją ir Juozapą priglaudusio Betliejaus gatvelėmis - į didingąją Jėzaus gimimo baziliką. Įeini nusilenkdamas, nes tokios žemos durys. Vėl eilė norinčiųjų prisiliesti prie Jėzaus gimimo grotos. Kita eilė - įkišus ranką į penkių pirštų formos plyšius bažnyčios sienoje paprašyti sveikatos, laimės ar kitokių malonių. Skubėjimą, bruzdesį ir nuovargį dar kartą nustelbia amžinybė, netikėtai itin stipriai padvelkusi iš mažyčio neseniai atkastos grindų mozaikos lopinėlio. Vos įžiūrimas žuvies ženklas liudija čia buvus seniausią krikščionių šventovę.

Vėl atgal į Jeruzalę - per užtvaras, dalijančias istoriją ir dabartį, naiviai stengiantis suprasti, kodėl taip yra. Aikštėje prie Raudų sienos, švenčiausios judėjų vietos, - minios žmonių. Prieš Jom Kipuro dieną tikintieji meldžiasi prie šventųjų akmenų, to, kas išlikę iš svarbiausios žydų šventovės. Susikaupę skaito ritmingai linkčiodami. Atskirai moterys ir vyrai. Vėl matyti daugybė juodai vilkinčių, skrybėlėtų, su plaukų sruogomis prie ausų žydų ortodoksų. Praeina skubėdami, nusigręždami nuo blyksinčių aparatų. Toks turistų dėmesys jiems ne naujiena. Kaip ir pastangos įkišti lapelius su savo prašymais į Raudų sienos plyšelius. Gal bus išklausyti?!

Šventinė ramybė

Penktadienis ir šeštadienis buvo skirti poilsiui prie jūros, tačiau pirmiausia nuskubėjome į turgų. Jau žinojome, kad penktadienį apie pirmą valandą visas miestas ištuštės. Bus uždarytos parduotuvės, valstybinės įstaigos, nebevažinės viešasis transportas, taksi, apskritai jokie automobiliai.

Tačiau rytą turgus ūžte ūžė. Moterys ir vyrai nešė namo pirkinių krepšius, dažnas - baltų gėlių puokštes. Tokių gaivių didžiuliais žiedais kardelių dar nebuvo tekę matyti. O jie Izraelyje, pasirodo, labai mėgstami. Daug kur matėme pamerktas puokštes. Netanijos gyventojai ruošėsi šventėms, laukė jų ir 25 valandų pasninkas, kai net vandens negalima gerti. Paplūdimyje saule ir neįtikimai šiltu vandeniu mėgavosi turistai ir tik keletas vietinių.

Šeštadienį miestas be automobilių tik iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip išmiręs. Niekur neskubantys žmonės rinkosi neveikiančiose lauko kavinėse ir sėdosi prie tuščių stalų. Tuščiose gatvėse vaikai važinėjosi dviračiais. Saulei nusileidus Netanija vėl sugaudė. Į gatves išėjo baltai apsirengę gyventojai. Ėmė zuiti automobiliai. Vėl tęsėsi įprastas gyvenimas.

Nepavirstant į druskos stulpą

Kelionėje prie Negyvosios jūros biblinius laikus dar priminė pasakojimas apie miestus Sodomą ir Gomorą, kuriuos Dievas už gyventojų ištvirkimą ir pasipūtimą tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Manoma, kad buvusi Sodomos vieta yra Negyvosios jūros pietinės dalies dugne. Pradžios knygoje minimas Lotas, Jahvės per angelus įspėtas, su šeima pasitraukė iš pasmerktosios Sodomos, tačiau jo žmona, nepaisydama draudimo, atsigręžė į liepsnojantį miestą ir pavirto druskos stulpu.

Negyvojoje jūroje ne tik druskos gausu. Ten, galima sakyti, visa Mendelejevo lentelė, ir vanduo ne sūrus, o kartus. Ilgau kaip pusvalandį nerekomenduojama plūduriuoti į viršų vis keliančiame vandenyje. Gresia organizmo dehidratacija. Gidas prisiminė dviejų jaunuolių istoriją, kai jie sumanė gumine valtimi perplaukti jūrą ir pasiekti nuo Izraelio kranto pro nuolat tvyrantį rūką matomus Jordanijos krantus. Sraigtasparniu aptiktų jaunuolių gyvybei jau grėsė pavojus, oda trūkinėjo nuo menkiausio judesio, tačiau, nugabenti į ligoninę, jie liko gyvi.

Gyvybės jūra dar vadinamo tiršto vandens malonumais saikingai mėgautis tikrai smagu. Izraelis garsėja ir kosmetikos priemonėmis, pagamintomis iš Negyvosios jūros mineralų. Nemažai turistų ilgėliau pasilieka druskingoje pakrantėje iškilusiuose viešbučiuose. Pailsėti ir atgauti jėgas. Mes vakarop kalnų ir dykumų keliais, pro beduinų kaimelius grįžome į Netaniją.

Bus kaip nori

Paskutinę dieną skyrėme senajam Jafos miestui, turinčiam keturių tūkstantmečių istoriją. Vaikštinėjome Zodiako ženklais pavadintomis gatvelėmis, karštyje gaudydami šešėlius namų, kuriuose daugiausia gyvena ir kuria menininkai. Buvome ir ant norų išsipildymo tilto. Padedi ranką ant savojo Zodiako ženklo, iškalto ant tilto turėklo, pažvelgi į dangų, jūrą, žemę - ir bus kaip nori.

Po trumpos apžvalginės ekskursijos mikroautobusu po Tel Avivą, dabar didžiausią Izraelio uostamiestį, o 1909 metais įkurtą kaip Jafos priemiestį, - Deimantų biržos dovanota ekskursija. Mikroautobuso vairuotojas, emigrantas iš buvusios Sovietų Sąjungos, jau grįžtant juokavo, kad verčiau būtume tas valandas praleidę prie jūros. Deimantų parduotuvėlėje, gundomi pirkti tūkstančius kainuojančius papuošalus su 70 proc. nuolaida, tikrai taip ir pamanėme. Juo labiau kad ir vėl reikėjo patirti griežtą tikrinimą, be to, fotografavo leidimams, ėmė pirštų atspaudus. Kita vertus, pasakojimas apie deimantus ir didžiausios pasaulyje Deimantų biržos įkūrimą buvo įdomus. Čia jau naujosios Izraelio istorijos puslapiai. Ši valstybė nenustoja dominti pasaulio: 7 mln. gyventojų ir kasmet daugiau kaip du milijonai turistų. O kur dar verslo, politikos, kitų sričių žmonių kelionės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami